Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-10-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-110-873/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-10-22
Bylos Nr.
1A-110-873/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-26596-2019-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Arūnas Bartkus, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Nijolė Žimkienė
Nuteistasis
Ž. U.
Advokatai
Sigitas Gedvilas
Kategorijos
Apeliacinė byla Nr. 1A-110-873/2020
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-26596-2019-3Procesinio sprendimo kategorija 2.4.6.1 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASN U TA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. spalio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus, Julitos Dabulskytės - Raizgienės ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant Ievai Janulevičiūtei, Renatai Novickienei,dalyvaujant prokurorei Ivetai Vaivadienei,gynėjui advokatui Sigitui Gedvilui,nuteistajam Ž. U.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. U. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, jam paskirta laisvės atėmimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmė, pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, jam paskirta laisvės atėmimo 6 (šešiems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir Ž. U. paskirta laisvės atėmimo 9 (devyniems) mėnesiams bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie neatliktos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo 1 metams 4 mėnesiams bausmės pridėta dalis (4 mėnesiai) šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės ir paskirta galutinė laisvės atėmimo 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, į bausmę įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019 m. birželio 24 d. 21.14 val. iki 2019 m. birželio 25 d. 11.49 val., taip pat Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. sausio 30 d. nuosprendžiu įskaityti laikotarpiai: nuo 2017 m. birželio 4 d. 17.37 val. iki 2017 m. birželio 5 d. 16.10 val., taip pat nuo 2017 m. gruodžio 10 d. 21.20 val. iki 2018 m. sausio 10 d., vieną laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsniu, Ž. U. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 (ketveriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos; turto konfiskavimas, konfiskuojant automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

1.1 Ž. U. pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad 2019 m. birželio 24 d., apie 21.14 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,66 promilės etilo alkoholio koncentracija.

1.2. Be to, Ž. U. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, vykdant įgaliojimus: jis 2019 m. birželio 24 d., apie 21.14 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), prie tarnybinio automobilio, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės (toliau - VPK KPV KPR) AP – 1813, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, pasiūlė žodžiu, savo įgaliojimus vykdantiems pareigūnams – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiajam patruliui E. K. (E. K.) bei Lietuvos policijos mokyklos kursantui E. S. 300 Eur kyšį už neteisėtą šių neveikimą, t. y. prašydamas nesitikrinti blaivumo, kad jis 2019 m. birželio 24 d., apie 21.14 val., Vilniuje, Kalvarijų g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo automobilį „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

2. Apeliaciniu skundu nuteistasis Ž. U. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendį ir išteisinti dėl valstybės tarnautojo papirkimo pagal BK 227 straipsnio 2 dalį (skunde nurodo 1 dalį). Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Nuteistojo manymu, jo veikoje nėra nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, sudėties.

2.2. Pasak nuteistojo, teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus bei padarė neteisingą išvadą, kad jis policijos pareigūnams siūlė kyšį. Nuteistojo manymu, teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, kadangi nebuvo su ausinėmis išklausytas jo pokalbis su pareigūnais ir tiesiogiai neįsitikinta, kad nuteistasis siūlė kyšį. Nurodoma, kad apeliacinės instancijos teisme reikia atlikti įrodymų tyrimą ir dar kartą perklausyti įrašą Nr. V1813-190624-210545-21180520010100. mp4.

2.3. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas nuosprendžio 9 lape rašo, kad 21 val. 9 min. 6 sek. (įrašą klausant ausinėmis) girdėti frazės „dar po penkiasdešimt eurų“, tačiau apeliantas yra kaltinamas, kad kyšį siūlė apie 21 val. 14 min. Taip pat apeliaciniame skunde teigiama, kad nors teismas nurodo, „klausantis ausinėmis“, tačiau nuteistasis pažymi, jog teismo posėdžio metu įrašo ausinėmis nesiklausyta, tokių neva jo pasakytų žodžių klausant ir žiūrint vaizdo garso įrašą nesigirdi. Pasak nuteistojo, besiklausant įrašą teisėja pakartodavo jo ir policijos pareigūnų pasakytas atskiras žodžių frazes, bet minėtos frazės „dar po penkiasdešimt eurų“ nepakartojo, todėl, nuteistojo Ž. U. manymu, jos nebuvo.

2.4. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teismas vertino tik dviejų policijos pareigūnų parodymus, kurie iš esmės apie aplinkybes skyrėsi. Atkreipiamas dėmesys, kad E. K. melavo teisme, jog skambino į budinčią dalį, tačiau Vyriausiasis policijos komisariatas atsakė, kad jo skambučio nebuvo. Pasak apelianto, abu policijos pareigūnai teigė, kad Ž. U. sustabdė ir jis iš karto jiems pateikė dokumentus, nors įraše matosi, kad apeliantas iš automobilio išlipa nuogas, tik su trumpikėmis. Taip pat nuteistasis Ž. U. atkreipia dėmesį į tai, kad pagal E. K. parodymus, jis kyšį siūlė prieš tikrinant girtumą, tuo tarpu E. S. teigė, jog siūlė tarp pirmo ir antro patikrinimų. Pasak nuteistojo, teismas vadovavosi iš esmės tik dviejų policininkų prieštaringais parodymais, o liudytojos I. M. parodymus atmetė, neva ji suinteresuota, nes tada buvo jo sugyventinė, o nagrinėjimo teisme metu – žmona.

2.5. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nors teismas konstatuoja, jog kyšis pasiūlytas 21.9.6, tačiau įraše to nesigirdi. Nurodoma, kad 21.05.04 ateina I. M. ir stovi prie vyro ir policininkų, nueina jau po tariamo kyšio siūlymo. Ji girdėjo savo sutuoktinio ir policininkų pokalbį ir davė parodymus, kad kyšio nuteistasis nesiūlė. Nuteistais pažymi, kad jis nevedė policijos pareigūnų į šalį toliau nuo jų automobilio, jie patys vaikščiojo, o nuteistasis eidavo jiems iš paskos.

2.6. Nuteistojo Ž. U. manymu, teismas nemotyvuotai pasisakė tiek dėl jam inkriminuotos veikos objektyviųjų, tiek subjektyviųjų požymių įrodytumo, pažymi, kad pagrindinis įrodymas – įrašas, kur jis sako „dar po penkiasdešimt“, buvo ištirtas ir tokie žodžiai nesigirdi, nors teismas konstatuoja, jog tuos žodžius Ž. U. pasakė. Pasak nuteistojo, nėra jokio pagrindo daryti išvados, kad įrodymų vertinimas teisme buvo pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

2.7. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismas, nuteisdamas Ž. U. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, konkrečiai nesuformulavo kaltinimo, kaip (kokiu būdu) jis siūlė kyšį pareigūnams, koks nusikalstamos veikos mechanizmas, kodėl aprašyti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalies požymius.

3. Atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikta. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Nuteistojo Ž. U. apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo turinio, nuteistasis nesutinka su jo nuteisimu dėl kyšio siūlymo valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą, tai yra dėl nusikaltimo, numatyto BK 227 straipsnio 2 dalyje, padarymo. Dėl nuteisimo pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, dėl paskirtos bausmės bei baudžiamojo poveikio priemonių taikymo, – ginčo nėra, todėl apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

5. Nuteistasis Ž. U. ginčija savo kaltę, tvirtindamas, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Nuteistojo Ž. U. manymu, teismas nepilnai, neobjektyviai ir nevisapusiškai ištyrė bylos aplinkybes, neteisingai vertino įrodymus bei padarė neteisingą išvadą, kad jis policijos pareigūnams siūlė kyšį. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas dėl nuteistojo Ž. U. kaltės. Teisėjų kolegija, patikrinusi baudžiamąją bylą įrodymų vertinimo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog Ž. U. kaltė padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 227 straipsnio 2 dalyje, yra įrodyta.

6. Nuteistasis Ž. U. įrodymų prieštaravimą vieni kitiems grindžia šioje byloje apklaustų liudytojų – pareigūnų, parodymų galimu neatitikimu. Apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti policijos pareigūnų parodymų įrodomąją vertę, tačiau teisėjų kolegija jais abejoti neturi pagrindo, šios išvados apelianto akcentuojami netikslumai liudytojų parodymuose nekeičia.

7. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, liudytojas E. K. teisme nurodė, kad kyšis buvo pasiūlytas tarp pirmojo ir antrojo neblaivumo patikrinimo (b. l. 176-177), tuo tarpu liudytojas E. S. teisme teigė, jog toks siūlymas buvo prieš pirmąjį neblaivumo patikrinimą, ruošiant alkotesterį (b. l. 179). Taip pat liudytojas E. K. teisme nurodė, kad dėl įvykio sekos gali suklysti, tačiau aplinkybes atsimena (b. l. 177). Šis neatitikimas (dėl kyšio siūlymo momento) buvo pastebėtas skundžiamame nuosprendyje, išsamiai išanalizuotas, liudytojų parodymai vertinti kartu su duomenimis, užfiksuotais jų apklausose ikiteisminio tyrimo metu bei E. K. tarnybiniame pranešime, vaizdo įraše. Ikiteisminio tyrimo metu, 2019 m. birželio 25 d., E. K. paaiškino, kad pasiūlius Ž. U. pasitikrinti girtumą, jis pradėjo siūlyti už netikrinimą 200 eurų (b. l 46), E. S. 2019 m. rugpjūčio 2 d. apklausos duomenys tokie patys (b. l. 50). E. K. 2019 m. birželio 24 d. tarnybiniame pranešime kyšio siūlymo momentas detalizuotas nebuvo (b. l. 6). Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada formuojant vidinį teismo įsitikinimą neatsižvelgti tik į E. S. apklausą, vykusią vėliau nei E. K. apklausa ir identišką pirmajai, kaip sprendė apylinkės teismas, pažeidžiant BPK 179 bei 183 straipsnių nuostatas, taip pat remtis objektyviais duomenimis, t. y. vaizdo įrašu.

8. Apeliacinės instancijos teisme atlikus dalinį įrodymų tyrimą, paskyrus fonoskopinę ekspertizę, gauta išvada, kuri patvirtina pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu pripažintas įrodytomis aplinkybes. Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertizės aktu Nr. (duomenys neskelbtini) pateikta garso įrašo stenograma, iš kurios matyti, kad vyras 1 (V1), atsakydamas į klausimą, koks jo vardas, nurodo – Ž., į klausimą „pavardė“ – /.../lionis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad stenogramoje vyro 1 (V1) frazes pasakė būtent apeliantas Ž. U., o ne kitas asmuo. Iš stenogramos matyti, kad po atsakymo į klausimą dėl vardo ir pavardės, vyras 2 (V2) klausia: „Jūs atsisakote pūsti?, V1 atsako – „Taip“ (00.35.6). Iš tolesnio pokalbio įrašo matyti, kad V1 sako: „Atsiprašau /.../“, (2.56.4), „/Dar po penkiasdešimt dametu/..././Nu?, nebuvo/...“(3.19.7-3.24.8), V2 sako: „Nu davai patikrinam...ką tu ten...Pūsi-neįpūsi...“ (9.01.0-9.06.1), vėliau V1 frazė: „Gal/dar dvidešimt minučių palauk/ti/.../.../bus/.../...(9.58.0-10.03.0). Teisėjų kolegija vertina, kad skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nustatyta, jog apeliantas policijos pareigūnams siūlė „dar po penkiasdešimt“, šis pasiūlymas vyko iki patikrinimo alkotesteriu, nedideli neatitikimai policijos pareigūnų parodymuose nemažina jų patikimumo, kadangi dėl esminės aplinkybės – kyšio, jo siūlymo, dydžio, liudytojų parodymai buvo nuoseklūs. Duomenų, kad liudytojai turėtų pagrindą apkalbėti nuteistąjį, nėra.

9. Apeliaciniame skunde teigiama, jog E. K. melavo teisme, jog skambino į budinčią dalį, tačiau Vyriausiasis policijos komisariatas atsakė, kad jo skambučio nebuvo, abu policijos pareigūnai tvirtino, kad Ž. U. sustabdė ir jis iš karto jiems pateikė dokumentus, nors įraše matosi, kad apeliantas iš automobilio išlipa nuogas, tik su trumpikėmis. Apeliacinį skundą nagrinėjantis teismas vertina, kad šios abejonės liudytojų E. K. ir E. S. parodymais keliamos nepagrįstai. Kaip nurodė E. K. teisme, jis prašė pateikti dokumentus, bet, atrodo, Ž. U. jų neturėjo, jis su savimi turėjo „tašytę“, atrodo, nuo įvykio pradžios (b. l. 176). Liudytojas E. S. teisme paaiškino, kad rankinę atnešė žmona, nes jie paprašė dokumento (b. l. 180). Daiktų paėmimo laikinai saugoti 2019 m. birželio 24 d. protokolo duomenimis (b. l. 61), iš Ž. U. paimta, tarp kitų daiktų, asmens tapatybės kortelė, 5 200 Eur, automobilio registracijos liudijimas, techninės apžiūros rezultatų kortelė, juodos spalvos rankinė. Teisėjų kolegija vertina, kad aplinkybė, jog apeliantas policijos pareigūnams pateikė tiek asmens, tiek automobilio dokumentus, įrodyta, todėl skundo argumentas dėl netikslumo nurodant dokumentų pateikimo aplinkybes apelianto kaltės nešalina, neturi įtakos skundžiamo nuosprendžio pagrįstumui. Analogiškai, teisiamajame posėdyje E. K. parodė, jog pranešė per radijo ryšį, kiek įpūtė vairuotojas, automobilio markę ir valstybinius numerius – per radijo stotį (b. l. 177), iš pradžių paskambino telefonu – pranešė budėtojui, telefoną naudoja, kai daug įvykių ir radijo linijos užimtos (b. l. 184). BIRT ataskaitos žiūryklės duomenimis, 2019 m. liepos 24 d., 21 val. 18 min., telefonu budėtojui buvo pranešta apie sustabdytą neblaivų vairuotoją, kuris įpūtė 1,87, 1,66 prom., bandė papirkti, siūlomas kyšis 200 Eur (b. l. 5). Apeliacinio skundo argumentas, kuriuo bandoma sumenkinti liudytojų, policijos pareigūnų, parodymų patikimumą, nepasitvirtino.

10. Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai suabejojo liudytojos I. U. (M.), kuri yra nukentėjusiojo sutuoktinė (įvykio metu draugė), parodymais, jog Ž. U. policijos pareigūnams kyšio nesiūlė, nors ši liudytoja teigė, jog girdėjo visą pokalbį su pareigūnais, išskyrus tada, kai bėgo atnešti vandens (b. l. 110,162). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog liudytoja I. M., būdama nuteistojo sutuoktinė, galimai suinteresuota, jog baudžiamoji byla būtų išnagrinėta sutuoktinio naudai, jos ir apelianto parodymai paneigti liudytojų E. K. ir E. S. parodymais bei vaizdo įrašo duomenimis, be to, paties apelianto argumentais, jis ir policijos pareigūnai paeidavo nuo policijos automobilio, todėl liudytoja galėjo dalies pokalbio ir neišgirsti.

11. Nuteistasis nurodo, kad teismas nepilnai ištyrė bylos aplinkybes, kadangi nebuvo su ausinėmis išklausytas jo pokalbis su pareigūnais ir tiesiogiai neįsitikinta, kad nuteistasis siūlė kyšį. Pasak nuteistojo, besiklausant įrašo teisėja pakartodavo jo ir policijos pareigūnų pasakytas atskiras žodžių frazes, bet minėtos frazės „dar po penkiasdešimt eurų“ nepakartojo, todėl, nuteistojo Ž. U. manymu, jos nebuvo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad ir šis įrodymas pirmosios instancijos teismo buvo įvertintas tinkamai, nepažeidžiant BPK nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių. Nors minėti įrašai teismo posėdžio metu galimai su ausinėmis išklausyti nebuvo, tačiau vaizdo įrašai teisme buvo peržiūrėti, o atsižvelgiant į skundžiamo nuosprendžio turinį, įvertinti. Apeliacinio skundo nagrinėjimo metu gautos ekspertizės išvados patvirtina pirmosios instancijos nuosprendžio išvadas dėl apelianto atliktų veiksmų (kyšio siūlymo), jo kaltės. Ž. U. nurodo, jog kaltinamas yra, kad kyšį siūlė apie 21 val. 14 min., o nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatuoja, kad kyšis buvo pasiūlytas 21 val. 9 min. ir 6 sek. Teisėjų kolegija vertina, kad laikas, kada buvo siūlytas kyšis – apie 21.14 val., skundžiamame nuosprendyje nustatytas pakankamai tiksliai, kadangi kyšio siūlymas buvo nevienkartinis, veikos baigtumas susietas su byloje objektyviai užfiksuotu veiksmu – neblaivumo nustatymu (Neblaivumo nustatymo aktas, b. l. 55).

12. Teisėjų kolegijos nuomone, aptarti duomenys tarpusavyje sudaro logišką, nuoseklią įrodymų visumą ir patvirtina skundžiamu nuosprendžiu pripažintas nustatytomis aplinkybes dėl Ž. U. padarytos nusikalstamos veikos. Ž. U., žinodamas, kad vairavo neblaivus, siekdamas išvengti neblaivumo patikrinimo, policijos pareigūnams siūlė 200 Eur, po to dar po 50 Eur, viso 300 Eur kyšį, kad pareigūnai neteisėtai neveiktų jo naudai. Byloje yra duomenų, kad nuteistasis nusikalstamos veikos padarymo laikotarpiu buvo įtrauktas į probuojamų asmenų duomenų registrą, buvo įpareigotas ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (b. l. 30), todėl padaryta neteisėta veika, probacijų sąlygų pažeidimas, galėjo pabloginti jo teisinę padėtį. Ž. U. nusikalstamais veiksmais bandė atsakomybės išvengti. Nors nuteistasis savo kaltės nepripažino, tačiau jo kaltė įrodyta aukščiau aptartais objektyviais duomenimis.

13. Apeliaciniame skunde nurodoma ir tai, jog teismas, nuteisdamas Ž. U. pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, konkrečiai nesuformulavo kaltinimo, kaip (kokiu būdu) jis siūlė kyšį pareigūnams, koks nusikalstamos veikos mechanizmas, kodėl aprašyti veiksmai kvalifikuoti pagal BK 227 straipsnio 2 dalies požymius. Tokie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti.

14. Iš nuosprendyje aprašytos nusikalstamos veikos, už kurią nuteistas Ž. U., matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės, t. y. vieta, laikas, būdas, yra nurodytos. Šiuo atveju nurodytos aplinkybės, svarbios baudžiamajame įstatyme numatytos nusikalstamos veikos požymių nustatymui ir veikos kvalifikavimui Priešingai, nei teigia nuteistasis, skundžiamu nuosprendžiu nustačius, kad jis pasiūlė kyšį valstybės tarnautojams už pageidaujamą neteisėtą neveikimą vykdant įgaliojimus, tai yra, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, policijos pareigūnams siūlė 200 Eur, po to dar po 50 Eur, iš viso 300 Eur kyšį, jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 227 straipsnio 2 dalį.

15. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 8 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas galioti, apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo Ž. U. apeliacinį skundą.

Teisėjai Arūnas BartkusJulita Dabulskytė – RaizgienėNijolė Žimkienė