Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bartninkas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos ieškinį atsakovui V. B., trečiajam asmeniui Kauno laisvosios ekonominės zonos valdymo uždarajai akcinei bendrovei dėl leidimo paimti žemės sklypo dalį visuomenės poreikiams ir atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apygardos teismas 2020 m. rugsėjo 1 d. nutartimi leido įregistruoti NŽT direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-131-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Karmėlavoje, Kauno rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ nurodyto 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio Karmėlavoje, Kauno r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3834/15335 dalį, nuosavybės teise priklausančią atsakovui V. B., Nekilnojamojo turto registre valstybės vardu ir pradėti naudoti šią žemės sklypo dalį NŽT direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakyme Nr. 1P-131-(1.17 E.) nurodytiems tikslams – Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje.

Ieškinys ir teismo pranešimas dėl atsiliepimo į ieškinį pateikimo atsakovui įteikti asmeniškai 2020 m. rugpjūčio 5 d.

Per teismo nustatytą 20 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą laiką jam pasibaigus atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovės prašymui, priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).

Trečiasis asmuo atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas visiškai.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Šioje byloje yra sprendžiamas teisingo atlyginimo atsakovui už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo klausimas.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nuosavybė iš savininko gali būti paimama tik tada, kai ji būtina visuomenės poreikiams ir kai už ją teisingai atlyginama.

Žemės paėmimo visuomenės poreikiams atvejai, tvarka ir atlyginimas reglamentuojami Žemės įstatyme. Žemės įstatymo 47 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog kai privačios žemės sklypas paimamas visuomenės poreikiams, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę arba žemės savininko rašytiniu sutikimu jam suteikiamas valstybinės žemės sklypas, kuris ribojasi su paimamu visuomenės poreikiams žemės sklypu, taip pat žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių želdinių, medynų tūrio, negauto derliaus ir įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė bei visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams. Paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo, taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, o turto vertinimo metodas parenkamas atsižvelgiant į Vyriausybės nustatytus kriterijus. <...> Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo teritorijų planavimo dokumento, kuriame numatytas konkretus visuomenės poreikis, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą užsako ir už turto vertinimo darbus sumoka žemės paėmimu visuomenės poreikiams suinteresuota institucija.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad šios kategorijos bylose turto vertinimo ataskaita ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas yra pagrindinis įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-473-943/2017).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad NŽT direktorius priėmė 2016 m. vasario 26 d. įsakymą Nr. 1P-91-(1.3.) „Dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvosios ekonominės zonos teritorijai plėsti Kauno rajono savivaldybėje) procedūros pradžios“, kuriuo buvo pradėta žemės sklypo, esančio Kauno r. sav., Karmėlavoje, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimo visuomenės poreikiams procedūra. 3834/15335 dalys šio žemės sklypo nuosavybės teise priklauso atsakovui, nuosavybės įregistravimo pagrindas – 2017 m. rugpjūčio 1 d. paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas (2020 m. liepos 20 d. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašas). Ūkio ministerijos užsakymu UAB „Marleksa“ parengė Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitą Nr. NT 16-08-08/14, kurioje lyginamuoju metodu nustatyta Žemės sklypo rinkos vertė – 33 300 Eur. Taigi atsakovui priklausančios Žemės sklypo dalies rinkos vertė – 8 325,54 Eur (33 300 Eur : 15335 x 3834 = 8 325,54 Eur). Nustatyta, kad NŽT direktorius 2020 m. balandžio 29 d. priėmė įsakymą Nr. 1P-131-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 5233/0007:35), esančio Karmėlavoje, Kauno rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“, kuriuo paėmė visuomenės poreikiams atsakovui nuosavybės teise priklausančią Žemės sklypo dalį ir nustatė atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemę dydį – 8 325,54 Eur. Nurodyto dydžio sumą, skirtą sumokėti atsakovui kaip atlyginimą už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypo dalį, ieškovė 2020 m. liepos 23 d. pervedė į Luminor Bank AS Lietuvos skyriuje esančią depozitinę sąskaitą Nr. LT63 4010 0510 0356 6437.

Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog turto arba verslo vertinimo ataskaita laikoma teisinga, kol Priežiūros įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties šio įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme. Šiuo atveju nėra nustatytas nei vienas iš minėtų pagrindų.

Nagrinėjamoje byloje atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, jokių argumentų, kad visuomenės poreikiams paimtos žemės sklypo dalies rinkos vertė buvo nustatyta netinkamai, nepateikė, prašymo skirti ekspertizę turto rinkos vertei nustatyti nepareiškė.

Teismas, atlikęs formalų ieškovės pateiktų įrodymų vertinimą, daro išvadą, kad UAB „Marleksa“ nekilnojamojo turto įvertinimo ataskaitoje Nr. NT 16-08-08/14 nustatyta visuomenės poreikiams paimto žemės sklypo vertė yra pagrįsta ir tinkama. Todėl ieškinys tenkinamas visiškai, nustatant, kad atsakovui atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1 P-131 -(1.17 E.) paimtą 1,5335 ha ploto žemės sklypo, esančio Karmėlavoje, Kauno r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3834/15335 dalį dydis yra 8 325,54 Eur.

Ieškovė nuo žyminio mokesčio sumokėjimo atleista pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 5 punktą, todėl ieškinį tenkinant visiškai, valstybei iš atsakovo priteistina 187 Eur žyminio mokesčio (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis) ir 6,00 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 285–286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti, kad atsakovui V. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) atlyginimo už visuomenės poreikiams Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. 1 P-l31-(1.17 E.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio Karmėlavoje, Kauno rajono savivaldybėje, dalies paėmimo visuomenės poreikiams (Kauno laisvajai ekonominei zonai plėsti Kauno rajono savivaldybėje)“ paimtą 1,5335 ha ploto žemės ūkio pagrindinės žemės naudojimo paskirties žemės sklypo, esančio Karmėlavoje, Kauno r. sav., kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), 3834/15335 dalį dydis yra 8 325,54 Eur (aštuoni tūkstančiai trys šimtai dvidešimt penki eurai 54 ct).

Priteisti iš atsakovo V. B. 187 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio ir 6,00 Eur (šešis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660).

Sprendimo už akių patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.

Atsakovas, dėl kurio buvo priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau gali Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnyje nustatyta tvarka per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė, kurios prašymu teismas priėmė sprendimą už akių, turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo paduoti apeliacinį skundą.