- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-09-02
- Bylos Nr.
- 1S-249/2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Šiukšta
- Kaltinamasis
- M. M.
- Advokatai
- Mindaugas Paukštė
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. M. gynėjo advokato Mindaugo Paukštės skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutarties, kuria kaltinamajam M. M. suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams skaičiuojant nuo 2011 m. rugpjūčio 7 d.
Išnagrinėjęs skundą ir susipažinęs su baudžiamąja byla, teisėjas
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. M. kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 str. 2 d. 8 p., 284 str. 1 d.
M. M. kaltinamas tuo, kad 2010 m. birželio 20 d., apie 02.30 val., viešoje vietoje – Varėnos m., Vytauto gatvėje, prie kavinės „Šaka“, būdamas girtas, veikdamas kartu su K. R. ir Č. M., įžūliais veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką: K. R. peiliu sudavus smūgius ir padarius E. K. nesunkų sveikatos sutrikdymą, o Ž. M. nežymų sveikatos sutrikdymą, Č. M. sudavus du smūgius kumščiu bei koja Š. S. ir padarius jam nežymų sveikatos sutrikdymą, M. M. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sudavė vieną smūgį peiliu į pilvą D. J., tris smūgius peiliu į ranką ir šoną G. G., vieną smūgį peiliu į kryžkaulį G. K., padarydamas nukentėjusiajam D. J. sunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kiauryminiu durtiniu-pjautiniu pilvaplėvės ertmės sužalojimu, nukentėjusiajam G. G. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtiniais-pjautiniais sužalojimais dešiniame žaste ir krūtinės ląstos dešinėje pusėje, nukentėjusiajam G. K. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį durtiniu-pjautiniu kryžkaulio srities sužalojimu.
Vadovaujantis BPK 140 straipsniu, M. M. buvo sulaikytas 2010 m. spalio 6 d. Varėnos rajono apylinkės teismo 2010 m. spalio 7 d. nutartimi jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas vėliau buvo pratęsiamas. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi suėmimo terminas kaltinamajam M. M. dar kartą pratęstas trims mėnesiams. Teismo nutartyje nurodoma, kad M. M. kaltinamas dviejų nusikalstamų veikų padarymu, o viena iš jų priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai ir už šį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas numato ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. M. M. neturi pastovios gyvenamosios vietos, nedirba ir neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs ir nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su artimaisiais. Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta jo paieška, nes nebuvo galimybės nustatyti jo buvimo vietos. Visos šios aplinkybės duoda pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios bausmės dydį M. M. gali bėgti (slėptis) nuo teismo, o BPK 119 str. numatyti tikslai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nebus pasiekti.
Šalies argumentai
Kaltinamojo M. M. gynėjas skunde nurodo, kad teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Teismo išvada apie tai, kad byloje yra pakankamai duomenų, pagrindžiančių M. M. kaltę, yra abstrakti ir nepagrįsta, nes teismas, nors ir nurodė tokius duomenis, tačiau nedetalizavo, kaip jie patvirtina M. M. kaltę. Taip pat nėra pagrindo daryti išvadą, kad M. M. bėgs (slėpsis) nuo teismo, nes nėra jokių įrodymų, jog M. M. gali bandyti bėgti į užsienį ar slėptis. Šio pagrindo buvimo nepatvirtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu M. M. buvo paskelbta paieška, nes nenustatyta, kad M. M. sąmoningai deda pastangas, kad galėtų pasislėpti. Tai, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai nesugebėjo nustatyti įtariamojo buvimo vietos, nerodo asmens ketinimo bėgti ar slėptis. Taip pat teismas kaltinamojo pasislėpimo tikimybę nepagrįstai grindė ir tuo, kad M. M. neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, niekur nedirba ir yra nevedęs. M. M. iki jo suėmimo turėjo nuolatinę gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), jis tikrai nevedęs, tačiau tai yra natūralu, nes M. M. yra tik 22 metai, o paskyrus jam suėmimą jis negalėjo dirbti. Pratęsiant suėmimą teismas privalėjo atsižvelgti ir į tai, kad M. M. yra diagnozuotas urologinis susirgimas, jam paskirtas gydymas ir reikalinga operacija. Nors jam paskirta planinė operacija laisvės atėmimo vietų ligoninėje, tačiau jos laukiant gali pablogėti jo sveikata. Būnant suimtam M. M. atimta galimybė kreiptis dėl gydymo į kitą medicinos įstaigą. M. M. suimtas jau daugiau kaip 10 mėnesių ir suėmimas jam dar kartą pratęstas trims mėnesiams. BPK 127 str. 2 d. numato, kad daugiau kaip 6 mėnesius trunkančio suėmimo terminas gali būti pratęstas tik dėl ypatingo bylos sudėtingumo arba didelės bylos apimties. Tokiais atvejais pratęsiant suėmimo terminą teismas nutartyje privalo nurodyti, kuo pasireiškia bylos sudėtingumas ar didelė apimtis, taip pat turi būti nurodoma, kokie procesiniai veiksmai buvo atlikti per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius, tačiau skundžiamoje nutartyje to nėra nurodyta. Dėl išvardintų aplinkybių teismo nutartis yra nepagrįsta ir neteisėta. Prašo nutartį, kuria kaltinamajam M. M. pratęstas suėmimo terminas, panaikinti.
Teismo posėdyje kaltinamojo gynėjas prašo patenkinti skundą, prokuroras prašo šį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Susipažinus su byla, matosi, kad joje tikrai yra duomenų, leidžiančių pagrįstai manyti, jog M. M. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, kuriomis yra kaltinamas. Įvertinus byloje esančius dokumentus, galima daryti išvadą, kad faktinių duomenų visuma davė pagrindo M. M. pareikšti įtarimą ir prokurorui surašyti kaltinamąjį aktą. Visiškai nepagrįsti yra gynėjo skundo argumentai apie tai, kad teismas nutartyje turėjo nurodyti, kokie konkretūs bylos duomenys patvirtina M. M. kaltę. Šioje baudžiamojo proceso stadijoje teismas įrodymų vertinimo klausimo nesprendžia, o BPK 121 str. 2 d. įtvirtinta nuostata – yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, yra laikoma retrospektyviniu pagrindu. Retrospektyvinis pagrindas – tai duomenys, ką įtariamasis jau gali būti padaręs, t. y. duomenys apie nusikalstamą veiką. Todėl teismas turėjo pagrindą manyti, kad kaltinamasis M. M. galėjo padaryti kaltinamajame akte nurodytas nusikalstamas veikas. Taigi kardomosios priemonės - suėmimo paskyrimui ir jo termino pratęsimui buvo įstatyminis pagrindas (BPK 121 str. 2 d.).
Iš skundžiamos nutarties matosi, kad M. M. suėmimo terminas pratęstas BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Pasislėpimo nuo teismo galimybę teismas pagrįstai motyvavo tuo, kad M. M. kaltinamas padaręs ne tik nesunkų, bet ir labai sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą ir tik laisvės atėmimo bausmę. Nusikaltimo sunkumas ir gresiančios bausmės griežtumas yra priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai. Jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 str. 1 d. 1 p. numatytu pagrindu. Tačiau pratęsdamas M. M. suėmimo terminą teismas taip pat įvertino ir tai, kad M. M. iki sulaikymo nedirbo ir neturėjo legalaus pragyvenimo šaltinio, yra nevedęs, todėl nesusaistytas tvirtais socialiniais ryšiais su artimaisiais, be to, neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, o ikiteisminio tyrimo metu buvo paskelbta jo paieška.
Kaltinamojo M. M. gynėjas skunde nurodo, kad nėra pagrindo manyti, jog jis gali slėptis, nes jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą, taip pat nėra jokių įrodymų, kad gali bandyti išvykti į užsienį ar pasislėpti. Šie skundo argumentai yra nepagrįsti ir atmetami. Nors byloje tikrai nėra duomenų, kad M. M. bandė pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo išvykdamas į užsienį, tačiau apie pasislėpimo tikybę rodo kiti bylos duomenys. Iš bylos matosi, kad deklaruotoje gyvenamojoje vietoje M. M. negyveno, o teisme nagrinėjant kardomosios priemonės – suėmimo skyrimo klausimą jis paaiškino, kad gyveno ir pas savo senelius Punios mstl., ir pas draugę Alytuje, adresų nežino. Nors kaltinamasis M. M. tikrai yra deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), tačiau iš byloje esančio tarnybinio pranešimo matosi, kad šiuo adresu gyvenantis kaltinamojo tėvas G. M. paaiškino, jog jo sūnus su juo kartu seniai negyvena ir jo buvimo vietos nežino. Apie tai, kad M. M. buvimo vieta nežinoma, parodė ir jo senelė A. M.. Todėl siekiant nustatyti M. M. buvimo vietą, pagrįstai buvo paskelbta jo paieška. M. M. policijos patrulių buvo sulaikytas Vilniaus m., studentų bendrabutyje, kur, jo teigimu, buvo pas draugę, kurios net pavardės negalėjo nurodyti. Šios aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad netaikant suėmimo M. M., siekdamas išvengti atsakomybės, gali slėptis nuo teismo ir trukdyti išnagrinėti bylą, todėl BPK 119 str. numatyti tikslai gali būti pasiekti tik taikant griežčiausią kardomąją priemonę.
Gynėjas skunde nepagrįstai nurodo, kad pratęsdamas suėmimo terminą teismas neatsižvelgė į M. M. sveikatos būklę. Teismo nutartyje nurodyta, kad teismui pateikti dokumentai nepatvirtina, jog kaltinamasis M. M. negali būti gydomas kardomosios priemonės – suėmimo sąlygomis. Be to, ir pačiame skunde nurodoma, kad M. M. yra numatyta planinė operacija laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Taigi, nors M. M. ir turi sveikatos problemų, byloje duomenų apie tai, kad būnant suimtam jam negalėtų būti suteikta kvalifikuota medicinos pagalba, nėra. Šiuo atveju kaltinamojo sveikatos būklė nenusveria kitų aplinkybių, dėl kurių yra pagrindas pratęsti jam suėmimo terminą. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamojo sveikatos būklei pablogėjus arba esant duomenų, kad laisvės atėmimo vietų ligoninėje M. M. tikrai negali būti suteikiama kvalifikuota medicininė pagalba, pats kaltinamasis ir jo gynėjas bet kuriuo metu prašymą dėl kardomosios priemonės pakeitimo turi teisę pareikšti bylą savo žinioje turinčiam ir ją nagrinėjančiam pirmosios instancijos teismui.
Kaltinamojo M. M. gynėjas skunde taip pat nurodo, kad M. M. yra suimtas jau daugiau kaip 10 mėnesių, o teismas jo suėmimo terminą pratęsė ilgesniam negu 6 mėn. terminui nesant specialiųjų suėmimo taikymo pagrindų, t. y. nenurodė, kuo pasireiškia bylos ypatingas sudėtingumas arba didelė apimtis, o taip pat nenurodė, kokie proceso veiksmai buvo atlikti per paskutinius du suėmimo taikymo mėnesius. Šie skundo argumentai taip pat yra nepagrįsti.
BPK 127 str. 1 ir 2 dalyse nustatyti maksimalūs suėmimo terminai ikiteisminio tyrimo stadijoje, tačiau įstatymas nenumato maksimalių suėmimo trukmės terminų, kai byla jau yra teisme. Ši baudžiamoji byla jau nagrinėjama teisiamajame posėdyje, todėl pratęsdamas M. M. suėmimo terminą dar trims mėnesiams bei neišdėstydamas specialiųjų suėmimo pagrindų motyvų teismas BPK 127 str. reikalavimų dėl suėmimo taikymo trukmės nepažeidė.
Dėl išdėstytų motyvų skundžiama teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu, teisėjas
nutaria:
Kaltinamojo M. M. gynėjo skundą atmesti.
Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.