Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posedyje išnagrinejo pareiškejo A. V. skunda del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties, kuria atmestas A. V. skundas del Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima panaikinimo, ir

pareiškejas A. V. kreipesi i Lietuvos Respublikos generaline prokuratura, prašydamas pradeti ikiteismini tyrima pagal Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 237 str. Utenos rajono apylinkes prokuraturos prokurores A. G., Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojo V. V. ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalu viceministro S. Š. atžvilgiu del piktnaudžiavimo ir del nusikaltimo ar nusikaltima padariusio asmens slepimo. Pareiškime A. V. nurode, kad Utenos rajono apylinkes prokuraturos prokurore A. G., 2009-10-21 nutarimu atsisakydama pradeti ikiteismini tyrima pagal jo 2009-10-16 pareiškima, piktnaudžiavo tarnybine padetimi ir dangste nusikaltimus padariusius asmenis. Ši prokurore vadovavo ikiteisminiam tyrimui pagal S. V. 2004-02-23 pareiškima del jos sunaus I. V. sumušimo. Pradejus ikiteismini tyrima kartu su policijos pareigunais V. V. ir V. B. iš pareiškejo buvo reikalaujama 7000 Lt. Del šio fakto buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kuris veliau buvo nutrauktas, suklastojus tyrimo duomenis. Be to pareiškejo sunui N. V. Utenos raj. KP viršininkas V. V. su Utenos rajono apylinkes prokuraturos prokurorais bei Utenos rajono apylinkes teismu sufabrikavo dar kelias bylas, kad pareiškejo sunus N. V. butu panašesnis i recidyvista. 2009-10-15 Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojas V. V. VRM Generaliniam inspektoriui J. J. pateike duomenis iš itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro apie N. V., kurie kelia itarima, nes nenutraukta 2004-04-11 vagystes byla, pradeta tuo metu, kai buvo tiriamas 2004-02-23 pareiškimas del turto prievartavimo.

Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroras 2009 m. gruodžio 8 d. nutarimu atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal A. V. pareiškima, nesant duomenu, kad buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymiu.

Pareiškejas A. V., nesutikdamas su priimtu nutarimu, skundu kreipesi i Vilniaus miesto pirmaji aplinkes teisma, prašydamas panaikinti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2009 m. gruodžio 8 d. nutarima ir pradeti ikiteismini tyrima V. V., J. J., S. Š., S. S. atžvilgiu del duomenu klastojimo ir nusikaltima padariusiu asmenu slepimo.

Vilniaus miesto pirmasis apylinkes teismas 2010 m. sausio 6 d. nutartimi atmete pareiškejo A. V. skunda kaip nepagrista. Toki savo sprendima teismas motyvavo tuo, kad A. V. prašymas pradeti ikiteismini tyrima del duomenu klastojimo ir nusikaltima padariusiu asmenu slepimo nepagristas jokiais faktiniais duomenimis, suteikianciais pagrinda manyti, jog galejo buti padarytos nurodytos nusikalstamos veikos.

Skunde pareiškejas A. V. prašo pradeti ikiteismini tyrima Utenos apskrities PK viršininko pavaduotojo, Utenos kriminalines policijos vadovo V. V. atžvilgiu del duomenu klastojimo; pripažinti, jog prokuroras S. S. ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo teiseja D. B. bendrininkavo klastojant bylos duomenis ir taip piktnaudžiavo tarnyba, o taip pat padare viešuju ir privaciu interesu derinimo valstybineje tarnyboje istatymo reikalavimu pažeidima, siekiant gauti neteisetu pajamu ir privilegiju sau ar kitiems, bei siekiant panaudoti valstybine valdžia savo interesams.

Pareiškejas nurodo, kad V. V. teike akivaizdžiai melagingus duomenis, nuo 2004 metu sistemingai klastojo bylas N. V. atžvilgiu, tokiu budu siekdamas išvengti gresiancios atsakomybes už prieš N. V. ivykdytas nusikalstamas veikas, t.y. 2004-02-23 turto prievartavima, iš pareiškejo reikalaujant 7000 Lt, o 2009-10-15 pateike VRM Generaliniam inspektoriui J. J. duomenis, kad N. V. yra teistas tris kartus.

A. V. tvirtina, jog apylinkes teismo nutarties teiginys, jog pareiškejo prašymas pradeti ikiteismini tyrima nera pagristas jokiais faktiniais duomenimis, o taip pat nutartyje pavartotas terminas „panaikinimo medžiaga Nr. 57-2009“ kelia jam itarima. Juo labiau, kad termino „panaikinimo medžiaga“ nera teisiniu terminu žodyne.

Pareiškejas tvirtina, jog 2010-01-19 apylinkes teisme susipažines su byla jis pastebejo, kad iš bylos išimti trys su pareiškimu pateikti priedai, t.y. V. B. 2004-04-09 tarnybinis pranešimas, V. V. 2009-10-15 pažyma apie N. V. teistumus su J. J. viza „Nuteistas 2007 m., Nuosprendis isiteisejes“ ir Utenos rajono apylinkes teismo 2009-10-21 raštas Nr. S-162 del N. V. teistumu, iregistruotu 2009-10-15 V. V. pateiktoje pažymoje. Mano, jog išemus iš bylos šiuos irodomaja verte turincius dokumentus, teiseja prieme neteiseta ir nusikalstama nutarti.

Pareiškejo nuomone, remtis baudžiamosios bylos, kurioje nuteistas N. V. del I. V. padarytu sužalojimu, negalima, nes šios bylos duomenys taip pat buvo suklastoti, taciau i tai neatsižvelge nei apeliacines, nei kasacines instancijos teismai.

Teismo posedyje prokuroras praše pareiškejo A. V. skunda atmesti.

Pareiškejo A. V. skundas del Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarties nepagristas, todel atmestinas.

Lietuvos Respublikos BPK 2 straipsnis ipareigoja prokurora bei ikiteisminio tyrimo pareigunus reaguoti i kiekviena informacija apie galimai padaryta nusikalstama veika ir atlikti visus reikalingus proceso veiksmus bei priimti visus reikalingus sprendimus, kad nusikalstama veika butu atskleista. Kita vertus, pradedant baudžiamaji procesa turi buti isitikinama, jog nera priežasciu, del kuriu jis negali buti vykdomas.

Kaip matyti iš A. V. skundo turinio, pareiškejas prašo pradeti ikiteismini tyrima Utenos apskrities VPK viršininko pavaduotojo V. V. atžvilgiu, nes yra isitikines, jog pastarasis nuo 2004 metu tycia sistemingai klastojo bylas jo sunaus N. V. atžvilgiu, o 2009-10-15 tycia pateike VRM Generaliniam inspektoriui J. J. akivaizdžiai melagingus duomenis apie tris N. V. teistumus. Taciau šie pareiškejo teiginiai yra deklaratyvus ir nepagristi jokiais objektyviais faktiniais duomenimis.

Visu pirma, pareiškejas nenurodo, kokius konkreciai duomenis N. V. atžvilgiu iškeltose bylose klastojo V. V.. Kaip matyti iš teismui pateiktos medžiagos, baudžiamoji byla, kurioje pareiškejo sunus N. V. buvo kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 2 p. del nukentejusiojo I. V. nesunkaus sveikatos sutrikdymo iš chuliganišku paskatu, yra išnagrineta ir N. V. atžvilgiu priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Daryti išvada, jog šis procesinis sprendimas buvo grindžiamas suklastotais duomenimis, nera jokio pagrindo, nes N. V. atžvilgiu priimto nuosprendžio teisetumas ir pagristumas buvo patikrintas tiek apeliacines, tiek kasacines instancijos teismuose, nagrinejant nuteistojo skundus.

Objektyviu faktiniu duomenu, kad kiti ikiteisminiai tyrimai N. V. atžvilgiu buvo pradeti remiantis V. V. pateiktais suklastotais duomenimis, byloje nera. Ta aplinkybe, jog Utenos rajono apylinkes prokuraturos vyriausiasis prokuroras neleido A. V. susipažinti su ikiteisminiu tyrimu, atliekamu pagal 2004 m. L.T. bei 2007 m. J. ir K. pareiškimus, medžiagomis, tik patvirtina, jog pareiškejas savo skunduose išdeste tik subjektyvia, faktiniais duomenimis neparemta, nuomone.

Iš pareiškejo A. V. teismui pateiktos 2009-10-15 išrašo iš itariamu, kaltinamu ir teistu asmenu žinybinio registro duomenu apie fizini asmeni kopijos matyti, jog Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pavaduotojas V. V. savo parašu patvirtino minetame registre esancius duomenis apie tai, jog: N. V. atžvilgiu 2004-04-11 buvo pradetas ikiteisminis tyrimas del vagystes, duomenu apie priimta sprendima šioje byloje registre nera; duomenys apie baudžiamasias bylas Nr. 89-1-00106-04, Nr. 17-1-03471-06 ir Nr. 89-1-00486-07 perkelti i registro archyva. Šiems duomenims neprieštarauja pareiškejo pateiktas Utenos rajono apylinkes teismo pirmininkes 2009-10-21 raštas Nr. S-162, kad Utenos rajono apylinkes teisme buvo nagrinejama baudžiamoji byla Nr. 1-87-05/2004, daugiau baudžiamuju bylu, kuriose N. V. butu kaltinamas padares nusikalstamas veikas, Utenos rajono apylinkes teismas negavo. Taigi pareiškejo skundo argumentas, jog V. V. tycia pateike VRM Generaliniam inspektoriui J. J. akivaizdžiai melagingus duomenis, kad N. V. teistas tris kartus, niekuo nepagristas.

Pareiškejas A. V. tvirtina, kad ikiteisminis tyrimas turi buti pradetas ne tik V. V. atžvilgiu, bet ir Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro, priemusio nutarima atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima pagal A. V. pareiškima, bei Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo teisejos, priemusios nutarti palikti mineta nutarima galioti, atžvilgiu, nes pastarieji, jo nuomone, klastodami bylos duomenis, piktnaudžiavo tarnyba. Taciau šis pareiškejo argumentas nepagristas jokiais faktiniais duomenimis. Nera duomenu, kurie tvirtintu, jog prokuroras S. S. ar teiseja D. B. naudojosi tarnybine padetimi ne tarnybos interesais arba ne pagal istatymus ar kitus teises aktus, kad jie, priimdami sprendimus, turejo asmeniniu ar savanaudišku tikslu. Jie, vykdydami savo pareigas, išnagrinejo pareiškejo A. V. pareiškima bei skunda ir priimtuose procesiniuose dokumentuose motyvavo savo priimtus sprendimus. Ta aplinkybe, jog prokuroras ir teiseja prieme pareiškejui nepalankius sprendimus, nepatvirtina, kad ju veiksmuose yra kokio nors nusikaltimo požymiu.

Pareiškejas nepagristai tvirtina, jog Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teisme iš bylos buvo išimti trys kartu su pareiškimu pateikti dokumentai, t.y. V. B. 2004-04-09 tarnybinis pranešimas, 2009-10-15 pažyma apie N. V. teistumus ir Utenos rajono apylinkes teismo 2009-10-21 raštas Nr. S-162. Kaip matyti iš Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010-01-25 Nr. V2-498 rašto, del šio fakto pagal A. V. prašyma buvo atliktas tarnybinis patikrinimas. Patikrinimo metu nustatyta, jog 2009 m. gruodžio 17 d. teisme per pasiuntiniu pašta buvo gautas A. V. pareiškimas be pareiškejo išvardintu priedu. Prie pareiškimo buvo prideta tik LR Generalines prokuraturos prokuroro nutarimo atsisakyti pradeti ikiteismini tyrima kopija, kuri ir yra byloje.

Visa tai liudija, kad A. V. skunde nurodyti faktai apie padarytas nusikalstamas veikas yra akivaizdžiai neteisingi, yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p. nurodytos aplinkybes. Nors pareiškejas del to abejoja, taciau niekuo nepagristos prielaidos negali buti vada pradeti ikiteismini tyrima.

Esant šioms aplinkybems, skunda nagrinejantis teismas konstatuoja, jog prokuroras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 168 str. 1 d. nuostata, kad prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigunas, gaves skunda, pareiškima ar pranešima, atsisako pradeti ikiteismini tyrima, kai nurodyti faktai apie padaryta veika yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. nurodytos aplinkybes, pagristai atsisake pradeti ikiteismini tyrima pagal pareiškejo A. V. pareiškima. Naikinti Lietuvos Respublikos generalines prokuraturos Ikiteisminio tyrimo kontroles skyriaus prokuroro 2009 m. gruodžio 8 d. nutarima ir Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarti del pareiškejo skunde išdestytu argumentu nera istatyminio pagrindo.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 442 str. 1 d. 1 p., teismas

pareiškejo A. V. skunda atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto pirmojo apylinkes teismo 2010 m. sausio 6 d. nutarti.

Nutartis isigalioja nuo jos priemimo dienos ir yra neskundžiama.