Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos, Margaritos Stambrauskaitės ir Halinos Zaikauskaitės (pirmininkaujanti posėdžiui ir pranešėja), dalyvaujant pareiškėjams D. K. ir J. P.-K., atsakovės Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos atstovui Gintarui Sliesoriūnui, atsakovo Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos atstovui Andriui Vaicekauskui, trečiojo suinteresuoto asmens Kultūros paveldo centro atstovui Eugenijui Ivaškevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens AB „Lietuvos dujos“ atstovei V. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjų J. P.-K. ir D. K. skundą dėl sprendimų panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus atsakovams Kultūros paveldo departamentui prie Kultūros ministerijos ir Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai, tretieji suinteresuoti asmenys Kultūros paveldo centras, Nacionalinė žemės tarnyba prie žemės ūkio ministerijos, AB „Lietuvos dujos“, asociacija Lietuvos aeroklubas, A. H. V. F., L. R., A. S., A. M., E. R., V. Z., P. Z.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjai J. P.-K. ir D. K. (toliau – pareiškėjai) 2011 m. spalio 6 d. padavė teismui skundą (t. I, b. l. 1-7), prašydami: 1. panaikinti Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos (toliau – KPD, Departamentas) Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos (toliau – Vertinimo taryba) 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimus: 1.1. nekeisti valstybės saugomo objekto Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribų ir vertingųjų savybių; 1.2. parengti apskaitos dokumentaciją naujam objektui – Sklandytojų slėniui ir svarstyti jo įrašymą į Kultūros vertybių registrą ir 2. įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1945–1957 metų įvykių vietą.

Šie reikalavimai buvo teismo priimti 2011 m. spalio 11 d. nutartimi (t. I, b. l. 83).

Pareiškėjai teikė papildytus skundus, kurių dalis reikalavimų buvo priimti. Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi (t. III, b. l. 79-81) priimti tokie patikslinto skundo reikalavimai: 1. panaikinti Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktą Nr. KPD-RM-1675, 2011 m. spalio 4 d. aktą Nr. KPD-RM-1671; 2. įpareigoti Departamentą Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą, įpareigoti Departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą.

Nurodyti reikalavimai yra priimti ir nagrinėjami šioje administracinėje byloje.

Papildytų skundų priėmimo klausimai buvo sprendžiami teismo nutartimis, ne visi reikalavimai buvo priimti. Toliau pateikiamas papildyto skundo reikalavimų priėmimo klausimų išsprendimas.

Pareiškėjai 2012 m. sausio 9 d. padavė skundo papildymą (t. II, b. l. 177-180), kuriame skundą papildė naujais reikalavimais (1-as reikalavimas iš esmės liko toks pats, koks buvo teismo priimtas). Prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento 1-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. sprendimus: 1) Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., Duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo klausimą atidėti; 2) Lietuvos II sklandytojų slėniui (35923), esančiam (duomenys neskelbtini) Kauno r., suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. sprendimą patikslinti Lietuvos sklandytojų slėnio 12156, 1283, esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Prašė panaikinti Kultūros paveldo departamento 1-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktą Nr. KPD-RM-1675; Kultūros paveldo departamento 1-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. aktą Nr. Nr. KPD-RM-1671. Prašė įpareigoti atlikti veiksmus. Įpareigoti Departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą; teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą.

Dėl nurodytų reikalavimų teismas priėmė 2012 m. sausio 12 d. nutartį, kuria nustatė pareiškėjams terminą skundo trūkumams pašalinti.

Teisme 2012 m. sausio 23 d. gautas naujas patikslintas skundo papildymas (t. III, b. l. 32-36). Skundo papildyme 1-as reikalavimas nurodomas iš esmės tas pats, kuris teismo jau priimtas nagrinėti. Kiti reikalavimai buvo tokie: 1. panaikinti Kultūros paveldo departamento 1-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. Nr. VT-62 protokolinius sprendimus: 1.1. Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo klausimą atidėti; 1.2. Lietuvos II sklandytojų slėniui (35923), esančiam (duomenys neskelbtini) Kauno r., suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį; 2. panaikinti Kultūros paveldo departamento 1-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. Nr. VT-65 protokolinį sprendimą patikslinti Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį; 3. panaikinti Kultūros paveldo departamento 1-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktą Nr. KPD-RM-1675; 4. panaikinti Kultūros paveldo departamento 1-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. aktą Nr. KPD-RM-1671; 5. įpareigoti Departamentą ir Tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą; 6) įpareigoti Departamentą ir Tarybą teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą.

Teismas 2012 m. sausio 30 d. nutartimi (t. III, b. l. 37-42) atsisakė priimti visus papildomus 2012 m. sausio 23 d. gauto papildyto skundo reikalavimus.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2012 m. gegužės 18 d. nutartimi (t. III, b. l. 59-65) panaikino dalį Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties. Panaikinta: 1) dalis, kurioje atsisakyta priimti reikalavimą įpareigoti Departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas, perkeliant jas į tikrąją 1942–1957 metų įvykio vietą; 2) dalis, kurioje atsisakyta priimti reikalavimus panaikinti Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktą Nr. KPD-RM-1675 ir 2011 m. spalio 4 d. aktą Nr. KPD-RM-1671 bei įpareigoti Departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą. Visų nurodytų reikalavimų priėmimo klausimo išsprendimas perduotas nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos administraciniam teismui.

Teismas iš naujo sprendė nurodytų reikalavimų priėmimo klausimą. Teismo 2012 m. gegužės 30 d. nutartimi (t. III, b. l. 79-81) priimti patikslinto skundo reikalavimai vadovaujantis minėta LVAT nutartimi.

Kiti papildyto skundo reikalavimai buvo nepriimti vadovaujantis nepanaikinta teismo 2012 m. sausio 30 d. nutarties dalimi.

Pareiškėjų skundo ir patikslintų skundų turinys. Pirminiame skunde pareiškėjai paaiškina, kad pirkdami sklypą jau žinojo, jog dalis sklypo (apie 0,5 ha), esanti šlaite už sklypą dalijančio keliuko, patenka į nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją. Priežastis – sklandymas sklandytuvais po karo iki 1957 metų. Pasistatę namą iš vietinių bei kažkada čia gyvenusių asmenų sužinojo, kad Sklandytojų kalvos ribos yra nustatytos klaidingai. Šių ribų nustatymas reiškia pareiškėjams prievolę leisti sklypu naudotis kitiems asmenims (skraidytojams įvairiomis skraidyklėmis). Todėl pareiškėjai Departamentui pateikė prašymą-pretenziją, kaip nustato Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – NKPAĮ) 14 straipsnis. Prie prašymo pridėjo liudininkų A. G. B. (T.), O. R. J. (B.), A. B., A. R. (Č.) rašytinius paaiškinimus, telefoninių pokalbių su buvusiu sklandytoju V. D. santrauką. Šie asmenys teigė, kad sklandymo vieta buvo ne ši, kuri įtraukta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąrašą, o prie miško, šalia tuomet ten buvusių T. ir M. sodybų (kur dabar praeina dujotiekis ir yra išlikęs šaltinis). Pareiškėjai turėjo ir filmuotos medžiagos, tačiau nei KPD, nei Kultūros paveldo centre (toliau - KPC) neišreikšta poreikio su šia medžiaga susipažinti. KPD 2011 m. birželio 20 d. informavo, kad pavedė KPC parengti apskaitos dokumentaciją, reikalingą kultūros objekto duomenų Kultūros vertybių registre patikslinimui. KPC vyresnysis paminklotvarkininkas V. S. 2011 m. liepos 11 d. atvyko į (duomenys neskelbtini) Kauno r., susitikti su sklandytojais, Kauno rajono savivaldybės atstovais. Prieš apsilankymą pareiškėjai pasiteiravo, ar bus reikalingi, pasakė, kad gali pateikti filmuotą medžiagą su liudytojų pasakojimais, tačiau į tai nebuvo atsižvelgta, teigiant, kad ir taip visko prirašė. Šio susitikimo metu V. S. rinko medžiagą, kuri buvo panaudota apskaitos dokumentams parengti. Kauno aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas S. P. patalpino šio susitikimo vaizdo medžiagą su V. S. į internetą. Peržiūrėjus įrašą paaiškėjo, kad pagrindinis liudininkas, kuris teigė, kad sklandymas pareiškėjų sklypo ribose vyko 1945–1957 metais, yra sklandytojas K.. Jis teigė, kad pagrindinė bazė ir pagrindiniai sklandymai buvo prie miško, tačiau pareiškėjos sklypo ribose buvo „Asų“ vieta, kurioje sklandytuvas buvo tempiamas ne nuo šlaito, o iš toli, kad jau ties šlaitu jis būtų ore. Jis atsiminė tik medžius, o sodybų pagal jį šioje vietoje nebuvo, jos buvo toli. Pareiškėjams žinoma, kad šioje vietoje tuo laikotarpiu (1945–1957 m.) tikrai būta sodybos. Pareiškėjai 2011 liepos mėnesį Kauno hidroprojekto archyve rado 1962 metų melioracijos projekto ištrauką ir 1956 metų tos vietovės schemą. Šiuose planuose sodyba yra – pažymėti pastatai ir medžiai. Todėl įsibėgėjimas iš toli negalėjo vykti, nes tam trukdytų sodyba, o jeigu vietos įsibėgėjimui ir būtų užtekę, būtų reikėję priartėti prie pat sodybos. Tačiau K. sodybos nepamena, nes jis teigia, kad sodybos buvo toli nuo sklandymo vietos. N. B. (O.) telefonu minėjo, kad tarp aviatorių ir Lietuvos aviacijos muziejuje kilo nepasitenkinimo banga dėl pareiškėjų pateikto prašymo-pretenzijos. Jos tėvo J. B. (žymus istorikas, sklandytojas ir instruktorius) parašytoje knygoje „Sklandytojų skrydžiai“ pareiškėjai rado, kad Sklandytojų šlaitas nuo 1976 m. Kultūros ministerijos potvarkiu įtrauktas į Valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą. KPC 2011 m. liepos mėnesį atsiųstame Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė nurodyta, kad šis objektas 1976 m. balandžio 20 d. LTSR kultūros ministerijos kolegijos nutarimu Nr. 45 buvo įtrauktas į paminklų sąrašą ir suteiktas IV-824 paminklo kodas. Tačiau to laikotarpio plano, kuriame būtų pažymėta paminklo vieta, nėra. Tik vėlesnių 1987 metų planą pareiškėjai rado pas Kauno rajono savivaldybės paminklosaugininką, į plane pažymėtas Sklandytojų kalvos ribas patenka ir pareiškėjų sklypas. Pareiškėjai teigia, kad, pasak N. B., jos tėvas greičiausiai nenorėjo, kad šalia jų sodybos būtų pastatytas paminklas sklandytuvas bei teritorija šalia sodybos būtų įtraukta į valstybės saugomų gamtos objektų sąrašą, todėl jis galėjo patvirtinti, kad buvo sklandoma toliau nuo miško. Maždaug nuo 1978 metų pareiškėjų sklypo ribose pradėjo skraidyti parasparniai. Tuo metu čia buvo patogiausia vieta, nes jau nebuvo sodybos ir jos šeimininkų. Tikrojoje istorinėje Sklandytojų kalvos vietoje dar buvo T. ir M. sodybos. 1983 metais pravedus aukšto slėgio dujotiekį, šios sodybos taip pat iškeltos. Vieta pasidarė nebetinkama skraidyklininkams, nes atsirado išorinės dujotiekio konstrukcijos, šlaito apačioje ir viršuje nutiestos elektros linijos, suvešėjo medžiai. 2004 metais Sklandytojų kalva pažymėta ne ten, kur sklandyta 1945–1957 metais ir KPC paruoštoje apskaitos dokumentacijoje. Departamento direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Į-137 įrašyta į Nekilnojamojo kultūros vertybių registrą. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 paskelbta saugoma valstybės (sklypo savininkas apie tai nebuvo informuotas). Viskas apiforminta ne toje tikrojoje istorinėje vietoje, kur sklandė žmonės, garsinę Lietuvą 1945–1957 metais, o vietoje, kurioje nuo 1978 metų skraidė mėgėjai skraidyklininkai. Pareiškėjai 2011 m. rugpjūčio 29 d. telefonu kalbėjosi su T. Š., buvusiu KPC istoriku, 2004 m. ruošusiu apskaitos dokumentaciją Sklandytojų kalvos objektui. Jis teigė, kad ruošiant šį objektą buvo interesų konfliktas. Jis manė, kad objektui pakanka kelių arų, tačiau turėjo perbraižyti Sklandytojų kalvos ribas pagal senąjį planą, esantį KPC archyve, ir įtraukti 7 ha. KPD 2011 m. rugpjūčio 30 d. vyko Vertinimo tarybos posėdis dėl Sklandytojų kalvos ribų tikslinimo. Posėdyje dalyvavo V. K., kuris dirbo KPD Vilniaus teritorinio padalinio vedėju. Po posėdžio pareiškėjai sužinojo, kad V. K. 2004 metais buvo KPC direktorius. Mano, kad V. K. posėdyje elgėsi šališkai, pats prisistatė, kad yra Lietuvos aeroklubo prezidentas, sklandytojas, kuris 1979 metais skraidė Sklandytojų kalvoje. Akcentavo, kad visos Sklandytojų kalvos plotas – 7 ha – nustatytas per mažas, netgi 20 ha sklandymo aerodromui yra nedaug, kad reikia 40–60 ha. Tokį pasisakymą palaikė S. P., Kauno aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas (pavaldus V. K.), dar pora veteranų. Jie teigė, kad tai ypatinga vieta, reikšminga istorijai, kad ribos nesvarbu, nes skraidyta visur. Mano, kad tikroji istorinė sklandymo vieta 1945–1957 m. V. K. ir kitų nedomina, nes ten pasidarė nepalanki vieta skraidyti – apžėlusi krūmais ir medžiais, praeina aukštos įtampos elektros laidai, kalno apačioje pastatyti antžeminiai dujotiekio įrengimai, ten yra ir elektros linija. Pareiškėjų sklypas, esantis apie 300 metrų nuo tikrosios istorinės vietos, skraidyklėms šiuo metu yra patogesnis – vieta išvalyta nuo daugiamečių želdinių, kalno papėdėje nėra elektros linijos, dujotiekio įrenginių, ant kalno elektros linija tolsta nuo šlaito. V. K. paveikė Vertinimo tarybos ir KPD direktoriaus pavaduotojo A. D. sprendimus, nes pastarieji negalėjo nežinoti, kad V. K. dirba KPD vadovaujamą darbą bei buvo KPC direktorius. A. D. posėdžio metu pabrėžė, kad Vertinimo taryba negali keisti valstybės saugomo objekto teritorijos ribų, ir, palaikydamas KPC darbuotojo V. S. nuomonę išplėsti saugomos vertybės teritoriją iki 26 ha, teigė, kad reikia įrašyti į Kultūros vertybių registrą dar vieną objektą šalia. Mano, kad tokiai nuomonei suformuoti daryta įtaka. Pareiškėjų pateikti įrodymai nebuvo iš viso vertinami. 2004 m. V. K. buvo KPC direktorius, sklandytojas ir aeroklubo narys. Tuo metu KPC buvo ruošiami dokumentai dėl Sklandytojų kalvos (1283, 12156) įtraukimo į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą. KPC direktorius V. K. nenusišalino nuo šio objekto dokumentacijos tvirtinimo, kontrolės. Paruošta vietovės schema buvo patvirtinta V. K.. Mano, kad gali būti, jog V. K. buvo suinteresuotas įtraukti būtent tą teritoriją į vertybių registrą. Šioje vietovėje V. K. 1979 m. skraidė, galimai tai ir buvo tas interesų konfliktas, apie kurį pareiškėjams užsiminė T. Š.. Pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 6 d. gavo Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolą su sprendimu. Tarybos sekretorė pranešė telefonu, kad protokole yra klaidų ir kad atsiųs pataisytą variantą. Pareiškėjai 2011 m. rugsėjo 7 d. pareiškėjai gavo pataisytą variantą, tačiau ir jame buvo klaidų. Tada pateiktas skanuotas protokolo variantas (elektroniniu paštu). Iš viso pateikti trys Vertinimo tarybos protokolai.

Teisme 2012 m. sausio 23 d. gautame papildytame skunde pareiškėjai nurodo, kad jie gavo papildomus dokumentus iš Departamento. Pareiškėjams kelia abejonių, ar tikrai 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 11 d. Vertinimo taryba priėmė tokius sprendimu, kurie nurodomi 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 11 d. posėdžių protokoluose Nr. VT-62 ir VT-65. Nurodo, kad visi skundžiami aktai yra susiję, nes juose sprendžiami klausimai dėl to paties objekto – Sklandytojų kalvos (Lietuvos sklandytojų slėnio), nežiūrint į tai, kad vienas objektas įforminamas kaip du atskiri objektai. Vertinimo taryba 2011 m. rugpjūčio 30 d. protokole pasisakė, kad ji negali keisti objekto ribų. Taip pat nurodo ir atsakovai atsiliepimuose į skundą (nurodo Kultūros ministerijos 2010 m. vasario 12 d. raštą Nr. 32-388). Tačiau, Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. ir 2011 m. spalio 11 d. posėdžiuose buvo svarstomas klausimas dėl valstybės saugomo objekto ribų. Galiausiai Vertinimo taryba 2011 m. spalio 11 d. pakeitė valstybės saugomo objekto ribas (protokolinis sprendimas Nr. VT-65). Vieta, kurioje buvo tikroji 1942–1957 metų sklandymo bazė 2011 m. spalio 4 d. sprendimu Nr. VT-62 buvo apibrėžta kaip atskira, tai yra įregistruotas atskiras nekilnojamojo kultūros paveldo objektas „Lietuvos Sklandytojų slėnis II (35923)“. Tai įforminta 2011 m. spalio 4 d. aktu Nr. KPD-RM-1671. Vertinimo taryba nesiūlė rengti teritorijos specialaus plano, kuriuo būtų patikslintos neteisingai nustatytos valstybės saugomo objekto teritorijos ribos. Posėdyje buvo nuspręsta įforminti du atskirus objektus – Lietuvos sklandytojų slėnį 12156 (7,3131 ha – 4 žemės sklypai, seniau tai buvo Sklandytojų kalva 1283) ir Lietuvos sklandytojų slėnį II 35923 (14,0297 ha – 12 žemės sklypų). Tokiu būdu dar padidinta ir taip jau nepagrįstai didelė objekto teritorija. Nurodo, kad aplinkybės, kuriomis pareiškėjai grindžia savo reikalavimus, yra išdėstytos jų 2011 m. spalio 4 d. skunde ir jo prieduose, taip pat 2012 m. sausio 4 d. posėdyje papildomai pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose su priedais.

Teismui 2012 m. sausio 4 d. pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose (t. II, b. l. 78-82) pareiškėjai prašo įvertinti jų pateiktą papildomą medžiagą. Nurodo duomenis apie S. P., kuris yra Kauno aviacijos veteranų sąjungos pirmininkas. Nurodo, kad šis asmuo yra suinteresuotas ir siekia išlaikyti Sklandytojų kalvos ribas, nors jos jau neatitinka 1942–1957 metų sklandytojų bazės ribų. Apie tikrąją istorinę sklandytojų bazės vietą (duomenys neskelbtini) (šalia (duomenys neskelbtini)) S. P. nežinojo. Pareiškėjai paaiškina, kad iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūno pavaduotojos jie sužinojo, kad aviatoriai turi planus, kuriuos koordinuoja S. P., nors raštu seniūnija atsakė pareiškėjams, kad apie jokius planus nežino. Tačiau, kad tokie planai yra, patvirtina ir Lietuvos senovinių sklandytuvų asociacijos internetinėje svetainėje pateikiama informacija (www.vgc.lt). Nurodo, kad S. P. siūlė kitiems žemės savininkams valstybinius žemės sklypus už jų turimus sklypus objekto teritorijoje. Pareiškėjams nesuprantama, kaip šis asmuo gali siūlyti valstybinius žemės sklypus. Mano, kad galimai S. P. yra tarpininkas tarp KPD aukštas pareigas užimančio V. K. ir aviacijos veteranų sąjungos ir KPC darbuotojo V. S., kuris yra sklandytojas. Internete platintoje medžiagoje matyti, kad S. P. pokalbyje su J. L. sakė, jog pagrindinė 1942–1957 m. sklandymo vieta yra sugadinta dujotiekio ir aukštos elektros įtampos laidų. Teigia, kad S. P. skleidžia apie juos dezinformaciją viešoje erdvėje, kad jie nori kažką statyti toje teritorijoje. Paaiškina, kad ten statybos nebūtų galimos net ir tuo atveju, jeigu tai nebūtų kultūros paveldo objekto teritorija, nes toje vietoje yra šlaito apsaugos zona. Dėl R. K. paaiškina, kad šis asmuo, atvykęs į susitikimą su KPC darbuotoju V. S. (2011 m. liepos 11 d.), nelabai orientavosi prie miško buvusioje sklandymo bazės vietoje, kalbėjo dalykus, kurie neatitinka to meto realybės, nes sakė, kad sodybų tose vietose nebuvo, tą paneigia dokumentai. Šis asmuo nelabai orientavosi ir apžiūrinėdamas savo albumą dėl T. sodybos vietos. Mano, kad šio asmens liudijimai yra nepatikimi, tai, kad jam daroma įtaka nurodant, kaip reikia liudyti, patvirtina Lietuvos senovinių sklandytuvų asociacijos internetinės svetainės duomenys. Dėl V. K. nurodo, kad iš pareiškėjų surinktų duomenų matyti, jog aviatoriams siekiant turėti (duomenys neskelbtini) virš 20 ha teritoriją, tinkamą skraidyti, daug padėjo V. K., buvęs Lietuvos aviatorių klubo prezidentas bei KPD vienas vadovų. Mano, kad šis asmuo darė įtaką Vertinimo tarybos sprendimams. Vertinimo tarybos posėdyje (2011 m. spalio 4 d.) jis pertraukinėjo pareiškėjus, neleido jiems kalbėti, teigė, kad jie meluoja, bandė drausti jiems kalbėti. Dėl R. P. paaiškino, kad jis buvo I-osios Vertinimo tarybos pirmininkas. Nurodo, kad Vertinimo tarybos posėdžiuose šis asmuo palaikė V. K., neleido Kaminskams kalbėti, nežiūrėjo įrašų su jų liudytojų parodymais. Todėl buvo priimtas nepalankus pareiškėjams sprendimas.

Papildytame skunde paaiškina, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2012 m. sausio 17 d. raštu Nr. S-57 pranešė pareiškėjams, kad 2012 m. sausio 10 d. sprendimu Nr. KS-2 KPD pripažino, jog Vilniaus teritorinio padalinio vedėjas V. K. KPD I-osios nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir spalio 4 d. posėdžiuose atstovaudamas asociaciją „Lietuvos aeroklubas“ pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 12 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes V. K. negalėjo atstovauti asociacijos „Lietuvos aeroklubas“ Vertinimo tarybos posėdžiuose. Pareiškėjai teigia, kad Vertinimo tarybos posėdžiuose V. K. darė didelę įtaką tarybos nariams, o dėl to Vertinimo taryba nebuvo objektyvi, priėmė klaidingus sprendimus, palankius Lietuvos aeroklubui, tačiau neteisingus pareiškėjų kaip žemės savininkų atžvilgiu (teisme paaiškino, kad LVAT paliko galioti VTEK sprendimą). Nurodo, kad tokią pareiškėjų nuomonę patvirtina ir Vertinimo tarybos atstovų pokalbiai prieš teismo posėdį 2012 m. sausio 4 d. ir teismui išėjus pasitarti.

Pareiškėjai pateikė ir rašytinį 2012 m. liepos 18 d. atsiliepimą į atsakovų atsiliepimus (t. III, b. l. 151-156). Nurodė, kad tik po to, kai įsigijo žemės sklypą, sužinojo, kad tikroji vertybės teritorija buvo kitoje vietoje. Paaiškino, kad neprašo jokių kompensacijų, nes pažeidžiama jų konstitucinė teisė į nuosavybės neliečiamybę tuo, jog vertybės teritorija buvo nustatyta ne ten, kur iš tiesų buvo istorinė vieta. Palikus neteisingai nustatytas teritorijos ribas, sklypas patenka į valstybės saugomo objekto teritoriją, kuri gali būti skirta viešam pažinimui ir naudojimui. Remiasi NKPAĮ 14 straipsnio 3 dalies 5 punktu ir paaiškina, kad jie privalo sudaryti reikalavimus atitinkančias sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti kultūros vertybę. Kadangi tie asmenys, kurie užsiima parasparnių ir skraidyklių sportu, apie tai žino, jie naudojasi pareiškėjų sklypu kaip pakilimo vieta. Nurodo, kad atvykę 2012 m. balandžio 24 d. jie elgėsi agresyviai, pradėjus filmuoti, sugadino D. K. kamerą, Kauno policijos komisariate dėl to pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 65-1-00584-12. Paaiškina, kaip vyko balsavimas Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje, kad tą dieną buvo vienintelis tarybos narys Š. L., kuris gali spręsti istorinio paveldo klausimus, ir jis balsavo prieš, todėl klausimas dėl teritorijos išplėtimo turėjo būti atmestas. Tačiau, pažeidžiant Vertinimo tarybos nuostatų 16 punktą, buvo parengta dokumentacija naujam objektui - Lietuvos sklandytojų slėniui II. Kitame posėdyje priimtas aktas KPD-RM-1671. Tie Vertinimo tarybos nariai, kurie buvo prieš teritorijos plėtimą, nedalyvavo posėdyje priimant sprendimą. Nurodo, kad Vertinimo tarybos nariai neturi galimybių įsigilinti į nagrinėjamą klausimą, nes sprendimus priima greitai. Jiems klausimą pristato KPC darbuotojas, šiuo atveju V. S., kuris teritorijos ribas pristatė pagal Lietuvos aviacijos veteranų sąjungos, Lietuvos senovinių orlaivių asociacijos norus (šios abi organizacijos yra Lietuvos aeroklubo asociacijos narės). Mano, kad V. S., atvykęs į vietą apžiūrai, pažeidė Kultūros paveldo objektų ar vietovių apžiūros, būklės fiksavimo, ir tyrimo atlimo taisyklių 6, 11 punktus. Nurodo, kad Vertinimo tarybai priimant 2011 m. spalio 11 d. aktą dalyvavo 8 nariai ir 3 atestuoti ekspertizės specialistai, kurių specializacija – etnokultūrinis, architektūrinis, urbanistinis nekilnojamas kultūros paveldas. Pagal atsakovų nurodomą LVAT praktiką, šiuo atveju vertybės teritorijos ribos galėjo būti keičiamos, nes jos patvirtintos ne teritorijos planavimo dokumentu, o nustatytos KPC direktoriaus patvirtintu planu. Atsakovai nurodydami akto 15 punkte nurodytus šaltinius išėmė iš sąrašo liudytojų parodymus, kuriuos V. S. atsisakė pateikti. Jokių istorinių tyrimų Vertinimo taryba neatliko. Pareiškėjai nurodo, kad jie taip pat pateikė ištraukas iš J. B. knygos „Sklandytojų skrydžiai“, G. R. knygos „Lietuvos aviacija“, planus su buvusia sodybos vieta. Nurodo, kad nei vienoje knygų neišskiriama nei „Asų kalva“, nei „Statusis šlaitas“, šias sąvokas sukūrė pats V. S. ir nurodė, kad tokie objektai yra pareiškėjų sklype. Pažymi, kad priešingai nei teigia atsakovai, svarstant klausimą, Vertinimo taryboje pristatant klausimą tarybos nariams, V. S. akcentavo ne literatūrą, o liudytojų parodymus. Nurodo, kad visi tie liudytojai buvo suinteresuoti, nes susiję su oreivių organizacijomis, taip pat dalis jų tikrai negalėjo žinoti, kas vyko vietovėje 1942–1957 m. Teigia, kad Vertinimo taryba turėjo priimti vieną aktą, o ne du atskirus. Nurodo, kad tas faktas, jog Vertinimo taryba nėra savarankiška, o priklauso nuo KPD, pasitvirtina ir tuo, kad Vertinimo taryba pateikė identiškus atsiliepimus kaip ir KPD. Ir pagal Vertinimų tarybų nuostatų 3 punktą jos yra priklausomos nuo KPD, todėl KPD vadovų aktyvus dalyvavimas posėdyje turėjo didžiulę įtaką Vertinimo tarybai priimant sprendimus.

Teismo posėdžiuose pareiškėjai palaikė skunduose pateiktus paaiškinimus, taip pat kitus raštu pateiktus paaiškinimus ir prašė skundą tenkinti atsižvelgiant į visus byloje esančius įrodymus, tarp jų ir filmuotą medžiagą. Akcentavo, kad dėl V. K. VTEK priimtas sprendimas LVAT nutartimi paliktas galioti.

Atsakovas Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos atsiliepimuose į skundą ir papildytą skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (t. I, b. l. 87-89, t. III, b. l. 109-114).

Paaiškina, kad Lietuvos sklandytojų kalva (unikalus Kultūros vertybių registro kodas 12156, buvęs kodas 1283) Departamento direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Į-137 „Dėl objektų įrašymo į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą“ buvo įrašyta į Lietuvos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Įvykių vietų sąrašą, suteikiant kodą 1283. Remiasi NKVAĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir paaiškina, kad vadovaudamasis šia įstatymo nuostata kultūros ministras 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ apie 6000 kultūros paveldo objektų paskelbė valstybės saugomais. Šio įsakymo 1.4. punkte Lietuvos sklandytojų kalva (kodu 1283) buvo paskelbta viešajam pažinimui ir naudojimui valstybės saugoma nekilnojamąja kultūros vertybe. Kadangi šie objektai pripažinti valstybės saugomais, nesant patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų – nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialiųjų planų, nustatančių šių kultūros paveldo objektų teritorijų ir apsaugos zonų ribas, kultūros ministras 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo ĮV-190 2 punktu nustatė, kad šio įsakymo 1 punkte numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais teritorijų ir apsaugos zonų ribas, kurie galioja tiek, kiek neprieštarauja NKPAĮ nuostatoms. Departamento direktorius 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 136 patvirtino KPD nuostatus, kurių 8.3. 1 ir 8.3.2 punktai įtvirtino, kad kultūros vertybių sudėtį ir apimtį, jų kultūrines vertes bei visuomeninės reikšmės požymius ir teritorijas bei apsaugos zonas nustato KPC. KPC nuostatų 10.3.1 punkte buvo nustatyta, kad KPC nustato kultūros vertybių teritorijas, o 10.3.2 punkte nurodyta, kad KPC nustato nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos zonas (KPC nuostatai, patvirtinti KPD direktoriaus 2001 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 208, redakcija, galiojusi nuo 2004 m. spalio 10 d. iki 2005 m. balandžio 20 d.). KPC direktorius V. K., vadovaudamasis KPC nuostatais, 2004 m. gruodžio 6 d. patvirtino Lietuvos sklandytojų kalvos (kodas 1283) teritorijos ribų planą. Vadovaudamasis 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190, 2 punktu, atsakovas daro išvadą, kad Sklandytojų kalva priimant ginčijamą Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolą Nr. VT-52 buvo saugoma KPC 2004 m. gruodžio 6 d. patvirtintos teritorijos ribose. Vertinimo tarybų įgaliojimus nustato NKPAĮ 8 straipsnio 5 ir 8 dalys, Vertinimo tarybų pavyzdinių nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-149, 7 ir 8 punktai nustato, kad tarybų veiklą reglamentuoja Vertinimo tarybų nuostatai, patvirtinti KPD direktoriaus įsakymais: 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259, 2010 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. Į-067, 2011 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. Į-251. Atsakovas remiasi NKPAĮ 10 straipsnio 4 punktu, 6 punktu, 22 straipsnio 3 dalies 2 punktu, kultūros ministro ir aplinkos ministro 2005 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. ĮV-261/D1-322. Paaiškina, kad Vertinimo taryboms teisės aktais nesuteikti įgaliojimai keisti kultūros ministro paskelbtų valstybės saugomais kultūros paveldo objektų teritorijų ribų. Tai KPD nurodė ir Kultūros ministerija 2010 m. vasario 12 d. rašte Nr. S2- 388 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nuostatų“. Todėl valstybės saugomo kultūros paveldo objekto Sklandytojų kalvos teritorijos ribos gali būti keičiamos tik rengiant teritorijų planavimo dokumentą – kultūros paveldo teritorijų ir apsaugos zonų ribų planą (NKPAĮ 22 straipsnio 3 dalies 2 punktas), o ne Vertinimo tarybos sprendimais. Atsižvelgiant į Vertinimo tarybų veiklos teisinį reglamentavimą atmestinas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimą.

Atsiliepime į papildytą skundą atsakovas nurodo, kad pareiškėjai žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įsigijo 2005 m. rugsėjo 28 d., sklypas jiems perduotas 2005 m. rugsėjo 28 d. Jau įsigyjant sklypą, vadovaujantis kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 2 punktu, Sklandytojų kalva buvo saugoma KPC direktoriaus 2004 m. gruodžio 6 d. patvirtintos teritorijos ribose. Paaiškina, kad 2012 m. sausio 17 d. raštu pateikė teismui kultūros paveldo objektų ir žemės sklypų ribų planą, parengtą pagal Kultūros vertybių registro duomenis, kuriame pareiškėjų sklypo, pažymėto Nr. (duomenys neskelbtini), dalis patenka į Sklandytojų slėnio, unikalus kodas Kultūros vertybių registre 12156, teritoriją. Nurodo, kad atsižvelgiant į LVAT suformuotą teismų praktiką, Sklandytojų kalvos pripažinimas valstybės saugoma kultūros vertybe netrukdo pareiškėjų valdomo sklypo dalį, patenkančią į Sklandytojų kalvos teritoriją, naudoti pagal paskirtį, buvusią įsigyjant sklypą – sklypo paskirtis yra žemės ūkio. Remiasi Žemės įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir paaiškina, jog pareiškėjai nepateikė jokių įrodymų, kad jie negali naudoti sklypo pagal paskirtį. Remiasi NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalimi, 28 straipsnio 4 dalimi. Nurodo, kad kultūros ministro 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. ĮV-238 patvirtintos Kompensacijos apskaičiavimo ir išmokėjimo už veiklos apribojimus skelbiamų saugomais nekilnojamojo kultūros paveldo objektų valdytojams taisyklės, paaiškina, kokiomis šių taisyklių nuostatomis gali pasinaudoti pareiškėjai. Nurodo, kad pareiškėjai nepateikė šiose taisyklėse nurodomų dokumentų nei KPD, nei teismui. Nurodo, kad Vertinimo taryboms nesuteikta teisė kontroliuoti skrydžių vykdymą, valdymą, orlaivių naudojimą, nustatyti tūpimo ir pakilimo vietas, reguliuoti aerodromų statybą. Pareiškėjai teismui nepateikė nei faktinių, nei teisinių įrodymų, kad skundžiami Vertinimo tarybos aktai suteikė kitiems asmenims teisę naudoti pareiškėjų sklypą sklandymo reikmėms, atlikti Civilinės aviacijos administracijos nuostatuose (patvirtinti susisiekimo ministro 2001 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 182) nustatytas funkcijas ar vykdyti funkcijas, nustatytas Skrydžių valdymo taisyklėse (patvirtintos Vyriausybės 2004 m. rugpjūčio 31 d. nutarimu Nr. 1098). Nesutinka su abstrakčiais pareiškėjų teiginiais, jog Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktas suteikė kitiems asmenims teisę naudoti pareiškėjų sklypą sklandymo reikmėms. Nurodo, kad pagal NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalį, Vertinimo tarybos apibrėžia kultūros paveldo objektų teritorijų ribas. Remiasi Pavyzdinių vertinimo tarybų nuostatų 10 punktu ir aiškina, kad Vertinimo tarybų nariais gali būti tik kvalifikuoti įvairių sričių specialistai, atitinkamos srities mokslininkai. Balsavimo tvarka nustatyta pavyzdinių nuostatų 18 punkte. Nurodo, kad priimant Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktą Nr. KPD-RM-1675 visi reikalingi specialistai dalyvavo. Paaiškina, kad pareiškėjai, kurie siūlo nustatyti kitas kultūros paveldo objekto ribas, nėra kvalifikuoti tos srities specialistai nei atitinkamos srities mokslininkai. Pareiškėjai teismui nepateikė jokių atestuotų specialistų ir mokslininkų, turinčių atitinkamą, teisės aktuose nustatytą kvalifikaciją ir kompetenciją, alternatyvių išvadų, kurios paneigtų skundžiamą 2011 m. spalio 11 d. aktą. Pagal Nekilnojamųjų kultūros vertybių atskleidimui reikalingų tyrimo duomenų apimties aprašo (patvirtintas kultūros ministro 2005 m. birželio 22 d. įsakymu Nr. ĮV-259) 7.2 punktą, istorinės-meninės raidos tyrimams priskiriami istorijos ir ikonografijos tyrimai. Vertinimo taryba, priimdama 2011 m. spalio 11 d. aktą, atliko istorinius tyrimus, rėmėsi istoriniais šaltiniais ir literatūra, nurodyta akto 15 punkte, kultūros vertybės pagrindiniu dosjė, Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašu ir kt. LVAT formuojamoje praktikoje yra nurodoma, kad remtis vien liudytojų parodymais sprendžiant dėl kultūros vertybės negalima. Pareiškėjai nepateikė teismui jokių istorinių tyrimų, archyvinės medžiagos, specialios literatūros šaltinių, paneigiančių 2011 m. spalio 11 d. aktu nustatytas faktines aplinkybes. Pažymi, kad pareiškėjų valdomi sklypai nepatenka į Sklandytojų slėnio II (unikalus kodas Kultūros vertybių registre 35923) teritoriją, todėl Vertinimo tarybos aktas Nr. KPD-RM-1671, kuriuo buvo apibrėžtos Sklandytojų slėnio II teritorijos ribos ir nuspręsta suteikti šiai vertybei teisinę apsaugą, pareiškėjams jokių teisių nesuteikia ir pareigų nenustato. LVAT pasisakė, kad KPD atlieka tik duomenų įregistravimo Kultūros vertybių registre funkciją, tačiau nepriima sprendimų dėl vertybių įregistravimo ar jų reikšmingumo, vertingųjų savybių ir teritorijos ribų apibrėžimo. Taip pat jokie teisės aktai nenustato KPD pareigos ar teisės kontroliuoti ar revizuoti Vertinimo tarybos priimtus sprendimus, taip pat KPD nesuteikta teisė tikrinti aktų teisėtumo ar pagrįstumo, nevykdyti Vertinimo tarybos sprendimų, t. y. KPD negali neatlikti jam pavestų registratoriaus funkcijų. Todėl mano, kad KPD procesinė padėtis keistina į trečiojo suinteresuoto asmens.

Teismo posėdžiuose atstovas palaikė atsiliepimuose išdėstytus argumentus ir prašymus. Papildomai paaiškino dėl įrodymų vertinimo. Nurodė, kad pareiškėjai turi reikalavimo teisę tik dėl Sklandytojų slėnio Nr. I, tačiau visi jų teikiami įrodymai susiję su Sklandytojų slėniu Nr. II, kuris nepatenka į jų žemės ribas. Dėl to mano, kad pateikti įrodymai neturi reikšmės sprendžiant dėl Sklandytojų slėnio Nr. I. Įvertina, kad KPC pateikti planai patvirtina, jog Sklandytojų slėnio Nr. I teritorija buvo dar didesnė nei nustatytos jos ribos. 1987 m. parengtas teritorijos planas su dabartiniu vertybės planu sutampa beveik visiškai. Istoriniai vertybės planai atitinka dabartines ribas. Ribos buvo pakoreguotos tik apie 1 m.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Pirmoji nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba atsiliepimuose į skundą ir papildytą skundą (t. I, b. l. 96-98, t. III, b. l. 123-128) prašo reikalavimus atmesti.

Paaiškina, kad Lietuvos sklandytojų kalva (unikalus Kultūros vertybių registro kodas 12156, buvęs kodas 1283) KPD direktoriaus 2005 m. balandžio 18 d. įsakymu Nr. Į-137 įrašytas į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registro Įvykių vietų sąrašą, suteikiant kodą 1283. Nurodo tuos pačius teisės aktus, kuriais remiasi, motyvus ir argumentus kaip ir Kultūros paveldo departamentas. Atsiliepime į papildytą skundą taip pat atkartoja Kultūros paveldo departamento motyvus, argumentus ir prašymus.

Teismo posėdyje atstovas prašė skundo netenkinti. Paaiškino, kad Vertinimo taryba radikaliai sklypo ribų nekeitė, nes tuo metu pagal esamą praktiką jiems nebuvo suteikta teisė keisti vertybės teritorijos ribas, kurios jau nustatytos ministro įsakymu. Ribos pakoreguotos tik 1 m, siekiant sutapatinti jas su sklypo kaip nuosavybės ribomis. Vertinimo tarybos posėdyje dalyvavo istorikas L., jis balsavo už tai, kad ribos nebūtų keičiamos, tačiau tuo metu sprendimas nebuvo priimtas. Vėliau posėdžiuose dalyvavo atstovas Gintaras Sliesoriūnas, kuris taip pat yra istorikas. Paaiškino, kad Vertinimo taryba vertino ir liudytojų parodymus, nors tuo metu jie jau nebuvo tokie reikšmingi, kadangi vertybės teritorija jau buvo nustatyta remiantis atsiliepimuose nurodytais dokumentais. Objekto teritorija buvo nustatinėjama tarybiniais laikais, kai ten nebuvo jokių statinių, tai buvo kolūkio žemės, todėl niekas neturėjo jokio suinteresuotumo nurodyti ne tą vietą.

Kultūros paveldo centras atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 2-3) paaiškina, kad KPC nuostatai įpareigoja KPC įgyvendinant pavestas funkcijas teikti kultūros vertybių duomenis Departamentui (10 punktas). Vykdydamas nurodytą reikalavimą, pagal KPD pavedimus, pateikė KPD Vertinimo tarybos aktų su priedais projektus dėl Lietuvos sklandytojų slėnio (unikalus kodas 12156, 1283) ir Lietuvos sklandytojų slėnio II (unikalus kodas 35923). Remiasi NKPAĮ 8 straipsnio 4 ir 5 dalimis ir paaiškina, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes nustato ir teritorijų ribas apibrėžia Vertinimo tarybos. Paaiškina, kad KPD I-osios vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. posėdyje nutarta (protokolo Nr. VT-62): Lietuvos sklandytojų slėniui II (35923) suteikti teisinę apsaugą, įrašyti jį į Kultūros vertybių registrą, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. posėdyje nutarta (protokolo Nr. VT-65) patikslinti Lietuvos sklandytojų slėnio duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį. Visa reikalinga informacija buvo pateikta, su ja kiekvienas pageidaujantis gali susipažinti KPD tinklapyje (www.kpd.lt).

Teismo posėdyje atstovas paaiškino, kad vertybės objektas atsirado 1976 m., 2004 m. buvo patikslintos jo ribos. Aiškino, kad iš daugelio liudytojų parodymų galima nustatyti, kad sklandymas vyko teritorijoje, kuri patenka ir į pareiškėjų sklypą. Vertinimo tarybos posėdžiuose dalyvavo ir sprendimą priėmė ne vien V. K.. Teigė, kad KPC savo darbą atliko tinkamai, Vertinimo tarybos prašymu patikslino vertybės duomenis, ginčijami sprendimai priimti remiantis surinkta informacija.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Kauno rajono skyrius atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 134-135) nurodo, kad tarnyba nekompetentinga vertinti kitų institucijų priimtų administracinių aktų. Ginčo sprendimą palieka teismo nuožiūrai. Atstovas teismo posėdyje nedalyvavo.

Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė „Lietuvos dujos“ atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 137-140) nurodo, kad nesutinka su pareiškėjų skundų reikalavimais dėl I-osios Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. protokolo Nr. VT52, nesutinka su reikalavimu įpareigoti KPD bei Vertinimo tarybą pakeisti Sklandytojų slėnio (12156, 1283) teritorijos ribas, perkeliant jas į tikrąją 1945–1957 metų įvykių vietą. Paaiškina, kad iš pareiškėjų reikalavimų darytina išvada, kad jie siekia vertybės ribas pakeisti taip, kad jos sutaptų su Lietuvos sklandytojų slėnio II (unikalus kodas 35923) teritorija. Pareiškėjai nurodo, kad tikrojoje įvykių vietoje šiuo metu yra nutiesti magistraliniai dujotiekiai bei oro elektros linijos, todėl ši vieta netinka sklandyti. AB „Lietuvos dujos“ patvirtina, kad Lietuvos sklandytojų slėnio II (unikalus Nr. 35923) teritorijoje (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) sen., Kauno r., yra nutiesti ir veikia šie valstybinės svarbos objektai: magistralinis dujotiekis į Kaliningradą, magistralinis dujotiekis Kaunas-Šakiai, įrengtos dvi čiaupų aikštelės, esančios valstybinės žemės sklypuose (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)). Vadovaujasi Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų, patvirtintų Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 343, 23 punktu. Nurodo, kad Lietuvos sklandytojų slėnyje II yra nustatytos specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, kurios įrašytos į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą. Nurodo, kad planuojant vykdyti kokią nors veiklą dujotiekių apsaugos zonų ribose privaloma laikytis Magistralinių dujotiekių apsaugos taisyklių (patvirtintos energetikos ministro 2010 m. liepos 16 d. įsakymu Nr. I-213), kitų norminių aktų reikalavimų. Apsaugos taisyklėse draudžiama dujotiekių apsaugos zonose įrengti sporto, žaidimų aikšteles, stadionus, turgavietes, transporto sustojimo vietas, mašinų ir mechanizmų stovėjimo aikšteles, organizuoti renginius, susijusius su žmonių susibūrimais ir kt. (44 punktas). Perkėlus vertybės objekto teritoriją taip, kaip reikalauja pareiškėjai, ši vieta sutaptų su magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių apsaugos zonų ribomis, todėl mano, kad tokiu atveju būtų sudarytos sąlygos toje teritorijoje sklandyti, o tai draudžia minėtos Apsaugos taisyklės. Pažymi, kad prieštarauja sklandymo priemonių veiklos planavimui magistralinių dujotiekių ir jų įrenginių apsaugos zonos ribose. Prašo netenkinti pareiškėjų skundo dėl Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimo ir KPD bei Vertinimo tarybos įpareigojimo pakeisti Sklandytojų slėnio teritorijos ribas. Dėl kitų reikalavimų prašo spręsti teismo nuožiūra.

Teismo posėdyje atstovė su skundu nesutiko.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepime į skundą (t. III, b. l. 141-143) nurodo, kad jam priklausantis žemės sklypas yra (duomenys neskelbtini) Kauno r., ir šis sklypas nepagrįstai ir neteisėtai įtrauktas į Lietuvos sklandytojų slėnio II (35923) ribas ir įrašytas į Kultūros vertybių registrą. Nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie tai, kad šį klausimą svarsto Vertinimo taryba. Remiasi tuo, kad V. K., dalyvaudamas Vertinimo tarybos posėdžiuose ir atstovaudamas asociaciją „Lietuvos aeroklubas“, pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje nuostatas. Teigia, kad yra nurodęs KPD Kauno teritoriniam padaliniui, jog sklandytojų slėnio II toje teritorijoje būti negalėjo 1942–1957 m., nes toje vietoje yra status skardis, medžiai, ant kalvos buvo pastatai. Be to, nurodo, kad nustatyta buvusi sklandymo vieta nėra tokia reikšminga istoriniu požiūriu, nes toje vietoje sklandę asmenys nebuvo pasiekę reikšmingų rezultatų, o nustatyta 21 ha vertybės teritorija. Mano, kad Sklandytojų slėnis II negali būti įrašytas į kultūros vertybių registrą. Palaiko pareiškėjų skundą.

Teismo posėdyje A. S. nedalyvavo. Teismo posėdyje 2012 m. liepos 23 d. A. S. nurodė, kad jo žemei taikomi apribojimai, jis negali naudotis savo nuosavybe, negali pakeisti žemės paskirties.

Trečiasis suinteresuotas asmuo L. R. (t. III, b. l. 145) atsiliepime į skundą palaiko pareiškėjų argumentus ir reikalavimus. Teismo posėdyje nedalyvavo. L. R. 2012 m. liepos 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo žemės yra šlaito apačioje, o jis negali tos žemės dirbti, nei sėti, nei arti, uždrausta ir gyvulius ganyti.

Trečiasis suinteresuotas asmuo W. (V.) A. H. F. įgaliojo jį atstovauti R. U. (t. IV, b. l. 33-35). Atstovė teismo posėdyje 2012 m. liepos 23 d. paaiškino, kad A. H. V. F. giminė rėmė sklandytojus, kad sklandytojų kalva buvo ten, kur nurodo pareiškėjai. Patikslino, kad ta vieta buvo prie T. sodybos, T. ir F. daržinėse buvo laikomos sklandymo priemonės. Nurodė, kad jos atstovaujamasis palaiko pareiškėjų reikalavimą, kad Sklandytojų kalvos atminimas būtų pažymėtas nedideliu sklypeliu ir jame esančiu paminklu.

Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R. 2012 m. liepos 23 d. teismo posėdyje pasisakė, kad jos žemė yra šlaito apačioje, ir ji nenori, kad būtų taikomi kokie nors apribojimai, nes toje vietoje yra ganomi gyvuliai.

Trečiasis suinteresuotas asmuo A. M. 2012 m. liepos 23 d. teismo posėdyje paaiškino, kad jo žemės yra viršuje, kad taikomi apribojimai. Paaiškino, kad toje vietoje buvo jo senelių sodyba, vėliau toje vietoje atsirado 3 sodybos, toje vietoje niekas niekada nesklandė ir sklandytuvų nelaikė.

Tretieji suinteresuoti asmenys asociacija Lietuvos aeroklubas, P. Z. ir V. Z. atsiliepimų į skundą neteikė, teisme nedalyvavo, apie posėdį pranešta tinkamai (t. IV, b. l. 141-143).

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjama administracinė byla dėl kultūros vertybių objektų, įrašytų į Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą, Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283), esančio (duomenys neskelbtini) Kauno r., ir Lietuvos sklandytojų slėnio II (35923), esančio ten pat, teisinio statuso pakeitimo.

Apie šiuos objektus pateikiami duomenys Kultūros vertybių registre, jie yra viešai prieinami Kultūros vertybių registro interneto puslapyje (http://lvr.lt/heritage/Pages/KVRDetail.aspx?lang= lt&MC=12156 arba 35923).

Lietuvos sklandytojų slėnis (12156) pagal nurodytus duomenis įregistruotas registre 1993 m. kovo 25 d., statusas – valstybės saugomas, objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis. Kodas registre iki 2005 m. balandžio 19 d. – 1283, numeris Lietuvos Respublikos kultūros paminklų sąraše – IV824. Vertingųjų savybių pobūdis: istorinis (lemiantis reikšmingumą), kraštovaizdžio. Teritorijos plotas 73131 kv. m. Registre aprašomos vertingosios savybės: reljefas, sklandytuvų pakėlimo statusis takas. Registre aprašomi faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius: 1942–1957 metais šioje vietovėje veikė Lietuvos pagrindinė ir viena pirmųjų sklandymo bazių. Nurodyta, kad čia sklandė įžymūs Lietuvos sklandymo pradininkai, sklandytojai, sportininkai B. O., A. G., V. S., V. P., Z. B., V. V., J. S., F. V., A. V., V. T., A. G., Z. K., L. K., S. T., A. S., R. P., A. K., B. M., V. D., E. B., J. B., V. D., R. K.. Taip pat nurodoma, kad toje vietovėje pirmą kartą Lietuvoje panaudotas mechaninis agregatas sklandytuvams iškelti į 300–400 m aukštį. Nurodyta, kad toje vietovėje pasiektas keletas Lietuvos rekordų ir kt.

Nurodyti dokumentai, kuriais remiantis objektas įrašytas į registrą, šaltiniai ir medžiaga.

Kultūros vertybių registre apie Lietuvos sklandytojų slėnį II (35923) nurodyta, kad įregistravimo registre data yra 2011 m. spalio 11 d., objekto reikšmingumo lygmuo – nacionalinis, teritorijos plotas 140297 kv. m. Registre nurodomos vertingosios savybės: konstrukcijos – sklandytuvų saugojimo daržinės vieta, pamatai, reljefas, kultūrinis sluoksnis ((duomenys neskelbtini) senovės gyvenvietės – 32596, 5-40 cm storio pilkos degėsingos žemės sluoksnis su archeologiniais radiniais, sklandytuvų pakėlimo nuožulnusis takas. Nurodant faktus apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius, nurodomi tie patys asmenys, įvykiai ir faktai, kurie nurodyti ir aprašant Lietuvos sklandytojų slėnį (12156).

Pareiškėjai pateikė jiems nuosavybės teise priklausančio sklypo planą (t. I, b. l. 19, sklypas pažymėtas 144-2). Aprašant žemės sklype taikomas specialiąsias žemės ir miško naudojimo sąlygas, nurodomas Vyriausybės 1992 m. gegužės 12 d. nutarimas Nr. 343 bei jo XIX-19 skyrius, t. y. į sklypą patenka nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (0,52 ha).

KPC sudarytame Lietuvos sklandytojų kalvos (1283) Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė (t. I, b. l. 39-78) yra Lietuvos sklandytojų kalvos teritorijos ribų planas (t. I, b. l. 48), pažymėtas 1994 m. Lietuvos koordinačių sistemoje, ir schema (t. I, b. l. 49), patvirtinta KPC direktoriaus pavaduotojo V. K. 2004 m. gruodžio 3 d., o taip pat KPC Kultūrinio kraštovaizdžio ir architektūros paveldo instituto memorialinių vietų skyriaus vyr. istoriko T. Š. ir KPC Kultūros paveldo registrų, dokumentacijos ir informacijos instituto, kadastro ir kartografavimo skyriaus inžinieriaus G. Z., plotas nurodytas 6,96 ha. Planas patvirtintas V. K. parašu 2004 m. gruodžio 6 d. Kultūros vertybės dosjė pateikiami duomenys ir iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko (t. I, b. l. 50-51), kuriame nurodyta, kad įrašas, jog sklype, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), Bubių k. v., plotas 3.1900 ha, yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos, galioja nuo 1999 m. vasario 19 d.

KPC 2011 m. liepos 16 d. patvirtino Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283) teritorijos ribas (t. I, b. l. 146). Pagal šį planą į kultūros vertybės ribas patenka suformuotų kadastrinių sklypų ribos (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini). Teritorijos plotas 73131 kv. m. Šį planą patvirtino KPC direktorius V. K., teritorijos ribas ir vertingąsias savybes pažymėjo Duomenų skyriaus Vietų poskyrio vyresn. paminklotvarkininkas V. S., plano projektą sudarė Duomenų skyriaus Urbanizuotų vietovių poskyrio vyresn. paminklotvarkininkė (nurodytas licencijos numeris ir pažymėjimo numeris) V. V., plano projektą patikrino Duomenų skyriaus Vietų poskyrio vedėjas A. S.. Atsižvelgiant į pateiktus duomenis, be to ir į tai, kad nebuvo ginčijamas kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190 dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis, nors tuometiniam žemės savininkui apie šį įsakymą buvo pranešta, taip pat į kitus duomenis, esančius vertybės dosjė, nėra pagrindo teigti, kad vien dėl V. K. įtakos buvo patvirtinti neteisingi vertybės ribų planai.

Valstybės įmonės Registrų centro 2011 m. liepos 12 d. išraše (t. I, b. l. 153, t. II, b. l. 124), nurodyta, kad žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (gautas padalijus daiktą Nr. (duomenys neskelbtini)), plotas 0,5869 ha, nuosavybės teise priklauso J. P.-K. ir D. K.. Toks pats plotas šiame išraše nurodomas kaip nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorija ir apsaugos zonos (įrašo 9 punktas „Specialiosios naudojimo sąlygos“). Šis įrašas patvirtina, kad į pareiškėjų sklypą patenkančios vertybės teritorijos dalis padidėjo (buvo 0,52 ha), tačiau išraše nurodytas pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymas 2011 m. kovo 3 d., Nr. 7VĮ-(14.7.2)-501, t. y. dar iki pareiškėjų ginčijamo Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. akto priėmimo ir iki ginčijamo 2011 m. liepos 16 d. patvirtinto vertybės teritorijos ribų plano suderinimo ir patvirtinimo (t. I, b. l. 146).

Tuo tarpu Lietuvos sklandytojų slėnio II (35923) apibrėžtų teritorijos ribų planas (t. II, b. l. 135, 136), patvirtintas KPC direktoriaus 2011 m. liepos 16 d., patvirtina, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas į šios vertybės teritoriją nepatenka ir su ja nesiriboja.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes, į LVAT suformuotą administracinių teismų praktiką, teismas daro išvadą, kad pareiškėjai turi reikalavimo teisę ginčyti tik Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283) pripažinimą nekilnojamąja kultūros vertybe. Teismas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 5 straipsnio 1 dalimi, 22 straipsnio 1 dalimi, 56 straipsniu. Šiose normose apibrėžiama teisės ginti pažeistas teises arba įstatymų saugomus interesus apimtis ir tos teisės realizavimo būdas. Kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šiuo atveju Lietuvos sklandytojų slėnio II įrašymas į Kultūros vertybių registrą ir dokumentai, kuriais remiantis atliktas registravimas, jokių pareiškėjų teisių ar teisėtų interesų neliečia, nes nurodytos nekilnojamosios kultūros vertybės teritorija į jų sklypą nepatenka, su jų sklypu nesiriboja. Taip pat pareiškėjai nenurodė, kad jiems koks nors įstatymas suteikia teisę ginti viešąjį interesą (ABTĮ 56 straipsnis, 5 straipsnio 3 dalies 3 punktas). Todėl teismas, nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimus, susijusius su Lietuvos sklandytojų slėnio II pripažinimu nekilnojamąja kultūros vertybe, jokių pareiškėjų pažeistų teisių ar įstatymo saugomų interesų neapgintų. Teismas vadovausis nurodytomis aplinkybėmis, nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimus.

Dėl Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimų nekeisti valstybės saugomo objekto Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribų ir vertingųjų savybių, parengti apskaitos dokumentaciją naujam objektui – Sklandytojų slėniui ir svarstyti jo įrašymą į Kultūros vertybių registrą, panaikinimo ir įpareigojimo teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1945–1957 m. įvykių vietą.

Pareiškėjai ginčija Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. priimtus protokolinius nutarimus.

Nustatyta, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. įvyko Vertinimo tarybos posėdis, kuriame surašytas protokolas Nr. VT-52. Iš šio protokolo turinio daroma išvada, kad posėdyje buvo nagrinėjamas pareiškėjų prašymas. Pareiškėjai pateikė jų pasirašytą 2011 m. birželio 12 d. pretenziją-prašymą Departamento direktorei (t. I, b. l. 15-16). Pareiškėjai neskundžia jokio Departamento sprendimo (rašto, atsakymo) į jų pretenziją-prašymą, kuris būtų gautas/negautas iš KPD, tačiau skundžia Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. protokolinį sprendimą. KPD atsakymas į pareiškėjų pretenziją-prašymą pareiškėjams pateiktas KPD direktorės 2011 m. birželio 20 d. rašte Nr. (7.12)2-1504 (t. I, b. l.27). Šis atsakymas buvo informacinio pobūdžio, jis teisme nėra ginčijamas. Pareiškėjų prašyme be to, kad jie prašė pateikti dokumentus (dėl dokumentų gavimo buvo nagrinėjama administracinė byla Vyriausiojoje administracinių ginčų komisijoje), pareiškėjai dar prašė patikslinti ir perkelti nekilnojamųjų kultūros vertybių teritoriją, Sklandytojų kalvą 1283, į jos tikrąją istorinę vietą. Pareiškėjai šiame prašyme nurodė, kad jie gavo informaciją, jog tikroji istorinė Sklandytojų kalvos vieta buvo ne ta teritorija, kuri įregistruota Nekilnojamųjų kultūros vertybių sąraše, o arčiau dabartinio (duomenys neskelbtini) miško. Nurodė, kad įvykių stebėtojai teigė, kad sklandytojų bazė buvo įsikūrusi tuometėje J. T. sodyboje. Paaiškino, kad sklandydavo toje kalvos vietoje, kurioje šiuo metu nutiestas aukšto slėgio dujotiekis, vėliau persikėlė šalia šaltinio, netoli tuometinės M. sodybos. Iš esmės pareiškėjai ir teisme įrodinėjo tas pačias aplinkybes, kad tikroji kultūros paveldo objekto vieta buvo nurodytose jų pirminiame prašyme vietose. Taigi pareiškėjų ginčijamu 2011 m. rugpjūčio 30 d. protokolu Nr. VT-52 Vertinimo taryba ir nagrinėjo nurodytą prašymą, pareiškėjai dalyvavo posėdyje. Vertinimo taryba nutarė nekeisti valstybės saugomo objekto Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribų ir vertingųjų savybių. Taip pat Vertinimo taryba nutarė parengti dokumentaciją naujam objektui – Sklandytojų slėniui, esančiam (duomenys neskelbtini) Kauno r., ir svarstyti jo įrašymo į Kultūros vertybių registrą klausimą. Pareiškėjai ginčija Vertinimo tarybos protokolinį nutarimą, tačiau iš bylos duomenų nustatyta, kad Vertinimo taryba nurodytą klausimą nagrinėjo ne kartą ir galiausiai 2011 m. spalio 11 d. aktu Nr. KPD-RM-1675 nutarta patikslinti Registre registruotos vertybės Nr. 12156 ribas. T. y. šiuo aktu priimtas galutinis sprendimas dėl vertybės teritorijos ribų patikslinimo. Todėl dėl Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. protokolinio nutarimo reikšmės teismas vadovaujasi LVAT 2011 m. liepos 15 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A525-2636/2011, kurioje buvo sprendžiama dėl panašaus pobūdžio Vertinimo tarybos protokolinio sprendimo. Nagrinėjamu atveju taip pat, kaip ir minėtoje LVAT byloje, to paties klausimo galutinis išsprendimas buvo įformintas aktu ir tik šiuo aktu patikslinti Kultūros vertybių registro duomenys. LVAT nutartyje nurodyta, kad tokiu atveju, jeigu atitinkami pakeitimai atliekami remiantis aktu, būtent toks aktas turėtų būti ginčo dalyku teisme. Šiuo atveju toks aktas ir yra ginčo dalyku teisme, todėl Vertinimo tarybos posėdžių protokolai negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, jie vertintini kaip procedūrinio pobūdžio dokumentai, o procedūra buvo užbaigta priėmus aktą Nr. 1675. Šiuo atveju ginčijamas protokolinis nutarimas buvo tik vienu iš tarpinių procedūrinių dokumentų, nes aktas buvo priimtas vadovaujantis kitais protokoliniais nutarimais, kuriais buvo nagrinėjamas tas pats pareiškėjų prašymas, jie dalyvavo dar viename iš posėdžių, kai buvo nagrinėjamas jų prašymas, tačiau visa ši administracinė procedūra vertintina sprendžiant dėl akto Nr. KPD-RM-1675 teisėtumo ir pagrįstumo. Teismas vadovaujasi kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-150 (2011 m. birželio 15 d. įsakymo Nr. ĮV-447 redakcija) patvirtintu Nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijų aprašo (toliau – Aprašas) 19 punktu, nustatančiu, kad objektų teritorijų ir (ar) vietovių ribos bei jų vertingosios savybės grafiškai pažymimos Vertinimo tarybos aktų prieduose pagal Departamento direktoriaus įsakymu tvirtinamo Akto formos pildymo aprašo reikalavimus ir pagal šiuo aprašu nustatytus sutartinius ženklus, taip pat 26 punktu, kuriame nustatyta, kad Vertinimo tarybai aktu patvirtinus vertingųjų savybių, kultūros paveldo objekto teritorijos, vietovės apibrėžimo pokyčius, Vertinimo tarybos teikimu Registro tvarkytojas patikslina vertybės duomenis Registre. Būtent tokį sprendimą ir jo įforminimą aktu Nr. 1675 ginčija pareiškėjai. Be to, Departamento direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259 patvirtinti Vertinimo tarybos nuostatai, kurių 16 punktas (nuo 2010 m. balandžio 23 d. 17 punktas) nustatė, kad Vertinimo tarybos sprendimai įforminami kultūros ministro patvirtintos formos aktu. Akto forma patvirtinta kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-446. Toks teisinis reguliavimas patvirtina, kad teisinius padarinius sukelia tik Vertinimo tarybos aktai, o ne protokoliniai nutarimai. Tik tuo atveju, jeigu Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. protokoliniai nutarimai būtų galutiniai pareiškėjų pretenzijos-prašymo išnagrinėjimo dokumentai, tokie protokoliniai nutarimai galėtų būti ginčijami teisme.

Antrasis Vertinimo tarybos protokolinis nutarimas dėl naujo objekto dokumentacijos rengimo, kaip jau minėta, iš viso nėra susijęs su pareiškėjų galimai pažeistomis teisėmis ar saugomais interesais, pagal tą nutarimą priimtas kitas Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. aktas Nr. KPD-RM-1671 (t. II, b. l. 193-197), todėl pareiškėjai neturi reikalavimo teisės ginčyti protokolinį nutarimą, kuriuo buvo inicijuotas kitos kultūros paveldo vertybės įteisinimas, šios vertybės ribos nepatenka į pareiškėjų žemės sklypo ribas.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atmetamas pareiškėjų reikalavimas panaikinti Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. sprendimus nekeisti valstybės saugomo objekto Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribų ir vertingųjų savybių, parengti apskaitos dokumentaciją naujam objektui – Sklandytojų slėniui ir svarstyti jo įrašymą į Kultūros vertybių registrą.

Dėl reikalavimo įpareigoti teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1945–1957 metų įvykių vietą bus pasisakyta atskirai vertinant šios kultūros paveldo vertybės ribų įteisinimą 2011 m. spalio 11 d. aktu Nr. 1675.

Dėl reikalavimo panaikinti Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. aktą Nr. KPD-RM-1675.

Šio akto neteisėtumą pareiškėjai grindžia ir procedūriniais pažeidimais Vertinimo tarybai nagrinėjant klausimą dėl Lietuvos sklandytojų slėnio (12156) ribų pakeitimo, ypatingai dėl to, kad didelę įtaką tokiems svarstymams turėjo V. K., kuris yra suinteresuotas asmuo (dirba KPD vadovaujamą darbą, buvęs KPC direktorius ir tuo pačiu yra Lietuvos aeroklubo prezidentas), ir iš esmės ginčija patį faktą, kad Vertinimo tarybos patvirtintose šios vertybės teritorijos ribose buvo sklandoma 1942–1957 m. Pareiškėjai nurodo, kad sklandoma buvo kitoje vietoje, o jų sklypo teritorijoje sklandyti (skraidyklėmis, parasparniais) pradėta tik nuo 1978 m., nes tuomet jau senojoje vietoje sklandyti buvo neįmanoma. Kur buvo ta kita vieta, pareiškėjai savo skunduose tiksliai ribų, ploto nenurodo, tačiau apytiksliai teigia, kad tikroji vieta buvo „...prie miško, šalia tuomet ten buvusių T. ir M. sodybų (kur dabar praeina dujotiekis ir yra išlikęs šaltinis)“. Pareiškėjai jokių istorinių tyrimų, istorinės medžiagos šaltinių nenurodo, o nurodo tik liudytojų parodymus ar asmenų paaiškinimus, įrašytus vaizdo įrašuose. Pareiškėjų nurodoma vieta taip pat pažymėta faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 2018 (antstolės R. S. kontoros skyrius), 2012 m. liepos 20 d., vykdomoji byla Nr. 0103/12/02018/1 (t. IV, b. l. 46-57). Šiame dokumente vieta užfiksuota tik pagal liudininkų O. R. J., A. B., J. B. parodymus. T. y. šis protokolas neatstoja istorinių tyrimų ir istorinės medžiagos pateikimo arba surinktos ir Akte Nr. 1675 istorinės medžiagos vertinimo. Be to, pagal pridedamą schemą „Vietovės planas“ galima padaryti išvadą, kad su sklandymu susiję objektai patenka ir į Sklandytojų slėnio I, ir į Sklandytojų slėnio II ribas.

Dėl to spręsdamas ginčą dėl Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. akto Nr. KPD-RM-1675 (toliau – Aktas Nr. 1675), teismas vertina visą medžiagą, susijusią su šios kultūros vertybės teisinio statuso nustatymu ir patikslinimu.

Ginčo santykius reglamentuoja NKPAĮ (redakcija, galiojusi ginčo sprendimo priėmimo metu), taip pat NKVAĮ pakeitimo įstatymas (2004 m. rugsėjo 28 d. Nr. IX-2452, įsigaliojo 2005 m. balandžio 19 d., Žin. 2004 m, Nr. 153-5571), kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymas Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ ir šio įsakymo pakeitimas, padarytas kultūros ministro 2008 m. liepos 28 d. įsakymu Nr. ĮV-344, kultūros ministro 2010 m. birželio 15 d. įsakymu Nr. ĮV-344 patvirtinti Departamento nuostatai, Aprašas, kultūros ministro 2011 m. birželio 15 d. įsakymas Nr. ĮV-446 „Dėl Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos akto formos patvirtinimo“, kultūros ministro 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-157 patvirtintos taisyklės, Departamento direktoriaus 2001 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 208 ir 2006 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. Į-003 patvirtinti Kultūros paveldo centro nuostatai bei Kultūros ministerijos Kultūros vertybių apsaugos departamento 1996 m. lapkričio 25 d. įsakymu Nr. 136 patvirtinti Kultūros paveldo centro nuostatai, Departamento direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259 patvirtinti Vertinimo tarybos nuostatai (su pakeitimais: 2008 m. balandžio 22 d. įsakymas Nr. Į-117, 2008 m. gegužės 15 d. įsakymas Nr. Į-150, 2010 m. kovo 4 d. įsakymas Nr. Į-066, 2010 m. balandžio 19 d. įsakymas Nr. Į-140, 2011 m. kovo 22 d. įsakymas Nr. Į-79) ir kt.

Minėta, kad nekilnojamoji kultūros paveldo vertybė Lietuvos sklandytojų slėnis (12156) Kultūros vertybių registre įregistruota 1993 m. kovo 25 d. (tuo metu pavadinimas buvo kitas), vertybės kodas iki 2005 m. balandžio 19 d. buvo 1283, numeris Lietuvos kultūros paminklų sąraše IV824. Nustatyta, kad kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. (Nr. ĮV-190) ir 2008 m. liepos 28 d. (Nr. ĮV-344) įsakymais, vadovaujantis NKVAĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi ir NKPAĮ 10 straipsnio 4 ir 6 dalimis, nuo 2005 m. gegužės 8 d. įsigaliojo nuostata, kad pripažįstama saugomomis nekilnojamosios kultūros vertybės, įregistruotos Kultūros vertybių registre Departamento direktoriaus įsakymais nuo 1995 m. birželio 12 d. iki 2005 m. balandžio 19 d. (paskelbtais „Valstybės žiniose“), nurodytu įsakymu nustatomi jame nurodytų vertybių apsaugos tikslai. Vertybė Nr. 1283 nurodyta įsakymo 1.4. punkte saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Įsakymo 2 punkte nustatyta, kad įsakymo 1 punkte numatytos vertybės saugomos remiantis jų apskaitos dokumentais, nustatančiais vertingąsias savybes (vertybės sudėtį, apimtį, vertingas dalis ir elementus), teritorijų ir apsaugos zonų ribas, bei norminiais ir individualiais teisės aktais, nustatančiais apsaugos reikalavimus (priežiūros tvarkymo ir naudojimo sąlygas, konkrečius tvarkymo režimų darbus), kurie galioja tiek, kiek neprieštarauja Nekilnojamojo kultūros paveldo įstatymo nuostatoms.

Taigi nekilnojamoji kultūros vertybė buvo įteisinta ir iki 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo priėmimo, ir jį priėmus, kai buvo apibrėžtas tos vertybės statusas atsižvelgiant į pasikeitusias įstatymo nuostatas.

NKVAĮ pakeitimo įstatymo 3 straipsnyje „Nekilnojamųjų kultūros vertybių, kurios iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo įtrauktos į valstybės apskaitą, apsauga“ nustatyta: „1. Visi objektai, saugoti kaip nekilnojamosios kultūros vertybės pagal įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo įgyvendinimo“ 9 straipsnį, pripažįstami Kultūros vertybių registre registruotomis nekilnojamosiomis kultūros vertybėmis. 2. Nekilnojamosios kultūros vertybės, kurios buvo registruotos Kultūros vertybių registre iki šio įstatymo įsigaliojimo, kultūros ministro sprendimu gali būti pripažintos saugomomis nuo jų įregistravimo dienos“.

Dėl to, o taip pat atsižvelgiant į surinktą faktinę medžiagą, patvirtinančią, kad ta pati paveldo vertybė buvo įteisinta ir pagal iki 2005 m. galiojusių teisės aktų nuostatas, nėra pagrindo abejoti nurodyto kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymo Nr. ĮV-190 1.4. punkto teisėtumu, tuo labiau, kad šis įsakymas nebuvo ginčijamas, nors apie jį buvo pranešta tuometiniams žemės sklypo savininkams.

Priėmus minėtą kultūros ministro įsakymą, KPD 2005 m. spalio 11 d. raštu Nr. 2K-520 (t. I, b. l. 20-21) pranešė buvusiai sklypo savininkei, kad jos sklypo dalis (0,52 ha), t. y. ta dalis, kuri yra ant šlaito, patenka į Sklandytojų kalvos teritoriją (pareiškėjų pateiktas žemės sklypo planas, t. I, b. l. 19 nurodytą faktą patvirtina taip pat), kuri, vadovaujantis paminėtais teisės aktais, pripažinta saugoma, apsaugos tikslas – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui. Šis raštas patvirtina, kad jau 2005 m. buvo žinoma kultūros paveldo vertybės teritorija ir jos ribos ir jos nebuvo ginčijamos. Taip pat šiuo raštu pranešama apie žemės sklypui taikomus paveldosauginius reikalavimus, apribojančius naujų statinių tūrį ar aukštingumą. Nurodyta, kad šie reikalavimai keliami remiantis nustatytu Sklandytojų kalvai (1283) apsaugos tikslu – saugoti viešajam pažinimui ir naudojimui, t. y. nauji statiniai neturi trukdyti įvykio vietos apžvelgimui. Raštu atkreipiamas dėmesys, kad sklypo paskirtis yra žemės ūkio (šienauti, ganyti gyvulius ir pan.), todėl toje sklypo dalyje jokia veikla išskyrus žemės ūkio yra negalima. Nors visus šiuos klausimus reglamentuoja teisės aktai (dėl to bus pasisakyta), tačiau jau iš šio rašto aišku, kad apsaugos režimas nenumato galimybės toje žemės sklypo dalyje, kuri yra saugoma kultūros vertybės teritorija, sklandyti (nes joje galima žemės ūkio veikla, reiškia ji gali būti užsodinta žemės ūkio kultūromis), o sklypo dalis saugoma tik apžvalgai ir būtent tai ir yra vertybės naudojimo būdas – visuomenė turi turėti galimybę apžvelgti vertybės teritoriją, nes būtent vietovės reljefas buvo pripažintas vertingąja savybe. Dėl to, o taip pat atsižvelgiant į teisinį reguliavimą, pareiškėjai nepagrįstai aiškina, kad jų žemės sklype galima sklandyti ir tai pažeidžia jų teises, trukdo naudoti žemę pagal jos paskirtį (sklypo žemės ūkio paskirtis yra ir šiuo metu). Kol vertybės teritorijoje neįsteigta kokia nors sklandymo bazė, oro uostas ar panašus objektas, nesudaryta speciali sutartis tarp valdytojo ir už saugojimą atsakingos institucijos, joks sklandymas joje negalimas. Įsteigiant tokią bazę ar panašų objektą turėtų būti atliekami tvarkomieji darbai, kuriuos reglamentuoja kultūros ministro 2012 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. ĮV-563 pakeistos Privačios nuosavybės – prieinamų visuomenei lankyti valstybės saugomų nekilnojamojo kultūros paveldo objektų tvarkomųjų paveldosaugos darbų išlaidų kompensavimo taisyklės (ankstesnė redakcija buvo patvirtinta 2005 m. balandžio 20 d. įsakymu Nr. ĮV-157). Nors pareiškėjai ir aiškina, kad į tą vietą buvo atėję asmenys ir bandė sklandyti skraidyklėmis, dėl to kilo konfliktas, tačiau jokie oficialūs valstybės vardu atliekami tvarkymo darbai nevyko, reiškia, pareiškėjai ginčo sklypo dalį gali naudoti pagal paskirtį, t. y. žemės ūkio veiklai, o visuomenės atstovai gali tik apžvelgti šlaitą, tuo tarpu ir dėl apžvalgos būdo ir tvarkos gali būti susitariama.

Pareiškėjai teikdami KPD direktorei 2011 m. birželio 12 d. pretenziją-prašymą iš esmės reikalavo patikslinti Sklandytojų kalvos (1283) teritoriją ir perkelti tos vertybės teritoriją į, jų manymu, tikrąją istorinę vietą. Atsižvelgiant į pareiškėjų prašymą bei skundų teismui turinį, daroma išvada, kad pareiškėjai neginčija paties kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu teisėtumo ir pagrįstumo (reglamentuoja NKPAĮ 10 straipsnis), neteigia, kad objektas yra išnykęs, o ginčija tik to objekto vietą – nustatytas ribas. NKPAĮ 11 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kultūros paveldo objektas saugomas kartu su jo užimama ir jam nustatyta teritorija, ši teritorija nuo kultūros paveldo objekto neatsiejama. Ginčo sprendimo priėmimo metu galiojo NKPAĮ 11 straipsnio 2 dalies nuostata, kad objekto teritorijos ribos nustatomos taip, kad sutaptų su sklypų ar jų dalių, kurie yra daiktinės teisės objektai, ribomis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad tais atvejais, kai tyrimais pagrįstos, vertinimo tarybos nustatytos objekto teritorijos ribos neatitinka daiktinės teisės objekto ribų, institucija, atsakinga už šio objekto apsaugą ar inicijavusi objekto paskelbimą saugomu, organizuoja ir finansuoja sklypo dalies ar sklypų dalių, kaip naujų daiktinės teisės objektų, įteisinimą. Šiuo atveju vertybės vietovė buvo apžiūrėta 2004 m. rugpjūčio 20 d. (KPC vietovės (vietos) aprašas, esantis Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė, t. I, b. l. 43-44), ta pačia data vertybės teritorija fiksuota fotonuotraukose (ten pat, t. I, b. l. 46), 2004 m. gruodžio 3 d. patvirtinta Lietuvos sklandytojų kalvos schema (ten pat, t. I, b. l. 49). Tą aplinkybę, kad daiktinės nuosavybės ribos nesutapo su vertybės ribomis, patvirtina ir KPC direktoriaus 2011 m. liepos 16 d. pasirašytas Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283) apibrėžtų teritorijos ribų planas (patvirtintas 2011 m. spalio 11 d., t. I, b. l. 146, t. II, b. l. 124). Kultūros paveldo objektų ir žemės sklypų ribų plane (t. IV, b. l. 96) yra pažymėtos vertybės Nr. 12156 ribos, nustatytos 2004 m. gruodžio 3 d. ir 2011 m. spalio 11 d. ribų planuose. Iš šio plano matyti, kad tiek, kiek vertybės ribos patenka į K. žemės sklypo ribas, šie planai beveik visiškai sutapo (kiek tai matyti iš minėto palyginamojo plano), Vertinimo tarybos atstovas aiškino, kad išlyginant ribas jos galėjo pasistumti tik apie 1 metrą. 2011 m. kiek daugiau pasikeitė tik vertybės ribos, patenkančios į kitų asmenų žemės sklypus, kurių Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), nes vertybės ribos 2011 m. planu buvo pakreiptos taip, kaip ir numato nurodyta įstatymo norma, kad vertybės riba visiškai sutaptų su riba, skiriančia du žemės sklypus – Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. su daiktinės teisės ribomis. Pareiškėjai neteikė duomenų, kad vertybės dalis, kuri patenka į jų sklypą, tapo didesnė nei 0,52 ha būtent tik dėl ginčijamu Aktu Nr. 1675 nustatytų ribų. Nustatyta, kad 2006 m. vasario 15 d. sudarytame plane vertybės teritorijos dalis pareiškėjų sklype buvo 0,52 ha (t. I, b. l. 19). Šiuo metu vertybės dalis pareiškėjų sklype pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis yra 0,5869 ha (t. I, b. l. 154), bet tas įrašas padarytas remiantis ne skundžiamu Aktu, o Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. 7VĮ-(14.7.2)-501, t. y. dar iki tol, kol vertybės teritorijos ribos buvo įteisintos Aktu Nr. 1675 (naują vertybės planą, kuris patvirtintas Aktu, V. K. pasirašė 2011 m. liepos 16 d., A. S. – 2011 m. spalio 20 d., t. I, b. l. 146).

Taip pat NKPAĮ reglamentuoja atvejus, kai kultūros paveldo objektas yra sunykęs, sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės. Iš Kultūros vertybių registro objektas neišbraukiamas net ir tuo atveju, jeigu priimamas kultūros paveldo objekto skelbimo saugomu aktą naikinantis ar keičiantis sprendimas (NKPAĮ 10 straipsnio 7 dalis). Šiuo atveju pareiškėjai nekelia klausimo, kad vertybės objektas laikytinas visai išnykusiu ir toks aktas turėtų būti priimtas.

Todėl šiam ginčui reikšminga aplinkybė yra tai, ar teisėtai ir pagrįstai Lietuvos sklandytojų kalvai (pakeitus pavadinimą į „slėnis“, t. y. vertybei, kurios kodai yra 12156, 1283) buvo nustatytos ir keičiamos teritorijos ribos, nes tai atlikta ginčijamu Aktu Nr. 1675. Be to, ginčas yra ir dėl visiško vietos neatitikimo.

NKPAĮ 5 straipsnyje reglamentuojamas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinis administravimas. NKPAĮ 5 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad konkrečias nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos valstybinio administravimo funkcijas atlieka ir už jų vykdymą atsako Departamentas. Šio straipsnio 10 dalyje išvardinamos Departamento funkcijos ir kompetencija, nurodyta, Departamentui pavesta nagrinėti objektų valdytojų skundus ir prašymus, tvarkyti Kultūros vertybių registrą, kaupti, tvarkyti ir saugoti su šiuo registru susijusius dokumentus, organizuoti teritorijų planavimo dokumentų, įgyvendinančių šio įstatymo reikalavimus, rengimą. Vertinimo tarybų veikla reglamentuojama NKPAĮ 8 straipsnyje. Pagal NKPAĮ 8 straipsnio 5 dalį Vertinimo tarybos nustato nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumą, kultūros paveldo objektų ar vietovių vertingąsias savybes ir apibrėžia teritorijų ribas. NKPAĮ 8 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad nekilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo ir atrankos kriterijus, šių vertybių atskleidimui reikalingų tyrimų duomenų apimtį ir vertinimo tarybų pavyzdinius nuostatus tvirtina kultūros ministras. Šio straipsnio 9 dalyje apibrėžiama, kokie duomenys registruojami registre ir vertybės pase: nekilnojamosios kultūros vertybės pavadinimas, jos unikalus kodas, adresas; vertinimo tarybos aktu (aktais) nustatytos vertingosios savybės ir kartu su vertybe saugotinos teritorijos ribos.

Šio ginčo atveju, kaip jau minėta, nekilnojamoji kultūros vertybė įregistruota ir jos apsaugos režimas nustatytas dar kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190. Todėl šiuo atveju netaikomos NKPAĮ nuostatos dėl to, kad Vertinimo tarybos nustato naujų vertybių reikšmingumą, vertingąsias savybes ir teritorijos ribas, tačiau šiuos klausimus Vertinimo tarybos gali patikslinti. Vertybė buvo įregistruota pagal tuos duomenis, kuriais remiantis ji buvo įrašyta Kultūros paminklų sąraše Nr. IV824 (duomenys yra sukaupti ir aprašyti Kultūros vertybės pagrindiniame dosjė, t. I, b. l. 39-78, t. II, b. l. 6-58). Šiame dosjė yra ir Lietuvos kultūros paminklų sąrašo išrašas (t. II, b. l. 26-29), kuriame Nr. 824 pažymėtas šlaitas, vad. sklandytojų, nurodyta, kad 1945–1957 m. buvo pagrindinė respublikos sklandymo bazė (t. II, b. l. 28). Iš Pagrindinės respublikos sklandymo bazės istorijos paminklo (IV-824) apsaugos zonų plano, kuris patvirtintas 1987 m. rugsėjo 24 d. (t. III, b. l. 148), matyti, kad paminklo vieta pažymėta toje pačioje teritorijoje, kaip ir 2004 m. plane, vietovė prasideda nuo keliuko į Kulautuvą, apima šlaitą ir arimus, plane pažymėta šalia buvusi M. B. sodyba. Taip pat toje pačioje vietoje vertybė pažymėta ir Pagrindinės respublikos sklandymo bazės istorijos paminklo IV-824 apsaugos zonų plane (duomenys neskelbtini) daržininkystės taryb. ūkio teritorijoje (t. I, b. l. 163-164, t. III, b. l. 148), t. y. nuo keliuko į Kulautuvą link Nemuno.

Minėta, kad nurodytame dosjė yra ir vietovės schema (t. II, b. l. 14), plotas 6,96 ha. Pareiškėjai neginčija fakto, kad šioje schemoje iš esmės pažymėta ta pati vietovė, kaip ir yra šiuo metu. Taip pat į dosjė patenka Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (t. II, b .l. 16), iš kurio matyti, kad jau 2004 m. spalio 3 d. (išrašo data) pareiškėjų sklypo dalis už keliuko link Nemuno (tuo metu sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)) pateko į Lietuvos sklandytojų kalvos teritorijos ribas.

Kadangi pareiškėjai neginčija kitų vertybės vertingųjų savybių bei reikšmingumo lygio nustatymo, teismas skundžiamą Vertinimo tarybos Aktą Nr. 1675 vertins atsižvelgdamas tik į pareiškėjų keliamo ginčo ribas - pareiškėjai aiškina, kad nekilnojamojo kultūros paveldo vertybės teritorijos ribos nustatytos visiškai neteisingai, nes šis objektas buvo kitoje vietoje, be to, ginčija ir Vertinimo tarybos teisę keisti teritorijos ribas pagal turėtus duomenis bei pareiškėjų pateiktus prieštaravimus, jų tinkamai neįvertinus.

Vertinimo tarybos akte Nr. 1675 (t. II, b. l. 189-192) nurodomi tokie duomenys: vertybė registruojama Kultūros vertybių registre kaip pavienis kultūros objektas, šis objektas yra vieta, vertingųjų savybių pobūdis yra istorinis, reikšmingumo lygmuo yra nacionalinis, vertybei suteikiamas pavadinimas yra slėnis, vardas – Lietuvos sklandytojų, vertybė yra Kauno r., (duomenys neskelbtini) sen., (duomenys neskelbtini) Akto 12 punkte pateikiamos vertybės teritorijos ribos, nustatytos 2011 m. rugsėjo 12 d. Akto 13 punkte nurodomos vertingosios savybės, faktai apie įvykius, o būtent, kad 1942–1957 metais šioje vietoje veikė Lietuvos pagrindinė ir viena pirmųjų sklandymo bazių, nurodyti asmenys dalyvavę įvykiuose. Akto 15 punkte nurodomi šaltiniai ir literatūra, kuriais remiantis priimtas sprendimas. Taip pat nurodyta, kokių asmenų liudijimais buvo remiamasi. Šaltiniai nurodomi tokie: Kultūros vertybės pagrindinis dosjė: Sklandytojų kalva 1183, 12156, 2004 m., esantis KPC paveldosaugos bibliotekoje, Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas, taip pat nurodoma literatūra.

Lietuvos TSR kultūros ministerijos sudarytame paminklo pase, kuris yra dalis minėto dosjė, nurodytas paminklo pavadinimas Sklandytojų kalva, įvykių data 1945–1957 m. (suprantama, kad tuo metu dėl politinių motyvų negalima buvo nurodyti datos nuo 1942 m., nors tokių duomenų, kad sklandoma buvo nuo 1942 m., yra ir jie nurodyti Akte Nr. 1675, 15 p.). Šiame pase yra istorinių žinių apie paminklą aprašymas (t. I, b. l. 56-58). Iš šio aprašymo matyti, kad paminklą sudarė ne kokios nors sodybos, kuriose buvo sklandymo bazė, o vietovė, kurioje buvo sklandoma sklandytuvais. Vietovė apibūdinama taip: kalvoje, vadinamoje Sklandytojų, nuo kurios buvo labai patogu pakelti sklandytuvą į orą, buvo pasiekti pirmieji Tarybų Lietuvos sklandymo rekordai, nurodyta, kad 1945 m. rugpjūčio 3 d. nuo šio šlaito pakilo sklandytuvas „Varna“, pilotuojamas V. V., 1951 m. mokomuoju sklandytuvu sklandė B. O., Z. B.. Nurodyta, kad Kauno sklandytojų pastangomis 1955 m. (duomenys neskelbtini) atidaryta visuomeninė sklandymo stotis. Nurodyta, kad čia pirmą kartą panaudotas mechaninis agregatas sklandytuvams išvilkti į 300-400 m. aukštį, taip pakilo V. D.. Nurodyta, kad iki 1950–1951 m. (duomenys neskelbtini) vyko pirmosios respublikinės sklandymo varžybos. Pase vieta nurodyta taip: Sklandytojų kalva (šlaitas) yra apie 2 km į vakarus nuo (duomenys neskelbtini), dešiniajame Nemuno šlaite. Pietine (Nemuno) kryptimi nuolaidėjantis šlaitas turi apie 500 m. ilgio ir 200 m. pločio (pagal (duomenys neskelbtini)-(duomenys neskelbtini) kelio pietinę pusę). Nurodoma literatūra J. B. knyga Sklandytojų skrydžiai, Vilnius, 1978 m. Dosjė yra ir 1986 m. rugsėjo 29 d. aktas, patvirtintas Kauno rajono Vykdomojo komiteto 1987 m. rugsėjo 24 d. (t. I, b. l. 59-60), kuriame pažymėta paminklo Sklandytojų šlaito (IV-824) vieta, nurodoma, kad žemė priklauso (duomenys neskelbtini) daržininkystės tarybiniam ūkiui, pietinėje kelio (duomenys neskelbtini) pusėje, Nemuno dešiniojo kranto šlaite. Nurodyta, kad kultūros paminklą sudaro į pietus nuolaidėjantis šlaitas 350 m. ilgio ir pagal (duomenys neskelbtini) kelią 200 m., užima 7000 kv. m. teritoriją, 7 ha. Pareiškėjai yra gavę vertybės dosjė (patys pateikė teismui) ir jie neginčija, kad visi šie žodiniai apibūdinimai atitinka vertybės ribas, kurios yra nustatytos 2004 m. ir buvo nustatinėjamos vėliau ir kurios patenka į jų sklypą. Dosjė yra ir 1972 m. gruodžio 19 d. Aviacijos sporto federacijos raštas Kultūros ministerijos Muziejų ir paminklų apsaugos valdybos viršininkui (t. I, b. l. 65), kuriame nurodoma, kad pokario metais (1945–1956 m.) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) kaimo lankose prie Nemuno buvo pagrindinė sklandymo bazė. Ta pati informacija buvo pateikta ir Aviacijos sporto federacijos 1973 m. vasario 6 d. rašte (t. I, b. l. 66). Taigi visa ši medžiaga, kuri pradėta rinkti 1972 m., patvirtina, kad kultūros paminklo IV-824 vieta iš esmės atitinka ir 2004 m., ir 2011 m. patvirtintas teritorijos ribas ir, kad šie faktai nustatyti ne tada, kai, pareiškėjų teigimu, nuo jų šlaito pradėjo sklandyti skraidyklininkai, ir ne tada, kai 2004 m. patvirtintas planas. Be to, iš šios medžiagos taip pat galima nustatyti asmenis, kurie toje vietoje sklandė nuo 1942 m. (V. V., B. O.). Tą faktą patvirtina kita, ginčo Akte nurodoma literatūra. Iš nurodytame pase pateiktų duomenų matyti, kad buvo remiamasis ir J. B. knyga, kurios ištrauka yra pateikta į bylą (t. III, b. l. 163-181). Šioje knygoje, kaip nurodo pareiškėjai, yra duomenų, kad sklandytuvai buvo laikomi J. T. daržinėje. Tačiau ir iš šios knygos duomenų taip pat aišku, kad sklandoma buvo nuo šlaito ir netgi lygumoje. Kultūros vertybe yra pripažinta ne sklandymo bazė, t. y. sklandytuvų laikymo vieta, bet tos vietovės, kuriose buvo sklandoma, kurios buvo patogios sklandymui dėl to, kad jose buvo galimybių pakilti ir nutūpti sklandytuvams. Duomenys apie šlaitą, nuo kurio buvo sklandoma, pradėti rinkti dar 1972 m. Taip pat dosjė yra planai ir schemos, apie kuriuos jau buvo pasisakyta ((duomenys neskelbtini) ūkio planas, su vertybės teritorijos pažymėjimu ir kt.) ir kurie sudaryti pagal medžiagą, pradėtą rinkti 1972 m. Akte tarp šaltinių nurodytuose dokumentuose, yra vietos schema ir kiti vietą apibūdinantys duomenys, kurie patvirtina, kad ir 1987 m. planuose ir 2004 m. plane vieta buvo ta pati, kaip ir nustatyta priėmus šį Aktą, ypatingai ta vieta, kuri yra pareiškėjų sklypo dalyje. Akte nurodomas straipsnis iš leidinio Plieno sparnai, 1998, Nr. 5, tai Z. K. (K.) straipsnis „Mūsų skrydžiai vokiečių okupacijos metais“ (straipsnis yra t. II, b. l. 20-25). Iš šio straipsnio galima nustatyti asmenų, sklandžiusių nuo 1942 m., pavardes (dalis jų minima ir jau aprašytuose dokumentuose, kaip nuo 1945 m. sklandę sklandytojai), taip pat pagal šį straipsnį galima nustatyti vietovę – straipsnyje minimas į vakarus nuo (duomenys neskelbtini) esantis šlaitas, 40 m. atsisukęs į pietvakarius, taip pat šlaite yra kelios tarpinės vietos žemiau, nuo jų galima startuoti, yra didelė pieva tūpimams, be to, sklandoma buvo ir lygumoje ir žemesnėse šlaito vietose, nurodoma, kad šlaitas ir lyguma yra (duomenys neskelbtini). Jau vien šis aprašymas patvirtina, kad sklandoma buvo didesnėje teritorijoje, straipsnyje sklandymai aprašyti labai detaliai, straipsnyje neminimos T. ar M. sodybos. Be to, pareiškėjai nepagrįstai aiškina, kad tik liudytojai R. K. ir S. P. aiškino, kad buvo Asų kalva ir kitos sklandymo vietos, o apie tai jokių duomenų nėra. Iš nurodyto straipsnio matyti, kad nors straipsnyje ir nebuvo vartojamas pavadinimas Asų kalva, tačiau nuo didžiojo šlaito viršūnės sklandė tik labiausiai patyrę sklandytojai, o kiti sklandė lygumoje ar nuo žemesnės šlaito vietos. Pareiškėjai nurodo, kad jų sklypo vietoje tada negalima buvo sklandyti dėl sodybos ir medžių. Šiame straipsnyje nurodyta, kad sklandoma buvo virš medžių, krūmų. Apie sodybas straipsnyje iš viso nerašoma, nes straipsnio tema yra kita – čia rašoma tik apie sklandymą. Tiksliai nenurodoma netgi, kur laikomi sklandytuvai, tik maždaug pasakoma, kad laikomi kažkur netoliese (vasaromis). Akte nurodytas šaltinis – R. P. straipsnis (duomenys neskelbtini) šlaito C pilotai leidinyje „Plieno sparnai“ 1998, Nr. 5, V. S. istorinių tyrimų Kaune ir Kauno rajone duomenys, 2011 m., Lietuvos TSR kultūros paminklų sąrašas (jo turinys pirmiau aprašytas), Pagrindinės Lietuvos Respublikos sklandymo bazės (paminklo) byla, 1975 m. (turinys pirmiau aprašytas).

Akte kaip šaltinis nurodyti sklandytojų liudijimai (nurodytos pavardės), tų asmenų paaiškinimus surinko V. S.. Medžiaga yra pateikta į bylą (t. II, b. l. 116). Aprašyme nurodyta, kad, remiantis liudytojų sklandytojų V. D., g. 1922 m., R. K., g. 1931 m., V. B., g. 1932 m., A. G., g. 1933 m., S. P., g. 1944 m., J. L., g. 1945 m., aviacijos istoriko G. R., g. 1946 m., atsiminimais, parodymais, Lietuvos aviacijos muziejaus istorinėmis nuotraukomis ir literatūroje aprašytais faktais, nustatyta Lietuvos sklandymo mokyklos, pagrindinės sklandytojų bazės (aerodromo) 1942–1957 m. nustatyta vieta, teritorija, kuri nurodyta iš dalies 2004 m. parengtame ribų plane. Aprašyme nurodoma kita, jau minėta istorinė medžiaga, bei nurodyta, kad sklandymo bazė buvo išsidėsčiusi ne tiktai ant kalvos, bet ir Nemuno slėnyje. Nurodyta, kad į 2004 m. teritorijos ribų planą įtraukta sklandymo kalva buvo vadinama Asų skraidymo aikštele, o pietrytiniame šlaite (pagal naują planą) – pradedančiųjų sklandytojų pakilimo vieta. Aprašyta, kad Nemuno slėnyje sklandytojai leisdavosi, taip pat pakildavo traukiami vėliau sukonstruoto specialaus mechaninio prietaiso. Apraše nurodyta, kad asmenų paaiškinimai užfiksuoti vaizdo ir garso juostoje, saugomoje V. S. archyve. Istorines nuotraukas teismui kartu su Aktu Nr. 1675 pateikė Vertinimo taryba (t. I, b. l. 130-145). V. S. yra surašęs ir 2011 m. lapkričio 22 d. pažymą „Liudijimai apie Lietuvos sklandytojų bazę“ (t. II, b. l. 57). Šioje pažymoje be kitos medžiagos aprašomi liudytojų R. K., S. P., G. R. paaiškinimai bei A. S. paaiškinimai, duoti Vertinimo tarybos posėdyje. Aprašant šiuos paaiškinimus nurodyta, kad R. K. išsamiai papasakojo šio stačiojo šlaito, vadinamo dar ir Balnu, ypatybes, idealiai tinkančias sklandytuvų iškėlimui, pakilimui, jo paaiškinimais šioje dalyje pakildavo patyrę sklandytojai. Šis asmuo teigė, kad ta vieta (kur 2004 m. apibrėžta vertybės teritorija) buvo vadinama Asų šlaitu, skraidymo aikštele. Byloje nėra duomenų, kad V. S. būtų pažymose neteisingai (melagingai) aprašęs asmenų paaiškinimus.

Minėta, kad V. S. surinkta medžiaga nurodyta Akte Nr. 1675.

Teisme buvo apklausiami kaip liudytojai asmenys, dalyvavę sklandymuose. Toliau pateikiami 2012 m. liepos 23 d. teismo posėdyje (t. IV, b. l. 61) apklaustų liudytojų parodymai (posėdžio garso įrašas).

Liudytojas A. S. teisme parodė, kad tose vietose sklandė nuo 1943–1944 m. Ten, kur gyveno B. tėvai, ten jie gyveno, statė palapines. Sklandė žemyn pagal šlaitą, išilgai Nemuno kranto. Žemumoje nusileisdavo. Sklandytuvus slėpė F. patalpose. Tiksliai sklandymo vietų negalėjo parodyti planuose (pvz. buvo rodomas teismo antstolio sudarytas planas), tačiau aiškino, kad skrisdavo tolyn nuo miško, kur lengviau lipti į viršų. Liudytojas V. D. teisme parodė, kad pradėjo sklandyti maždaug 1950 m., tiksliai neatsiminė, Karmėlavoje, (duomenys neskelbtini), vieta vadinosi (duomenys neskelbtini) šlaitas. Sklandytuvus laikė T. sodyboje. Startavietė buvo ant šlaito, bet būdavo sklandoma iš įvairių vietų, kaip nurodydavo instruktorius. Jis pats daugiausiai startuodavo apačioje, o kartais nuo šlaito. Pagal antstolio parengtą planą aiškino, kad sklandymas vyko maždaug 150 m. nuo T. sodybos, šlaite. Liudytojas parodė kaip sklandymo vietą ir K. sklypą, nurodė, kad sklandė ties keliuku. Liudytojas Leonas A. A. taip pat parodė, kad sklandytojai prie T. sodybos bazavosi. Vasarą skraidė prie miškelio. Startuodavo nuo vidurio šlaito ir nuo viršaus, ten buvo krūmai, šaltinėlis. Paaiškino, kad startuoti nuo T. sodybos buvo sudėtinga, nes ten buvo miškas. Nurodė, kad T. sodyba buvo toliau nuo šlaito. Liudytoja A. R. parodė, kad gyveno pas T., pamiškėje, o sklandė už M. sodybos ir dar toliau (už M. sodybos yra K. sklypas, t. IV, b. l. 46). Liudytojas V. B. teisme parodė, kad sklandė nuo miško, kur status šlaitas. Sklandė 1951 m., kur buvo šaltinis, ir toliau į Vilkijos pusę (į šiaurės vakarus, nuo T. ir M. sodybos ir yra K. sklypas ir tai yra Vilkijos pusė). Sklandė nuo stataus šlaito, kiti sklandė arčiau miško. Liudytojas R. K. teisme parodė, kad sklandyti (duomenys neskelbtini) pradėjo nuo 1952 m. Sklandė ir nuo šlaito viršaus, ir nuo apačios. Sklandymas vyko iš daugelio vietų, sklandė į Vilkijos pusę, paaiškino, kad sklandė toje vietoje, kurioje dabar stovi raudonas namas (tai K. sodyba). Tose vietose sklandė iki 1953–1954 m. Tuo metu toje vietoje jokio statinio nebuvo, bet buvo daržai. Paaiškino, kad šlaite pradžioje nedidelis nuolydis yra, paskui šlaitas darosi status. Tas šlaitas buvo tolokai nuo miško. Asai sklandė nuo pat šlaito viršaus. Taip pat patvirtino, kad gyveno pas T., jų sodyboje esančiame klojime. Vakarų kryptimi link Vilkijos buvo M. sodyba, toliau jokių pastatų nebuvo. Atsiradus pakeltuvui sklandė žemai, nes tuomet jau nereikėjo šlaito. Dėl tos vietos, kurioje dabar yra K. sodyba, paaiškino, kad startuodavo iš ten, kur buvo patogiau, o ta vieta buvo labai patogi sklandyti dėl šlaito dvigubo profilio. Patogi buvo šlaito nuožulnioji dalis. Tempdavo sklandytuvus ties keliuku.

Liudytojai buvo apklausiami ir 2012 m. spalio 15 d. teismo posėdyje (t. IV, b. l. 97, posėdžio garso įrašas). Liudytoja O. R. J. (buvusi K. žemės sklypo savininkė) teisme paaiškino, kad ginčo vietose ji užaugo, gyveno iki 1953 m. Paaiškino, kad jos senelio ir prosenelio žemėje niekas nesklandė, sklandymai vyko M. žemėje arčiau (duomenys neskelbtini). Patvirtino, kad šlaite jų žemėje buvo daržas. Liudytojas A. B. teisme paaiškino, kad vasarą gyvendavo tėviškėje (duomenys neskelbtini) kaime. 1946 m. vaikai matė sklandytuvą šalia M. sodybos, jis pats tampė tą sklandytuvą. Sklandymai vyko nuo kalno, ten kur šlaitas, o vėliau, kai atsirado traukianti įranga, sklandė ir šlaito apačioje. Nurodė, kad sklandymai vyko nuo K. sodybos 500 m maždaug į (duomenys neskelbtini) pusę link miško. Atsimena, kad K. sodybos vietoje sklandė tik parasparniai, maždaug nuo 1956 m. Patvirtino, kad sklandytojai apsistodavo pas T.. Sklandymai vyko apie 150 m. nuo T. sodybos, t. y. nuo miško. Sklandytuvai sklandė apie 2 km į vakarus, apsisukdavo ties vienuolynu ir grįždavo atgal. Liudytojas Tadas A. Š. teisme parodė, kad 2004 m. rugpjūčio 20 d. atvyko į vietą, kur buvo saugomo paminklo teritorija, įrašyta nuo 1976 m. Atvyko turėdami planą, vietą nufotografavo ir įsitikino, kad vietos keisti nereikia, kad vieta nustatyta teisingai. Atvykę į (duomenys neskelbtini) rėmėsi sena paminklo medžiaga (surinkta Šilinienės). Atvykę sutiko vietinį gyventoją A. B., kuris patvirtino, kad toje vietoje buvo sklandoma. Liudytojo tikslas buvo patikslinti senąjį planą. A. B. jam parodė tą pačią vietą, kuri buvo senajame plane. Liudytojo nuomone, tik patys sklandytojai galėjo parodyti tikrąją vietą ir jie tą vietą buvo nurodę, kai buvo rengiamas pirmasis paminklo pasas, kuriuo vėliau rėmėsi visi kiti planų sudarytojai. Liudytojas paaiškino, kad jis siūlė, gal reikia mažinti žemės sklypo dydį, dėl to jokio konflikto nebuvo, tačiau buvo palikta viskas, kaip buvo dokumentuose. Liudytojas G. R. teisme paaiškino, kad jis užsiima aviacijos istorija, pats nesklandė, tačiau 1956 m. matė, kaip buvo sklandoma. Jam buvo 10 m., jis vaikščiojo palei Nemuną ir matė nuo (duomenys neskelbtini) pusės sklandytuvus, kuriuos tempė aparatas. Jis nematė sklandymų nuo šlaito. Aiškino, kad sklandoma buvo ir ant kalno, ir apačioje, priklausė nuo vėjo krypties. Aiškino, kad sklandytojų stovykla buvo šalia T. sodybos, o startavietė priklausė nuo oro sąlygų. Startuodavo sklandytuvai į Nemuno pusę. Paaiškino, kad šalia M. sodybos buvo dar viena sodyba, sklandoma buvo link Vilkijos. Paaiškino, kad yra nuotraukų, kuriose veteranai rodė sklandymo vietas. Paaiškino, kad jis V. S. yra pasakojęs viską, ką žinojo apie sklandymo vietą. Jam pačiam B. pasakojo apie sklandymus karo metu, kuriuose dalyvavo V., T., S., K., G. ir kiti. Jam pasakojo, kad jie startuodavo nuo M. sodybos ir dar toliau buvo kita sodyba, kur yra šlaitas. Jie startuodavo nuo pusės šlaito. Tą vietą su senais sklandytojais jis yra apžiūrėjęs žymiai anksčiau, nei vėliau ją lankė su V. S.. Nuo 1972 m. vykdavo aviatorių susitikimai ir jie pasakojo ir rodė sklandymo vietas. Parodžius parengtą naujausią planą (t. III, b. l. 21), liudytojas aiškino, kad sklandoma buvo ir virš raudonai apibrėžto sklypo (12156 vertybės teritorija), ir virš violetine spalva apibrėžto sklypo (dabar 35923 vertybės ribos). Aiškino, kad buvo sklandoma virš K. sklypo link Vilkijos. Sklandoma buvo prisilaikant Nemuno šlaito. Liudytojas S. P. teisme paaiškino, kad yra vadovavęs skraidyklininkų sportui, dirbo su Balčiūnu. Jis dalyvavo 1977 m. gegužės 7 d. susitikime, kuris vyko dabartiniame K. sklype. Jis irgi 2010 m. buvo nuvykęs į vietą su kitais buvusiais sklandytojais, matė K. namą. Iš visų šių susitikimų ir jų metu veteranų pasakotų istorijų liudytojas buvo įsitikinęs, kad toje vietoje, kur dabar yra K. sklypas, buvo sklandoma visada. Teigė, kad K. ir Stankevičių sklypai buvo geriausiose sklandymui tinkamose vietose. Atsimena, kad ne aviatoriai buvo iniciatoriai saugoti sklandymo vietą, bet (duomenys neskelbtini) tarybinis ūkis. Patvirtino, kad nuo 1977 m. K. sklype pradėjo sklandyti skraidyklininkai. Liudytojas A. V. G. 2012 m. gruodžio 27 d. teismo posėdyje paaiškino, kad sklandė nuo 1953 m. (duomenys neskelbtini), sklandoma buvo nuo šlaito ir pagal šlaitą. Jis sklandė ir leidosi slėnyje nuo sodybos prie skardžio arčiau nei T. sodyba į vakarų pusę. Sklandoma buvo išilgai šlaito. Sklandydavo apie 1-2 km. Buvo sklandoma nuo šlaito, starto vieta keisdavosi, ta vieta buvo 100-200 m nuo sodybos (ne T.). Dabar ten yra tik pamatai. Paaiškino, kad buvo nuvykęs į vietą, ten niekas jo neprašė parodyti sklandymo vietų, buvo grupinis pokalbis, nes buvo susirinkę daug sklandytojų. Susitikimas aprašytas leidinyje Aviacijos pasaulis 2012 m., Nr. 8. Paaiškino, kad toje vietoje dabar daug krūmų, sunku nustatyti tą tikslią sklandymo vietą. Jis toje vietoje matė naują namą (K.), ar buvo startuojama nuo to namo buvimo vietos, jis neprisimena, tačiau toje vietoje tikrai leisdavosi vienas tobulesnis sklandytuvas.

Taigi iš esmės dauguma nesuinteresuotų liudytojų (tie asmenys, kurie sklandė po karo ar vėliau) iš esmės patvirtino, kad nepaisant to, jog sklandytuvai buvo laikomi T. sodyboje, ar kitose vietose, tačiau sklandoma buvo tiek šlaite, kuris dabar patenka į pareiškėjų sklypą, tiek apačioje esančioje lygumoje. Tai, kad galimai liudytojai pasakoja apie tam tikras detales ne visai tiksliai, nereiškia, kad jų parodymais negalima remtis. Liudytojai visi pagyvenę asmenys, nuo įvykių praėjo daugiau kaip 50 metų, be to kiek pasikeitė vietovė, todėl jie negali tiksliai atsiminti įvykių, sodybų ir medžių išsidėstymų, buvusių 1942–1955 metais.

Kiti asmenys, t. y. tretieji suinteresuoti asmenys, kurių žemė patenka į vertybių Nr. 12156 ir 35923 teritorijų ribas, yra suinteresuoti teigti, kad tose vietovėse nebuvo sklandoma. Todėl vien jų parodymais paneigti visą surinktą istorinę medžiagą negalima. Akte nurodyti ir kiti šaltiniai, kurie nėra nuginčyti jokiais lygiaverčiais įrodymais.

Teismas nevertina į bylą pateiktų straipsnių, iš kurių neįmanoma nustatyti, nei kas jų autorius, nei kur jie buvo publikuojami (t. III, b. l. 163-181, 182-195).

Pareiškėjai į bylą pateikė 2012 m. liepos 20 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (t. IV, b. l. 46-57, su video įrašu), sudarytą antstolės. Antstolės buvo prašoma šalia D. K. sodybos užfiksuoti liudininkų parodymus, kur buvo skraidyta bemotoriais sklandytuvais iki 1957 m. Pateikta schema „Vietovės planas“, kurioje pažymėtos abiejų Lietuvos sklandytojų slėnių teritorijos. Dalyvavo liudininkai A. R., O. R. J., A. B., J. B.. Geodezininkas matavo liudininkų nurodomų vietų taškų koordinates ir jas įrašinėjo į aktą. Sklandymo teritorijos 1942–1952 m. ribų plane (t. IV, b. l. 52) nurodyta viskas, kas buvo užfiksuota pagal liudytojų parodymus. Pagal minėtų liudininkų parodymus užfiksuotos dvi sklandymo vietos nuo šlaito, viena šalia T. sodybos, kita šalia M. sodybos (abi nuo šlaito), apačioje buvusios vietos, kur kildavo sklandytuvai ir kur buvo pakėlimo mechanizmas. Visos nurodytos vietos patenka į abiejų Lietuvos sklandytojų slėnių teritorijas, be to, šiuo planu nepaneigiami teisme apklaustų liudytojų parodymai, kad sklandoma buvo ir šalia dabartinės K. sodybos. Antstolio užfiksuoti asmenų parodymai, kurie (ar jų šeimos nariai) abiejų vertybių teritorijose turi nuosavybės teise priklausančius žemės sklypus (A. R.) ar turėjo žemės sklypą ir jį perleido pareiškėjams (O. R. J.), ar tuo metu, kai prasidėjo sklandymas (1942 m.), buvo vaikai, todėl sklandymus stebėjo tik epizodiškai (A. B. tai patvirtino teisme), todėl nėra pagrindo išvadai, kad sklandoma buvo tik jų nurodytose vietose. Bet kuriuo atveju, visos jų nurodytos sklandymo vietos, pakėlimo takai, patenka į abiejų vertybių teritorijų ribas, todėl nepaneigia, kad Sklandytojų slėnio I teritorijos ribos nustatytos neteisingai. Kaip aiškino liudytojai, kurie sklandė, tai aprašyta ir minėtoje literatūroje, sklandytuvas leidžiasi ir kyla įvairiose vietose, tai priklausė nuo oro sąlygų, todėl pareiškėjų pateiktais liudytojų parodymais (Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole Nr. 2018) nepaneigta, kad buvo atvejų, kai sklandytuvai kilo ir leidosi būtent toje vietoje, kurioje šiuo metu yra K. sodyba.

Todėl, atsižvelgdamas į visą surinktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad Akte Nr. 1675 nekilnojamojo kultūros vertybės paveldo objekto Lietuvos sklandytojų slėnio teritorijos ribos apibrėžtos tinkamai, tos ribos neprieštarauja nei Akte nurodytai dokumentinei medžiagai, nei teisme apklaustų liudytojų parodymams, nei byloje esančiai vaizdo įrašų medžiagai.

Dėl Akto Nr. 1675 priėmimo procedūrinių klausimų.

Dėl Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio jau buvo pasisakyta. Jo metu joks sprendimas nebuvo priimtas, tačiau tai nereiškia, kad Vertinimo taryba daugiau to klausimo nagrinėti negalėjo. Pareiškėjams po šio posėdžio joks galutinis sprendimas dėl jų pretenzijos-pareiškimo pateiktas nebuvo. Todėl vyko kiti Vertinimo tarybos posėdžiai, ir jų rezultatas buvo skundžiamo akto priėmimas.

Vertinimo tarybos posėdis vyko 2011 m. spalio 4 d., protokolo Nr. VT-62 (t. II, b. l. 156-157). Šiame posėdyje buvo nagrinėjamas klausimas dėl Sklandytojų kalvos (12156, 1283) duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo. Taip pat svarstytas klausimas dėl Lietuvos sklandytojų slėnio II (35923) įrašymo į Kultūros vertybių registrą. Šiame posėdyje pasiūlyta pakeisti vertybės pavadinimą iš Sklandytojų kalvos į Lietuvos sklandytojų slėnį, taip pat koordinuotos teritorijos ribos pagal galimybes sutapatinant su daiktinės teisės sklypų ribomis. Posėdyje pasisakė ir K., dėl jų nurodytų aplinkybių ir prašymo atitaisyti klaidą dėl vertybės vietos nustatymo klausimo svarstymas buvo atidėtas. Tai reiškia, kad pareiškėjams buvo užtikrinta teisė pasisakyti jiems svarbiu klausimu ir dėl to teikti įrodymus. Vertinimo taryba turėjo teisę nuspręsti, kad jų turima surinkta istorinė ir kita medžiaga yra patikimesnė nei pareiškėjų teikiami keleto asmenų paaiškinimai.

Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. posėdyje (protokolo Nr. VT-65) svarstytas klausimas dėl Sklandytojų kalvos (12156, 1283) duomenų Kultūros vertybių registre tikslinimo. Posėdyje pristatytas teritorijos ribų tikslinimo planas, iš jo buvo matyti, kad sutapatinamos objekto teritorijos ribos šiaurinėje ir rytinėje pusėje jas sutapatinant su daiktinės teisės sklypo ribomis. Šiame posėdyje buvo priimtas sprendimas patikslinti Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283) duomenis Kultūros vertybių registre, apibrėžti teritorijos ribas ir nustatyti nacionalinio reikšmingumo lygmenį (t. II, b. l. 158), t. y. dėl šiame posėdyje priimto sprendimo ir buvo priimtas skundžiamas aktas. Pareiškėjai šiame posėdyje nedalyvavo, kaip matyti iš bylos duomenų, jiems apie posėdį nebuvo pranešta. Iš teismui patektos Vertinimo tarybos viešai skelbiamos posėdžių darbotvarkės matyti, kad 2012 m. spalio 11 d. paskelbtoje darbotvarkėje nenumatyta spręsti klausimą dėl Lietuvos sklandytojų slėnio (t. II, b. l. 145). Tai reiškia, kad buvo padarytas procedūrinis pažeidimas, nes sklypo savininkai K. prarado galimybę sužinoti, kada bus nagrinėjamas jiems svarbus klausimas.

Šį procesą reglamentuoja NKPAĮ 8 straipsnis, kuris nenustato žemės valdytojų teisių šiame procese, jų dalyvavimo šiame procese. Tačiau NKPAĮ 14 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad valdytojai turi teisę teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl turto įregistravimo Kultūros vertybių registre, paskelbimo saugomu. Vertinimo tarybos pavyzdinių nuostatų, patvirtintų kultūros ministro 2005 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. Į-149 (2010 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. ĮV-163 redakcija), 17 punkte yra nurodyta, kad Tarybų posėdžiuose gali dalyvauti ir pasisakyti objektų valdytojai. Šių teisės normų nuostatos patvirtina, kad valdytojai turi būti informuojami apie procesą, jie turi turėti galimybę teikti pasiūlymus, pastabas ir pretenzijas dėl jų turto įregistravimo Kultūros vertybių registre. Tačiau šiuo atveju nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjams tokia teisė nebuvo suteikta visiškai. Jie teikė pretenziją, pasisakė, aiškino savo poziciją, teikė medžiagą Vertinimo tarybos posėdyje 2011 m. spalio 4 d. Tai reiškia, kad objekto valdytojų pozicija Vertinimo tarybai buvo gerai žinoma ir ji buvo įvertinta taip, kaip Vertinimo taryba nusprendė, t. y. pareiškėjų pasiūlymas visiškai perkelti vertybės ribas nebuvo tenkinamas. Pareiškėjai šį sprendimą apskundė teismui, skųsdami Aktą Nr. 1675. Tai reiškia, kad šis procedūrinis pažeidimas nevertintinas kaip toks, kuris nulėmė neteisėto ir nepagrįsto sprendimo priėmimą, ir vien dėl jo galima panaikinti skundžiamą aktą.

Dėl V. K. dalyvavimo Vertinimo tarybos posėdžiuose. Visų pirma, V. K. vienasmeniškai nėra priėmęs jokio sprendimo, susijusio su ginču. Antra, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 2012 m. sausio 10 d. sprendimu „Dėl V. K.“ (t. III, b. l. 28-30) pripažino, kad V. K. dalyvaudamas Vertinimo tarybos 2011 m. rugpjūčio 30 d. ir 2011 m. spalio 4 d. posėdžiuose pažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnybos įstatymo 12 straipsnio 2 dalis nuostatas. Šiuose posėdžiuose nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl objekto ribų patikslinimo. Trečia, pareiškėjų manymas, kad V. K. nori įsteigti jų sklype sklandymo bazę, yra nepagrįstas, nes tokios galimybės be pareiškėjų sutikimo nenumato minėti įstatymai. Todėl, nors V. K. dalyvavo Vertinimo tarybos posėdžiuose, nors privalėjo nusišalinti nuo tokių klausimų sprendimo, kai pats atstovavo asociaciją „Lietuvos aeroklubas“, tačiau vien to nepakanka, kad posėdžių sprendimai būtų pripažinti neteisėtais. Balsavo ir galutinius sprendimus priėmė Vertinimo taryba, o pagrindo teigti, kad visus jos narius paveikė V. K. pareigos, nėra.

KPD direktoriaus 2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. Į-259 patvirtintų Vertinimo tarybos nuostatų (redakcija nuo 2010 m. balandžio 19 d. įsakymo Nr. Į-140 įsigaliojimo) 16 punktas (buvęs 15 punktas) nustato, jog Tarybos sprendimai priimami paprasta balsų dauguma už sprendimą balsuojant bent vienam svarstomo klausimo atitinkamos srities Tarybos nariui, jei tokių narių nėra, sprendimai turi būti priimami turint ne mažiau kaip dviejų atitinkamos srities specialistų, turinčių ekspertizės specialisto kvalifikacinę kategoriją (ne tarybos nario), raštiškas sprendimams pritariančias išvadas. Šiuo atveju Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 d. posėdyje dalyvavo kaip Tarybos narys G. S. (t. II, b. l. 158). KPD įsakyme, kuriuo šis asmuo buvo paskirtas vertinimo tarybos nariu, nurodyta: G. S. – humanitarinių mokslų daktaras, istorija, diplomas DA 008612 (1998 m. sausio 14 d., registracijos Nr. 015887); specializacija Taryboje – istorinis ir memorialinis nekilnojamasis kultūros paveldas. T. y. priimant ginčijamą sprendimą vienas tarybos narys balsavo už ir jis yra atitinkamos srities specialistas (jis teisme patvirtino, kad balsavo už priimtą sprendimą). Šiuo atveju neturi reikšmės, kad 2011 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje kitas tos srities specialistas pasisakė prieš vertybės ribų keitimą. Visų pirma, vertybės ribos, patenkančios į pareiškėjų sklypą, buvo pakeistos nežymiai. Antra, tame posėdyje joks sprendimas nebuvo priimtas, todėl to posėdžio rezultatai nėra reikšmingi Akto Nr. 1675 priėmimui.

Pareiškėjai nurodo, kaip sunkiai gavo visus prašomus dokumentus, garso įrašus. Teismas dėl šių aplinkybių nepasisako, nes ne tai yra ginčo esmė, pareiškėjai galiausiai iki kreipimosi į teismą visus dokumentus gavo, teisme susipažino ir su kita medžiaga, dėl dokumentų teikimo vyko kita byla (VAGK) ir ji pasibaigė.

Dėl to, kad Aktu Nr. 1675 nustačius vertybės ribas, pažeidžiamos pareiškėjų teisės.

Nustatyta, kad Aktu Nr. 1675 pripažinta, jog Lietuvos sklandytojų slėnis yra pavienis kultūros paveldo objektas, vieta, reikšmingumo lygmuo nacionalinis, vertingosios savybės reljefas (Akto 13 punktas). NKPAĮ 14 straipsnyje nurodytos valdytojo teisės ir pareigos. Pagal šio straipsnio 1 dalies 1 punktą, valdytojas turi teisę naudotis savo valdomu turtu pagal paskirtį, nepažeisdamas šiame ir kituose įstatymuose nustatytų reikalavimų. Pagal 14 straipsnio 2 dalį, valdytojas turi teisę NKPAĮ 16 straipsnyje nustatytomis sąlygomis sudaryti apsaugos sutartį, kurioje prisiimtų papildomus įsipareigojimus ir (ar) nurodytų kompensavimo už kultūros paveldo saugojimą būdus. Valdytojo pareigos nurodytos 14 straipsnio 3 dalyje. Pagal 14 straipsnio 3 dalies 5 punktą, valdytojas turi pareigą sudaryti šio ir kitų įstatymų reikalavimus atitinkančias sąlygas visuomenei lankyti ir pažinti nekilnojamąsias kultūros vertybes. Šiame straipsnyje paminėtos apsaugos sutartys reglamentuojamos NKPAĮ 16 straipsnyje. Tokiose sutartyse gali būti numatytos objekto lankymo sąlygos ir (ar) užmokestis už jo lankymą. Pagal sutartį valdytojas gali gauti kompensaciją, jeigu sutarties įsipareigojimai gerokai mažina iš valdomo objekto gaunamą naudą. Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 nustatyta, kad objektas 1283 saugomas viešajam pažinimui ir naudojimui. Tokio objekto saugojimą reglamentuoja NKPAĮ 19 straipsnis. Pagal 19 straipsnio nuostatas tokiame objekte draudžiama statyti statinius, kurie trukdytų apžvelgti objektą, naikinti atminimo lentas ir pan., draudžiami vertybę sumenkinantys statybos darbai. Objekto naudojimo būdai turi būti nurodyti vertybės pase. Taip pat yra nustatyti apribojimai norint keisti sklypo ribas, keisti žemės naudojimo būdą, užstatymo režimą, pastatų paskirtį, statyti statinius, keisti reljefą, sodinti vertingąsias savybes užstosiančius želdinius, statyti komercines reklamas, lauko antenas ir kitus techninius įrengimus. Šie darbai gali būti atliekami tik gavus už kultūros paveldo objekto apsaugą atsakingos institucijos sutikimą. NKPAĮ 19 straipsnio 9 dalyje nustatyta, kad privačios nuosavybės teise valdomo kultūros objekto valdytojas gali imti užmokestį už kultūros paveldo statinio ar teritorijos lankymą ar rinkti aukas objekto priežiūrai ir tvarkybai, reikalauti atlygio už objekto vaizdo naudojimą reklamai. Taigi viešajam pažinimui ir naudojimui saugomo objekto apsaugos reikalavimai nurodyti NKPAĮ 19 straipsnyje ir šiame straipsnyje nėra numatyta, kad tame objekte privaloma leisti visuomenei naudoti tą objektą taip, kaip jis buvo naudojamas istorinėje praeityje, dėl kurios ir buvo pripažintas objekto vertingumas. Šiuo atveju pareiškėjai neturi jokios pareigos leisti kam nors sklandyti jų žemės ūkio paskirties sklype, jie turi pareigą tik leisti apžiūrėti tą šlaitą (vertingoji savybė yra reljefas), bet už tai gali imti mokestį. Pareiškėjai nenurodė, kaip kitaip pažeidžiamos jų teisės (jie nurodė tik tai, kad jų sklype buvo bandoma sklandyti ir dėl to įvyko konfliktas), t. y. neteigė, kad nori statyti kokius nors statinius, auginti kokius nors augalus, keisti žemės paskirtį ar pan. Todėl nėra pagrindo teigti, kad objekto apsaugos sąlygomis pažeidžiamos pareiškėjų teisės. Bet kuriuo atveju, NKPAĮ sudaro sąlygas dėl nepatogumų susitarti, nustatyti abiejų šalių, tiek valstybės, tiek savininkų, teises ir įsipareigojimus, savininkai gali reikalauti kompensacijų ir tokiu būdu ginti savo teises. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo panaikinti skundžiamą Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 11 aktą Nr. KPD-RM-1675. Dėl tų pačių priežasčių teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimą įpareigoti Departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas, perkelti jas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą, įpareigoti Departamentą ir Vertinimo tarybą teisės aktų nustatyta tvarka perkeliant Sklandytojų kalvos (12156, 1283) teritorijos ribas į tikrąją 1942–1957 metų įvykių vietą sumažinti teritoriją iki minimumo, kurioje esant reikalui pakaktų pastatyti paminklą ar atminimo lentą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad iš pačių pareiškėjų teismui pateikto antstolės 2012 m. liepos 20 d. surašyto faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 2018 (t. IV, b. l. 46-57) ir jame esančios schemos „Vietos planas“ matyti, kad sklandymo vietos buvo ir Lietuvos sklandytojų slėnio (12156, 1283) teritorijoje, ir Lietuvos sklandytojų slėnio II teritorijoje. Todėl neaišku, kur pareiškėjai siūlo perkelti vertybės teritorijos ribas.

Dėl reikalavimo panaikinti Vertinimo tarybos 2011 m. spalio 4 d. aktą Nr. KPD-RM-1671(t. II, b. l. 193-197).

Byloje nustatyta, kad pareiškėjams nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas nepatenka į skundžiamu aktu patvirtintos nekilnojamosios kultūros paveldo vertybės Lietuvos sklandytojų slėnio II ribas (faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas Nr. 2018 (t. IV, b. l. 46-57), Kultūros paveldo objektų ir žemės sklypų ribų planas (t. III, b. l. 21, pareiškėjų sklypas pažymėtas Nr. (duomenys neskelbtini)), kita byloje esanti planinė medžiaga, pirmiau aprašyta sprendime). Pareiškėjai taip pat neteigia, kad šios vertybės teritorija kaip nors ribojasi su jų sklypu. Todėl teismas daro išvadą, kad pagal ABTĮ 5, 22, 56 straipsnių nuostatas pareiškėjai negali reikalauti panaikinti šią vertybę įteisinantį aktą, nes tuo jokios jų pažeistos teisės ar įstatymų saugomi interesai apginti nebūtų. Taip pat pareiškėjai neturi teisės ginti viešąjį interesą. Į bylą įtraukti tretieji suinteresuoti asmenys, kurių žemės sklypai patenka į Lietuvos sklandytojų slėnio II teritoriją, aiškino, kad tuo pažeidžiamos jų teisės, jie negali laisvai naudotis savo sklypais, tačiau tokiu atveju jie savo pažeistas teises privalo ginti patys, turi teisę kreiptis su pretenzijomis į Departamentą, kaip nustato NKPAĮ nuostatos, į teismą.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, faktus, teisės aktų nuostatas teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų skundą.

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Pareiškėjų J. P.-K. ir D. K. skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.