Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Genovaitė Vaizgėlienė, sekretoriaujant Ingridai Jušenkienei, dalyvaujant ieškovės atstovui advokatui Eduardui Antonenko, atsakovui S. J. (S. J.), jo atstovui advokatui Kęstučiui Kanišauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ ieškinį atsakovui S. J. (S. J.) dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas ieškinį palaiko, prašo jį tenkinti ieškinyje išdėstytų motyvų ir argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovui nuosavybės teise priklauso 0,0600 ha žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 5, 26), kuris yra Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ teritorijoje. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo už laikotarpį nuo 2007 m. iki 2013 m. 893,00 Lt skolos, kurią sudaro 475,00 Lt nario mokestis, 238,00 Lt netesybos, 180,00 Lt tikslinė įmoka (b.l. 27). Atsakovas su šiuo reikalavimu nesutinka, nurodo, kad nėra bendrijos narys, ir jokiomis ieškovės teikiamomis paslaugomis nesinaudoja.

Nustatyta, kad ieškovė Sodininkų bendrija „Vaiteliai“ buvo įsteigta 1991-12-18 (b.l. 4, 25). Pagal tuo metu galiojusio įstatymo „Dėl kooperatinių garažų ir sodininkų bendrijų“ 2 straipsnį sodininkų bendrijos nariu tampama nuo teisės naudotis žemės sklypu įgijimo. Ieškovės Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ įstatų, kurių redakcija registruota 2008-08-14, 25 p. numatyta, kad bendrijos nario teises ir pareigas sodininkas įgyja nuo įstojimo į bendriją dienos, išskyrus atvejus, kai sodininkai nariais tampa nuo bendrijos įregistravimo. Įstatų 32 p. numato, kad išstoję iš bendrijos arba iš jos pašalinti per 15 dienų privalo sudaryti su bendrija sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų. Už visas paslaugas ir naudojimąsi bendrojo naudojimo objektais ne bendrijos nariai atsiskaito pagal bendrijos pateiktas sąskaitas sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka (b.l. 28-35). Teismo posėdžio metu atsakovas pripažino, kad 0,0600 ha žemės sklypu naudojosi dar iki 2005-08-26 valstybinės žemės pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, iki 2006 metų laikė save Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ nariu, dalyvaudavo jos narių susirinkimuose, mokėjo nario mokestį (CPK 182 str. 1 d. 5 p., 187 str. 1 d.). Byloje duomenų apie tai, kad su atsakovu būtų sudaryta atskira sutartis dėl naudojimosi bendrojo naudojimo objektais sąlygų, tvarkos ir kainų, kaip numatyta Bendrijos įstatų 32 p., nėra. Įrodymų, kad jis būtų pašalintas iš bendrijos narių arba išstojo iš jos savo valia, atsakovas nepateikė. Šios aplinkybės patvirtina, kad atsakovo narystė bendrijoje atsirado nuo teisės naudotis žemės sklypų įgijimo ir atsakovas yra bendrijos narys.

Bendrijos valdomas, prižiūrimas ir naudojamas sodininkų bendrojo naudojimo turtas įvardytas Sodininkų bendrijų įstatymo (toliau – Įstatymas) 7 straipsnio l dalyje, kuri numato, kad sodininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso sodininkų bendromis lėšomis ar bendromis sutelktomis jėgomis pastatyta bendroji inžinerinė įranga – vandentiekio, kanalizacijos, dujų, elektros, telekomunikacijų ir rodmenų tinklai, melioracijos įrenginiai, keliai, tiltai, lieptai, vamzdynai ir angos, elektros skydai ir kita bendrojo naudojimo inžinerinė techninė įranga, esanti bendrojo naudojimo teritorijose bei patalpose ar konstrukcijose, taip pat šie objektai, įrengti sodo sklypuose, jeigu jie susiję su visos mėgėjų sodo teritorijos inžinerinės techninės įrangos veikimu ir jeigu jie nėra kitų asmenų nuosavybė. Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti (CK 4.76 straipsnis, 4.86 straipsnio l dalis). Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės (dažnumas, intensyvumas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Ši pareiga išlieka nepriklausomai nuo to, ar bendraturtis naudojasi bendro turto duodamomis pajamomis, ar jomis naudotis atsisakė. Atsižvelgiant į tai, atmestinas kaip nepagrįstas atsakovo argumentas, kuriuo jis pateisina savo atsisakymą apmokėti ieškovės prašomą sumą, kad jam ieškovės teikiamos paslaugos, kurių naudingumo nepatyrė, nereikalingos, jokiomis ieškovės paslaugomis nesinaudoja ir nesinaudos.

Sodininkų bendrija – įstatyme įtvirtintas bendrosios dalinės nuosavybės teisių mėgėjų sodų teritorijose įgyvendinimo būdas (Įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 3 dalis). Sodininkų bendrijos narių susirinkimas yra bendrijos organas, turintis išimtinę teisę spręsti Įstatyme apibrėžtus klausimus (Įstatymo 14 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 15 straipsnis). Sodininkų bendrijos narių susirinkimo kompetencijai, be kitų teisių, priskiriama: teisė nustatyti disponavimo bendrijos turtu ir lėšomis tvarką, spręsti lėšų skolinimosi bei pajamų paskirstymo klausimus (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 8 punktas); teisė spręsti mėgėjų sodo teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo ir priežiūros, užstatymo ir kitus teritorijos planavimo, infrastruktūros plėtros ir bendrijos bendro naudojimo turto naudojimo, tvarkymo ir pardavimo klausimus (Įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 15 punktas). Taigi, dėl visų su sodininkų bendrijos narių bendrąja nuosavybe susijusių klausimų (tokio bendro turto remonto, pagerinimo, dėl infrastruktūros plėtros ir kt.) turi būti priimamas bendrijos susirinkimo sprendimas. Tokie sprendimai tampa privalomi ir vykdytini visiems asmenims, turintiems žemės sklypus nuosavybės teise ar kitais pagrindais mėgėjų sodų teritorijoje. Asmuo, manantis, kad toks sprendimas neproporcingai suvaržo jo nuosavybės teisę, be kita ko, ir tuo atveju kai asmeniui tenka pareiga kurti naują infrastruktūrą, turi teisę ginčyti tokį sprendimą įstatymų nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-49/2014).

Nagrinėjamu atveju 2007-05-07 ieškovės Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ narių pakartotinio susirinkimo protokolu Nr. BNS-2006/07/05/07 buvo nuspręsta 2007 metais nustatyti 60 Lt nario mokestį, mokamą einamųjų metų bėgyje, didinant šią sumą 5 litais kiekvienais ateinančiais metais, bei nuspręsta įvesti netesybas (baudą) už nario mokesčio nemokėjimą: ½ tais metais nustatyto nario mokesčio dydžio (4.1 p.) (b.l. 36-42). Iš šio protokolo matyti, kad nario mokestis naudojamas šiukšlių išvežimui ir su tuo susijusioms išlaidoms, kelių remonto fondui kaupti, elektros ūkiui prižiūrėti ir pan. 2008-04-23 ieškovės Sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ narių pakartotinio visuotinio susirinkimo protokolu Nr. BNS-2008/04/23/-2 buvo nuspręsta rinkti tikslinę įmoką dokumentų AB VST dėl naudojamų energetikos objektų išpirkimo paruošimui, kurios bazinis dydis 0,06 ha sodo žemės sklypui – 30,00 Lt (4.1.4 p.) (b.l. 43-46). Šie protokolai yra galiojantys, teisėti, todėl turi būti vykdomi (Įstatymo 22 str., SB „Vaiteliai“ įstatų 22.1. p.). Pažymėtina, kad atsakovas nepagrįstai nurodo, jog jam apie šiuos bendrijos narių susirinkimus asmeniškai pranešta nebuvo, kadangi pagal Bendrijos įstatų 36.7. punktą apie bendrijos susirinkimą ne vėliau kaip prieš dvi savaites iki susirinkimo dienos skelbiama skelbimų lentoje pranešimu apie šaukiamą susirinkimą, nurodant jo datą, vietą, bei pateikiant susirinkimo darbotvarkę.

Apibendrinant darytina išvada, kad atsakovas privalo prisidėti prie bendrojo naudojimo objektų išlaikymo ir išsaugojimo, mokėti įmokas, kurias nustato sodininkų bendrijos „Vaiteliai“ narių susirinkimas, nepriklausomai nuo naudojimosi ar nesinaudojimo bendrojo naudojimo objektais (CK 4.76, 4.86 straipsniai). Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38, 6.59 str.). Atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminus, todėl laikomas pažeidusiu prievolę (CK 6.63 str. l d.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo ir įrodė atsakovo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistina 893,00 Lt skola (CK 4.76 str., 4.86 str. 1 d., CPK 178 str., 185 str.).

Nuo bylos iškėlimo teisme dienos ieškovei iš atsakovo priteistinos įstatyme nustatytos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos nuo priteistos sumos iki teismo sprendimo įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d., 6.210 str. 1 d.).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 str.). Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 72,00 Lt žyminis mokestis (b.l. 3, 23), 520,00 Lt teisinei pagalbai apmokėti už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo ir ieškinio parengimą (b.l. 8-9, 24, 47, 48), taip pat 200,00 Lt advokato teisinei pagalbai apmokėti už atstovavimą teismo posėdyje (b.l. 62, 63). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad kai procesinius dokumentus teismui rengia asmuo, vykdantis teisėtą veiklą (individualią veiklą pagal Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 10 straipsnį; juridinis asmuo, vykdantis įstatuose ar kituose dokumentuose numatytą veiklą (CK 2.47 straipsnis), šalies turėtos išlaidos dėl procesinių dokumentų rengimo gali būti priskiriamos prie kitų būtinų ir pagrįstų išlaidų, numatytų CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte. Teismas, nagrinėdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, turi įvertinti, ar šios išlaidos yra būtinos ir racionalios, ar jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, t. y. mokėjimo dokumentais (PVM sąskaitomis faktūromis, kvitais ir kt.). Nagrinėjamu atveju sprendžiant ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų pagrįstumo klausimą vertintina tai, kad pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo įkainotas 320,00 Lt suma, nors pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo forma yra šabloninė, jame nereikia nurodyti motyvų, jo apimtis nedidelė, tokio procesinio dokumento surašymas neužima daug laiko, nereikalauja specialių žinių, ieškovė yra pateikusi teismui eilę tokių procesinių dokumentų, kuriuos ruošia tas pats asmuo, kai tuo tarpu ieškinio surašymas įkainotas 200,00 Lt suma, taip pat atstovavimo teismo posėdyje laiką (1 val.) ir maksimalų dėl to priteistiną dydį už atstovavimą teismo posėdyje (155,25 Lt), todėl atsižvelgiant į šias aplinkybes, taip pat į nagrinėjamos bylos sudėtingumą, ginčo pobūdį, tai, kad ieškovė turi eilę tokių ginčų, į atsakovo materialinę padėtį (jam valstybės garantuojama ir apmokama antrinės teisinės pagalbos išlaidų dalis yra 100 procentų, kas rodo, sunkią atsakovo turtinę padėtį), į tai, kad ieškinio suma iš esmės lygi bylinėjimosi išlaidų dydžiui, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, konstatuotina, kad sąžiningas, teisingas ir protingas ieškovės atlygintinų bylinėjimosi išlaidų dydis yra 500,00 Lt (CPK 3 str. 1, 7 d., 93 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 265 – 270, 296 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei Sodininkų bendrijai „Vaiteliai“ iš atsakovo S. J. (S. J.) 893,00 Lt (258,63 Eur) skolos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 893,00 Lt (258,63 Eur) sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2014-03-31 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 500,00 Lt (144,81 Eur) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.