- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-06-18
- Bylos Nr.
- e2-13597-600/2018
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Renata Kasimovienė
- Ieškovas
- J. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“
- Advokatai
- Rasa Danilkevičiūtė
viešame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės J. V. ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Naujamiesčio būstas“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje – ERGO Insurance SE, L. D., R. D..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė, patikslinusi reikalavimus, prašo priteisti iš atsakovės 1 447,11 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovė nurodo, kad jai nuosavybės teise priklauso negyvenamosios patalpos – stomatologinis kabinetas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini). Šias patalpas ieškovė yra apdraudusi ERGO Insurance SE Lietuvos filiale. 2017 m. spalio 30 d. ieškovei priklausančios patalpos buvo aplietos. Ieškovė kreipėsi į savo draudiką ir pranešė apie užliejimo faktą. Draudiko atsiųstas ekspertas 2017 m. spalio 31 d. atvyko apžiūrėti patalpų ir tą pačią dieną surašė defektinį aktą, kuriame užfiksavo, jog ieškovei priklausančiose patalpose buvo užlietos 4 kabineto linoleumo grindys, yra matomi atsiradę įtrūkimai linoleumo susijungimo vietoje. Be to, yra užlietos 9 ir 7 patalpų lubos iš plokščių, lubose matoma vandens dėmė. Taip pat užlietos dvi 9 patalpos sienos, ant kurių dėl užliejimo atsidaro dėmės su dažų pakėlimais. Užlietos 9 ir 7 patalpų medinės durys, po užliejimo jos nebeužsidaro. Defektiniame akte pažymėta, kad aplietų durų mediniai apvadai dėl vandens išslinko ir atšoko nuo sienos. Dėl apliejimo nukentėjo ir patalpose esantis šviestuvas, staliukas (nuo vandens išsipūtė jo plokštės), televizorius FUNAI, kuris nebeveikia, ir jo priedai, aplietas minkštas kampas, ant kurio atsirado dėmės, bei užlietos spintelės (nuo vandens išsipūtė plokštės). Defektiniame akte yra pažymėta, kad užliejimo židinys buvo aukščiau esantis butas, kuriame trūko šalto vandens vamzdis, priklausantis namo bendros įrangos sistemai. Dalį ieškovei padarytos žalos kompensavo jos draudikas, tačiau kilnojamiesiems daiktams jos sudarytas draudimas negaliojo, todėl už kilnojamųjų daiktų sugadinimą (spinteles, staliuką, šviestuvą, televizorių ir minkštą kampą) ERGO Insurance SE Lietuvos filialas žalos neatlygino, nes draudimo sutartis to nenumatė. Sužinojusi, kad draudimo sutartis neapima kilnojamiesiems daiktams padarytos žalos atlyginimo, ieškovė kreipėsi į buto, iš kurio buvo aplietos jai priklausančios patalpos, savininkus – trečiuosius asmenis R. D. ir L. D.. Minėti asmenys nurodė, kad dėl įvykusio užliejimo yra atsakinga ir prisiėmė kaltę uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Naujamiesčio būstas“. Pastebėtina, kad atsakovė kaip namo administratorė yra atsakinga už butuose esantį bendro naudojimo vamzdį. Atsakovė trečiųjų asmenų buvo informuota apie tai, kad trečiųjų asmenų bute esantis šalto vandens vamzdis yra avarinės būklės, todėl jį reikia keisti. Atsakovė nepakankamai greitai sureagavo į nurodytą pranešimą, dėl ko ieškovė patyrė žalą. Svarbu pastebėti, kad atsakovė tenkino draudiko ERGO Insurance SE Lietuvos filialo reikalavimą atlyginti žalą dėl aplietų patalpų pagal draudiminį įvykį, tačiau likusią žalos dalį atlyginti atsisakė.
Atsiliepimas
Atsakovė pateiktame atsiliepime prašo ieškinį atmesti. Nurodo, kad ieškovės reikalavimas yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pateikti įrodymai nepaliudija, kokia apimtimi nurodytam turtui yra padaryta žala. Nėra pateikti jokie nurodomo apgadinto turto nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai (įsigijimo dokumentai) bei fotografijos, iš kurių apskritai būtų galima spręsti apie turtui padarytą žalą. Derėtų pastebėti, kad pridėtas defektinis aktas yra surašytas vienašališkai, pasirašant tik draudimo bendrovės atstovui ir ieškovei, apžiūroje nedalyvaujant atsakovei ir kitiems, nešališkiems asmenims. Dėl neva apgadinto šviestuvo, atkreiptinas dėmesys, kad nors yra prašoma atlyginti naujai įsigyto šviestuvo kainą, tačiau kartu su reikalavimu nėra pateiktas šviestuvo nurašymo aktas. Be to, draudiko atstovo surašytame akte nėra konstatuotas nepataisomas šviestuvo gedimas, todėl kyla klausimas dėl naujo šviestuvo įsigijimo pagrįstumo. Kalbant apie televizoriaus apgadinimus, pažymėtina, kad pateiktas darbų aktas yra nepasirašytas, todėl nėra pagrindo konstatuoti darbų atlikimo fakto. Darbų atlikimo fakto nepatvirtina ir jokie kiti įrodymai – nėra pateikta apmokėjimo duomenų. Kaip jau minėta, nesant pateiktos fotofiksacijos ir objektyvaus įvykio vietos įvertinimo, nėra galimybės įsitikinti baldų apgadinimo mastu. Iš nurodytos valymo įmonės interneto tinklalapio duomenų matyti, kad baldų valymo kainos yra mažesnės, nei reikalaujama atlyginti suma. Be to, draudiko atstovo surašytame akte nėra užfiksuotas toks įrenginys kaip autoklavas, taip pat nėra nustatytas joks vandens poveikis, todėl nesant objektyvių įrodymų, reikalavimas atlyginti šio įrenginio remonto išlaidas negali būti tenkinamas. Be kita ko, nėra įvertintas ir turto vertės sumažėjimas (nusidėvėjimas). Atkreiptinas dėmesys, kad 2018 m. kovo 23 d. raštu Nr. NB-RS-18-1099 atsakovė informavo ieškovės atstovą apie nesutikimą atlyginti reikalaujamą žalą ir pateikė šio nesutikimo motyvus, tačiau taip pat nurodė ir galimą kompensacijos sumą, kuri sudarė 200 Eur, siekiant susidariusią situaciją išspręsti taikiai. Atsakovė jokio atsakymo iš ieškovės negavo.
Byla nagrinėjama nedalyvaujant atsakovo atstovui ir tretiesiems asmenims, apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta CPK nustatyta tvarka.
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė palaikė ieškinį, prašė tenkinti, patikslino prašomą priteisti sumą – ne 1 447,11 Eur, o 1 447,05 Eur, įsivėlė aritmetinė klaida. Atkreipė dėmesį į tai, kad medicininė įranga (autoklavas) nebuvo įtraukta pirminės draudiko atstovo apžiūros metu, nes įjungus aparatą, užsidegė lemputė, dėl ko nuspręsta, kad įranga veikia, jai žala nepadaryta, vienok, kitą dieną dirbti su įranga nebuvo galima, nes ji neveikė. Atsakovo kaltę sieja su netinkamu jo kaip namo administratoriaus pareigų vykdymu – laiku nepasirūpino surūdijusio vamzdžio pakeitimu.
Liudytoju apklaustas ieškovės sutuoktinės paaiškino, kad patalpos buvo užlietos anksti ryte, nes žmona, nuvykusi į darbą, iš karto paskambino jam ir draudiko atstovui ir pasakė dėl užlietų patalpų. Medicininės įrangos remonto lape nurodyta, kad defektas atsirado dėl užliejimo vandeniu.
Teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išdėstyti teismo motyvai.
Motyvuojamoji dalis
Byloje nustatyta, kad ieškovė įmonių turto draudimu buvo apdraudusi jai nuosavybės teise priklausančias negyvenamas patalpas – stomatologinį kabinetą adresu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 18, 21, 23). 2017 m. spalio 30 d. buvo surašytas Defektinis aktas, kuriame nurodyta, kad 2017 m. spalio 30 d. 8:30 val. atėjus į darbą adresu (duomenys neskelbtini), buvo rastos užlietos patalpos, dėl užliejimo buvo sugadinta – 4-o kabineto grindys iš linoleumo (linoleumo sujungimo vietose atsirado įtrūkimai), užlietos 9-os patalpos lubos iš „Amstrong“ tipo plokščių (atsirado dėmės), užlietos dvi 9-os patalpos dažytos sienos (atsirado dėmės, dažų sluoksnis buvo „pakeltas“), dėl užliejimo 9-os patalpos durys nebeužsidaro (išbrinko medinių durų apačia, reikalingas remontas) (t. 1, b. l. 22). Defektinio akto 1 priede nurodyta, kad nuo sienos atšoko mediniai durų apvadai, kurie nuo vandens išlinko ir atšoko nuo sienos, užlietas pastatomas šviestuvas, užlietas staliukas (matmenys nurodyti), kurio plokštės išsipūtė nuo vandens, užlietas televizorius FUNAI ir jo priedai, po užliejimo neveikia, užlietas minkštas kampas (matmenys nurodyti) (atsirado dėmės, reikalingas valymas), užlietos 7-os patalpos lubos iš „Amstrong“ tipo plokščių (atsirado dėmės), užliestos spintelės (matmenys nurodyti) (nuo vandens išsipūtė plokštės), užlietos 7-os patalpos durys (nuo vandens išbrinko, nebeužsidaro, deformavosi durų stakta) (t. 1, b. l. 19). UAB „Mardentas“ 2017 m. lapkričio 30 d. medicinos prietaiso defektų nustatymo akte Nr. D-20171130-01 nurodyta, kad prietaiso pagrindinė plokštė buvo užlieta vandeniu, oksidavosi, reikia keisti nauja; į elektros jungiklį pateko vandens, todėl būtina keisti nauju; remonto metu išimta jungtis netinkama tolimesnei eksploatacijai, reikia keisti nauja; atliktas techninės būklės protokolas, siekiant įvertinti autoklavo sterilizacijos kokybę ir pasiūlyta remontuoti, nes naujo autoklavo kaina su PVM 4100 Eur, o remonto kaina 1289 Eur. TV remontas kainavo 38,80 Eur, t.y. vidinio tinklo patikrinimas ir maitinimo bloko keitimas (t. 1, b. l. 11). Už baldų valymą sumokėta 45,00 Eur (t. 1, b. l. 16), o už naują pastatomą šviestuvą – 74,25 Eur (t. 1, b. l. 17). Iš ieškovės pateikto įmonių draudimo liudijimo matyti, kad ieškovės prašoma atlyginti suma už patalpų viduje buvusį sugadintą turtą į nurodytą draudimą nepatenka (t. 1, b. l. 23).
Teismas konstatuoja faktą, kad ginčo nei dėl draudiminio įvykio, nei dėl to, kad žalą turi atlyginti namo, kuriame yra užlietos patalpos, administratorius, byloje nekilo, nes pateikti ieškovės susirašinėjimai su draudiku sąlygoja išvadą, kad virš ieškovės patalpų esančių patalpų savininkai neatsakingi dėl ginčo patalpų užliejimo, be to, atsakovas neginčijo ieškovės nurodytos aplinkybės, jog draudikui žalą atsakovė atlygino, atsiliepime neginčijo savo atsakomybės fakto (t. 1, b. l. 12, 13). Ginčas kilo dėl žalos dydžio.
Nuostolių (žalos) atlyginimas reglamentuojamas CK XXII skyriuje (CK 6.245-6.255 straipsniai). Nuostoliai gali būti atlyginami tik esant atitinkamam civilinės atsakomybės pagrindui. CK 6.245 straipsnio 1 dalyje civilinė atsakomybė apibrėžiama kaip turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikalinga nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius), atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) ir kaltę (išskyrus griežtosios civilinės atsakomybės taikymo atvejus) bei priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 1447,11 Eur, teismo posėdžio metu atstovė patikslino ir nurodė, kad prašo priteisti 1447,05 Eur žalos, kurią grindžia į byla pateiktas defektinis aktas bei sugadinto turto remonto bei naujo įsigijimą patvirtinantys dokumentai.
Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, išklausius ieškovės atstovę bei liudytoją (atsakovės atstovas nedalyvavo teismo posėdyje), konstatuotina, kad ginčo, jog už padarytą žalą yra atsakinga atsakovė, byloje nėra (atsakovė neneigė juridinio fakto, kad ji yra pastato, kuriame yra užlietos ginčo patalpos, administratorė (CK 4.84 straipsnis, 4.236 -4.244 straipsniai), taip pat neneigė ieškovės nurodytos aplinkybės, jog draudikui atlygino draudiko išmokėtą sumą ieškovei pagal įmonių turto draudimo sutartį (CPK 187 straipsnis) ir neneigė savo atsakomybės. Atsakovė ginčija atlygintinos žalos dydį, nurodydama, kad ieškovė nepateikė sugadinto šviestuvo nurašymo akto, o medicininis prietaisas (autoklavas) nebuvo nurodytas defektiniame akte, baldų valymo paslaugos yra mažesnės, todėl sutinka atlyginti tik 200 Eur.
Analizuojant ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus, konstatuotina, kad pateiktų įrodymų pakanka žalos dydžiui pagrįsti, nes ginčo patalpos buvo užlietos 2017 m. lapkričio 30 d., patalpos buvo apžiūrėtos tą pačią dieną, baigtos apžiūrėti kitą dieną, medicininė įranga (autoklavas) buvo pristatytas ir apžiūrėtas tomis dienomis, kai įvyko patalpų užliejimas, ir jo defektų nustatymo akte nurodyta, kad pagrindinė prietaiso plokštė buvo užlieta vandeniu. Pastarųjų įrodymų atsakovė nebeginčija, tačiau atkreipia dėmesį į tai, kad užlietus baldus buvo galima išvalyti pigiau, vienok, tai patvirtinančių įrodymų neteikia, nors neigimo atveju tokia pareiga jai numatyta CPK 12, 178 straipsniuose. Be to, vertinant atsakovės teiginį dėl sugadinto šviestuvo nurašymo, konstatuotina, kad šis argumentas sietinas ne su žalos dydžio nustatymu, o su įmonės buhalterinių dokumentų tvarkymu. Todėl įvertinus ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus dėl užliejimo patirtus nuostolius (žalą), konstatuotina, kad atsakovei nesutinkant su žalos dydžiu ar su atskiro turto sugadinimo mastu / dydžiu, jai perėjo pareiga įrodyti savo teiginius (tiek dėl nesugadinimo fakto, tiek dėl masto, tiek dėl remonto / valymo kainų). Atsakovei teismui nurodytų dokumentų nepateikus, konstatuotina kad atsakovė neįrodė savo teiginių pagrįstumo ir atitinkamai nepaneigė ieškovės įrodymų dėl užliejimu padarytos atlygintinos žalos (nuostolių) dydžio.
Teismo posėdyje susumavus sugadintų daiktų sumas – autoklavo remonto - 1289 Eur, pastatomo šviestuvo įsigijimo kaina - 74,25 Eur, TV remontas - 38,80 Eur ir minkštų baldų valymo paslaugos - 45 Eur, patirtų atlygintinų nuostolių suma sudaro 1447,05 Eur, kuri priteisiama iš atsakovės, kaip pastato, kuriame yra užlietos ginčo patalpos, administratorės, jai nepaneigus ieškovės pateiktų rašytinių įrodymų dėl žalos dydžio.
Ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2018 m. kovo 15 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo tenkinamas CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 2 dalies pagrindu.
Ieškinį tenkinus, iš atsakovės ieškovės naudai priteisiamos ieškovės patirtos bylinėjimosi išlaidos – 75,00 Eur žyminio mokesčio, 0,23 Eur mokesčio už žyminio mokesčio sumokėjimo operaciją, 650 Eur advokato išlaidų byloje, viso 725,23 Eur (t. 1, b. l. 7, 28, e/b priedo l. 5, LR CPK 88 straipsnis, 93 straipsnis).
Teismo patirtos pašto išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, - 7,44 Eur priteisiamos į valstybės biudžetą iš atsakovės (LR CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 88, 92, 98, 259-270 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“, j. a. k. 121452091, ieškovės J. V., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 447,05 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo 2018 m. kovo 15 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 725,23 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės UAB „Naujamiesčio būstas“, j. a. k. 121452091, į valstybės biudžetą 7,44 Eur teismo pašto išlaidų, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.