- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-07-25
- Bylos Nr.
- 1-2285-1015/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-25036-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. F.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Ignalinoje, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) k., Mielagėnų sen., Ignalinos r., neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. F. vairavo transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent, jis 2018 m. gegužės 27 d., apie 19.50 val., Vilniuje, Vakarinės g. - Pavilnionių g. sankryžoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (kraujyje rasta 2,08 promilės etilo alkoholio).
Teisiamojo posėdžio metu M. F. prisipažino kaltu, nurodė, kad gailisi. Paaiškino, vieną dieną, buvo su draugais, sėdėjo, išgėrė, naktį nuėjo miegoti, kitą dieną, sekmadienį, nuvyko pas dėdę pažvejoti, automobilį vairavo draugas, ten išgėrė 3 lengvo alaus. Po to grįžo pas draugą į Justiniškės, Taikos gatvėje, ir iš Justiniškių jis sėdo už savo automobilio vairo, nesijautė girtas, pagailėjo pinigų taksi, važiavo aplinkkeliu, eismas nebuvo intensyvus. Nurodė, kad labai gailisi dėl įvykio.
Teisiamojo posėdžio metu S. F., paprašiusi atleisti M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoja paskiriant ją, paaiškino, kad yra M. F. motina, sūnus atskirai gyvena metus, jų santykiai yra artimi, po įvykio jis jai skambino, papasakojo apie jį, labai jaudinosi, pergyveno. Taip pat paaiškino, kad su sūnumi niekada neturėjo problemų, jis tariasi su ja, klauso jos nuomonės, dažnai atvyksta pas juos padėti ūkyje. Nurodė, kad šiuo metu nedirba, nes jų gyvenamoje vietoje sudėtinga su darbais, anksčiau yra dirbusi virėja, nėra bausta administracine tvarka, neteista.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjai neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju, M. F. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. gegužės 26 d. buvo vartojęs alkoholį vakare., 2018 m. gegužės 27 d., apie 17 val., prie ežero vartojo alkoholinius gėrimus - gėrė alų, išgėrė tris skardines alaus, po 0,5 l talpos. Draugas parvežė jį pas save į namus, į Justiniškes. Justiniškėse išsimaudė po dušu, jautėsi gerai, todėl nutarė važiuoti namo. Buvo sekmadienio vakaras, eismas neintensyvus, todėl nutarė vairuoti pats, pagailėjo pinigų taxi. Apie 19.40 val., vairuodamas jam priklausantį automobilį Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo iš Justiniškių į namus į (duomenys neskelbtini) gatvę, važiavo vienas. Važiuojant Vakariniu aplinkkeliu jį sustabdė policijos pareigūnai ir alkotesterio pagalba jam nustatė 2,31 promilių girtumą. Jį nuvežė į PLC kraujo mėginiui paimti. Dėl to, kad vairavo neblaivus, labai gailisi, tai buvo pirmas kartas, pasižada, kad tai nepasikartos (b. l. 28).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad š. m. gegužės 27 d., apie 19 val. 50 min., patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu P. K. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus gavo pranešimą, kad Vilniuje, Ukmergės gatve važiuoja automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai yra neblaivus. Atvykus minėtu adresu, Ukmergės g., prie pastato pažymėtu numeriu 387, pastebėjo minėtą automobilį Audi. Po kurio laiko minėtas automobilis Audi pajudėjo Ukmergės gatve link Vakarinės g. Automobilį Audi sustabdė Vakarinės gatvės ir Pavilnionių gatvės sankryžoje. Priėjus prie minėto automobilio paaiškėjo, kad už vairo sėdėjo ir jį vairavo M. F., gim. (duomenys neskelbtini) m. kovo 29 d. (duomenys iš vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)). Patikrinus M. F. su alkoholio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0126, patikros sertifikatas Nr. 0801284, nustatytas 2,31 promilių girtumas. Už tai M. F. buvo sulaikytas ir pristatytas į Priklausomybės ligų centrą, o vėliau į Vilniaus aps. VPK Vilniaus m. 2 PK OVS tolimesniam įvykio aiškinimuisi (b.l. 6). M. M. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b.l. 4).
Alkotesterio parodymuose užfiksuota, kad 2018 m. gegužės 27 d. 20.08 val., M. F. nustatytas 2.31 promilių girtumas. (b.l. 31-32), alkotesterio metrologinė patikra galioja (b. l. 32).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5109/2018(01) konstatuota, kad M. F. kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2.08 promilės etilo alkoholio (b.l. 34).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281 straipsnio 7 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.
Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir sutrumpinto įrodymų tyrimų tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, todėl jie pripažintini įrodymais ir teismas jais vadovaujasi darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad M. F. 2018 m. gegužės 27 d., apie 19.50 val., Vilniuje, Vakarinės g. - Pavilnionių g. sankryžoje vairavo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. Nr.(duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, o būtent – kraujyje rasta 2,08 promilės etilo alkoholio. Šias aplinkybes patvirtina pirmiausia paties kaltinamojo parodymai, kuriais jis prisipažino kaltu – duoti tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, taip pat liudytojo M. M. parodymai bei specialisto išvada, patvirtinanti konkretų nustatytą M. F. neblaivumo laipsnį.
Įvertinus nustatytas aplinkybes veikos kvalifikavimo pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalį aspektu, pažymėtina, kad nurodytais veiksmais M. F. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (t. y. 2,08 promilės), pripažintina, kad kaltinamojo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl M. F. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – anksčiau neteistas (b.l. 36), administracine tvarka baustas (b. l. 35), dirba, darbdavio pateiktoje charakteristikoje apibūdinamas teigiamai.
Žemesnės instancijos teismas
Teisiamojo posėdžio metu pareikštas prašymas atleisti M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laiduotoją skiriant S. F..
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent:
asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką irvisiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką irbent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, iryra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Sprendžiant klausimą dėl galimybės atleisti M. F. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teismas pirmiausia pažymi, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Žala nagrinėjamu atveju nepadaryta, taigi sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, nėra aktuali.
Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, pažymėtina, jog būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės bus pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei šio asmens galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamu atveju M. F. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, dirba, darbovietės charakterizuojamas teigiamai, nors baustas administracine tvarka, tačiau padaryti nusižengimai nėra šiurkštūs, baudos sumokėtos, taip pat kaltinamojo paaiškinimai teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismas daro išvadą, jog jis tikrai nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų, itin neigiamai juos vertina, - leidžia teismui daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pastebint, kad duomenų, jog jam būtų būdingas teisės aktų reikalavimus pažeidžiantis elgesys, byloje nėra.
Savo ruožtu vertinant byloje esančius duomenis apie S. F., jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali daryti teigiamą įtaką savo sūnui M. F. – tiek dėl savo pačios požiūrio į aktualią nusikalstamą veiką, paaiškinimų apie bendravimą su sūnumi, iš kurių teismas turi pagrindo daryti išvadą apie jų artimus santykius, ryšį bei galimybę daryti jam įtaką, savo pastebėjimų dėl sūnaus požiūrio į tai, kas įvyko, jo pergyvenimų ir kt., be kita ko, pažymint, kad ji nėra nei teista, nei bausta administracine tvarka, be to, pateikti duomenys, ją išskirtinai teigiamai charakterizuojantys.
Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų visuma, kuriai esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, ir, pripažinus, kad S. F. atitinka baudžiamojo įstatymo laiduotojui keliamus reikalavimus, ji skirtina M. F. laiduotoja. Pažymėtina, jog nurodytas sprendimas priimamas įvertinus ir tai, jog, teismo nuomone, tai atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus.
Teismas, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos S. F. asmenybę (neteista, administracine tvarka nebausta), be to, duomenis apie jų turtinę padėtį, nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė M. F.. Taigi M. F. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių ir kitų klausimų
Pagal BK 67 straipsnio 2 dalį pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės.
M. F. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis neblaivumo laipsnis – 2,08 promilės. Taigi kaltinamasis padarė itin pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Todėl įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, ypač tai, kad kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, pakankamai viršijantis minimalią vidutinio girtumo ribą, kita vertus – jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi dėl padaryto pažeidimo, spręstina, kad kaltinamajam skirtinas uždraudimas naudotis minėta teise 1 metams ir 6 mėnesiams. Pažymėtina, kad nutarimas skirti kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą, buvo priimtas 2018 m. birželio 5 d., ir tą pačią dieną paėmus vairuotojo pažymėjimą, M. F. buvo išduotą pažymą apie dokumento paėmimą. Taigi nesant duomenų, kad kaltinamasis nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo būtų naudojęsis teise vairuoti transporto priemones, t. y. atsižvelgiant į tai, kad M. F. realiai neteko galimybės vairuoti transporto priemones 2018 m. birželio 5 d., teismas sprendžia, kad baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones, terminas skaičiuotinas nuo 2018 m. birželio 5 d. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 29 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018).
Nusikalstamą veiką padariusį asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės jam nėra skiriama jokia bausmė. Tai reiškia, kad toks asmuo neįgyja teistumo ir nepatiria kitų neigiamų padarinių, kuriuos paprastai sukelia sankcijos už padarytą nusikalstamą veiką taikymas. Įvertinus tai, siekiant padaryti auklėjamąjį poveikį M. F. dėl jo įvykdytos pavojingos veikos bei siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų, M. F. skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punkte (71 straipsnyje) numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, nustatant didesnį nei minimumas dydį, t. y. 10 MGL įmoka.
Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 str. 2 d. 7 p.), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 str. 1 d.). Atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, turto konfiskavimo kaip baudžiamojo poveikio priemonės taikymo teisinis pagrindas nurodytas BK 67 straipsnio 2 dalyje. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad iš šioje normoje pateikto teisinio reguliavimo ir paties atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto sutaikomosios paskirties išplaukia, jog baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų pasirinkimo klausimas šiuo atveju paliekamas teismo nuožiūrai. Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šia prasme teismo sprendimai gali skirtis atsižvelgiant į tai, teisėtai ar neteisėtai buvo įgytas turtas, kelia ar nekelia pavojaus visuomenei jo palikimas asmens dispozicijoje, ar turtas nusikalstamos veikos priemone tapo atsitiktinai ar buvo specialiai tam įgytas ar paruoštas, ar sprendžiamas klausimas dėl paties turto ar dėl jo vertės konfiskavimo ir pan. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. sausio 9 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-788/2018). Atsižvelgdamas į tai, kad M. F. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, anksčiau apskritai nebuvo teistas, darbovietėje charakterizuojamas išskirtinai teigiamai, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, o iš paaiškinimų teismas mano, jog jis padarė teigiamas išvadas dėl savo neteisėto elgesio, suvokė jo pavojingumą, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, naujų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, dirba, be to, už kaltinamąjį laiduoja, kaip pripažino teismas, vertas pasitikėjimo asmuo, teismas mano, kad nagrinėjamu atveju automobilio konfiskavimas neatitiktų teisingos viešojo intereso poreikių ir asmens teisių pusiausvyros, varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Taigi automobilio konfiskavimas nagrinėjamu atveju netaikytinas, sprendžiant, jog kaltinamajam skirtinos dvi baudžiamojo poveikio priemonės yra pakankamos.
M. F. paskirta kardomoji priemonė – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimas (b. l. 29), paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Taip pat iki nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas laikinas nuosavybės teisės apribojimas kaltinamajam priklausančiam turtui - automobiliui Audi A4.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. F., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 7 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą S. F., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą M. F. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti M. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones, šios poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2018 m. birželio 5 d.
Paskirti M. F. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 71 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę - 10 MGL dydžio, t. y. 500 (penkių šimtų) eurų įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
M. F. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti ir vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti VĮ Regitra.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Rasos Šimonės 2018 m. gegužės 28 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. F. priklausančiam turtui – transporto priemonei (automobiliui) Audi A4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (VIN (duomenys neskelbtini)), palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
M. F. išaiškinti, kad vengiant sumokėti paskirtą įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali paskirti bausmę pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį, tačiau šis nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos vykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (BK 74 str. 2 d.). Įmoka mokama į Teisingumo ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (AB SEB bankas), nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą.
Išaiškinti M. F., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti S. F., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.