Kauno apygardos teismo nutartis

2018-04-19 · Civilinė byla Nr. e2S-911-273/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-04-19
Bylos Nr.
e2S-911-273/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-24749-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Izolda Nėnienė
Pareiškėjas
E. M., D. M.
Suinteresuotas asmuo
Danske Bank A
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-911-273/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-24749-2016-5Procesinio sprendimo kategorijos 3.2.6.12.3; 3.3.2.5. (S)
Kauno apygardos teismasNutartisLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. balandžio 19 d.Kaunas
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Izolda Nėnienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo E. M. atstovo advokato K. J. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2YT-3075-454/2017 pagal pareiškėjų E. M. ir D. M. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, suinteresuoti asmenys Danske Bank A/S Lietuvos filialas, A. G., G. B., uždaroji akcinė bendrovė „Megaturas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjų E. M. ir D. M. prašymą ir nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą 2003 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1811) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino tarp pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. punkte pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečių vaikų V. M. ir D. M. išlaikymui E. M. įsipareigoja mokėti po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės.

Šalies argumentai

2. Pareiškėja D. B. (buv. M.) prašo išaiškinti Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl nepilnamečiams vaikams priteisto išlaikymo momento, t. y. išaiškinti nuo kokios konkrečios dienos vaikams atsirado teisė į išlaikymą sulygtą teismo patvirtinta 2017 m. spalio 27 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

3. Pareiškėjos nuomone, 2017 m. spalio 27 d. sutartimi sulygtas išlaikymas vaikams yra priteistas nuo ieškinio pateikimo dienos.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. vasario 23 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino, išaiškino, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3075-454/2017 nuostata „nepilnametės dukters V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui E. M. įsipareigoja mokėti po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant pinigines lėšas iki einamojo mėnesio 30 dienos į motinos D. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, priskiriant D. M. vaikų išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise“ reiškia, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams mokėtinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d.

5. Teismas nurodė, kad pagal CK 3.200 straipsnį išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pasisakęs, kad visos abejonės dėl išlaikymo klausimų turi būti vertinamos vaiko interesų naudai. Tais atvejais, kai nenurodoma data, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą, išlaikymą teismas priteisia nuo kreipimosi į teismą dienos. Turtinės vaiko teisės į išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama.

6. Teismas sprendė, kad išlaikymo mokėjimo pradžios momentas turi būti nustatytas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d., prioritetą teikiant vaikų interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7. Atskirajame skunde pareiškėjo atstovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - išaiškinti, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2YT-3075-454/2017 nuostata „nepilnametės dukters V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir nepilnamečio sūnaus D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymui E. M. įsipareigoja mokėti po 500 Eur (penkis šimtus eurų) kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją ir pervedant pinigines lėšas iki einamojo mėnesio 30 dienos į motinos D. M. atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB banke, priskiriant D. M. vaikų išlaikymui skirtų lėšų valdytoja uzufrukto teise“ reiškia, jog išlaikymas nepilnamečiams vaikams mokėtinas teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Atskirajame skunde nurodė tokius argumentus:

1.1. Pareiškėja su savarankišku reikalavimu dėl vaikų išlaikymo (priešieškiniu) kreipėsi į teismą tik 2017 m. birželio 1 d. , priešieškinyje prašydama priteisti išlaikymą vaikams „nuo kreipimosi į teismą dienos“, todėl teismas nurodydamas, kad išlaikymas mokėtinas nuo 2016 m. gruodžio 5 d., padarė akivaizdžią teisės klaidą;

1.2. Byla buvo pradėta ginčo teisenos tvarka, nuo bylos iškėlimo (2016 m. gruodžio 5 d.) iki bylos perėjimo iš ginčo teisenos į ypatingąją teiseną, pateikiant teismui šalių suderintą ir pasirašytą taikos sutartį, pradėjo daugiau kaip 10 mėnesių;

1.3. Iš šalių susirašinėjime elektroniniais laiškais pavartoti veiksmažodžiai dėl išlaikymo būsimuoju laiku („šios išmokos būtų pervedamos), patvirtina, kad šalys tarėsi dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams skiriamo į ateitį, t. y. nuo taikaus susitarimo patvirtinimo teisme dienos ir nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos;

1.4. Pareiškėja 2017 m. gegužės 31 d. priešieškinyje nurodė, kad nors ir nereguliariai, bet visada E. M. skirdavo vaikų išlaikymui vidutiniškai po 420 Eur per mėnesį;

1.5. Kad pareiškėja neturėjo ketinimų įtraukti į taikos sutartį sąlygų dėl įsiskolinimų vaikų išlaikymui nuo civilinės bylos iškėlimo iki šalims pateikiant teismui tvirtinti šalių pasirašytą taikos sutartį, patvirtina ir kartu su atskiruoju skundu pateikiami nuo 2016 m. gruodžio mėnesio vaikų išlaikymui skirti bankiniai pavedimai. D. M. nenurodė apie E. M. vaikų išlaikymo įsiskolinimą, neprašė taikyti laikinųjų apsaugos priemonių šiuo pagrindu ir pan.

Atsiliepimas

8. Atsiliepime į atskirąjį skundą pareiškėja D. B. (buvusi M.) prašė palikti Kauno apylinkės teismo 2018 m. vasario 23 d. nutartį nepakeistą ir priteisti iš pareiškėjo E. M. visas jos turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:

2.1. Išlaikymo vaikams priteisimo klausimą pirmasis iškėlė pareiškėjas 2016 m. gruodžio 5 d. ieškinyje;

2.2. Nei viename iš pateiktų elektroninių laiškų nėra aptarta nuo kokio momento bus teikiamas 500 Eur dydžio išlaikymas, todėl pareiškėjo pateikti susirašinėjimai nei paneigia, nei patvirtina vaikams skirto išlaikymo priteisimo momento;

2.3. Atskirajame skunde išreikšta dviprasmiška nuomonė nuo kada vaikams priteistas išlaikymas: rezoliucinėje dalyje teigiama, kad nuo 2017 m. spalio 31 d., o motyvuojamoje dalyje - nuo taikaus susitarimo patvirtinimo dienos. Pareiškėjas siekia ne atskleisti tikrąją šalių taikaus susitarimo valią, o išvengti šalių taikiu susitarimu prisiimtų prievolių savo nepilnamečiams vaikams;

2.4. Priešieškinio pateikimo dieną pareiškėjo E. M. teikiamo išlaikymo įsiskolinimas jau buvo susidaręs, nes pareiškėjo mokamo išlaikymo nepakako vaikų poreikiams patenkinti;

2.5. Tikroji šalių valia visada buvo, jog sutartimi sulygtas išlaikymas vaikams bus priteisiamas nuo E. M. ieškinio pateikimo dienos. Priešingu atveju, pareiškėja būtų kėlusi klausimą dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo. Tokias aplinkybes patvirtina ir teismui teikiami pareiškėjų atstovų susirašinėjimai, kurie tarp šalių vyko dar 2016 m. rugpjūtį ir kurie patvirtina, kad dar net nepasikreipus nei vienai iš šalių į teismą dėl santuokos nutraukimo, šalys tarėsi tarpusavyje dėl 500 Eur/kas mėnesį vaikų išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Nagrinėjamu atveju absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų nėra nustatyta (CPK 329 str. 2 ir 3 d., 338 str.).

10. Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dėl teismo sprendimo išaiškinimo – teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

11. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 5 d. ieškovas E. M. kreipėsi su ieškiniu atsakovei D. M. į Kauno apylinkės teismą dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais nustatymo ir santuokoje įgyto turto padalijimo. 2017 m. birželio 1 d. atsakovė pateikė priešieškinį ieškovui šalių santuokos nutraukimo dėl ieškovo kaltės, neturtinės žalos atlyginimo priteisimo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir dėl santuokoje įgyto turto padalijimo. 2017 m. spalio 27 d. šalys pateikė prašymą nutraukti jų santuoką bendru sutarimu ir patvirtinti šalių pasirašytą 2017 m. spalio 27 d. sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Kauno apylinkės teismas 2017 m. spalio 31 d. sprendimu tenkino pareiškėjų E. M. ir D. M. prašymą ir nutraukė pareiškėjų santuoką, sudarytą 2003 m. rugsėjo 6 d. Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 1811) abiejų sutuoktinių bendru sutikimu; patvirtino tarp pareiškėjų 2017 m. spalio 27 d. sudarytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį. Santuokos nutraukimo pasekmių sutarties 3.1. punkte pareiškėjai susitarė, kad nepilnamečių vaikų V. M. ir D. M. išlaikymui E. M. įsipareigoja mokėti po 500 Eur kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis iki vaikų pilnametystės, pervedant pinigines lėšas iki einamojo mėnesio 30 dienos į vaikų motinos D. M. atsiskaitomąją sąskaitą. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimas įsiteisėjo 2017 m. gruodžio 1 d. Pareiškėja prašė išaiškinti 2017 m. spalio 31 d. sprendimo dalį dėl išlaikymo, išaiškinti nuo kokios konkrečios dienos vaikams atsirado teisė į išlaikymą, sulygtą 2017 m. spalio 27 d. sutartimi dėl santuokos nutraukimo pasekmių.

12. Pagal CPK 278 straipsnio 1 dalį, jeigu teismo sprendimas (nutartis) yra neaiškus, tai jį priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti savo sprendimą (nutartį), nekeisdamas jo turinio. Pagal CPK 278 straipsnio 2 dalį teismo procesinis sprendimas (nutartis) gali būti išaiškintas, jeigu jis dar neįvykdytas ir nepasibaigė tokio sprendimo priverstinio vykdymo terminas ar šis terminas neatnaujintas. Teismo sprendimo (nutarties) aiškinimo paskirtis – pašalinti neaiškumus tam, kad toks sprendimas (nutartis) galėtų būtų tinkamai įvykdomas. Sprendimo (nutarties) išaiškinimo tikslas – pašalinti netikslaus ar neaiškaus teismo sprendimo (nutarties) trūkumus, jį sukonkretinant. Kasacinio teismo konstatuota, kad teismo sprendimas gali būti išaiškinamas, jeigu yra neaiškiai (nesuprantamai arba nevienareikšmiškai) suformuota sprendimo rezoliucinė dalis ir dėl to nėra visiškai aišku, kaip turi būti vykdomas sprendimas; teismas, aiškindamas sprendimą, negali keisti jo turinio ir esmės ar išeiti už byloje, kurioje priimtas aiškinamas sprendimas, išspręstų klausimų ribų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-183/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2007; 2009 m. liepos 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-242/2009; ir kt.). Aiškinant CPK 278 straipsnio 1 dalies nuostatas, reikšmingi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir 2006 m. kovo 28 d. nutarimai, kuriuose Konstitucinis Teismas konstatavo, kad teismo baigiamajame akte turi būti išdėstyti visi argumentai, kuriais jis grindžiamas, jie negali būti teismo išdėstomi po oficialaus teismo baigiamojo akto paskelbimo; oficialiai paskelbęs teismo baigiamąjį aktą, teismas negali keisti ar kitaip koreguoti jo argumentų.

13. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, iš esmės pritardamas pareiškėjos argumentams, išaiškino, kad teisė į išlaikymą pareiškėjų nepilnamečiams vaikams atsirado nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo dienos, t. y. 2016 m. gruodžio 5 d., remdamasis CK 3.200 straipsnio norma, nustatančia bendrąjį principą, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, vaikų interesų apsaugos prioritetu bei teismų praktika, jog tuo atveju, kai nenurodoma data, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą, išlaikymas priteisiamas nuo kreipimosi į teismą dienos.

14. Apeliacinės instancijos teismas šias pirmosios instancijos išvadas laiko nepagrįstomis. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas, aiškindamas CK 3.200 straipsnio nuostatas yra nurodęs, jog teisė reikalauti išlaikymo atsiranda tada, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Tokiu atveju teismas išlaikymą priteisia pagal vieno iš tėvų ar vaiko globėjo (rūpintojo) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ieškinį (CK 3.194 str. 1 d.). Išlaikymo įsiskolinimas, kaip ir išlaikymas, nustatomas remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, todėl teismas, kilus ginčui dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, siekdamas priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą, turi imtis priemonių, kad būtų nustatytos šios reikšmingos faktinės aplinkybės: a) vaiko poreikiai, b) kiekvieno iš tėvų turtinė padėtis, c) būtinas išlaikymo dydis, proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai, d) kokią dalį reikalingo išlaikymo teikė kiekvienas iš tėvų ginčijamu laikotarpiu, e) nuo kurio momento vaiko tėvas ar motina nebevykdė savo pareigos materialiai išlaikyti savo vaikus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013). Taigi, nustatyti nuo kokios konkrečios dienos vaikams atsirado teisė į išlaikymą galima tik išsprendus šalių ginčą ir išnagrinėjus bylą iš esmės bei išsiaiškinus aukščiau nurodytas aplinkybes, o ne taikant sprendimo išaiškinimo instituto nuostatas. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas privalėjo netenkinti pareiškėjos prašymo dėl sprendimo išaiškinimo, kuriame buvo prašoma išaiškinti nuo kokios konkrečios dienos atsirado teisė į išlaikymą.

15. Pagal CPK 281 straipsnio nuostatą teismo sprendimai vykdomi, kai jie įsiteisėja. Atsižvelgiant į tai, prievolė pareiškėjui mokėti 2017 m. spalio 27 d. sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių 3.1 punkte nustatyto dydžio išlaikymą atsirado nuo pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo minėta sutartis patvirtinta, įsiteisėjimo dienos, t. y. nuo 2017 m. gruodžio 1 d.

16. Pirmosios instancijos teismo išaiškinimu, kad pareiškėjas turi mokėti išlaikymą nuo 2016 m. gruodžio 5 d., nepagrįstai išplečiama pareiškėjui nustatytų įsipareigojimų apimtis ir yra keičiama 2017 m. spalio 31 d. sprendimo turinys ir esmė išlaikymo dalyje. Tokiu aiškinimu yra akivaizdžiai pažeidžiamas CPK 278 straipsnio normos. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei pareiškėjos prašyme, nei skundžiamoje nutartyje nėra nurodyta teismo praktika, kurioje išlaikymas priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, kai nebuvo nurodyta data, nuo kurios prašoma priteisti išlaikymą.

17. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pareiškėja pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą. Nesutikdama su data, nuo kurios turi būti mokamas išlaikymas, pareiškėja turėjo skųsti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, o ne kreiptis į teismą dėl šio sprendimo išaiškinimo.

18. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi pažeidė CPK 278 straipsnio nuostatas, nukrypo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos teismo sprendimo išaiškinimo klausimu (CPK 329 str. 1 d.). Neteisėta pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir klausimas išspręstinas iš esmės – pareiškėjos prašymas dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo išaiškinimo netenkintinas (CPK 337 str. 1 d. 2 p.).

19. Apeliacinės instancijos teismo nutartimi šalių ginčas apeliacinėje instancijoje yra išspręstas pareiškėjo E. M. naudai, todėl pareiškėjos D. B. (buvusios M.) prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, patirtų apeliacinės instancijos teisme, netenkintinas (CPK 93 str. 1 d., 3 d.).

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. vasario 23 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos D. B. (buvusios M.) prašymo dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 31 d. sprendimo išaiškinimo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėja Izolda Nėnienė