Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2008-06-12 · Administracinė byla Nr. A-575-2063-08

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-06-12
Bylos Nr.
A-575-2063-08
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Artūras Drigotas (pirm.), Roma Sabina Alimienė, Stasys Gudynas, Ričardas Piličiauskas (pran.), Dainius Raižys
Pareiškėjas
T. M.
Atsakovas
Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių
Administracinė byla Nr.A575 - 2063/2008Procesinio sprendimo kategorija 16. (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2008 m. birželio 12 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gudyno, Ričardo Piličiausko (pranešėjas) ir Dainiaus Raižio,

sekretoriaujant Loretai Česnavičienei,

atnaujinus procesą, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo T. M. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo T. M. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinei dėl darbo užmokesčio priteisimo.

Aprašomoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas prašymu kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš atsakovo 983,68 Lt darbo užmokestį už viršvalandinį darbą 2006 m. kovo - balandžio mėnesiais. Pareiškėjas nurodė, kad jis yra statutinis valstybės tarnautojas - Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinės pasienietis. 2006 m. lapkričio 27 d. jis kreipėsi į Pagėgių rinktinės vadą, prašydamas sumokėti darbo užmokestį už viršvalandinį darbą, tačiau jam buvo atsakyta, kad jo prašymas nepagrįstas, nes įstaigos vadovo sprendimu nustatytas darbo laikas, neviršijantis 48 valandų darbo laiko per savaitę, nelaikomas viršvalandiniu. Pareiškėjas nurodė, kad tokia atsakovo pozicija prieštarauja Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalies nuostatai, kad darbo laikas negali būti ilgesnis kaip 40 valandų per savaitę.

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Vidaus reikalų ministerijos Pagėgių rinktinė atsiliepimu prašė pareiškėjo prašymo netenkinti. Atsakovas nurodė, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Pareiškėjas, pagal Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimą Nr.1150 priskirtinas prie pareigūnų, dirbančių pamainomis. Duomenų, kad jam buvo pavesta dirbti viršvalandžius, nėra. Pagal Pagėgių rinktinės Viešvilės užkardos darbo laiko apskaitos žiniaraščius, pareiškėjo darbo laikas neviršijo 576 valandų per ketvirtį, todėl nėra pagrindo patenkinti pareiškėjo prašymo. Pažymėjo, kad Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr.4-688 patvirtinta Priemokų Valstybės sienos apsaugos tarnybos statutiniams valstybės tarnautojams mokėjimo tvarka nustato, kad viršvalandžiai apskaitomi, taikant ketvirtinę darbo laiko apskaitą, o pareigūnams, dirbantiems pamainomis, jie apmokami, kai per ketvirtį dirbamos daugiau kaip 576 valandos.

II.

Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. sprendimu pareiškėjo prašymą atmetė. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas (pasienietis), kurio tarnybą reglamentuoja Vidaus tarnybos statutas. Pagal Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalį, 29 straipsnio 1, 3 dalis, Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašo 4.7 punktą bei Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų 2 punktą, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2004 m. vasario 2 d. įsakymo Nr. 4-62 „Dėl Valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnų, dirbančių pamainomis, darbo laiko“ 1.3 punktą, Pagėgių rinktinės vado 2005 m. spalio 6 d. įsakymo Nr.3-358 ,,Dėl tarnybos organizavimo Pagėgių rinktinėje ir jos padaliniuose“ nuostatas, pasieniečių darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį), neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Pareiškėjas nagrinėjamu atveju per savaitę (7 dienų laikotarpį) dirbo ne daugiau kaip 48 valandas, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog pareiškėjas dirbo viršvalandžius. Teismas nurodė, kad statutinių valstybės tarnautojų statusas, lyginant su kitais valstybės tarnautojais ar darbo teisinių santykių dalyviais, yra ypatingas. Pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus jų gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas ir įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami Vidaus tarnybos statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis. Teismas nurodė, kad Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 taikytinas darbo teisinių santykių dalyviams, o ne statutiniams valstybės tarnautojams.

III.

Apeliaciniu skundu pareiškėjas prašė panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jo prašymą patenkinti. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tik darbdaviui palankiomis teisės normomis, neatsižvelgdamas į Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies imperatyvią nuostatą, kad kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Pareiškėjas nurodė, kad, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vado 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 4-688 nustačius suminę darbo laiko apskaitą, pareigūnams, dirbantiems pamainomis, yra taikoma iki 48 valandų trukmės darbo savaitė, nelaikant to Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalies pažeidimu. Tačiau suminė darbo laiko apskaita gali būti nustatoma, tik vadovaujantis Darbo kodekso 149 straipsnio 3 dalimi ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimu Nr. 587 patvirtinta tvarka. Nagrinėjamu atveju į tai nebuvo atsižvelgta. Pareiškėjas nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 netaikytinas statutiniams pareigūnams, neatsižvelgė į Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio ir Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašė apeliacinį skundą atmesti. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nagrinėjamu atveju nedirbo viršvalandžių. Darbo kodekso nuostatos šiuo atveju netaikytinos, nes pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas. Atsakovas taip pat nurodė, kad suminė darbo laiko apskaita Valstybės sienos apsaugos tarnybos statutiniams pareigūnams nėra nustatyta.

IV.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartimi pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė, o Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą paliko nepakeistą. Teismas nurodė, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo tarnybos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Vidaus tarnybos statuto. Pareigūnų darbo laiko nustatymo teisinius santykius tiesiogiai reglamentuoja Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnis. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma; šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu; šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė. Teismas nurodė, kad pareiškėjo užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (Pareigybių sąrašo 4.7 punktas). Teismas nurodė, kad byloje nagrinėjama teisinė situacija, pagal faktines aplinkybes, patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį. Pareiškėjo nurodytos Darbo kodekso ir jo pagrindu priimto Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 nuostatos šioje administracinėje byloje netaikytinos.

V.

Pareiškėjas pateikė prašymą, kuriuo prašė atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje. Pareiškėjas nurodė, jog bylą nagrinėję teismai vadovavosi tik atsakovui palankiomis teisės normomis, neatsižvelgė į Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatą, pagal kurią kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Be to, teismai suklydo, konstatuodami, kad Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimas Nr. 587 netaikytinas statutiniams valstybės pareigūnams, neatsižvelgė į Darbo kodekso 1 straipsnio 2 dalies bei Valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnio nuostatas. Pareiškėjas nurodė, kad kitose analogiškose bylose Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas priėmė kitokius sprendimus nei šioje byloje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(17)-737/2007, 2007 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(8)-1098/2007). Kitose analogiškose bylose priimtose nutartyse Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas išaiškino, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje numatyta darbo laiko norma (40 valandų) gali būti prailginta (iki 48 valandų) tik 7 dienų laikotarpio atžvilgiu ir tik pareigūnams, dirbantiems pamainomis. Pareiškėjas prašė atnaujinti procesą šioje byloje siekiant užtikrinti vienodą administracinių teismų praktiką.

VI.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. balandžio 2 d. nutartimi atnaujino procesą šioje administracinėje byloje ir perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Teismas nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškai, kaip ir aptariamoje byloje, aiškino ir taikė materialinės teisės normas ir kitose administracinėse bylose (2008 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(525)-68/2008, 2008 m. sausio 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(261)-70/2008). Tačiau dėl teisės normų, reglamentuojančių statutinių valstybės tarnautojų, kurie eina atitinkamas pareigas ir dirba pamainomis funkcijas nepertraukiamai vykdančiose įstaigose ar atitinkamuose jų padaliniuose, viršvalandinį darbą, aiškinimo yra susiformavusi ir kita praktika (2007 m. rugsėjo 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(17)-737/2007; 2007 m. gruodžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(8)-1098/2007; 2008 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A(248)-97/2008; 2008 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr.A(21)-98/2008). Pagal pastarosiose administracinėse bylose suformuotą teismų praktiką, aiškinama, kad Vidaus tarnybos Statuto 29 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta bendro pobūdžio socialinė garantija vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, numatanti, kad pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). Šia teisės norma yra įtvirtinta socialinė garantija, kuri nustato maksimalią vidaus tarnybos sistemos pareigūno darbo laiko normą. Šios darbo laiko normos maksimali leistina riba yra išreiškiama santykiu tarp darbo laiko, skaičiuojamo valandomis (40 valandų) ir atitinkamo kalendorinio laiko (7 dienų laikotarpio), t. y. pareigūnui yra garantuojama, kad jo darbo laiko norma per 7 dienas neviršys 40 darbo laiko valandų. Iš šios bendro pobūdžio taisyklės yra numatyta išimties taikymo galimybė, kuri yra nurodyta Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalyje, numatančioje, kad “nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.“ Šia išimtimi yra leidžiama pakeisti minėtą darbo laiko normos santykį, nustatant ilgesnę darbo laiko trukmę (48 valandas) tam pačiam kalendoriniam laikui (7 dienų laikotarpiui). Tačiau šioje teisės normoje nėra nustatyta, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje nustatytos maksimalios darbo laiko normos gali būti nesilaikoma, kai darbo laiko norma apskaitoma ilgesnės trukmės kalendoriniu laiku (mėnesiu, ketvirčiu ir pan.). Remiantis minėtu teisiniu reglamentavimu, padaryta išvada, kad numatyta Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje darbo laiko norma (40 valandų) gali būti prailginta (iki 48 valandų) tik 7 dienų laikotarpio atžvilgiu ir tik pareigūnams dirbantiems pamainomis, tačiau ši norma turi išlikti nepakitusi, kito, ilgesnės trukmės kalendorinio laiko atžvilgiu (mėnesio, ketvirčio). Priešingu atveju gautųsi, kad yra leidžiama pabloginti kai kurių vidaus tarnybos sistemos pareigūnų, dirbančių pamainomis, padėtį, lyginant su pareigūnais, kurie dirba normaliu darbo laiko režimu, bei tuo pačiu pažeisti Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą socialinę garantiją. Teismas nurodė, kad minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriose buvo priimti kitokie sprendimai nei šioje byloje, formuojama teismų praktika dėl suminės darbo laiko apskaitos taikymo taip pat grindžiama darbo teisėje įtvirtintu teisiniu reguliavimu. Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 6 punkte nustatyta, kad „jeigu darbams, nurodytiems sąraše, įvedama suminė darbo laiko apskaita, darbo laiko trukmė per suminės darbo laiko apskaitos apskaitinį laikotarpį neturi viršyti darbuotojams nustatyto darbo valandų skaičiaus, apskaičiuoto pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų (Darbo kodekso 144 straipsnio 1 dalis). Tais atvejais, kai apskaitiniu laikotarpiu viršijamas darbuotojams nustatytas darbo valandų skaičius, apskaičiuotas pagal savaitės darbo laiko trukmę 40 darbo valandų, viršytas darbo laikas kompensuojamas Darbo kodekso 149 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka: darbuotojams, jų pageidavimu, sutrumpinama darbo diena arba suteikiama poilsio diena (dienos) darbo, kolektyvinėje sutartyje arba darbo tvarkos taisyklėse nustatyta tvarka arba papildomai apmokama kaip už viršvalandinį darbą“. Šios nuostatos gali būti taikomos, nes Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr.1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumų 8 punkte nurodyta, jog kitus pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos klausimus, kurių nereglamentuoja Vidaus tarnybos statutas ir šie darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumai, reglamentuoja Darbo kodeksas ir kiti teisės aktai. Teismas nurodė, kad, pagal minėtose Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išnagrinėtose bylose, kuriose buvo priimti kitokie sprendimai nei šioje byloje, formuojamą teismų praktiką, priemokų už viršvalandinį darbą mokėjimo tvarką nustato atitinkamos vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovas. Todėl, norint išsiaiškinti, ar pareiškėjų reikalavimai yra pagrįsti, kiekvienu konkrečiu atveju reikia nustatyti atitinkamo ketvirčio maksimaliai leistiną darbo laiko normą ir pareiškėjų faktiškai dirbtą darbo laiką atitinkamą ketvirtį, o nustačius viršvalandžius turėtų būti skaičiuojama priemoka, remiantis Vidaus tarnybos statuto 38 straipsnio nuostatomis. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, kad aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias statutinių valstybės tarnautojų, kurie eina atitinkamas pareigas ir dirba pamainomis funkcijas nepertraukiamai vykdančiose įstaigose, viršvalandinį darbą, yra susiklosčiusi nevienoda administracinių teismų praktika, yra pagrindas atnaujinti procesą šioje administracinėje byloje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 153 str. 2 d. 12 p.).

Motyvuojamoji dalis

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja:

VII.

Vidaus tarnybos statuto patvirtinto 2003 m. balandžio 29 d. įstatymu Nr. IX-1538 29 straipsnio („Pareigūnų darbo laikas“) 1 dalyje yra nustatyta, kad „pareigūnų, išskyrus šio straipsnio 3-5 dalyse nurodytus pareigūnus, darbo laiko norma negali būti ilgesnė kaip 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį). To paties įstatymo 29 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančiose vidaus reikalų įstaigose tam tikras pareigas einantiems pareigūnams, dirbantiems pamainomis, vidaus reikalų centrinės įstaigos vadovo sprendimu gali būti nustatyta ne ilgesnė kaip 24 valandų pamainos trukmė, viršijanti šio straipsnio 1 dalyje nustatytą 40 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko normą, bet ne ilgesnė kaip 48 valandų per savaitę (7 dienų laikotarpį) darbo laiko norma. Šių pareigūnų darbas, kiekvieną savaitę (7 dienų laikotarpį) neviršijantis 48 valandų darbo laiko normos, nelaikomas viršvalandiniu. Šioje dalyje nurodytų pareigūnų pareigybių sąrašą bei šių pareigūnų darbo ir poilsio laiko apskaitos ypatumus nustato Vyriausybė.

Aiškinant šias teisės normas būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statuto 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pareigūnų tarnybos santykius reglamentuoja šis Statutas, vidaus reikalų įstaigų veiklą reglamentuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai. Taigi įstatymų leidėjas, visų pirma, siekė pareigūnų teisinį statusą nustatyti specialiu nei Darbo kodeksas įstatymu - Vidaus tarnybos statutu. Taip pat, būtina atsižvelgti į tai, kad Vidaus tarnybos statute pareigūnų darbo laikas yra specialiai reglamentuotas – tam yra skirtas 29 straipsnis („Pareigūnų darbo laikas“) ir nėra nuorodos į Darbo kodekso XIII skyrių („Darbo laikas“). Iš to akivaizdu, kad įstatymų leidėjas siekė pareigūnų darbo laiko normas reglamentuoti Vidaus tarnybos statutu išsamiai. Taip pat, teismas pažymi, kad pareigūnų darbo ir poilsio rėžimas turi itin didelę specifiką lyginant su darbuotojais dirbančiais darbo sutarties pagrindu. Todėl ir Vidaus tarnybos statutas įtvirtina tarnybos ypatumų kompensavimo principą, pagal kurį pareigūnų tarnybos ypatumai (padidėjęs pavojus gyvybei ar sveikatai, sugriežtinta atsakomybė, ilgesnis darbo laikas bei įvairūs su tarnyba susiję apribojimai) yra kompensuojami šiame statute bei kituose teisės aktuose nustatytomis socialinėmis garantijomis (įvairiais priedais ir priemokomis, specialia tvarka skaičiuojamu tarnybos stažu, specialia sveikatos priežiūra, kompensacijomis, specialia pareigūnų valstybine pensija, aprūpinimu maistu, gyvenamosiomis patalpomis ir t.t.). Todėl pareigūnų ir darbuotojų dirbančių pagal darbo sutartis mechaniškas sulyginimas nėra galimas.

Išplėstinė teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra aiškiai nustatytos pareigūnų darbo laiko normos. Kurios gali būti dvejopos - 40 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį), arba 48 val. per savaitę (7 dienų laikotarpį). Esant 48 val. per savaitę darbo laiko normai turi būti įstatymu nustatytos sąlygos, t.y. vidaus reikalų įstaigose nustatytos funkcijos turi būti nepertraukiamai vykdomos, dirbama pamainomis, pareigūno pareigybė turi būti įrašyta Vyriausybės patvirtintame sąraše, turi būti įstaigos vadovo sprendimas. Įstatymu nėra nustatyta, kad apskaičiuojant pareigūnų darbo laiko normas per ilgesnį laikotarpį turi būti taikoma suminė darbo laiko apskaita nustatyta Darbo kodeksu.

Apelianto T. M. reikalavimas plečiamai aiškinti Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 1 ir 3 dalis ir jo atžvilgiu taikyti Darbo kodekso 149 straipsnį ir Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimą Nr. 587 „Dėl darbų, kuriuose gali būti taikoma iki dvidešimt keturių valandų per parą darbo laiko trukmė, sąrašo, Darbo ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse, Darbų, sąlygų, kurioms esant gali būti įvedama suminė darbo laiko apskaita, suminės darbo laiko apskaitos įvedimo įmonėse, įstaigose, organizacijose tvarkos aprašo patvirtinimo“ nėra teisiškai pagrįstas.

Šioje byloje nustatyta, kad pareiškėjas yra statutinis valstybės tarnautojas, todėl jo tarnybos teisiniai santykiai yra reglamentuojami Vidaus tarnybos statutu. Pareiškėjo užimamos pareigos patenka į Vyriausybės 2003 m. rugsėjo 9 d. nutarimu Nr. 1150 patvirtintų Nustatytas funkcijas nepertraukiamai vykdančių vidaus reikalų statutinių įstaigų pareigūnų, dirbančių pamainomis, pareigybių sąrašą (Pareigybių sąrašo 4.7 punktas). Šioje byloje nagrinėjama teisinė situacija, pagal faktines aplinkybes, patenka į Vidaus tarnybos statuto 29 straipsnio 3 dalies reglamentavimo sritį. Pareiškėjo nurodytos Darbo kodekso ir jo pagrindu priimto Vyriausybės 2003 m. gegužės 14 d. nutarimo Nr. 587 nuostatos šioje administracinėje byloje netaikytinos.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus kolegija konstatuoja, kad šioje byloje Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2007 m. balandžio 16 d. sprendime ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2008 m. sausio 15 d. nutartyje teisingai taikė teisės normas, todėl šių procesinių sprendimų naikinti pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 162 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo T. M. prašymą atmesti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2007 m. balandžio 16 d. sprendimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistus.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėArtūras DrigotasStasys GudynasRičardas PiličiauskasDainius Raižys