Kauno apygardos teismo sprendimas

2012-02-15 · Civilinė byla Nr. 2-835-413/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-02-15
Bylos Nr.
2-835-413/2012
Teisminio proceso Nr.
2-56-3-00727-2011-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintautas Koriaginas
Ieškovas
BUAB „Žygintis“
Atsakovas
R. B.
Advokatai
Loreta Kraujutaitienė, Rūta Nausėdaitė
Kategorijos
  • 21.4.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 35.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 126.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-835-413/2012(Proceso Nr. 2-56-3-00727-2011-6);Procesinio sprendimo kategorija 21.4.2.1; 35.6.1;126.8; (S) .
KAUNO APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. vasario 15 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo teisėjas Gintautas Koriaginas,sekretoriaujant Violetai Grigaravičienei,dalyvaujant ieškovo atstovei advokato padėjėjai Rūtai Nausėdaitei,atsakovės atstovei advokatei Loretai Kraujutaitienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo BUAB „Žygintis“ ieškinį atsakovei R. B. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais 2009 m. liepos 31 d. ir 2009 m. spalio 1 d. atsiskaitymo su atsakove sandorius, pagal kuriuos UAB „Žygintis“ grąžino R. B. atitinkamai 70 000 Lt ir 1 000 Lt paskolą, taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovės 71 000 Lt bei 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Reikalavimas buvo grindžiamas CK 6.66 straipsniu, numatančiu kreditoriaus teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius (actio Pauliana).

Ieškovo nuomone, atsiskaitymo sandoriams pripažinti negaliojančiais egzistuoja visos actio Pauliana sąlygos, t.y.

1) atsiskaitymo metu UAB „Žygintis“ (skolininkas) buvo nemokus, kadangi pagal įmonės balanso duomenis bendrovės finansinės skolos kreditoriams 2008 m. gruodžio 31 d. sudarė 2 481 489 Lt, kai nurodomu laikotarpiu įmonė turėjo turto tik už 2 770 206 Lt;

2) skolininkas, būdamas nemokus, sudarė sandorius, kuriais sumažino kitų kreditorių galimybę gauti jų reikalavimo patenkinimą ir nepagrįstai suteikė pirmenybę atsakovei, kadangi UAB „Žygintis“ nuo 2009 m. pradžios faktiškai nevykdė veiklos, o įsipareigojimai kitiems kreditoriams tik augo, dėl ko nebuvo laiku atsiskaityta su valstybine mokesčių inspekcija, socialinio draudimo fondo valdyba, kitais kreditoriais;

3) nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs ieškovą atsiskaityti su atsakove;

4) paskolos grąžinimo dieną atsakovė valdė 50 proc. UAB „Žygintis“ akcijų, todėl pagal CK 6.67 straipsnį preziumuojama, kad sandorio šalys, atlikdamos ginčijamus veiksmus, buvo nesąžiningos;

5) ieškovas nepraleido vienerių metų senaties termino ieškiniui pareikšti, kadangi apie ginčijamus sandorius sužinojo 2010 m. gegužės 26 d., kai bankroto administratoriui buvo perduoti bankrutuojančios įmonės dokumentai.

Atsiliepimas

Atsakovė prašė ieškinį atmesti. Atsikirtimai į ieškinį buvo grindžiami tokiais argumentais:

1) UAB „Žygintis“ apyvartinėms lėšoms papildyti, atsakovė per laikotarpį nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. gegužės 23 d. suteikė bendrovei paskolų, kurių bendra suma 86 000 Lt. Suėjus 2009 m. liepos 27 d. galutiniams atsiskaitymo terminams, skolininkas atsakovei grąžino 71 000 Lt ir liko skolingas 15 000 Lt. Pasibaigus paskolų grąžinimo terminui, UAB „Žygintis“ atsirado pareiga skolą grąžinti. Taigi skolininkas atsiskaitė su atsakove, remiantis nenuginčytais sandoriais. Tai, kad atsakovei buvo grąžinta tik dalis įmonei suteiktos paskolos patvirtina bylai reikšmingą aplinkybę, jog sandorio šalys buvo sąžiningos ir skolininkas nesiekė nesąžiningais veiksmais suteikti atsakovei pirmumą kitų kreditorių atžvilgiu;

2) ieškovas neįrodė, kaip ir kuriems bankroto byloje patvirtintiems kreditoriams sumažino galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą, ar šie kreditoriai turėjo pirmumą į savo reikalavimų patenkinimą atsakovės atžvilgiu;

3) ginčijamų atsiskaitymų su atsakove laikotarpiu įmonė vykdė veiklą, turėjo 843 220,30 Lt dydžio atsargas, skolos valstybei (SODRAI ir VMI) bei darbuotojams sudarė einamojo mėnesio mokėjimus, todėl nebuvo pagrindo išvadai, kad įmonė buvo nemoki.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas

Bylos duomenimis, UAB „Žygintis“ akcininkė ir atsakovė R. B. nuo 2007 m. gruodžio 20 d. iki 2009 m. gegužės 23 d. suteikė skolininkui UAB „Žygintis“ beprocentinių paskolų už 86 000 Lt, t.y. 2007 m. gruodžio 20 d. sutartimi 10 000 Lt, 2008 m. liepos 29 d. sutartimi 18 000 Lt, 2009 m. kovo 2 d. sutartimi 33 000 Lt, 2009 m. gegužės 23 d. sutartimi 25 000 Lt, kurias skolininkas turėjo grąžinti atitinkamai 2008 m. gruodžio 20 d., 2009 m. liepos 29 d., 2009 m. birželio 2 d., 2009 m. liepos 23 d. (b.l. 11-12, 14, 16-17, 19-20). Skolininkas 2009 m. liepos 31 d. ir 2009 m. spalio 1 d. grąžino atsakovei dalį paskolintos sumos, išmokėdamas jai iš įmonės kasos 71 000 Lt (b.l. 21-22).

Kauno apygardos teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi UAB „Žygintis“ buvo iškelta bankroto byla, o 2010 m. lapkričio 2 d. bankroto byloje patvirtinti įmonės kreditorių ir jų 1 111 560,44 Lt dydžio finansinių reikalavimų sąrašas (b.l. 7, 29).

Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, ne kartą yra išaiškinęs, kad CK 6.66 straipsnyje įtvirtinto actio Pauliana instituto paskirtis yra apsaugoti kreditorių ne tik nuo tokių skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas, bet ir nuo kitokių veiksmų, kuriais pažeidžiamos kreditoriaus teisės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gruodžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-619/2006). Actio Pauliana instituto taikymo sąlygos yra šios: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) nėra suėjęs vienerių metų ieškinio senaties terminas; 4) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 5) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 6) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas; 7) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587;2009 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-105/2009; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Minėtose nutartyse kasacinis teismas pažymėjo, kad sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu. Todėl teismas pasisako tik dėl tų sąlygų, kurių, teismo nuomone, ieškovas neįrodė.

Dėl sandorio neprivalomumo

CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Skolininko pareiga grąžinti atsakovei skolą (būtent šį veiksmą ginčija ieškovas) buvo nustatyta sutartimi ir įstatymu (CK 6.189 str. 1 d., 6.200 str. 1 d., 6.256 str. 1 d.). Ieškovas neginčijo pačių paskolų sudarymo sandorių, skolininko prievolei įvykdyti buvo pasibaigę sutartimis nustatyti terminai, todėl yra pagrindas konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju atsiskaitymams su atsakove pripažinti negaliojančiais nenustatyta actio Pauliana 4 sąlyga, todėl ieškovo argumentas dėl sandorio neprivalomumo atmestinas kaip nepagrįstas.

Dėl ginčijamais sandoriais (veiksmais) pažeistų kreditorių teisių

Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jei skolininkas sandorio sudarymo metu tampa nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises.

Ieškovas savo teiginius dėl pažeistų kitų kreditorių teisių grindė tuo, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu (2009 m. liepos ir spalio mėnesiais) UAB „Žygintis“ buvo nemoki, turėjo kitų kreditorių, su kurių dalimi turėjo atsiskaityti pagal Laikinąjį mokėjimų tvarkos įstatymą pirmumo eile, todėl negalėjo suteikti pirmenybės vienam iš kreditorių, t.y. atsakovei. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad ĮBĮ 35 straipsnyje įtvirtinta teisės norma, kurioje reglamentuojamos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka, netaikytina iki teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-587/2008). Sprendžiant, ar buvo pažeistos kreditoriaus teisės ginčijamu sandoriu suteikiant pirmenybę kitam kreditoriui, reikia turėti omenyje tai, kad kol skolininkui nėra iškelta bankroto byla, įstatymai nenustato bendrojo kreditorių lygybės principo, būdingo bankroto situacijai, todėl įprastai skolininko sudarytas sandoris, kuriuo tenkinamas vieno iš kreditorių reikalavimas, nors ir yra suėję prievolių vykdymo kitiems kreditoriams terminai, įstatymų yra leidžiamas net ir esant neįvykdytiems įsipareigojimams kitiems kreditoriams. Tokius sprendimus dažnai padiktuoja verslo logika, kartais tai gali būti vienintelė racionali išeitis išvengti bankroto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010). Pasisakydama dėl Lietuvos Respublikos laikinojo mokėjimų tvarkos įstatymo taikymo kreditorių, turinčių pirmumo teisę gauti atitinkamas išmokas, kasacinio teismo teisėjų kolegija 2010 m. lapkričio 30 d. nutartyje pažymėjo, kad įstatyme nustatytos atsiskaitymų eiliškumo tvarkos pažeidimas gali sudaryti prielaidas ginčyti sandorius CK 6.66 straipsnio pagrindu vertinant jį kaip kreditoriaus teisių pažeidimą, tačiau tik nustačius visas būtinas actio Pauliana taikymo sąlygas.

Įrodymai civilinėje byloje yra su įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje susiję faktiniai duomenys, gauti įstatymo nustatytomis įrodinėjimo priemonėmis ir tvarka, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus arba atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (CPK 177 str.). Įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 str. 1 d.). Vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (CPK 3 str. 7 d.). Be to, sprendžiant dėl konkrečiam ginčui svarbių aplinkybių ir reikšmingų faktų, būtina įvertinti ir atsižvelgti į to ginčo specifiką.

Sprendžiant dėl kreditorių teisių pažeidimo, teisiškai reikšmingi yra šie byloje pateikti įrodymai ir aplinkybės: Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, kuria patvirtintas kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas (b.l. 29); UAB „Žygintis“ 2008 m., 2009 m., 2010 m. balansai (b.l. 23, 26, 28); sintetinių apskaitų ir apyvartos žiniaraščiai (b.l. 95-164); turto perdavimo-priėmimo aktas (b.l. 165-166). Iš pateiktų duomenų matyti, kad ginčo laikotarpiu (2009 m. liepos ir spalio mėnesiais) įmonė vykdė ūkinę veiklą ir atsiskaitydavo ne tik su savo tiekėjais, bet ir su kitais kreditoriais. Pavyzdžiui, mokėtinos skolos tiekėjams per laikotarpį nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2009 m. liepos mėn. sumažėjo nuo 129 285,88 Lt iki 103 789,80 Lt, lizingo bendrovėms – nuo 636 031,73 Lt iki 267 543,20 Lt (b.l. 144, 151). Pagal teismo patvirtintą kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą bendrai 1 111 560,44 Lt sumai, didžiausiu įmonės kreditoriumi, turinčiu 654 000 Lt finansinį reikalavimą skolininkui, yra buvęs skolininko akcininkas Ž. A., tačiau iš paminėtų įrodymų matyti, kad ir su šiuo kreditoriumi skolininkas stengėsi atsiskaityti ir per laikotarpį nuo 2008 m. gruodžio mėn. iki 2009 m. liepos mėn. įmonės skola šiam kreditoriui sumažėjo nuo 1 038 300 Lt iki teismo nutartimi pavirtintos 654 000 Lt sumos (b.l. 29, 133, 149). Taigi kitų teismo patvirtintų kreditorių finansinių reikalavimų suma (457 560,44 Lt) sudaro tik šiek tiek daugiau kaip pusę bankroto administratoriui perduoto turto vertės (882 799,55 Lt). Jau minėta, kad prievolę atsakovei skolininkas įvykdė pasibaigus jos terminui, ieškovas neįrodė, kad išmokėdamas atsakovei ginčijamas sumas skolininkas (UAB „Žygintis“) pažeidė atsiskaitymo su kitais kreditoriais tvarką arba eiliškumą. Pažymėtina, kad ieškovo nurodomas Lietuvos Respublikos laikinasis mokėjimų tvarkos įstatymas, grąžinant atsakovei dalį paskolos, jau negaliojo (neteko galios 2009 06 16 įstatymu Nr. XI-293 nuo 2009 07 01), todėl negalima sutikti su ieškovo argumentais, kad skolininkas pažeidė nurodyto įstatymo nuostatas. Be to, kaip nurodė ir pats ieškovas, išmokant atsakovei ginčijamas sumas įmonė buvo pilnai atsiskaičiusi su darbuotojais, o skolos VMI ir SODRAI buvo neženklios (b.l. 83). Taigi nėra pagrindo išvadai, kad dėl įvykdytų mokėjimų atsakovei įmonė tapo nemoki arba buvo pažeistos kitų kreditorių teisės. Nurodyti duomenys leidžia teigti, kad byloje ieškovas neįrodė ir 5 actio Pauliana sąlygos.

Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad ieškovo reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius negaliojančiais pagal actio Pauliana taisykles negali būti tenkinamas, kadangi nėra tam visų būtinų sąlygų viseto, numatyto CK 6.66 straipsnyje.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovo ieškinį atmetus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles. Atsakovę byloje atstovavo advokatė, kuri prašė priteisti iš ieškovo už atsakovės konsultacijas, atsiliepimo į ieškinį surašymą ir atstovavimą teisme 1950 Lt atstovavimo išlaidų. Atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijų nustatytų dydžių, todėl prašymas pripažintinas pagrįstu (CPK 98 str.). Nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei ieškovas yra atleistas įstatymu (CPK 83 str. 1 d. 8 p.), todėl šios išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovei R. B., a.k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo BUAB „Žygintis“, į.k. 300583082, 1950 Lt (vieną tūkstantį devynis šimtus penkiasdešimt litų) atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.

Teisėjas Gintautas Koriaginas