Alytaus apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Para“ pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės mažosios bendrijos „Digvyta“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Para“ dėl prievolės pagal sutartį įvykdymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovė UAB „Para“ prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2022-07-07 sprendimą už akių.

Nurodė, kad teismas priėmė sprendimą už akių atsakovei per teismo nustatytą terminą triplikui pateikti, šio procesinio dokumento nepateikus.

Mano, kad sprendimas už akių priimtas nepagrįstai, todėl naikintinas, o šalių ginčo nagrinėjimas atnaujintinas ir nagrinėtinas iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovei teismo pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo ir teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti registruotu paštu dokumentine forma, be to, atsakovė atsiliepimą į ieškinį taip pat teismui pateikė dokumentine forma, todėl ji sąžiningai tikėjosi pranešimus dėl tolimesnės bylos nagrinėjimo eigos iš teismo gauti paštu dokumentine forma. Tačiau teismas procesinių dokumentų dėl pasirengimo bylą nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu atsakovei paštu neišsiuntė, o apsiribojo jų paskelbimu EPP sistemoje. UAB „Para“ vadovas neturi teisinio išsilavinimo, bendrovėje taip pat nėra darbuotojų, turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl UAB „Para“ darbuotojai nėra pakankamai sugebantys tinkamai naudotis EPP sistema bei suprasti teismo skelbiamų procesinių sprendimų šioje sistemoje esmės ir teisinių pasekmių.

Be to, teismas netinkamai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, parinko pasirengimo nagrinėti bylą būdą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 227 straipsnio 1 dalis numato, kad bylą nagrinėjantis teismas privalo paskirti pasirengimo nagrinėti bylą teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą, jeigu abiem šalims atstovauja CPK nurodyti asmenys. Nors ieškovės interesams atstovauja advokatė, tačiau atsakovė, kaip yra nurodžiusi ir atsiliepime į ieškinį, šią civilinę bylą veda ne per atstovą. UAB „Para“ nėra darbuotojų turinčių aukštąjį universitetinį teisinį išsilavinimą, todėl atsakovė neturėjo galimybės pasinaudoti kvalifikuota teisine pagalba ir nesuvokė atitinkamų teismo procesiniuose dokumentuose nurodytų teisinių pasekmių. Atsakovė pateikusi atsiliepimą į ieškinį sąžiningai tikėjosi, jog yra tinkamai įvykdžiusi teismo įpareigojimą ir byla bus nagrinėjama teismo posėdyje. Be to, ieškovės dublike nėra pareikštas prašymas priimti sprendimą už akių, jei atsakovė nepateiks teismui tripliko, tačiau teismas į tai neatsižvelgė. Ieškovė yra išreiškusi poziciją, jog sutiktų dėl taikos sutarties sudarymo, taip išvengiant bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė taip pat yra nurodžiusi, jog neprieštarauja taikos sutarties abiem šalims priimtinomis sąlygomis, sudarymo. Esant tokioms šalių nurodytoms aplinkybėms, teismas privalėjo įžvelgti taikos sutarties sudarymo galimybę ir kaip numato CPK, pasirengimui nagrinėti bylą teisme skirti parengiamąjį teismo posėdį. Teismui netinkamai, pažeidžiant įstatymo reikalavimus, parinkus pasirengimo nagrinėti teisme būdą, sprendimas už akių yra priimtas nepagrįstai.

Pažymėjo, kad sprendimo už akių priėmimas negali būti teisinė sankcija atitinkamo procesinio dokumento nepateikusiai šaliai, ir nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas – sprendimo už akių priėmimas yra teismo teisė, bet ne pareiga.

Kaip atsakovė yra nurodžiusi atsiliepime į ieškinį, atsakovė pagal su AB „Energijos skirstymo operatorius“ sudarytą sutartį ir 2021-03-17 paslaugų/darbų užsakymą įsipareigojo atlikti vidutinio slėgio dujotiekio Šakių raj. savivaldybėje įrengimo darbus.

Daliai pagal užsakovo AB „Energijos skirstymo operatorius“ užsakytų atlikti darbų atsakovė pasamdė ieškovę MB „Digvyta“. Pagal su ieškove 2021-11-24 sudarytą paslaugų teikimo sutartį MB „Digvyta“ įsipareigojo statybos objekte atlikti kryptinio gręžimo darbus.

Su ieškove sudarius sutartį dėl rangos darbų atlikimo, ieškovei buvo pateiktas techninis projektas, kuriame buvo nurodyti privalomi reikalavimai numatomiems tiesti tinklams. Pagal projektą tiesiamo dujotiekio įgilinimas buvo numatytas apie 2 metrus, kadangi dujotiekį tiesiant didesniame gylyje, pagal privalomus STR reikalavimus, dujotiekis privalo būti klojamas su apsauginiu dėklu, o tai nebuvo numatyta techniniame projekte.

Ieškovei atlikus kryptinio gręžimo darbus, atsakovės darbų vadovas patikrino atliktų darbų kiekius, t. y. atlikto kryptinio gręžimo ir paklotų tinklų ilgius, tačiau kokiame gylyje buvo paklotas dujotiekis, neatlikus specialių matavimo darbų bei nepadarius išpildomosios nuotraukos, nustatyti nebuvo galimybės.

2022 m. vasario mėnesį padarius išpildomąją nuotrauką (paklotų tinklų planą) paaiškėjo, kad ieškovės rangos darbai buvo atlikti ne pagal techninio projekto reikalavimus, nesilaikant techniniame projekte privalomai nurodytų klojamų dujotiekių įgilinimų. Iš išpildomosios nuotraukos matyti, jog vietomis dujotiekis buvo paklotas netgi giliau nei 4 metrai. Būtent dėl šios priežasties statybos objekto techninę priežiūrą vykdęs asmuo, atsisakė iš UAB „Para“ priimti darbus, statybos žurnale nurodydamas, kad paklotas dujotiekis neatitinka Skirstomųjų dujotiekių įrengimo taisyklių 105 punkto reikalavimų, t. y. dujotiekius galima kloti ne didesniame kaip 2 metrų gylyje, o esant būtinumui dujotiekį kloti giliau kaip 2 metrai, jis turi būti klojamas su apsauginiu dėklu, o tai nebuvo numatyta techniniame projekte.

Atsižvelgiant į tai, atsakovė privalėjo savo lėšomis ištaisyti ieškovės ne pagal techninį projektą padarytų darbų rezultatą, dėl ko patyrė išlaidų. Ieškovei rangos darbus atlikus netinkamai, nesilaikant techninio projekto reikalavimų, dėl ko atsakovė patyrė išlaidų, atsakovė nesutinka su ieškovės reiškiamu reikalavimu. Pačiai ieškovei netinkamai vykdant sutartines prievoles, negali jai atsirasti pareiga reikalauti kitos šalies sutartinių prievolių įvykdymo, kuri tiesiogiai priklauso nuo pačios ieškovės prievolių tinkamo įvykdymo.

Mano, kad sprendimas už akių turi būti panaikintas ir bylos nagrinėjimas atnaujintas esant abiem įstatymo numatytiems pagrindams: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.

Ieškovė MB „Digvyta“ atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog atsakovė procesiniame dokumente pasisakė, kad neprieštarauja dėl taikos sutarties, tačiau atsakovė nėra pateikusi jokių konkrečių pasiūlymų ieškovei. Ieškovė sutiktų apsvarstyti galimus kompromisinius susitarimo variantus. Formaliai atsakovė pateikė pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo laiku, tai procesinių pagrindų netenkinti prašymo kaip ir nėra.

Materialiniai pagrindai dėl darbų kokybės bei projekto laikymosi, sutartinių įsipareigojimų vykdymas – šalių ginčo dalykas, todėl ieškovė nesutinka su atsakovės pozicija. Atsakovė turėjo sumokėti 726 Eur už atliktus darbus iki 2022-01-30. 2022-02-14 šalys pasirašė tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą, kuriuo atsakovė įsipareigojo ieškovei apmokėti visą skolą – 13 230,14 Eur. O nežymūs nukrypimai nuo projekto, kaip jau paminėta jų procesiniuose dokumentuose, vyko su atsakovės žinia.

Procesinį sprendimą dėl bylos atnaujinimo ir nagrinėjimo iš esmės prašo priimti teismo nuožiūra.

Teismas konstatuoja:

nagrinėjamu atveju, išnykus atsakovės UAB „Para“ teisei atlikti procesinius veiksmus - pateikti procesinį dokumentą - tripliką, teismas 2022-07-27 priėmė sprendimą už akių.

Sprendimo už akių peržiūrėjimo pagrindai yra dvi aplinkybių grupės: viena susijusi su asmens, prieš kurį priimtas sprendimas už akių, pasyvumu, kita - su teismo sprendimo už akių pagrįstumu.

CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtintos dvi sąlygos, iš kurių nors vienai esant nustatytai, sprendimas už akių turi būti panaikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui bei pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Tai reiškia, kad teismas turi pasisakyti dėl CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių buvimo (nebuvimo), ir tik tuo atveju, jeigu būtų nuspresta panaikinti sprendimą už akių, analizuoti atsakovės nurodytas tripliko nepateikimo per nustatytą terminą priežastis ir spręsti dėl jų svarbos (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus 2012-07-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-349/2012).

I. D. įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui

Kadangi procesinio dokumento – tripliko nepateikimo svarumas negali būti vertinamas labiau už argumentus ir įrodymus, susijusius su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu, todėl svarstytina, ar atsakovės pateikti įrodymai ir nurodyti argumentai, gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, nors pagal įstatymą pakanka nustatyti tik vieną iš CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių.

CPK 285 straipsnio 2 dalis numato, kad priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų procesinį dokumentą pateikusios šalies pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. jis įsitikina, kad įrodymams pasitvirtinus, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą. Priimant sprendimą už akių buvo atliktas formalus įrodymų vertinimas, t. y. buvo patikrinta ar įrodymai atitinka CPK 177 straipsnio ir kitų norminių aktų formalius reikalavimus, ar jie gauti įstatymų ar kitų norminių aktų nustatyta tvarka, ar turi ryšį su įrodinėjimo dalyku ir ar yra leistini.

Atsakovė savo atsikirtimus į ieškinį pirmiausia turi įrodinėti rašytiniais įrodymais, kurie priimant sprendimą už akių ir buvo formaliai įvertinti pagal esamą medžiagą (tame skaičiuje ir atsakovės atsiliepimą į ieškinį bei ieškovės teiktą dubliką) ir nustatyta, jog pridėti prie ieškinio įrodymai įrodo ieškinio pagrįstumą. Priimant sprendimą už akių įrodymai vertinami tik formaliai ir kalbėti apie materialiosios tiesos nustatymą byloje nėra prasmės (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Teismas netiria įrodymų turinio, o tik pamėgina atsakyti, ar yra pakankamas pagrindas patenkinti ar atmesti ieškinį, jeigu byloje esantys įrodymai pasitvirtintų.

Tokiu būdu, atsakovei reikia paneigti sprendimu už akių nustatytas aplinkybes, kurios būtų pagrindas priimti kitokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis). Tačiau pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių teismo nustatytos aplinkybės nepaneigtos. Pateikdama pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atsakovė nepateikė naujų įrodymų, nors pažymėtina, kad sprendimo už akių neteisingumas gali būti nustatytas ne tik tais atvejais, kada sprendimo už akių peržiūrėjimo prašanti šalis pateikia naujus įrodymus, bet ir tada, kai tokią išvadą galima padaryti pagal byloje jau esančius įrodymus. Atsakovės į bylą pateikti įrodymai – 2021-03-17 Paslaugų/darbų užsakymas pagal sutartį Nr. 40410/501349 tik patvirtina šalių nurodytas ir neginčijamas aplinkybes dėl sutarties objekto pagal 2021 m. gegužės mėnesio projektą ir kad ieškovė darbus atliko kaip subrangovas. 2022-02-02 dujotiekio tinklo plane (užsakovas – AB ESO) nurodytas vamzdžių įgilinimas su techniniu įvertinimu, patvirtinantis, kad vamzdžių įgilinimas galimai neatitinka Skirstomųjų dujotiekio įrengimo taisyklių 108 punkto, nes dujotiekius galima kloti ne didesniame kaip 2 metrų gylyje, o jei dėl išimtinių sąlygų negalima išlaikyti maksimalaus įgilinimo, jis gali būti ir didesnis, tačiau turi būti klojamas su apsauginiu dėklu. Ieškovė procesiniame dokumente – dublike išdėstė savo atsikirtimus į nurodytus įrodymus ir atsiliepime nurodytus argumentus (įgilinimas daugiau nei 2 m, kuris nurodytas projekte, dėl darbų vykdymo šlaite ir ženklaus aukščių skirtumo, buvo atliktas su atsakovės žinia, tai žinodama, atsakovė nederino naujo projekto, taip pat nepateikė prieštaravimų, pretenzijų, nei prašymo ištaisyti bei duomenų, kokias išlaidas patyrė ištaisymui, apie trūkumus ieškovės neinformavo, dvišalio akto dėl statybos defektų, kaip to reikalauja poįstatyminiai aktai, nesudarė, priešieškinio dėl patirtos žalos nereiškia, skolos suderinimą, ne už vieną, o už du objektus, suderino tarpusavio atsiskaitymo aktu) ir teismas priimdamas sprendimą už akių formaliai juos vertino.

Ieškinys pareikštas dėl prievolės pagal sutartį įvykdymo, t. y. dėl apmokėjimo už darbus, atliktus pagal sutartį, pateikus PVM sąskaitą faktūrą pagal 2022-02-14 tarp šalių pasirašytą tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktą. Atkreiptinas dėmesys, kad šalių tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas pasirašytas 2022-02-14, t. y. pagal byloje sprendimo už akių priėmimo metu buvusius įrodymus, po dujotiekio tinklo plano sudarymo 2022-02-02, kuriuo atsakovės teigimu buvo nustatyti neatitikimai pagal projektą. Įrodymų apie patirtus nuostolius, ištaisius savo lėšomis ne pagal techninį projektą padarytų darbų rezultatą, atsakovė taip pat nepateikė. Pažymėtina, kad atsiliepime į ieškinį turi būti išdėstyti visi argumentai, pateikti visi įrodymai ir maksimaliai atskleista bylos esmė, kad pasirengimas bylai vyktų kuo greičiau ir byla išnagrinėta per trumpiausią terminą, o kartu su pareiškimu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo turi būti pateikti visi šalies turimi įrodymai, susiję su byla (CPK 287 straipsnio 3 dalis).

Todėl teismas mano, kad pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo atsakovė nenurodė ir nepateikė jokių naujų įrodymų, kurie gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių dėl apmokėjimo už atliktus darbus teisėtumui ir pagrįstumui. CK 6.687 straipsnis reglamentuoja darbų apmokėjimą už atliktus statybos darbus.

II. Ar galėjo būti priimtas sprendimas už akių ir šalies pasyvumo

Atsakovė nurodė, kad teismas negalėjo priimti sprendimo už akių, nes: 1) ieškovė savo procesiniame dokumente neprašė priimti spendimo už akių; 2) teismas netinkamai įteikė atsakovei procesinius dokumentus; 3) teismas, pažeisdamas įstatymo reikalavimus, netinkamai pasirinko pasirengimo nagrinėti bylą būdą. Būtent dėl šių priežasčių, kaip nurodė atsakovė, sprendimas už akių priimtas neteisėtai.

CPK 285 straipsnio 3 dalyje numatyti pagrindai, kada negalimas sprendimo už akių priėmimas. Šio straipsnio 1 punkte numatyta, kad sprendimo už akių priėmimas negalimas, kai procesinio dokumento nepateikusiai šaliai nebuvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai, kuriuose nurodyta per nustatytus terminus pateikti atsiliepimą į ieškinį, paruošiamąjį dokumentą, o šio straipsnio 5 punktas numato, kad ir kitais CPK numatytais atvejais sprendimo už akių priėmimas neleidžiamas.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma ieškovo nuomonė dėl sprendimo už akių priėmimo, jeigu byloje nebus pateiktas atsiliepimas į pareikštą ieškinį arba paruošiamasis procesinis dokumentas.

Ieškovė ieškinyje nurodė, kad sutinka, jog būtų priimtas sprendimas už akių, esant CPK nurodytiems pagrindams. CPK 285 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad sprendimas už akių gali būti priimtas tais atvejais, kai šalis per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento ir kita šalis savo atsiliepime į ieškinį ar paruošiamajame dokumente prašė priimti sprendimą už akių. Dėl to atmestinas atsakovės argumentas, jog ieškovė pateiktame dublike nenurodė dėl sprendimo už akių priėmimo, jei nebus pateiktas triplikas, nes apie sprendimo už akių priėmimą buvo pasisakyta ieškinyje, jog esant CPK nurodytiems pagrindams, ieškovė sutinka, kad būtų priimtas sprendimas už akių, todėl ieškovė neprivalėjo detalizuoti kiekviename jos teiktame procesiniame dokumente (nagrinėjamu atveju – dublike) sprendimo už akių priėmimo galimybės.

CPK 175-1 straipsnio 9 dalis numato, kad asmenims, išskyrus nurodytus šioje dalyje, teismas procesinius dokumentus įteikia elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu CPK nustatyta tvarka jie procesinius dokumentus pageidavo gauti elektroninių ryšių priemonėmis ir yra nurodę reikalingus kontaktinius duomenis.

Procesinių dokumentų įteikimą asmenims elektroninių ryšių priemonėmis reglamentuoja 2012-12-13 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-332 patvirtintas Procesinių dokumentų pateikimo teismui ir jų įteikimo asmenims elektroninių ryšių priemonėmis tvarkos aprašas (su vėlesniais pakeitimais), kurio baigiamosiose nuostatose nurodyta, jog elektroninių siuntų pristatymo sąlygas ir tvarką nustato Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus tvirtinamos Teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, bei Lietuvos Respublikos teismų viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklės, patvirtintos Nacionalinės teismų administracijos direktoriaus 2015-09-17 įsakymu Nr. 6P-1414-(1.1.) su vėlesniais pakeitimais.

Elektroninės bylos medžiaga nustatyta, kad 2022-03-22 UAB „Digvyta“ per elektroninių paslaugų portalą (toliau – EPP) pateikė teismui pareiškimą dėl teismo įsakymo išdavimo skolininkės UAB „Para“ atžvilgiu. 2022-03-22 priimtas teismo įsakymas, kuris atsakovei išsiųstas paštu, 2022-04-19 jau per EPP teismas gavo skolininkės UAB „Para“ prieštaravimus dėl teismo įsakymo. Pateikusi prieštaravimus per EPP, UAB „Para“ išreiškė sutikimą gauti procesinius dokumentus jos paskyroje, nes pagal Viešųjų elektroninių paslaugų teikimo taisyklių 7.2 punktą, paslaugų gavėjas, juridinio asmens vadovas ar kitas teisėtas atstovas, nurodyti Juridinių asmenų registre (kai paslaugų gavėjas yra juridinis asmuo) ar paslaugų gavėjo administratorius, kuriam yra suteikti prisijungimo duomenys, aktyvuoja paskyrą, kai pirmą kartą prisijungę prie LITEKO VEP posistemio ir autentifikavęsi šių taisyklių nustatyta tvarka, patvirtina, kad susipažino su šiomis taisyklėmis ir sutinka laikyti jų sąlygų. Šis sutikimas kartu laikomas pradiniu paslaugų gavėjo sutikimu gauti procesinius dokumentus jo paskyroje. Tokiu būdu, atsakovės sutikimas gauti procesinius dokumentus jo paskyroje jau buvo gautas, kai atsakovė, tuo metu skolininkė) pateikė prieštaravimus byloje dėl teismo įsakymo išdavimo, iš kurios yra kildinamas ieškinys, atsakovei per EPP pateikus prieštaravimus. Iš elektroninės bylos duomenų matyti, kad atsakovei siunčiant pranešimą dėl tripliko pateikimo ir dubliko nuorašą, atsakovės paskyra buvo aktyvi, ir atsakovė šiuos dokumentus gavo 2022-06-15 12 val. 11 min. Todėl atsakovei procesiniai dokumentai dėl tripliko pateikimo (pranešimas ir dublikas) įteikti tinkamai. Atmestinas atsakovės argumentas, kad bendrovės vadovas ir darbuotojai neturi teisinio išsilavinimo, todėl nesugeba suprasti teismo skelbiamų procesinių sprendimų šioje sistemoje esmės ir teisinių pasekmių, nes Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis Alytaus apylinkės teisme nagrinėjama ne viena byla, kurioje UAB „Para“ yra skolininkė (atsakovė), prie EPP prisijungęs yra įmonės vadovas, kuris naudojasi EPP sistema, teikia per ją procesinius dokumentus, o pranešimo esmė dėl tripliko pateikimo per teismo nustatytą terminą yra aiški, o taip pat ir pasekmės. Teismas neprivalo siųsti šalims neskundžiamos nutarties dėl pasirengimo bylai paruošiamųjų dokumentų būdu, nes šios nutarties pagrindu atsakovei išsiųstas pranešimas dėl tripliko pateikimo.

CPK nustatyta, kad pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formos yra dvi – rašytinė arba žodinė. Kuri forma bus pasirinkta konkrečioje byloje, sprendžia tik bylą nagrinėjantis teisėjas (CPK 225 straipsnio 6 dalis), atsižvelgdamas į daugelį aplinkybių, t. y. į šalių gebėjimą formuluoti reikalavimus ir atsikirtimus į juos, į tai ar jos yra atstovaujamos ir į kitas aplinkybes. Teismas, gavęs atsakovo atsiliepimą į ieškinį ar pasibaigus atsiliepimų pateikimo terminams, neskelbdamas teismo posėdžio, išsprendžia pasirengimo teisminiam nagrinėjimui formos klausimą. Pasirengimas teisminiam bylos nagrinėjimui paruošiamųjų dokumentų būdu iš esmės reiškia pasirengimą teisminiam nagrinėjimui rašytiniame procese, nes šalys savo nuomonę šiuo atveju formuoja paruošiamuosiuose procesiniuose dokumentuose (dublike, triplike). Pasirengimo bylą teisme nagrinėti paruošiamųjų dokumentų būdu atvejai numatyti CPK 227 straipsnyje, t. y.: 1) kai abi šalys yra juridiniai asmenys; b) kai abi šalis atstovauja advokatai, išskyrus atvejus, kai teismas nusprendžia pasirengimą teisminiam bylos nagrinėjimui skirti parengiamajame teismo posėdyje.

Atsižvelgus į tai, kad abi šalys yra juridiniai asmenys, teismas 2022-05-30 nutartimi nutarė pasirengimą bylą nagrinėti teisme nustatyti paruošiamųjų dokumentų būdu. Todėl taip pat atmestinas atsakovės argumentas, kad teismas nepagrįstai pasirengimą bylai paskyrė rašytinio tvarka, neatsižvelgęs, kad tiek ieškovė ieškinyje, tiek atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė dėl taikaus byloje susitarimo ir todėl teismas pasirengimą bylai turėjo skirti parengiamajame teismo posėdyje. Jau minėta, kad pasirengimo bylai formos parinkimas yra teismo diskrecijos teisė, o pasirengimo bylai rašytine tvarka formos nustatymas neužkerta kelio bet kurioje proceso stadijoje, procesiniuose dokumentuose išdėsčius argumentus ir pateikus įrodymus, sudaryti taikos sutartį. Nagrinėjamu atveju įstatymas neįpareigojo teismo imtis priemonių šalims sutaikyti, o kadangi šalys yra juridiniai asmenys, teismas ir pasirinko pasirengimo nagrinėti teisme paruošiamaisiais dokumentais būdą. Esant šioms aplinkybėms, atsakovės argumentai, kad teismas užkirto šalims galimybę bylą užbaigti taikos sutartimi nepaskirdamas parengiamojo posėdžio, atmestini, kaip nepagrįsti. Atsakovei įžvelgus galimybę ginčą užbaigti taikiai, jai nebuvo užkirstas kelias kilusį teisinį konfliktą užbaigti taikiai, neatsižvelgiant į tai, kad teismas nagrinėjamu atveju, nepaskyrė parengiamojo posėdžio. Atkreiptinas dėmesys, kad taikus susitarimas galimas ir vykdymo procese.

Pripažintina, kad procesinio dokumento - tripliko per teismo nustatytą terminą atsakovė nepateikė be svarbių priežasčių. Atsakovė veikė pasyviai.

Kadangi nenustatyta nei viena iš būtinų sąlygų, kuriai esant sprendimas už akių turi būti naikinamas (pateikti įrodymai ir nurodytos aplinkybės gali turėti įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui ir negalėjo būti priimtas sprendimas už akių), pareiškimas dėl 2022-07-07 sprendimo už akių peržiūrėjimo, netenkinamas (CPK 288 straipsnio 3 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos respublikos civilinio proceso kodekso 290-291 straipsniais,

nutaria:

Netenkinti atsakovės UAB „Para“ pareiškimo dėl 2022-07-07 sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo (kopijos) įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.