Utenos apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje P. I., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas: 1) 2013-05-17 Utenos r. apylinkės teismo pagal Baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 22 str. 1 d., 149 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 m.; 2) 2016-01-25 Utenos r. apylinkės teismo pagal BK 22 str. 1 d., 150 str. 1 d., 22 str. 1 d., 149 str. 1 d., 140 str. 1 d., 187 str. laisvės atėmimu 4 m. 6 mėn. , kaltinamas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis P. I. 2020 m. balandžio 19 d., apie 19.30 val., būdamas neblaivus, išdaužęs lango stiklus įsibrovė į A. M. priklausantį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pastūmęs ranka į krūtinę pargriovė I. B., gim. (duomenys neskelbtini) ant lovos, sudavė jai smūgį ranka į galvos sritį. Taip panaudojęs fizinį smurtą, iš jos pagrobė 60 Eur vertės mobilaus ryšio telefoną "Doro 1360“ ir įvykdė plėšimą.

P. I. kaltę pripažino ir nenuosekliai paaiškino nusikaltimo įvkio aplinkybes, būtent, kad 2020-04-19 su draugu M. ir žmona iš (duomenys neskelbtini) miesto, kur liko gyventi po laisvės atėmimo bausmės atlikimo, atvažiavo švęsti Velykų į (duomenys neskelbtini) kaimą (duomenys neskelbtini) rajone pas savo dėdę A. Ten buvo susirinkę ir daugiau giminaičių, visa šeima, tarp jų motina, broliai, buvo vartojamas alkoholis, jis ir pats buvo neblaivus. Vakare sugalvojęs pasivažinėti automobiliu (nenurodė kokiu), jį vairuodamas įvažiavo į griovį ir kadangi buvo įklimpęs ratas, jam reikėjo kastuvo. Galėjo būti apie 19.30 val. kai nuėjo prie netoliese gyvenančios I. B., kurią pažinojo nuo vaikystės, namo, bet pas ją nesibeldė ir neatsimena ar prašė kastuvo. Jo lauke neradęs, per langą pamatė viduje padėtą mygtukinį telefoną. Ranka išdaužęs lango stiklus, įlindo į vidų ir jį pasiėmė, o I. B. išėjusi iš kito kambario rusiškai jo klausė, ką jis daro. Ją pastūmė, bet netrenkė, neatsimena ar ji nuvirto ant lovos ir su tuo telefonu pro langą iššokęs bėgo, matė keliu einantį žmogų su šunimi. Prie palikto automobilio apsižiūrėjo, kad telefoną pametė ir išvažiavo atgal, tą patį vakarą grįžo į (duomenys neskelbtini) – parvežė M. Kitą dieną jam paskambino motina ir pranešė, kad yra I. B. parašytas pareiškimas policijai, sakė atvažiuok su ja tartis. Todėl pas ją buvo nuvažiavusi jo žmona L. I. ir jai sumokėjo už telefoną ir dar daugiau, taip pat atlygino ir A. M. 30 Eur už langą. Žinąs, kad I. B. girtauja ir tuomet 2020-04-9 buvo neblaivi, jos atsiprašė per akistatą ir ji pretenzijų jam neturėjo kai vėliau jis buvo nuvažiavęs, jo manymu ji norėjo pasipinigauti jo sąskaita. Teigė labai besigailintis dėl telefono vagystės. Visgi pripažino, kad nieko tiksliai neatsimena apie tą įvykį ir todėl laikosi savo „senų“ parodymų.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, dalyvaujant gynėjui, buvo paaiškinęs, kad jis pats vairuotojo pažymėjimo neturi, bet 2020 m. kovo mėnesį nusipirkęs automobilį „Opel Vectra“ ir jį pastoviai vairuodavo jo draugas J. B.. 2020-04-19 jis kartu su juo, žmona L. I. ir J. drauge automobiliu atvyko iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) kaimą švęsti Velykų pas giminaitį A., kur buvo daug kitų giminaičių. Ten J. B. įvažiavo į griovį ir jie tą automobilį paliko pas A. kieme, jis, P. I., buvęs blaivus. Juos keturis, atvykusius iš (duomenys neskelbtini), jo brolis E. I. savo automobiliu "Subaru" nuvežė į (duomenys neskelbtini), kur iš (duomenys neskelbtini) atvažiavo jo draugas M. (pavardės nenurodė) automobiliu "Honda Civic". Paprašytas M. atvežė jį atgal į (duomenys neskelbtini) kaimą, kad surinktų sudaužyto automobilio „Opel Vectra“ visas detales iš įvykio vietos, nežinojo, kas galėjo jį sudaužyti. Nuvažiavus į vietą jis nutarė nueiti pas I. B. paieškoti kastuvo. Namo durys buvo užrakintos, jis pro virtuvės langą pamatė ant stalo ar spintelės padėtą telefoną dideliais mygtukais. Pasibeldęs prisistatė T., t. y. A. anūku, tačiau I. B. buvo neblaivi ir jo neįleido į vidų. Tada jis išdaužė virtuvės langą ir pro jį įlipęs į vidų, paėmė telefoną ir įsidėjo į kišenę. Kai šalia atsiradusi I. B. rusiškai paklausė ką jis daro, ją pastūmė į petį, bet nežino ar ji pargriuvo ir iš karto puolė pro langą bei pabėgo. Tikino nesudavęs jai jokių smūgių, nelietęs jos lytinių organų ar krūtų. Jis nubėgęs į automobilį ir su M. išvažiavę į (duomenys neskelbtini), kur jis gyvena. Automobilyje pastebėjo, kad kišenėje nėra pagrobto telefono. Sekančią dieną, kai paskambino motina, su kitu draugu P. buvo nuvažiavęs į (duomenys neskelbtini) pas I. B., kuriai prisistatė, kad yra P. sūnus P. ir prašė josb nerašyti pareiškimo policijai, negalvojęs, jog buvo pradėtas koks nors tyrimas. Be kita ko, pripažino norėjęs parodymais suklaidinti tyrėją (2 t., b. l. 45-46, 74). Teismo posėdyje kaltinamasis jau neigė apskritai pažįstantis tuomet jo minėtą J. B..

Nukentėjusioji I. B., kuri mirė (duomenys neskelbtini) (3 t. b. l. 125-136), ikiteisminio tyrimo metu duodama parodymus buvo paaiškinusi, kad (duomenys neskelbtini), gyveno A. M. priklausančiame name. 2020-04-19, apie 19.30 val., būdama namuose, užsirakinusi duris, išgirdo beldimą į kambario langą ir pamatė nepažįstamą jaunuolį apie 25 metų amžiaus, smulkaus kūno sudėjimo, trumpais tamsiais plaukais, kuris buvo apsirengęs tamsios spalvos striuke ir kelnėmis. Ji rusiškai paklausiusi ko šis nori, o jaunuolis taisyklinga rusų kalba pasakė įleisti jį į vidų, nes lauke sėdi T. Į tai ji paprašė, kad T. ateitų prie lango ir tada ji įleis į vidų, nes pagalvojo, jog T. yra netoliese gyvenantis kaimynas A. S.. Jaunuolis atsakė, kad T. girtas ir negali prieiti prie lango, o pats prisistatė kaip S. – P. (A. S.) sesers sūnus, kurio tikro vardo ir pavardės nežino (vėliau suprato, kad jis vienas iš buvusios S. ankstesne pavarde sūnų, kurių ji turi 3 ar 4), bet ji jo neįleido. Tos P. vaikus ji buvo mačiusi tik mažus ir dabar jų nepažintų. Tada jaunuolis kažką laikydamas rankoje išdaužė virtuvės lango stiklus, įlindo į namo vidų ir nieko nesakydamas kambaryje priėjo prie jos bei kumščiu du kartus sudavė jai į galvą. Nuo smūgių ji nugriuvo ant lovos, o jaunuolis priėjo prie jos, pakėlė naktinius marškinius, kuriais buvo apsirengusi ir graibė jai už krūtų ir lytinių organų. Ji tam priešinosi ir nukrito nuo lovos ant grindų, jaunuolis ją užgulė ir toliau graibė ją, bet ji priešinosi ir pavykus ištrūkti iš jo, atsikėlė. Tada jis griebė nuo kambaryje buvusio stalo mobilaus ryšio telefoną "Doro 1360", SIM kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), IMEI Nr. (duomenys neskelbtini), kainuojantį 60 eurų ir išėjo link buvusių fermų, o ji išėjusi į lauką sutiko kaimyną M. A., gyvenantį (duomenys neskelbtini) kaime ir pasiskundė jam, kad buvo apiplėšta. Šis kaimynas bėgo tam jaunuoliui iš paskos, bet nepavijo. Grįžęs atgal kaimynas pasakė, kad matė, kaip tas jaunuolis įsėdo į automobilį ir nuvažiavo. Pirminėje apklausoje pažymėjo, kad buvo labai susijaudinusi dėl įvykio, tas užpuolęs jaunuolis ją tikrai pažinojo. Papildomos apklausos metu ji paaiškino, kad 2020-04-22 pas ją buvo atvažiavusi P. vadinama moteris (P. I.) ir teiravosi, ką jos sūnus pridarė, apžiūrėjo išdaužtą langą, guodėsi dėl jo elgesio. Abiem atvejais I. B. savo ranka parašė ir parašais patvirtino teisingą jos pareiškimo ir protokolo surašymą (1 t., b. l. 8-13, 43-45).

Motyvuojamoji dalis

2020-06-16 akistatos tarp nukentėjusiosios I. B. ir kaltinamojo P. I., dalyvaujant jo gynėjui, metu I. B. iš esmės patvirtino savo parodymus, ankstesnius tik patikslindama, nurodė pažįstanti P. I.. Paaiškino, kad jai tuomet nesutikus jo įsileisti, jis būdamas girtas, išdaužė langą ir įlipęs į vidų ją pastūmė į krūtinę, pargriuvusiai į lovą sudavė vieną smūgį kumščiu į galvą, buvo atsisėdęs ant jos kojų, nuo stalo pasiėmė jos telefoną ir išėjo. Skausmo nejautusi, nes buvo labai išsigandusi, blaivi, pretenzijų dėl pagrobto telefono jam neturėjo todėl, kad jo žmona atlygino jai padarytą žalą - 60 Eur ir civilinio ieškinio ji atsisakė. Kaltinamasis akistatoje pripažino ją tik pastūmęs, pasiėmęs jos telefoną ir iššokęs pro išdaužytą langą bei pabėgęs (2 t., b. l. 67-68).

Būtent Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau-AVPK) Kriminalinės policijos nusikaltimų tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo M. J. tarnybinio pranešimo viršininkui duomenimis, atliekant ikiteisminį tyrimą, 2020-04-29 buvo bendrauta su J. P., gim. (duomenys neskelbtini). Ji paaiškino, kad 2020-04-19 apie 19.40 val. pas ją į namus adresu (duomenys neskelbtini), buvo atėjusi nukentėjusioji I. B., kuri atrodė labai išvargusi, paprašė atsigerti vandens ir paskolinti mobiliojo ryšio telefoną, kad galėtų iškviesti policijos pareigūnus. J. P. pradėjus kalbinti I. B. ir klausinėti kas jai nutiko, ši paaiškino, kad į jos namus įsibrovė P. sūnus, išdaužė namo langą, trenkė jai su ranka į galvą ir pagrobęs mobiliojo ryšio telefoną pasišalino. J. P. jai davė savo mobiliojo ryšio telefoną ir I. B. pati iškvietė policiją, o tuomet J. P. ją palydėjo iki jos namų, ant veido jokių sužalojimų nepastebėjo (1 t., b. l. 95).

Utenos AVPK vyriausiojo tyrėjo N. M.tarnybiniame pranešime nurodyta, kad buvo išanalizuotos I. B. telefoninių pokalbių išklotinės. Analizės metu nustatyta, jog prieš pat nusikaltimą, 19.11 val. į jos tel. Nr. (duomenys neskelbtini) skambinta iš tel. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pokalbis vyko 167 sekundes. Iš pastarojo numerio nukentėjusiajai skambino kaimynė V. A., gim. (duomenys neskelbtini) ir nustatyta, kad jos kalbėjo apie tada švenčiamas sentikių Velykas. V. A. nurodė, kad tuo metu I. B. kalbėjo normaliai, nebuvo susijaudinusi, niekuo nesiskundė. Vėliau, kai pavedžiojęs šunį grįžo V. A. vyras M. A., iš jo sužinojo, kad kažkoks jaunuolis pagrobė I. B. telefoną. Tuomet V. A. keletą kartų skambino į nukentėjusiosios telefono numerį, tačiau šis jau buvo išjungtas (1 t., b. l. 97).

Taigi, nei viena iš dviejų kaimynių, su I. B. bendravusių prieš pat nusikaltimo įvykį ir tuoj po jo, nepastebėjo ir nenurodė, kad ji būtų buvusi neblaivi.

Iš PK vyriausiojo tyrėjo G. S. tarnybinio pranešimo turinio matyti, kad telefonu buvo apklausta A. M., kuri paaiškino, jog jai kartu su broliu ir seserimi priklauso namas, esantis (duomenys neskelbtini) ir jame leido gyventi I. B.. 2020-04-19, po 20 val. jai paskambinusi I. B. pranešė, jog išdaužęs langą į namą buvo įsibrovęs jaunuolis, kuris ją lietė nuo krūtų iki apačios, bandė išprievartauti, ji kažkaip rankomis ir kojomis apsigynė, bet jis pagrobė mobilaus ryšio telefoną. Sekančią dieną apie 17-18 val. su sutuoktiniu buvo nuvykusi pas I. B. ir matė išdaužtą stiklą, apgadintą lango rėmą ir jį sutaisė savo jėgomis, bet jai buvo padaryta 30 Eur dydžio žala. Tuo metu automobiliu kažkas atvežė apie 25 metų jaunuolį, kuris prisistatė P., sakiusį, kad jam kažkas pranešė, jog I. B. jį kaltina nusikaltimo padarymu ir nors jis tai neigė, norėjo atlyginti žalą, klausė ar I. B. jį įskundė policijai. Moteris pasakė, kad jo neįskundė ir ne jis buvo įsibrovęs į namus ir padaręs nusikaltimą (bet kitas), ji atpažintų tą asmenį. I. B. dar sakė, kad tas asmuo ją bandė išprievartauti ir kad užpuolikas prisistatė S., siūlomų pinigų ji nepriėmė (1 t., b. l. 48).

2020-04-23 Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytoja A. M. iš akių, pagal veido formą, plaukus ir kitus bruožus atpažino P. I., apie kurį davė parodymus (1 t., b. l. 50-51).

Liudytojas A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad visi jį vadina T. 2020-04-19 apie 11 val. pas jį į svečius atvyko jo sesuo P. I., kurią vadina P., kartu su sūnumis A. ir P. bei šio mergina. Visi atvyko su sidabro spalvos automobiliu, kurį vairavo P. I. mergina. Vėliau šis apgadintas automobilis buvo paliktas jo sodybos teritorijoje ir jį išsivežė policijos pareigūnai. Visi pas jį šventė stačiatikių Velykas ir vartojo alkoholinius gėrimus, išskyrus tik P. I. merginą. Visi išvyko apie 17 val., o jis, kadangi buvęs labai neblaivus, nuėjo miegoti ir tik sekančią dieną pastebėjo, kad jo sodybos teritorijoje tebestovi tas pats pilkas automobilis. 2020-04-20 apie 19 val. jam paskambino sesuo P. I. ir pasakė, kad buvo apiplėšta jo kaimynė I. B., tačiau daugiau aplinkybių nepasakojo (1 t., b. l. 56).

Liudytojas E. I. yra paaiškinęs, kad 2020-04-19, apie 11 val. automobiliu "Subaru", valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savo motiną P. ir tėvą nuvežė į svečius pas dėdę A. S. į (duomenys neskelbtini). Ten jau buvo atvažiavęs brolis P. su žmona ir jam nepažįstamu draugu ir drauge. Pabuvus apie pusantros valandos P. I. paprašė jį su žmona bei draugais nuvežti į (duomenys neskelbtini). Iš pradžių namo parvežė tėvus, o tada grįžo ir apie 13 -14 val. girtą brolį P. I. su žmona ir draugais nuvežė į (duomenys neskelbtini). Važiuojant P. I. kažkam skambino ir prašė juos pasiimti iš (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 58).

Liudytojo M. A., gim. (duomenys neskelbtini), yra paaiškinęs, kad gyvena (duomenys neskelbtini) ir šis kaimas ribojasi su (duomenys neskelbtini). 2020-04-19, apie 19.30 val., kaip įprastai ėjo pasivaikščioti su šunimi. Einant pro namą, kuriame gyvena I. B., pamatė prie lango stovintį jaunuolį, kuris kalbėjo su namo viduje esančiu asmeniu. Maždaug po 10-15 min. jis grįžinėjo pro tą namą ir pamatė iš už namo atbėgantį jaunuolį, kuris išbėgęs ant kelio pradėjo jau ramiai eiti. Netrukus iš namo išbėgo I. B., kuri pasakė, kad šis jaunuolis išdaužė langą ir pagrobė telefoną. Jis apsisuko ir pradėjo vytis jaunuolį, o šis ėmė bėgti nuo jo link šalikelėje stovėjusio sidabro spalvos automobilio, į kurį sėdo iš keleivio pusės ir nuvažiavo. Sekančią dieną, eidamas tuo pačiu keliu rado telefono dangtelį ir apie tai informavo policijos pareigūnus (1 t., b. l. 60).

Liudytojas M. B. apklaustas 2020-05-15 parodė, kad maždaug prieš mėnesį jam paskambino jo draugas P. I. ir paprašė atvažiuoti jo pasiimti iš (duomenys neskelbtini) miesto. Tuo metu jis buvo (duomenys neskelbtini) ir naudojosi P. I. žmonos L. naudotu automobiliu "Honda Civic", pilkos spalvos, valstybinių numerių nežino. Jis sutiko, P. I. sakė, kad jį atvežė brolis ir paprašė parvežti jį link (duomenys neskelbtini), nes norintis pasiimti kažkokius savo daiktus. Kelią rodė P. I., nuvažiavę sustojo kažkokiame žvyrkelyje ir P. I. jam pasakė, kad nueis, pasiims daiktus ir grįš, paprašė jo palaukti. Jis grįžo gal už penkių minučių ir įlipęs į automobilį paprasčiausiai pasakė važiuoti, jie išvažiavo į (duomenys neskelbtini). Nepastebėjo, kad jis būtų pridusęs ar atsinešęs kažkokių daiktų. Apie P. I. padarytą nusikaltimą teigė nieko nežinantis (1 t., b. l. 68-69).

Liudytoja P. I., kaltinamojo motina, yra paaiškinusi, kad 2020-04-19, apie 11 val. kartu su sutuoktiniu A. ir sūnumi E., automobiliu "Subaru" atvyko pas brolį A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), švęsti stačiatikių Velykų. Kartais jos brolis yra vadinamas T., o ji – P.. Pas brolį jau buvo kiti giminaičiai, taip pat buvo atvykęs ir jos sūnus P. su žmona L. bei draugu ir drauge. Sodybos kieme matė tik savo sesers automobilį, kitų automobilių nematė. Po poros valandų, apie 13 val. sūnus E. I. ją su vyru parvežė namo ir vėl grįžo pas A. S., kad parvežtų P. su žmona ir draugais. Vakare apie 23 val. pas ją atvyko policijos pareigūnai ir klausinėjo dėl kažkokio apgadinto automobilio, stovinčio brolio A. S. sodyboje. Tuo metu grįžo sūnus E. I. ir policijos pareigūnams abu paaiškinę nieko nežinantys apie tą automobilį. 2020-04-21 apie 11.30 val. su kitu sūnumi A. nuvyko į (duomenys neskelbtini) pas I. B., kuri papasakojo, kad 2020- 04-19 vakare pas ją į namus išdaužęs langą buvo įsibrovęs jos sūnus P., kuris pagrobė telefoną ir pabėgo (1 t., b. l. 72-74).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini), nuo (duomenys neskelbtini) pusės, dešinėje žvyrkelio pusėje, 1 m atstumu nuo važiuojamosios dalies ant žemės rastas juodos spalvos plastikinis telefono nugarinės dalies dangtelis su užrašu "Doro 1360" ir jis apžiūrėtas Daiktų apžiūros protokolu (1 t., b. l. 102-106).

Savanoriško daiktų pateikimo protokolu užfiksuota, kad nukentėjusioji I. B. pateikė mobilaus ryšio telefono "Doro 1360" dėžutę, kuri jai buvo grąžinta pagal pakvitavimą (1 t., b. l. 30-36).

Svarbu paminėti tai, kad susipažinus su nukentėjusiosios I. B. naudotos SIM kortelės, kurios abonento Nr. (duomenys neskelbtini) (operatorius - UAB "Tele2"), laikotarpyje nuo 2020-04-17 iki 2020-04-20 įeinančių ir išeinančių ryšių išklotinėmis bei bazinėmis stotimis (celėmis) nustatyta, jog 2020-04-20 fiksuotas vienintelis įeinantis skambutis 19.11 val., trukęs 167 sek., t. y. tas, kai jai skambino kaimynė V. A.. Vėliau fiksuoti įeinantys skambučiai (tos pačios V. A.), tačiau abonentas jau neveikė (1 t., b. l. 163-164, 169). Tai neabejotinai reiškia, jog iš telefono, P. I. jį pagrobus, jis tuoj pat išėmė SIM kortelę ir būtent todėl jam bėgant iškrito jo dangtelis, kuris ir buvo M. A. rastas šalikelėje.

Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolu užfiksuota, kad teisėtai buvo vykdoma P. I. (kaltinamojo motinos) naudojamo telefono Nr. (duomenys neskelbtini) kontrolė. 2020-05-14 fiksuotas P. I. žmonos L. I. pokalbis su P. I. (L. I. - "L", P. I. - "P"). Pokalbio pradžioje jų kalbėta apie nereikšmingus dalykus, o nuo 4.19 min. – apie bylai reikšmingas aplinkybes, būtent:

„P“ - A kaip jūs buvot atvažiavę, aš sakiau, sakau, P., tu žiūrėk, sakau, daugiau nieką nepridaryk. Nie, nie mama, nie nie. Vuot anas, girdėjai kaip, L., sakė? Nie nie, nieka, nieka, nieka nepridarysiu. „L“ - Tai taip, tai mes va, irgi mes su juo prasieinam čianai, prie šita... a... prie (duomenys neskelbtini) namų šitų gyvenam, gi netoli per gatvę. Ir mes kai prasieinam, aš dar specialiai jam sakau, pažiūrėk sakau, faina kitoj pusėj tvoros vaikščiot? Jo... Jo... Sakau, ar tau ten gal labiau patiko? Gal ten, sakau, nori grįžt? Ne, ne, negrįšiu. Sakau, tai susiimk į rankas. Ne ne, viskas, aš viską su galva. Nu tai va... „P“ - Nu tai va matai kai jis neklausa nieka. Matai, aš sakiau, že nieka neklausa, matai, tu kai sakiai, irgi tave neklausa, nu tai va... Jau nežinau su juo, ku daryt... jau nežinau, bože, toks že geras berniokas. Ir P. tada že kaip atvažiavo visi že, ir kaip anas taip greit dinga, kad niekas nematėm? Būč žinojus, kad (tekstas nesuprantamas) būč raktą nors iš mašinas ištraukus, L.“ L“ - Tai aš nežinau, bet aš kiek suprantu tai čia buvo po to kai mes jau išvažiavam.“P“ - Ai, po to jau buva?“ L“ - Aš, kaip suprantu, jo. „P“ - Aha, aha.“ L“ - Nes tada jisai tikrai nebuvo ten. „P“ - Aha, aha. „L“ - Nu. „P“ - A kaip jis taip greit suspėja tenai susukt? „L“ - Nes mes išvažiavam.“P“ - Aha.“ L“ - Ir... aa... (duomenys neskelbtini) jisai išėjo iš mašinos. Ž. tai mus toliau į (duomenys neskelbtini) vežė.“P“ - Aha.“ L“ - O jį draugas (duomenys neskelbtini) paėmė ir iš (duomenys neskelbtini) jie matyt atgal nuvažiavo. „P“ - Ai ai, matai kaip... ir t. t. (1 t., b. l. 78-82).

2020-05-15 parodymų patikrinimo vietoje metu P. I. parodė ir paaiškino, kaip 2020-04-19 prisistatęs A. anūku ir paprašęs kastuvo, nebuvo I. B. įsileistas į vidų, tada išdaužęs langą, atkabinęs kabliukus, jis įlindo į jos namą, pagrobė virtuvėje buvusį mygtukinį telefoną bei pastūmęs I. B. į kairį petį kad galėtų pabėgti, paspruko pro langą (po langu matėsi stiklų šukės). Taip pat parodė, kad išbėgdamas sutiko vyriškį su vokiečių aviganių veislės šunimi, su kuriuo prasilenkė, išgirdęs jo liepimą sustoti, nes paleisiąs šunį, bėgo tolyn, o vyriškis – kaip nustatyta M. A. – jį vijosi. Atsisėdęs į mašiną jo laukusiam M. B. pasakė važiuoti ir iš karto išvažiavo. Buvo nustatyta, kad automobilis nuo I. B. namų buvo nutolęs 500 m atstumu. Parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji atpažino P. I. kaip asmenį, įvykdžiusį nusikaltimą ir jį gėdino. Kaltinamasis pripažino, kad jo įsibrovimo tikslas buvo pamatyto telefono pagrobimas (2 t., b. l. 51-57).

2020-04-19 –2020-04-20 Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentelėmis užfiksuota, kad prie namo (duomenys neskelbtini) (kuriame gyveno I. B.) rytinėje pusėje palei langą buvo suoliukas, stalas ir kėdė. 110x80 cm dydžio langas yra 70 cm aukštyje nuo žemės, kur po suoliuku buvo matomos sudužusio lango stiklų šukės, padengtos storu pridžiuvusių dulkių sluoksniu. Gyvenamojo namo šiaurinėje pusėje yra medinės, 180x100 cm dydžio durys, kurios apžiūros metu buvo nerakintos, be išorinių laužimo požymių. Pro šias duris patenkama į verandą, iš jos į 4,5x2,8 m dydžio virtuvę. Ant 90x60 cm dydžio ir 85 cm aukščio virtuvinės spintelės, kuri stovi palei langą, matomi padėti indai su maisto likučiais ir sudužusio lango stiklo šukės. Langas yra dviejų rėmų, lauko pusėje išdaužti abu stiklai, vidinis išdaužtas vienas. Lange yra kiauryminė, 98x31 cm dydžio anga. Išdaužto lango stiklai yra padengti storu sudžiuvusių dulkių ir purvo sluoksniu. Iš virtuvės patenkama į 4,5x3,0 m dydžio kambarį. Jo dešinėje, žiūrint nuo įėjimo durų pusės, matomas fotelis, spintelė su veidrodžiu, sekcija, sofa - lova ir kėdė prie jos. Kambario kairėje matoma spintelė, stalas ir dvi kėdės. Ant stalo padėti laikraščiai, raudonos spalvos moteriška piniginė, vaistų pakuotės ir mobilaus ryšio telefono baterijos įkrovėjas (1 t., b. l. 16-17, 19-23).

Įvykio vietos apžiūros protokolu ir fotolentele užfiksuota, kad (duomenys neskelbtini) pavažiavus 190 m lauko, o toliau miško keliuku, šalia jo prie sodybos galu į gyvenamąjį namą rastas paliktas automobilis "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pilkos spalvos. Buvo nustatyta, kad yra išdaužti jo abiejų pusių visų keturių durelių, stiklai, taip pat sudaužytas jo priekinis stiklas, apgadinti abiejų pusių žibintai, nėra priekinio buferio. Priekinis buferis įdėtas į bagažinę, dalis buferio randasi automobilio salone, ant galinės, dešinės užlenktos sėdynės. Ant visų automobilio sėdynių buvo prikritusių stiklo šukių, ant galinės kairės pusės sėdynės numestas akmuo. Po apžiūros automobilis paimtas ir perduotas saugoti į R. Karaliaus IĮ saugojimo aikštelę, adresu M. Veriovkinos g. 7, Vyžuonėlių k., Utenos r. (1 t., b. l. 112-118). Taigi šis kaltinamajam priklausantis apgadintas automobilis buvo paliktas A. S. sodyboje, nors tą dieną jis važinėjosi ir keliais kitais automobiliais.

Taigi pagal liudytojų A. S., M. B. duotus parodymus (šio asmens parodymų teismas nelaiko visiškai patikimais), kaltinamojo motinos ir jo žmonos minėto telefoninio pokalbio turinį, kitus reikšmingus įrodymus (1 t., b. l. 184, 186-187), teismas nustatė, jog kaltinamasis įvykio dienos pirmoje pusėje pas giminaičius buvo atvažiavęs minėtu "Opel Vectra" markės automobiliu su tiksliai nenustatytais asmenimis, išskyrus jo žmoną L. I., vėliau brolio nuvežtas į (duomenys neskelbtini) miestą ir iš ten vėl grįžo į (duomenys neskelbtini) kaimą, kur pasak M. B. liudijimo, jam netoliese laukiant kol P. I. neva „pasiims daiktus“, iš tikrųjų kaltinamasis padarė inkriminuojamą nusikaltimą ir tuomet buvo iš ten išvežtas. Minėta, kad liudytojas M. A. matė kaip pribėgęs prie pilko automobolio jis įsėdo į keleivio pusę ir iš karto išvažiavo. Teismas kritiškai vertina P. I. aiškinimą, kad jis neva norėjęs gauti kastuvą, nes jeigu jo būtų reikėję, jį galėjo gauti pas savo dėdę A. S., pas kurį jau buvo tos dienos pirmoje pusėje. Ištirti įrodymai neginčijamai patvirtina, kad jo pagrindinis tikslas buvo pakartotinai tą pačią dieną atvažiavus gana didelį atstumą į (duomenys neskelbtini) rajoną, apiplėšti vienišą moterį, kurią gerai pažinojo ir pagrobti jos mobilųjį telefoną, nors jis galimai turėjo ir kitokių tikslų – patenkinti lytinę aistrą. Pažymėtina, kad nukentėjusiosios duoti parodymai ją apklausiusiems dviem skirtingiems tyrėjams, kuriuos atitinka kiti objektyvūs ir tarpusavyje esmingai sutampantys įrodymai, tarp jų reikšmingi akistatos duomenys apie jos pastūmimą ir vieno smūgio jai sudavimą pagrobiant telefoną, nekelia jokių abejonių dėl jų patikimumo, skirtingai nei kaltinamojo prieštaraujantys vieni kitiems ir ypač nenuoseklūs parodymai, kuriais jis siekė palengvinti savo padėtį. Taigi visiškai įrodyta P. I. kaltė inkriminuojamo sunkaus nusikaltimo padarymu. Tačiau iš kaltinimo šalintina aplinkybė, kad jis nukentėjusiajai buvo atėmęs galimybę priešintis, kadangi tokios galimybės atėmimas teismų praktikoje suprantamas kai žmogui atimama laisvė ar jis uždaromas į patalpą, iš kurios negali ištrūkti, asmuo surišamas, apsvaiginamas ir pan. Tokių aplinkybių šioje byloje nebuvo nustatyta, nes nukentėjusioji I. B. jos aiškinimu aktyviai priešindamasi buvo ištrūkusi nuo jo, nukritusi ant lovos ant grindų ir jis tuomet su pagrobtu jos telefonu skubiai pabėgo.

Pagal BK 180 str. 2 d. atsako tas, kas apiplėšė įsibrovęs į patalpą arba panaudojęs nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą. Plėšimui būdinga tai, jog svetimas turtas pagrobiamas, panaudojant smurtą arba grasinant jį tuoj pat panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuotą praktiką plėšimu laikomi ir atvejai, kai smurtiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo padaryti iš karto po to, kai turtas buvo užvaldytas siekiant jį išlaikyti, jei kaltininkas dar neturėjo realios galimybės turtu naudotis ar disponuoti. Konstatuotina, kad P. I. padarytas nusikaltimas atitinka šio straipsnio 2 dalį ir nėra pagrindo jį perkvalifikuoti į BK 178 str. 2 d., kaip to prašė jo gynėjas.

P. I. atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad nusikaltimą jis padarė būdamas recidyvistu ir apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jo padarymui (BK 60 str. 1 d. 9 ir 13 p., 27 str. 1 d.). Jo atsakomybę lengvina tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi dėl nusikaltimo padarymo ir savanoriškai atlygino nukentėjusiajai, taip pat A. M. padarytą žalą (BK 59 str. 1 d. 2 ir 3 p.).

Skirdamas jam bausmę, teismas įvertina tai, kad būdamas du kartus teistas ir turėdamas teistumus jis padarė sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 5 d.) jau po trijų mėnesių, kai 2020-01-08 atliko ankstesnę laisvės atėmimo bausmę ir jau tą dieną įvykdė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 226 str. 1 d. – (duomenys neskelbtini) permetė nuteistiesiems 3 vnt. mobiliųjų telefonų ir 3 SIM korteles (t. 2, b. l. 105-106). Tai rodo, jog jis nė kiek nesitaiso ir nekoreguoja savo elgesio, nes būdamas jauno amžiaus, pas vienišą`jam pažįstamą senyvą moterį šventinę Velykų dieną brutaliai įsibrovė pro langą tuo labai ją išgąsdindamas, todėl jis yra akivaizdžiai pavojingas visuomenei. Be kita ko, jis slapstėsi nuo teismo, buvo paskelbta jo nacionalinė, Šengeno ir Interpolo paieška, dėl ko išduotas Europos arešto orderis ir Airijoje sulaikytas 2021-06-04 bei Lietuvos Respublikai perduotas 2021-10-12 (t. 3, b.l. 11-14, 21-26, 34).

Įvertinęs visumą nustatyų aplinkybių teismas laiko, kad jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, lygi sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytam bausmės vidurkiui (BK 61 str.). Kadangi byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, bausmė, vadovaujantis BK 64¹ str., jam mažintina vienu trečdaliu.

P. I. Lietuvoje buvo laikinai sulaikytas 2020-05-14 ir laikomas vieną parą, Airijoje – nuo 2021-06-04 ir po ekstradicijos suimtu pagal teismo Molėtų rūmų nutartis nuo 2021-10-14 (t. 2, b. l. 8, 26, t. 3, b.l. 41-42, 116-117). Todėl vadovaujantis BPK 66 str. ir 140 str. 9 d., sulaikymo ir suėmimo laikas jam įskaitytinas į bausmės laiką. Kardomoji priemonė suėmimas paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

I. B. buvo pateikusi civilinį ieškinį 60 Eur sumai (1 t., b. l. 27). Akistatos protokole ji parodė, kad žala jai atlyginta ir ji atsisako ieškinio (2 t., b. l. 68).

Byloje buvo pateiktas ir A. M. civilinis ieškinys 30 Eur sumai (1 t., b. l. 52), tačiau padaryta žala jai atlyginta, apie ką ji 2022-02-03 raštu informavo teismą, todėl abu ieškiniai nenagrinėtini.

Vadovaujantis BPK 106 str. 2 d., priimdamas nuosprendį teismas turi teisę iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kartu atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį. P. I. gynėjas (advokatas V.Bivainis) buvo paskirtas BPK 51 str. 1 d. 7 p. pagrindu. Už teisinės pagalbos teikimą jam valstybė patyrė 259,87 Eur (152,50+107,37) išlaidų (3 t., b.l. 84,112), tačiau šios išlaidos iš jo nepriteistinos, įvertinus, kad jis laikomas suimtu, iki suėmimo nedirbo, pajamų ir turto neturi, todėl jo turtinė padėtis vertintina kaip sunki. Jam grąžinti jo asmeniniai pinigai, paimti kaip iš suimtojo laikinam saugojimui – 77,73 Eur (t. 3, b.l. 51).

Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos pagrįstu prašymu iš kaltinamojo priteistinos su jo ekstradicija susijusios išlaidos – 1953,29 Eur (t. 3, b.l. 68-78), kurios pripažįstamos proceso išlaidomis BPK (105 str.).

Dėl daiktų, turinčių reikšmės bylai

Automobilis "Opel Vectra", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomas R. Karaliaus IĮ, M. Veriovkinos g. 7, laikytinas priemone, padėjusia P. I. padaryti nusikaltimą, todėl konfiskuotinas (BK 72 str. 2 d.). Kiti daiktai, išvardinti 19-je pozicijų, saugomi Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje (1 t., b. l. 109, 111), sunaikintini.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 105, 297, 301-303 str., teismas

nusprendžia:

P. I., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį ir jį nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir keturiems mėnesiams.

Į jam paskirtą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo vieną parą nuo 2020-05-14 11.15 val. iki iki 2020-05-15 10.55 val. ir sulaikymą bei suėmimą nuo 2021-10-06.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2022-02-18.

Kardomąją priemonę suėmimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš P. I. ekstradicijos išlaidas – 1953,29 E. P. departamentui prie Vidaus reikalų ministerijos, pinigus pervedant į atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT047044060007821039 AB SEB banke.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš P. I. nepriteisti.

Konfiskuoti automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), saugomą R. Karaliaus IĮ, M. Veriovkinos g. 7.

P. I. asmens tapatybės kortelę, laikomą prie bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti bausmės atlikimo vietos administracijai. Grąžinti nuteistajam P. I. 77,73 Eur.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai, saugomus Utenos apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašus išsiųsti Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamentui ir Policijos departamentui prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos.

Nuosprendis per 20 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus, nuteistojo per šį laiką nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo jam dienos, nurodant apeliaciniame skunde savo poziciją dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.