Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Viktorija Teišerskienė, susipažinusi su A. I., gim. (duomenys neskelbtini), skundu dėl baudžiamojo proceso pradėjimo privataus kaltinimo tvarka,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme gautas A. I. skundas, kuriuo prašoma privataus kaltinimo bylų proceso tvarka S. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį. S. S. kaltinama tuo, kad 2014-07-29 viešojoje erdvėje – naujienų portale „Ekspertai.eu“ savo komentare („atvirame laiške autoriui“) parašė, kad jis, A. I., yra demonas, nestabilios psichikos, piktybiškas žmogus, taip suteršė ir pažemino jo garbę ir orumą, jo reputaciją.

Visų pirma, pažymėtina, kad 2015 m. birželio 25 d. įstatymu Nr. XII-1888 BK 155 straipsnis pripažintas netekusiu galios. Šis įstatymas įsigaliojo 2015-07-10. Tai reiškia, kad veikos, numatytos BK 155 straipsnyje, dekriminalizuotos, neužtraukia baudžiamosios atsakomybės. Todėl baudžiamasis procesas, asmenį kaltinant pagal BK 155 straipsnį, negali būti pradėtas.

Antra, A. I. skunde dėl privataus kaltinimo bylos proceso pradėjimo prieš S. S. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 154 straipsnio 2 dalyje, padarymo nurodytos aplinkybės nesudaro jokio pagrindo kilti S. S. baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK straipsnį. Pagal objektyviuosius požymius šmeižimu laikomas tikrovės neatitinkančios informacijos apie kitą žmogų, galinčios paniekinti ar pažeminti jį arba pakirsti pasitikėjimą juo, paskleidimas. Tikrovės neatitinkanti, galinti paniekinti ar pažeminti asmenį informacija – tai žmogų diskredituojančios prasimanytos ar klaidingos žinios. Tokio pobūdžio informacijos paskleidimas – tai jos perdavimas bent vienam trečiajam asmeniui. Atskleidžiant šmeižimo sąvokos turinį, svarbu atriboti informaciją (faktus ir duomenis) nuo nuomonės. Bendrąja prasme informacija reiškia žinią, t. y. faktų ir duomenų apie reiškinius, įvykius, asmens veiksmus, savybes konstatavimą. Faktams ir duomenims taikomas tiesos kriterijus, jų egzistavimas gali būti patikrintas įrodymais ir objektyviai nustatytas. Nuomonė yra subjektyvus kokių nors faktų supratimas, vertinimas, požiūris į faktus ir vertybes, komentarai, pastabos, jai netaikomas tiesos kriterijus, todėl nuomonė nelaikoma žinia, tačiau ji turi remtis faktais. Šmeižimas yra tyčinis nusikaltimas, todėl, paskleisdamas informaciją, kaltininkas turi suvokti, kad jo skleidžiamos žinios neatitinka tikrovės ir gali paniekinti ar pažeminti asmenį, pakirsti pasitikėjimą juo. Iš S. S. komentaro matyti, kad ji paskleidė ne informaciją, o, remdamasi tikrovėje egzistuojančiais faktais, išsakė savo nuomonę apie juos, pateikė jų vertinimą. S. S. tik išdėstė savo nuomonę apie įvykusį incidentą referendumo metu, pateikė savo incidento aplinkybių, A. I. elgesio vertinimą, reaguodama į prieš tai paties A. I. išdėstytą subjektyvų ir gan aštrų įvykio situacijos, referendumo komisijos narių, kurie, pasak jo, „kratosi savo atsakomybių, tinkamai neatlieka savo pareigų ir varžo bei kitaip menkina Lietuvos Respublikos piliečių teises ir laisves“, darbo vertinimą. Jos nuomonė paremta objektyviai egzistuojančiais faktais. Prie skundo pateiktame įsiteisėjusiame Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-01-09 nutarime, kuriuo administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pagal ATPK 174 straipsnį A. I. nutraukta, konstatavus, kad nėra teisinio pagrindo jo elgesį kvalifikuoti kaip chuliganišką minėto straipsnio prasme, pažymėta, kad A. I. pakeltu tonu uždavinėjami klausimai, jo ėjimas prie kiekvieno referendumo komisijos nario galėjo juos trikdyti (tarp jų, ir šios komisijos narę S. S.), jie galėjo pasijausti nepatogiai, patirti neigiamus išgyvenimus, tokį asmens (A. I.) elgesį galima laikyti neetišku, nesupratingu, įkyriu. Iš esmės tokį pat įvykio aplinkybių vertinimą išdėstė ir S. S. aptariamame komentare. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad S. S. komentaru nebuvo paskleista jokia tikrovės neatitinkanti informacija apie A. I., galinti jį paniekinti ar pažeminti arba pakirsti pasitikėjimą juo. Šiuo atveju akivaizdu, kad S. S. veikoje nėra būtinųjų BK 154 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymių, t. y. aiški Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė (nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių).

BPK 412¹ straipsnyje nurodyta, jog teisėjas, gavęs nukentėjusiojo skundą ar jo teisėto atstovo pareiškimą, atsisako pradėti privataus kaltinimo bylų procesą, jeigu skunde ar pareiškime nurodyti faktai apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju yra aiški BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta aplinkybė, dėl kurios baudžiamasis procesas negali būti pradėtas, atsisakytina pradėti privataus kaltinimo bylos procesą.

Be to, pažymėtina, kad BPK 412 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kad skundas turi būti pasirašytas nukentėjusiojo. BPK 412 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad šio straipsnio reikalavimų neatitinkantis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui. Vertinant skundo atitikimą paminėtiems įstatymo reikalavimams, pastebėtina, kad skundas nepasirašytas nukentėjusiojo, kaip to reikalauja BPK 412 straipsnio 2 dalis, ir dėl šios priežasties jis negalėtų būti priimtas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 412¹ straipsniu, 412 straipsniu 440 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsisakyti pradėti privataus kaltinimo bylos procesą pagal A. I. skundą, kuriuo prašoma S. S. patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 154 straipsnio 2 dalį, 155 straipsnio 1 dalį.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo gavimo gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.