- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-11
- Bylos Nr.
- ATP-383-238/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 4-69-3-01004-2014-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Danguolė Šiugždinytė
- Pažeidėjas
- R. S.
- Kategorijos
- 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo teisėja Danguolė Šiugždinytė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinėn atsakomybėn patraukto R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimo jo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Kauno apylinkės teismas 2014-02-19 nutarimu nubaudė R. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 123 straipsnio 5 dalį 80 litų bauda, pagal LR ATPK 129 straipsnį 4000 Lt (keturių tūkstančių litų) bauda su transporto priemonės „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris JMZGE14A201141808, konfiskavimu. Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., skirtas nuobaudas subendrino apėmimo būdu ir paskyrė galutinę nuobaudą - 4000 (keturių tūkstančių) litų baudą su transporto priemonės „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris JMZGE14A201141808, konfiskavimu.
R. S. nubaustas už tai, kad 2014 m. vasario 2 d., apie 23.15 val., prie Baršausko g. 90, Kaune, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vairavo automobilį „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus (nustatytas 1,76 promilių girtumas), be to, automobilis neapdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais veiksmais R. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14, 238 punktų reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltė padarius ATPK 123 str. 5 d. ir 129 str. numatytus pažeidimus, be paties R. S. prisipažinimo, įrodyta surinkta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu (b. l. 1 - 2), tarnybiniais pranešimais (b. l. 3 - 4), asmens blaivumo testu (b. l. 5), pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 7), transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu (b. l. 8), pažyma apie baustumą (b. l. 10 - 11), kita bylos medžiaga, todėl asmuo baustinas. Skirdamas nuobaudą, teismas įvertino pažeidimo padarymo aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skyrė nuobaudas numatytos jam inkriminuotų straipsnių sankcijų ribose. Spręsdamas dėl R. S. ATPK 129 straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios papildomos nuobaudos –transporto priemonės konfiskavimo, skyrimo, teismas konstatavo, kad buvo padarytas itin šiurkštus administracinis teisės pažeidimas – pažeidėjas vairavo automobilį būdamas neblaivus (nustatytas 1,76 promilių girtumas), neapdraustą privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu automobilį, neturėdamas tam teisės, ir, įvertinęs šias aplinkybes, padarė išvadą, jog R. S. turi būti skirta alternatyvi papildoma nuobauda - transporto priemonės konfiskavimas, nes tik taip bus pasiekta ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu R. S. prašo pakeisti Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimą ir jam, R. S., už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 129 straipsnyje, padarymą paskirtą administracinę nuobaudą sušvelninti ir neskirti transporto priemonės „Mazda 626“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris JMZGE14A201141808, konfiskavimo. Skunde nurodo, kad administracinė nuobauda - transporto priemonės „Mazda 626", valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) identifikacinis numeris JMZGE14A201141808, konfiskavimas jam paskirta nepagrįstai. Teigia, kad šis automobilis yra vienintelis jų šeimoje ir yra būtinas, nes šeimoje du invalidai: jo sutuoktinė D. S. ir jų šeimoje išlaikomas ir slaugomas jos nepilnametis sūnus iš kitos santuokos V. K., kuris yra invalidas nuo vaikystės. Jo sutuoktinė neturi darbo, o be to, yra silpnos sveikatos, gauna tik nedidelę invalidumo pensiją, jis pats taip pat silpnos sveikatos, nedirbantis asmuo - darbo neranda. Apylinkės teismo nutartas konfiskuoti automobilis yra iš esmės vienintelis jo šeimos geresnis turtas, kurio netekusi jo šeima pateks į dar sunkesnę turtinę padėtį. Nurodo, kad turėdamas automobilį jis gali paprašyti jį vairuoti draugų, pažįstamų, automobilį konfiskavus, šeimos nariams bus itin komplikuotas nuvykimas pas medikus ir pan. Prašo atsižvelgti į tai, kad nei vienas iš jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų nesukėlė jokių neigiamo pobūdžio faktinių pasekmių, kad dėl padarytų administracinių teisės pažeidimų kaltu visiškai prisipažino, nuoširdžiai gailisi, visiškai įvertino savo neteisingą elgesį ir iš šios administracinės bylos proceso padarė teisingas išvadas. Apelianto nuomone, visos šios nurodytos aplinkybės rodo, kad yra pakankamas ir faktinis, ir teisinis pagrindas konstatuoti, kad jam paskirta administracinė nuobauda - jam priklausančios transporto priemonės konfiskavimas - yra nepagrįsta, per griežta, ir yra pagrindai panaikinti jam šią paskirtą administracinę nuobaudą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į R. S. apeliacinį skundą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas prašo apeliacinio skundo netenkinti ir palikti galioti teismo nutarimą. Nurodo, kad automobilio konfiskavimas R. S. paskirtas pagrįstai, nepažeidžiant įstatymo reikalavimų, atsižvelgus į padaryto pažeidimo pavojingumą, o pažeidėjo asmeniniai interesai negali būti prioritetas prieš kitų visuomenės narių interesą, susijusį su eismo saugumu.
Motyvuojamoji dalis
R. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Ginčo dėl pažeidimų nėra. Aukštesnysis teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius ATPK 123 straipsnio 5 dalyje ir 129 straipsnyje numatytus pažeidimus.
Apeliaciniu skundu R. S. prašo panaikinti pagal ATPK 129 straipsnį paskirtą automobilio konfiskavimą, tačiau šis prašymas negali būti tenkinamas.
ATPK 129 straipsnio sankcijoje, skiriant pažeidėjui baudą, transporto priemonės konfiskavimas yra numatytas kaip alternatyvi administracinė nuobauda. Kai sankcijoje yra numatytos alternatyvios nuobaudos, kaip yra ir šiuo atveju, įstatymas konkrečių kriterijų, kuri nuobauda turėtų būti skiriama, nenustato, tačiau teismų praktika patvirtina, jog tokiais atvejais parenkama turi būti tokia nuobauda, kuri būtų efektyviausia siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz., Konstitucinio Teismo nutarimai 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kur akcentuojama, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).
ATPK 30 straipsnyje numatyta, kad nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
R. S. padarė ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, kuris yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Pats R. S. nurodė, jog automobilį turi, tačiau vairuotojo pažymėjimo neturi, įvykio dieną buvo išgėręs, tačiau vis tiek sėdo už automobilio vairo. Taigi, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad pažeidėjas, negalvodamas apie gresiančias administracines nuobaudas ir nekreipdamas į jas dėmesio, važiavo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas neblaivumo laipsnis - 1,76 promilės), o tai net ir turint teisę vairuoti transporto priemones ženkliai viršija leistiną normą (0,4 promilės), ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę. Todėl vien tik piniginės nuobaudos, neskiriant sankcijoje numatytos alternatyvios nuobaudos, paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam tam tikras neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Aukštesnysis teismas pažymi, kad aplinkybė, jog apeliantas neturi vairuotojo pažymėjimo, neduoda pagrindo manyti, jog alternatyvios nuobaudos skyrimas iš esmės komplikuotų jo šeimos narių nuvykimą į gydymo įstaigas, kaip teigiama apeliaciniame skunde, nes net ir turėdamas automobilį, pats R. S. jo vairuoti neturėtų teisės.
Apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinant nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Nagrinėjamu atveju apeliantas, žinodamas, kad neturi teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, turėdamas šeiminių įsipareigojimų dėl neįgalios sutuoktinės bei jos nepilnamečio vaiko priežiūros (duomenys pateikti pažeidėjo) vis tiek elgėsi neatsakingai, padarė tyčinius veiksmus ir taip pažeidė įstatymo reikalavimus.
Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai vertino bylos aplinkybes, tinkamai taikė įstatymo nuostatas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą nutarimą, kurį keisti nėra jokio pagrindo. Todėl apeliacinis skundas atmetamas, teismo nutarimas paliekamas galioti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
Kauno apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarimą palikti nepakeistą ir R. S. apeliacinio skundo netenkinti
Nutartis neskundžiama.