- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2007-07-10
- Bylos Nr.
- 2A-311/2007
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Vigintas Višinskis, Vincas Verseckas
- Atsakovas
- A. J., A. S.
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei L
- Ieškovas
- BUAB „Artrio-2“
- Kategorijos
- 44.5.2.17pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Gintaro Pečiulio, Vinco Versecko ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešajame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Artrio-2“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1116-28/2007 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Artrio-2“ ieškinį atsakovams A. J. ir A. S. , dalyvaujant trečiajam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei L.I.O.N. gėrimai“, dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
Ieškovas BUAB „Artrio-2“ kreipėsi į teismą prašydamas: priteisti iš atsakovo A. J. 206 000 Lt žalos atlyginimo; priteisti iš A. S. 600 000 Lt žalos atlyginimo; bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad UAB „Artrio-2“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. J. 2002 m. sausio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau tekste - 2002 m. sausio 16 d. sutartis) perleido UAB „Jugarta“ 300 UAB „Importiniai gėrimai“ akcijų už 206 000 Lt sutardami, jog pirkėjas atsiskaitys per du metus. UAB „Artrio-2“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. S. 2003 m. vasario 3 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartimi (toliau tekste - 2003 m. vasario 3 d. sutartis; toliau tekste 2003 m. vasario 3 d. sutartis kartu su 2002 m. sausio 16 d. sutartimi – akcijų perleidimo sutartys) perleido UAB „Jugarta“ 6000 UAB „Importiniai gėrimai akcijų už 600 000 Lt sutardami, jog pirkėjas atsiskaitys per du metus. Minėtos sutartys formaliai neturėjo būti nuostolingos, nes jų kaina atitiko nominalią vertę, tačiau UAB „Jugarta“ neįvykdė prievolių sumokėti pinigus ir ieškovas patyrė nuostolių. UAB „Jugarta“ 2004 m. lapkričio 4 d. kreditorių susirinkimas nutarė taikyti bendrovei neteisminę bankroto procedūrą ir 2005 m. vasario 15 d. ji buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro. Įstatymai nustato pareigą bendrovės vadovui elgtis apdairiai ir rūpestingai, bei veikti išimtinai bendrovės interesais. Atsakovai pažeidė šią pareigą, nes sudarydami akcijų perleidimo sutartis nepasidomėjo pirkėjo finansinėmis galimybėmis, nepareikalavo iš pirkėjo, esant dideliam piniginiam reikalavimui, prievolių atlyginimo užtikrinimo, siekiant apginti jų bendrovės interesus, t.y. viršijo normalią ūkinę riziką (CK 2.87 str. 1 d.; ABĮ 22 str. 8 d., 38 str. 12 d.). Yra visos atsakovų atsakomybei atsirasti būtinos sąlygos: pažeistos įstatyme nustatytos pareigos, t.y. neteisėti atsakovų veiksmai, padaryta žala bendrovei, yra priežastinis ryšys tarp žalos ir veiksmų, kaltė preziumuojama. Todėl iš atsakovo A. J. priteistina 206 000 Lt, iš atsakovo A. S. – 600 000 Lt.
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas sprendime nustatė, kad 2001 m. gruodžio 26 d. UAB „Artrio-2“ visuotinis akcininkų susirinkimas, dalyvaujant visiems akcininkams, vienbalsiai nutarė parduoti bendrovės turimas 6300 UAB „Importiniai gėrimai“ akcijas už ne mažesnę kaip 400 000 Lt sumą UAB „Jugarta“, suteikti pirkėjui galimybę atsiskaityti per trejus metus, įpareigoti bendrovės generalinį direktorių A. J. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nurodytomis sąlygomis. UAB „Artrio-2“ generalinis direktorius A. J. su UAB „Jugarta“ pasirašė 2002 m. sausio 16 d. sutartį, kuria UAB „Artrio-2“ perleido 300 UAB „Importiniai gėrimai“ akcijų už 206 000 Lt, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti kainą per du metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Vėliau - 2004 m. sausio 5 d. buvo pasirašytas 2001 m. sausio 16 d. sutarties pakeitimas, kuriuo pratęstas mokėjimo terminas iki 2004 m. gruodžio 25 d. Ieškovo UAB „Artrio-2“ 2003 m. sausio 30 d. visuotinis akcininkų susirinkimas vienbalsiai nutarė pritarti valdybos siūlymui ir parduoti bendrovės turimas 6000 UAB „Importiniai gėrimai“ akcijų už ne mažesnę kaip 194 000 Lt sumą UAB „Jugarta“, suteikiant galimybę pirkėjui atsiskaityti už jas per laikotarpį iki dviejų metų, suteikti galimybę atsiskaityti už jas ne tik pinigais, bet ir paslaugomis bei darbais, įgalioti bendrovės generalinį direktorių A. S. pasirašyti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, nurodant joje minėtas sąlygas. UAB „Artrio-2“, atstovaujama generalinio direktoriaus A. S. , ir UAB „Jugarta“ pasirašė 2003 m. vasario 3 d. sutartį, kuria UAB „Artrio-2“ pardavė 6 000 UAB „Importiniai gėrimai“ akcijų už 600 000 Lt, o pirkėjas įsipareigojo sumokėti kainą per du metus nuo sutarties pasirašymo dienos. Atsakovas A. J. buvo atleistas iš generalinio direktoriaus pareigų 2002 m. liepos 5 d., o atsakovas A. S. atsistatydino iš bendrovės generalinio direktoriaus pareigų 2004 m. rugpjūčio 11 d. Pirkėjas UAB „Jugarta“ neįvykdė savo prievolių pagal minėtas akcijų perleidimo sutartis, 2004 m. lapkričio 4 d. UAB „Jugarta“ kreditorių susirinkimas nutarė taikyti įmonei neteisminę bankroto procedūrą, o 2005 lapkričio 15 d. UAB „Jugarta“ buvo išregistruota iš juridinių asmenų registro.
Teismas nurodė, kad atsakovai, eidami UAB „Artrio-2“ vadovų pareigas, sudarė akcijų perleidimo sutartis su UAB „Jugarta“, vykdydami bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus, kuriuose buvo nustatytos esminės sutarties sąlygos. Jų veiksmai atitiko sandorio sudarymo momentui galiojusio ABĮ nuostatas bei bendrovės įstatus (ABĮ 38 str. 6 d.). Todėl teismas atmetė ieškovo argumentus, kad atsakovai nesilaikė ABĮ 22 straipsnio 8 dalyje (2000-07-13 įstatymo redakcija) numatytų privalomų nuostatų, kuriomis vadovaujantis turi veikti bendrovės valdymo organas. Ieškovas atsakovų atsakomybės pagrindu nurodo jų neprotingą elgesį ir neapdairumą (CK 2.87 str.), pasireiškusį tuo, jog nebuvo pasidomėta UAB „Jugarta“ finansine padėtimi, nepareikalauta prievolės įvykdymo užtikrinimo, nesiimta priemonių, kad būtų išvengta tokių sandorio neįvykdymo pasekmių. Teismas pažymėjo, kad atsakovai sandorius sudarė neviršydami savo kompetencijos, ūkinę riziką įvertino visuotinis akcininkų susirinkimas, priėmęs sprendimą parduoti akcijas, nenustatyti ir kiti neteisėti atsakovų veiksmai. Atsakovas A. J. pasirašė sutartį tik dėl 300 akcijų pardavimo už didesnę, negu buvo įvardinta nutarime kainą, atitinkančią jų vertę, nustatant trumpesnį atsiskaitymo terminą. Atsakovas A. S. pasirašė sutartį dėl akcijų pardavimo už kainą, atitinkančią jų nominalią ir realią vertę, kuri buvo 3 kartus didesnė už nustatytą minimalią jų pardavimo kainą. Šie atsakovų veiksmai gali būti vertintini tik kaip administracijos vadovo veikimas bendrovės naudai ir jos interesais. Prievolės įvykdymo užtikrinimas nėra privalomas sandorio šalims sutarties pasirašymo momentu, o faktinė aplinkybė, jog tuo metu UAB „Jugarta“ priklausė 75,08 % UAB „Artrio-2“ akcijų, galėjo būti vertinama kaip pakankamas prievolės įvykdymo užtikrinimas. Teismas taip pat atsižvelgė, kad sandoriai buvo sudaromi įvertinant šalių tarpusavio ryšius, verslo patirtį, bendradarbiavimą, nusistovėjusią praktiką, dėl kurių byloje nagrinėti ir kiti sandoriai nebuvo užtikrinami įkeitimais ar garantijomis. Teismas nustatė, kad UAB „Artrio-2“ akcininkai buvo informuoti apie atsiradusius sunkumus, trukdančius UAB „Jugarta“ atsiskaityti už nupirktas akcijas, tačiau būtent visuotinis akcininkų susirinkimas 2004 m. spalio 11 d. nutarimu atsisakė skolininko pasiūlymo dėl alternatyvaus prievolės įvykdymo būdo. Todėl akcininkams esant suinteresuotiems akcijų pardavimu ir nesuinteresuotiems atsiskaitymu už jas, administracijos vadovas negali būti atsakingas už prievolės sudarymą ar jos neįvykdymą iš pirkėjo pusės. Be to, pagal sutarčių sąlygas, prievolės įvykdymo terminai pasibaigė atitinkamai 2004 m. gruodžio 25 d. ir 2005 m. vasario 3 d., t.y. atsakovai, kol jie ėjo UAB „Artrio-2“ generalinio direktoriaus pareigas, neturėjo teisinio pagrindo reikalauti prievolės įvykdymo anksčiau nustatyto termino. Pagal byloje esančius įrodymus matyti, kad UAB „Jugarta“ apie savo nemokumą pareiškė 2004 m. spalio 8 d., kai nei vienas iš atsakovų jau nebuvo UAB „Artrio-2“ administracijos vadovais. Atsakovai buvo tiek rūpestingi ir apdairūs, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina, todėl nėra pagrindo pripažinti atsakovų veiksmus kaltais (CK 6.248 str.), nes nėra priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusių pasekmių, pirkėjui UAB „Jugarta“ neįvykdžius prievolės. Dėl šių aplinkybių teismas ieškinį atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Ieškovas BUAB „Artrio-2“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2007 m. vasario 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Apeliantas nurodo, kad teismo sprendimas nepagrįstas dėl šių argumentų:
1. teismas teigdamas, jog atsakovai nepažeidė ABĮ 38 straipsnio 6 dalies nuostatų, nereiškia, jog atsakovai nepažeidė ABĮ 22 straipsnio 8 dalyje numatytos pareigos bendrovės valdymo organams veikti išimtinai bendrovės naudai. Atsakovams, kaip įmonės vadovams keliami didesnio rūpestingumo, lojalumo bendrovei reikalavimai, jie privalo elgtis kaip apdairūs ir rūpestingi savininkai, tačiau atsakovai savo nerūpestingumu pažeidė šią pareigą;
2. teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog akcininkų susirinkimui priėmus sprendimą parduoti akcijas, todėl neva atsakovų veiksmai yra teisėti. Atsakovas A. J. , kaip akcininko „Clairvic Group“ LLC, turinčio 45 procentus akcijų, atstovas dėl apyvartinių lėšų trūkumo pasiūlė parduoti turimas UAB „Importiniai gėrimai akcijas UAB „Jugarta“. Akcininkų susirinkimas šio pasiūlymo pagrindu priėmė sprendimą parduoti akcijas su galimybe atsiskaityti už jas per trejus metus. Akcijų pardavimas dėl lėšų trūkumo ir numatymas atsiskaityti per trejus metus prieštarauja ekonominei logikai, nes nebuvo pasiektas sandorio tikslas – gauti trūkstamas apyvartines lėšas bendrovės veiklai. Be to, A. J. būdamas ieškovo generaliniu direktoriumi ir akcininko atstovu nesusilaikė, bet balsavo už nutarimo, akivaizdžiai prieštaraujančio bendrovės interesams, priėmimą. Ši aplinkybė patvirtina atsakovo A. J. , kaip bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumą;
3. nors visuotiniai akcininkų susirinkimo sprendimai įpareigoja bendrovės vadovą, tačiau tokių sprendimų vykdymas nepanaikina bendrovės vadovo pareigos veikti išimtinai bendrovės interesais. Vykdydamas akcininkų susirinkimo sprendimą sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sutartį vadovas turi susitarti dėl kitų sutarties sąlygų, tačiau nustatydamas kitas sąlygas vadovas privalo veikti taip, kad jo veiksmai maksimaliai atitiktų bendrovės interesus. Taip pat reikia atsižvelgti į sandorio sudarymo aplinkybes. Nors, kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, prievolės užtikrinimas nėra privaloma sutarties sąlyga, tačiau atsižvelgiant į sandorio sumą ir trejų metų atsiskaitymo terminą, atsakovas privalėjo užtikrindamas bendrovės interesų apsaugą pareikalauti prievolės įvykdymo užtikrinimo. Kadangi atsakovas to neatliko, todėl pažeidė ABĮ 22 straipsnio 8 dalyje numatytą pareigą veikti išimtinai bendrovės interesais. Teismo teiginys, kad UAB „Jugarta“ priklausė 75,08 procento ieškovo akcijų, todėl tai vertintina kaip pakankamas prievolės įvykdymo užtikrinimas, yra nepagrįstas, nes vadovas privalo veikti bendrovės ir visų akcininkų, o ne dalies akcininkų interesais, siekiant taip pat apsaugoti ir kreditorių interesus. Todėl aplinkybė, jog sutarties pasirašymo metu UAB „Jugarta“ priklausė 75,08 procento UAB „Artrio-2“ akcijų, nepanaikino vadovų pareigos imtis priemonių siekiant sumažinti sudaromos sutarties riziką ir užtikrinti bendrovės interesų apsaugą;
4. Aplinkybė, kad UAB „Jugarta“ nebuvo pradėjęs vykdyti savo įsipareigojimų pagal 2002 m. sausio 16 d. sutartį tuo metu, kai buvo pasirašoma nauja 2003 m. vasario 3 d. sutartis, ir kad 2004 m. sausio 5 d. buvo pratęstas atsiskaitymo laikotarpis pagal 2002 m. sausio 16 d. sutartį, patvirtina, jog UAB „Jugarta“ neturėjo realių galimybių įvykdyti šiuos savo įsipareigojimus. Tik UAB „Jugarta“ buvo naudingas 2002 m. sausio 16 d. sutarties pakeitimas ir pakeitimas buvo padarytas tik UAB „Jugarta“ interesais. Kadangi UAB „Jugarta“ nepradėjo vykdyti sutartis, todėl atsakovas A. S. turėjo pakankamą pagrindą abejoti UAB „Jugarta“ mokumo galimybėmis ir privalėjo pareikalauti iš UAB „Jugarta“ prievolių įvykdymo užtikrinimo. Šių veiksmų nesiėmimas įrodo atsakovo A. S. nerūpestingumą bei akivaizdų normalios ūkinės rizikos viršijimą, pasireiškiantį bendrovės vadovo pareigos veikti bendrovės interesais nevykdymu;
5. teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovo akcininkai atsisakė UAB „Jugarta“ pasiūlymo dėl alternatyvaus prievolės įvykdymo būdo, nes pasiūlymas nebuvo naudingas ieškovui ir UAB „Jugarta“ pateikusi šį pasiūlymą balsavo prieš pasiūlymo priėmimą. Be to, nė vienas iš atsakovų jau nebebuvo ieškovo vadovu, todėl aplinkybė dėl šio pasiūlymo pateikimo neturi reikšmės sprendžiant atsakovo atsakomybės klausimą.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad skundas nepagrįstas, teismas įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išsprendė bylą.
Atsakovas A. S. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad skundas nepagrįstas de jure ir de facto, teismas įvertino visas reikšmingas bylai aplinkybes ir teisingai išsprendė bylą.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t.y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųsto teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).
Apelianto teigimu atsakovai pažeidė ABĮ 22 straipsnio 8 dalyje (2000-12-30 d. įst. redakcija) numatytą pareigą bendrovės valdymo organams veikti išimtinai bendrovės naudai. Atsakovams, kaip įmonės vadovams keliami didesnio rūpestingumo, lojalumo bendrovei reikalavimai, jie privalo elgtis kaip apdairūs ir rūpestingi savininkai, tačiau atsakovai savo nerūpestingumu pažeidė šią pareigą.
Pagal ABĮ 22 straipsnio 8 dalį bendrovės valdymo organai privalo veikti tik bendrovės ir jos akcininkų naudai. Bendrovės valdymo organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie pažeidžia bendrovės įstatus ar yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, akivaizdžiai viršija normalią gamybinę-ūkinę riziką, yra akivaizdžiai nuostolingi (prekių, paslaugų ar darbų pirkimas didesnėmis arba jų pardavimas mažesnėmis negu rinkos kainomis, bendrovės turto švaistymas) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.
Apeliantas neįrodinėja visuotinio akcininkų susirinkimo 2001 m. gruodžio 26 d. (b.l. 136 ) ir 2003 m. sausio 30 d. (b.l. 111) nutarimų, kuriais nutarta parduoti ieškovo turimas UAB „Importiniai gėrimai“ akcijas, neatitikimo įstatymams ar akcininkų bei bendrovės interesams. Atsakovai, veikdami kaip ieškovo vadovai, sudarė sutartis vykdydami visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimus. Nėra pagrindo manyti, kad bendrovės vadovas turi didesnes pareigas priimant bendrovei reikšmingus sprendimus, negu patys bendrovės akcininkai.
Ieškovui žala atsirado dėl to, kad bankrutavo akcijas nupirkęs pirkėjas. Esant akcininkų valiai parduoti akcijas, nustačius ekonomiškai teisingą parduodamų akcijų kainą, svarbu nustatyti, ar atsakovai, veikdami kaip įmonės generaliniai direktoriai ir pasirašydami pirkimo-pardavimo sutartis dėl akcijų pardavimo konkrečiam pirkėjui ir jam atidėdami sumokėjimo terminą, akivaizdžiai neviršijo normalios gamybinės-ūkinės rizikos.
Atsakovas A. J. , kaip ieškovo direktorius, 2002 m. sausio 16 d. sudarė akcijų pirkimo pardavimo sutartį su UAB „Jugarta“. Byloje nėra jokių duomenų, kad šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu pirkėjas turėjo finansinių problemų ir ateityje negalės atsiskaityti su pardavėju. Iš VMI pažymos (b.l.14) matyti, kad 2002 m. sausio 24 d. ieškovo įstatinis kapitalas buvo 7 225 000 Lt. Tai rodo, kad ieškovas vykdė didelės apimties verslo kontraktus. Ginčijamos sutarties suma – 206 000 Lt nebuvo išskirtinai didelė ieškovo apyvartoje, todėl sudarant tokią sutartį atsakovas A. J. neprivalėjo atlikti kokį nors specialų pirkėjo mokumo patikrinimą.
Atsakovas A. S. , kaip ieškovo direktorius, 2003 m. vasario 3 d. sudarė akcijų pirkimo pardavimo sutartį (b.l. 61) su UAB „Jugarta“, kuria už 600 000 Lt pardavė 6 000 UAB „Importiniai gėrimai“ akcijų. Be to, A. S. 2004 m. sausio 5 d. pasirašė sutarties su UAB „Jugarta“ pakeitimą, kuriuo apmokėjimo pagal 2003 m. sausio 16 d. akcijų pirkimo-pardavimo sutartį terminas pratęstas iki 2004 m. gruodžio 25 d.
Byloje nėra jokių duomenų, kad šios pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo bei ankstesnės sutarties pakeitimo metu, pirkėjas turėjo finansinių problemų ir ateityje negalės atsiskaityti su pardavėju. Iš VMI pažymos (b.l. 14) matyti, kad nuo 2002 m. gegužės 20 d. iki patikrinimo dienos (2005 m gruodžio 1 d.) ieškovo įstatinis kapitalas buvo 7 225 000 Lt., o UAB „Jugarta“ turėjo 75 % ieškovo akcijų. Todėl sandorio sudarymo metu pirkėjas UAB „Jugarta“ valdė vien 5,4 mln. Lt vertės ieškovo akcijų. Šios aplinkybės rodo, kad akcijų pirkėjas UAB „Jugarta“ buvo rimtas, nekeliantis nepasitikėjimo verslo subjektas ir atsakovas A. S. neturėjo pagrindo abejoti jo mokumu.
UAB „Jugarta“ valdomo turto vertė paneigia apelianto argumentą, kad atsakovas A. S. turėjo pakankamą pagrindą abejoti UAB „Jugarta“ mokumo galimybėmis ir privalėjo pareikalauti iš UAB „Jugarta“ prievolių įvykdymo užtikrinimo.
Atkreiptinas dėmesys, kad dalis ieškovo ir UAB „Jugarta“ akcininkų buvo tie patys asmenys. Atsakovai, žinodami šią aplinkybę, turėjo pagrindo manyti, kad akcininkai gerai žino jų akcinių bendrovių finansinę padėtį ir ją įvertino priimdami nutarimus sudaryti akcijų pirkimo – pardavimo sutartis.
UAB „Jugarta“ bankroto procedūra pradėta 2004 m. lapkričio 1 d. (b.l. 14)., t.y. praėjus beveik dviems metams po paskutinės akcijų pirkimo pardavimo sutarties sudarymo. Iš kreditorių susirinkimo protokolo (b.l. 9-10) matyti, kad bendrovė turi tris kreditorius: UAB „Artrio“, „Artrio – 2“ ir Vilniaus apskrities VMI (1 365 Lt sumai).
Kaip matyti iš Vilniaus apskrities VMI nepriemokų išieškojimo skyriaus vedėjo išvados (b.l.26), bendrovės sudaryti akcijų perleidimo sandoriai, dėl kurių nagrinėjamas ginčas, nebuvo nuostolingi ir nepažeidė jos kreditorių interesų.
Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad prievolės užtikrinimas nėra privaloma sutarties sąlyga. Sandorio suma, vertinant bendrovės apyvartą, nebuvo išskirtinai didelė, todėl, nekylant abejonių dėl pirkėjo mokumo, nebuvo pagrindo pareikalauti prievolės įvykdymo užtikrinimo.
Atsakovai akcijų pirkimo–pardavimo sutartis sudarė vykdydami akcininkų visuotinių susirinkimų nutarimus. Pačios pirkimo-pardavimo sutartys pagal pardavimo kainą nebuvo nuostolingos. Įrodymų apie tai, kad atsakovai sudarydami šias sutartis žinojo, kad pirkėjas ateityje taps nemokiu ir nesumokės už akcijas, ieškovas nepateikė. Sutartys sudarytos likus daug laiko iki paaiškėjo pirkėjo nemokumas. Todėl nėra pagrindo manyti, kad sudarytos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys jų sudarymo metu akivaizdžiai viršijo normalią gamybinę-ūkinę riziką ar buvo akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingos.
Atkreiptinas dėmesys, kad iš Vilniaus apskrities VMI patikrinimo dokumentų matyti, kad ieškovo valdymo organai sudarė daug galimai nuostolingų sutarčių. Tačiau nagrinėjamoje byloje teismui pateiktos tik dvi sutartys iš kurių negalima spręsti, kad atsakovai atliko neteisėtus veiksmus.
Vertindama aukščiau nurodytas aplinkybes kolegija sprendžia, kad ieškovas neįrodė savo ieškininių reikalavimų, todėl pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį, įstatymų reikalavimų nepažeidė.
Atsakovas A. S. pateikė prašymą priteisti 4 720 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b.l. 221-224). Iš pateiktų įrodymų matyti, kad atsakovas A. S. yra apmokėjęs, t.y. patyręs 2 360 Lt išlaidas (b.l. 223). Įrodymų, kad būtų apmokėjęs, t.y. patyręs dar 2 360 Lt išlaidų, iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos atsakovas A. S. nepateikė, todėl iš ieškovo BUAB „Artrio-2“ priteistina 2 360 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Vilniaus apygardos teismas 2007 m. vasario 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo BUAB „Artrio-2“ (į/k 123049317) atsakovo A. S. (a/k (duomenys neskelbtini) naudai 2 360 Lt (du tūkstančius tris šimtus šešiasdešimt litų) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.