Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės N. B. ieškinį atsakovui A. B. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei ir su tuo susijusių klausimų išsprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama nutraukti jos ir atsakovo santuoką, sudarytą 1989 m. liepos 6 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2458, dėl abiejų sutuoktinių kaltės; ieškovei palikti santuokinę – B. pavardę. Nurodė, jog šalims 1990 m. sausio 25 d. gimė dukra D. B., kuri šiuo metu yra pilnametė. Santuokoje šalys bendro turto neužgyveno. Susituokus, nepragyvenus nė dešimtmetį, atsakovas A. B. išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas (1997 m.) ir iki šiol iš ten nėra grįžęs. Faktiškai kaip šeima ieškovė ir atsakovas negyvena beveik 18 metų. 1997 m. atsakovui išvykus gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas iš ten jis negrįžo. Su dukra santykius iki kol ji sulaukė pilnametystės ir baigė mokslus, atsakovas palaikė elektroniniu paštu. Teikė išlaikymą, tačiau su sutuoktine jokio ryšio nėra nuo 1997 m. Paskutinį kartą su atsakovu ieškovės dukra bendravo 2013 m. Per pastaruosius metus dukra ne kartą bandė susisiekti su savo tėvu (atsakovu) internetu tais pačiai kontaktais, kuriais nuolat bendravo, tačiau jokio atsakymo negavo. Ieškovė neatmeta galimybės, kad atsakovas užsienyje yra sukūręs naują šeimą ir sąmoningai nori nutraukti ryšius su buvusia šeima. Šalys santuokinio gyvenimo negyvena jau apie 18 metų, todėl jų santuoka yra faktiškai nutrūkusi, todėl nutrauktina. Ieškovė supranta ir pripažįsta, kad santuoka yra dviejų žmonių sąjunga, kurioje sutuoktiniai turi lygias teises ir pareigas. Kiekvienas iš sutuoktinių turi dėti pastangas tam, kad išlaikytų šeimą. Kai sutuoktiniai nededa pakankamų pastangų šiam tikslui pasiekti, ar atsiranda kitų aplinkybių (charakterių nesuderinamumas, šeimyniniai konfliktai ir pan.) santuoka, išyra. Ieškovė neginčija fakto, kad dar iki sutuoktiniui išvykstant jų santykiai buvo atšalę ir faktiškai jie gyveno atskirus gyvenimus. Santuokos registracija šiandien dienai tėra likęs teisinis formalumas, kuris moraliai nieko nebereiškia. Ieškovė pripažįsta, kad tiek ji, tiek jos sutuoktinis dėjo per mažas pastangas, jų santykiai natūraliai atšalo. Sutuoktiniui išvykus į užsienį su juo bendravo tik vaiko išlaikymo klausimais, tačiau jokių tarpusavio santykių nepalaikė. Jų dukrai tapus pilnamete, dukra savarankiškai bendravo su tėvu ir tarėsi dėl jos išlaikymo klausimų. Į jų santykius ieškovė nesikišo. Šalys bendro (nei kilnojamojo nei nekilnojamojo) turto santuokoje neužgyveno. Jokio kito bendro ir dalintino turto šalys neturi.

Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais bei argumentais, prašė ieškinį patenkinti.

Atsakovui procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, viešo paskelbimo būdu, tačiau atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Dėl santuokos nutraukimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2, 3 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas šioje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas; preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. CK 3.61 straipsnio 1, 2 dalyse nustatyta, kad sutuoktinis, kuriam pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, gali prieštarauti dėl savo kaltės ir nurodyti faktų, patvirtinančių, kad santuoka iširo dėl ieškovo kaltės; teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pripažinti, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.56-36 straipsniuose ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindą turi sutuoktinio pareigų, nustatytų CK trečioje knygoje, pažeidimo faktas, o ne apskritai visų jam, kaip asmeniui, tenkančių pareigų pažeidimas. Sutuoktinių viena iš pareigų yra vienas kitą remti (CK 3.27 straipsnio 1dalis). Jie privalo būti vienas kitam lojalūs, vienas kitą gerbti, remti moraliai ir materialiai, atsižvelgti į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo.

Ieškovė teigia, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nuo 1997 m. atsakovas išvyko gyventi į Jungtines Amerikos Valstijas iš ten jis negrįžo. Be to, ieškovė patvirtino, kad dar iki sutuoktiniui išvykstant jų santykiai buvo atšalę ir faktiškai jie gyveno atskirus gyvenimus, nes gyvenant santuokoje dėl charakterių nesuderinamumo kildavo konfliktai, todėl vertintina, kad šalių santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Jie kartu jau daugiau nei metus negyvena santuokinio gyvenimo ir neveda bendro ūkio. Teismas, atsižvelgdamas į šias priežastis, bei į tai, jog sutuoktiniai negyvena santuokinio gyvenimo daugiau nei metus, konstatuoja, jog ieškovės ir atsakovo santuoka jau yra faktiškai iširusi ir ji nutrauktina dėl abiejų sutuoktinių kaltės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.61 straipsnio 2 dalis).

Ieškovė išlaikymo sau iš sutuoktinio neprašė, todėl sprendžiant klausimą dėl santuokos nutraukimo, šis klausimas plačiau neaptariamas.

Ieškovei N. B. paliktina santuokos metu turėta pavardė- ,,B.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

Dėl santuokoje įgyto turto padalijimo

Šalys santuokoje neįgijo jiems bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto. Ieškovės vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, statiniai esantys (duomenys neskelbtini); bei butas, esantis (duomenys neskelbtini), ieškovės įgytas paveldėjimo teisės liudijimo pagrindu, taigi nutraukiant santuoką nedalijamas ir po jos nutraukimo ir toliau išlieka asmenine ieškovės nuosavybe (CK 3.89 straipsnio 1 dalies 2 punktas). VĮ ,,Regitra“ duomenys patvirtina, jog šalių vardu nėra registruotų transporto priemonių. Byloje nėra duomenų apie šalių turimus kreditorius, todėl sprendžiant klausimą dėl šalių santuokos nutraukimo, nepasisakoma dėl turto ir prievolių padalijimo.

Dėl nepilnamečių vaikų

Bylos duomenimis nustatyta, kad santuokoje šalys susilaukė dukros D., gim. 1990 m. sausio 25 d., kuri sprendimo priėmimo metu jau yra pilnametė, todėl nespręstini klausimai, susiję su nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymu bei išlaikymo priteisimu.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovė už pareikštą ieškinį sumokėjo 31 Eur žyminio mokesčio, tačiau neprašė iš atsakovo priteisti jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Todėl ieškinį patenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovei nepriteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Teismo turėtos pašto išlaidos neviršija 3 EUR, todėl nepriteistinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Teisingumo ir Finansų ministrų 2014-09-23 įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nutraukti ieškovės N. B., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovo A. B., a. k. (duomenys neskelbtini), santuoką, sudarytą 1989 m. liepos 6 d. Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. 2458, dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Ieškovei N. B. palikti santuokinę pavardę – ,,B.“.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.