- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- A-575-3566-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00072-2011-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Ričardas Piličiauskas (pran.), Virginija Volskienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Atsakovas
- Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai
- Advokatai
- Žilvinas Mišeikis
- Kategorijos
- 8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ričardo Piličiausko (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės, sekretoriaujant Lilijai Andrijauskaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. V. skundą atsakovui Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Kauno apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
2006 m. birželio 27 d. Kauno rajono apylinkės teismo nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A-8-218-408/2006 pareiškėjui A. V. (toliau – ir pareiškėjas) buvo paskirta 5 000 Lt bauda pagal 2006 gegužės 1 d. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė 10 000 pakelių cigarečių „LM“, 8 pakelius cigarečių „Saint George“ ir 5 pakelius cigarečių „Prima“ su rusiško pavyzdžio banderolėmis, tuo padarydamas administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 163² straipsnio 4 dalyje. Minėtos cigaretės konfiskuotos (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 18).
Kauno apskrities valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – ir Kauno AVMI) 2007 m. sausio 25 d. patikrinimo aktu Nr. 05-07-29-02 (toliau – ir Patikrinimo aktas) už Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2004 m. birželio 2 d. viršininko įsakymu Nr. VA-111 patvirtintų Apskričių valstybinių mokesčių inspekcijų informavimo apie banderolėmis nepaženklintus alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, įvežtus iš užsienio ir laikomus Lietuvos Respublikoje, taisyklių 3 ir 9 punktų pažeidimą pareiškėjui priskaičiavo 15 141 Lt akcizo, 1 226,42 Lt akcizo delspinigių ir 1 514 Lt akcizo baudos (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 15-17)
Kauno AVMI 2007 m. kovo 28 d. sprendimu Nr. (04)-K3-114-27 (toliau – ir 2007 m. kovo 28 d. Sprendimas) patvirtino Patikrinimo aktą.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos (toliau – ir VMI, atsakovas), išnagrinėjusi pareiškėjo skundą dėl minėto Kauno AVMI sprendimo, 2007 m. gegužės 8 d. sprendimu Nr. 68-64 „Dėl A. V. 2007 m. balandžio 11 d. skundo“ iš dalies patvirtino 2007 m. kovo 28 d. Kauno AVMI sprendimą, t. y. nurodė sumokėti 14 973,75 Lt akcizo, 1 212,87 Lt akcizo delspinigių ir 1 497 Lt baudos (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 20-22).
Pareiškėjui apskundus 2007 m. gegužės 8 d. VMI sprendimą Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir MGK, Komisija), pastaroji 2007 m. birželio 20 d. sprendimu Nr. S-110(7-106/2007) centrinio mokesčių administratoriaus sprendimą patvirtino (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 23-26).
2007 m. birželio 20 d. MGK sprendimą pareiškėjas apskundė Vilniaus apygardos administraciniam teismui (byla Nr. I-8074-24/2007), kuris 2007 m. spalio 8 d. sprendimu jį paliko galioti (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 47-52).
Pareiškėjui apeliacine tvarka apskundus minėtą Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi neatnaujino termino apeliaciniam skundui paduoti ir atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą, grąžindamas jį pareiškėjui (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 77-78).
Pareiškėjas 2009 m. rugsėjo 17 d. gavo Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo valdybos Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus 2009 m. rugsėjo 15 d. raštą Nr. 20-8-s-8757 (toliau – ir Raštas) su turto sunaikinimo aktu Nr. 001250 (toliau – ir Turto sunaikinimo aktas), kuriuo buvo informuotas apie iš jo konfiskuotų tabako gaminių sunaikinimą (b. l. 10, 27). Remdamasis Raštu, pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą dėl proceso atnaujinimo Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinėje byloje Nr. I-8074-24/2007 (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 83-87) Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2, 10, 12 punktų pagrindu.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi procesą administracinėje byloje Nr. I-8074-24/2007 atnaujinti atsisakė (b. l. 11-12), kadangi konstatavo, jog 2009 m. sausio 27 d. įvykęs konfiskuotų cigarečių sunaikinimas laikytinas ne naujai paaiškėjusia, o naujai atsiradusia aplinkybe, todėl ji neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl proceso atnaujinimo. Kartu pažymėjo, jog cigarečių sunaikinimo aplinkybė niekaip negalėtų iš esmės pakeisti šioje byloje priimto teismo sprendimo.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2010 m. rugpjūčio 23 d. Kauno AVMI pateikė prašymą dėl mokestinių procedūrų atnaujinimo ir akcizų perskaičiavimo atsiradus naujoms aplinkybėms, motyvuodamas tuo, jog konfiskuotos cigaretės buvo sunaikintos (b. l. 13-15). Prašė panaikinti teritorinio bei centrinio mokesčių administratoriaus priimtus sprendimus dėl mokestinės prievolės už konfiskuotas ir sunaikintas cigaretes, taip pat, remiantis naujai paaiškėjusia aplinkybe, grąžinti priverstinai išieškotas akcizo nepriemokos sumą bei kitas sumas (baudą, delspinigius). Kauno AVMI 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. (7.4-32.4)-K-12676 „Dėl mokestinių procedūrų atnaujinimo ir akcizų perskaičiavimo (toliau – ir Kauno AVMI Sprendimas) pareiškėjo prašymą atmetė (b. l. 16).
Nesutikdamas su šiuo sprendimu, pareiškėjas 2010 m. rugsėjo 27 d. skundu kreipėsi į VMI, prašydamas panaikinti Kauno AVMI Sprendimą (VAGK byla, b. l. 34-37). VMI 2010 m. spalio 21 d. sprendimu Nr. (24.4-31-5)-R-9991 „Dėl A. V. skundo“ (toliau – ir VMI Sprendimas) pareiškėjo prašymą atmetė (b. l. 28-30).
Nesutikdamas su šiuo centrinio mokesčių administratoriaus sprendimu, pareiškėjas 2010 m. lapkričio 24 d. skundu kreipėsi į Vyriausiąją administracinių ginčų komisiją (toliau – ir VAGK), prašydamas panaikinti VMI Sprendimą (VAGK byla, b. l. 1-4). VAGK 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimu Nr. 3R-299(2010/01-4R-407) (toliau – ir VAGK Sprendimas) pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 19-24).
II.
Pareiškėjas A. V. skundu (b. l. 1-6), kurį patikslino (b. l. 38-43), kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti 2010 m. rugsėjo 10 d. Kauno AVMI Sprendimą (b. l. 16); 2) panaikinti 2010 m. spalio 21 d. VMI Sprendimą (b. l. 28-30); 3) panaikinti 2010 m. gruodžio 13 d. VAGK Sprendimą (b. l. 19-24); 4) įpareigoti Kauno AVMI iš naujo išnagrinėti prašymą dėl mokestinių procedūrų atnaujinimo ir akcizų perskaičiavimo atsiradus naujoms aplinkybėms.
Paaiškino, jog 2009 m. birželio 17 d. gavus Raštą su Turto sunaikinimo aktu paaiškėjo naujos aplinkybės, t. y. tai, kad Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarimu (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 18) konfiskuotos cigaretės, už kurias 2007 m. gegužės 8 d. Kauno AVMI sprendimu Nr. 68-64 (toliau – ir 2007 m. gegužės 8 d. Sprendimas) (byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 20) nurodyta sumokėti 14 973,75 Lt akcizo, 1 212,87 Lt akcizo delspinigių ir 1 497 Lt baudos, 2009 m. sausio 27 d. buvo sunaikintos dalyvaujant kompetentingai institucijai – Alytaus AVMI. Pažymėjo, jog minėtos naujai paaiškėjusios aplinkybės (cigarečių sunaikinimas) nebuvo žinomos mokesčių administratoriams priimant sprendimus dėl mokestinės nepriemokos išieškojimo. Todėl mokesčių administratoriaus priimti sprendimai yra neteisėti ir turėtų būti panaikinami, o, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo (toliau – ir Akcizų įstatymas) 31 straipsniu, akcizo mokesčiai, kuriais buvo apmokestintos jau sunaikintos cigaretės, mokesčių administratoriaus turėtų būti perskaičiuojami, priverstinai išieškotos akcizo nepriemokos sumos grąžintos pareiškėjui. Nurodė, jog, paaiškėjus naujoms aplinkybėms, mokesčių administratorius turėtų atnaujinti mokestines procedūras, kadangi tik mokesčių administratorius sprendžia dėl mokesčio apskaičiavimo. Remdamasis Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. direktyvos „Dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės“ (92/12/EEB) 6 straipsnio 1 dalies c papunkčiu, Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, 30 straipsniu, pareiškėjas vertino, jog prievolė sumokėti akcizus atsiranda tik už tą apdorotą tabaką, kuris skirtas parduoti Lietuvos Respublikoje, tuo tarpu už apdorotą tabaką, kuris buvo sunaikintas, prižiūrint kompetentingai institucijai, akcizas nėra mokamas.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti (b. l. 52-53).
Nurodė, jog vietos, centrinio mokesčių administratoriaus ar Komisijos priimtų sprendimų, kurie nebuvo apskųsti, procesas gali būti atnaujintas remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 160 straipsnio 1 dalies nuostatoje numatytais pagrindais. Vadovaujantis šia teisės norma bei esant MAĮ 160 straipsnio 2 dalyje numatytam faktiniam pagrindimui, atnaujinti mokestinio ginčo bylos procesą centrinis mokesčių administratorius galėtų tik tuo atveju, jei galutinis sprendimas mokestiniame ginče būtų priimtas vietos arba centrinio mokesčio administratoriaus. Šiuo atveju mokestinis ginčas pasibaigė įsiteisėjusiu Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, todėl procesas galėtų būti atnaujintas tik ABTĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjas jau buvo kreipęsis į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl proceso atnaujinimo, tačiau procesas nebuvo atnaujintas.
III.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. gegužės 12 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 92-97).
Pirmosios instancijos teismas paaiškino, kad ginčas šioje byloje kilo dėl pareiškėjui nustatyto sumokėti akcizo mokesčio ir su tuo susijusio mokestinio ginčo proceso atnaujinimo dėl, pareiškėjo nuomone, naujai atsiradusios aplinkybės – konfiskuotų cigarečių sunaikinimo, bei dėl tuo pagrindu priimtų VAGK 2010 m. gruodžio 13 d. Sprendimo, VMI 2010 m. spalio 21 d. Sprendimo ir Kauno AVMI 2010 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo teisėtumo.
Įvertinęs MAĮ 160 straipsnio 1 dalį, teismas padarė išvadą, jog esminė sąlyga mokestinių ginčų bylos proceso atnaujinimui yra tai, kad mokesčio mokėtojas nustatytu terminu nebūtų apskundęs vietos mokesčių administratoriaus, centrinio mokesčiu administratoriaus ar MGK sprendimo. Todėl nagrinėjamu atveju ginčijamus sprendimus priėmusios institucijos pagrįstai nurodė, jog atnaujinti mokestines procedūras ir perskaičiuoti akcizą neturi pagrindo, kadangi Patikrinimo aktas buvo apskųstas MAĮ nustatyta tvarka ir terminais (IX skyrius). Galutinį sprendimą dėl nagrinėjamo mokestinio ginčo yra priėmęs Vilniaus apygardos administracinis teismas administracinėje byloje Nr. I-8074-24/2007. Byloje esantys dokumentai patvirtina, jog pareiškėjo atstovas, gavęs Raštą, su prašymu atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. I-8074-24/2007 kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kaip proceso atnaujinimo pagrindą nurodydamas naujai paaiškėjusią aplinkybę, tačiau procesas atnaujintas nebuvo. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog mokesčių administratoriai, atsisakydami atnaujinti mokestinio ginčo procesą, kadangi mokestinis ginčas buvo baigtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą; byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 77-78), priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus.
Vertindamas pareiškėjo skunduose pateiktus argumentus dėl naujų aplinkybių (cigarečių sunaikinimo), sudarančių pagrindą atnaujinti procesą, teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartimi (b. l. 11-12), kuria buvo išnagrinėtas pareiškėjo prašymas dėl proceso atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Šioje nutartyje konstatuota, jog aplinkybė dėl 2009 m. sausio 27 d. sunaikintų akcizais apmokestintų cigarečių yra ne naujai paaiškėjusi, kaip teigia pareiškėjas, o naujai atsiradusi. Nagrinėjamu atveju naujai paaiškėjusia aplinkybe pareiškėjas įvardino Raštą dėl cigarečių sunaikinimo, kuri, kaip konstatavo teismas, bylos nagrinėjimo metu dar neegzistavo.
Teismas, remdamasis Akcizų įstatymo nuostatomis ir Apdoroto tabako sunaikinimo prižiūrint apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai ir atleidimo nuo akcizų taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), patvirtintomis VMI viršininko 2004 m. rugsėjo 2 d. įsakymu Nr. VA-155, nurodė, jog nuo akcizo mokesčio gali būti atleidžiamas toks apdorotas tabakas, kuris Europos Bendrijų teritorijoje yra patekęs į teisėtą apyvartą. Kadangi pareiškėjas tabako gaminius laikė neteisėtai, pažeisdamas fiziniams asmenims nustatytą akcizais apmokestinamų prekių gabenimo ir laikymo tvarką, jam minėtos įstatymo nuostatos netaikytinos. Tokios išvados yra laikomasi ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., 2009 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-754/2009).
Dėl pareiškėjo argumento, jog Europos Tarybos 1992 m. vasario 25 d. Direktyvos Nr. 92/12/EEB „Dėl bendrųjų procedūrų, susijusių su akcizais apmokestinamais produktais, ir dėl tokių produktų laikymo, judėjimo ir kontrolės“ 6 straipsnio 1 dalies c papunktyje nustatyta, kad akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui arba nustačius trūkumus, kuriems esant akcizas turi būti apmokėtas, teismas pažymėjo, jog Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – ir Teisingumo Teismas) 2001 m. balandžio 5 d. prejudiciniame sprendime byloje C-325/99 (G. van de Water vs. Staatssecretaris van Financi?n) išaiškino, kad valstybės, kurios yra Europos Bendrijos narės, turi teisę pačios nustatyti, kas yra skolininkas, atsakingas už akcizų sumokėjimą. Be to, pagal minėto teismo suformuotą praktiką, vien akcizais neapmokestintos prekės turėjimas yra jos išleidimas vartojimui, kas reiškia, jog tokiu atveju atsiranda ir prievolė mokėti akcizo mokestį.
Žemesnės instancijos teismas
Apibendrindamas pirmosios instancijos teismas pažymėjo, jog neteisėtai laikytų banderolėmis nepažymėtų akcizais apmokestinamų cigarečių konfiskavimas ir vėlesnis jų sunaikinimas nėra esminė naujai atsiradusi aplinkybė, kuri turi įtakos anksčiau atsiradusiai pareiškėjo mokestinei prievolei mokėti akcizus.
IV.
Pareiškėjas A. V. apeliaciniu skundu prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VMI 2010 m. spalio 21 d. Sprendimą, VAGK 2010 m. gruodžio 13 d. Sprendimą ir įpareigoti VMI atlikti jos kompetencijai priskirtus veiksmus dėl Kauno AVMI 2010 m. rugsėjo 10 d. Sprendimo, t. y. panaikinti Kauno AVMI 2010 m. rugsėjo 10 d. Sprendimą ir įpareigoti vietinį mokesčių administratorių iš naujo išnagrinėti pareiškėjo pateiktą prašymą dėl mokestinių procedūrų atnaujinimo ir akcizų perskaičiavimo atsiradus naujoms aplinkybėms bei tokį prašymą patenkinti (b. l. 104-107).
Pareiškėjas pakartoja skunde pirmosios instancijos teismui išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus.
Atsiliepimas
Atsakovas Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos atsiliepimu į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 125-126).
Atsakovas pakartoja atsiliepime į skunda pirmosios instancijos teismui išdėstytas faktines aplinkybes ir nurodytus argumentus. Papildomai pažymi, kad pareiškėjo skunde išdėstyti motyvai neparemti jokiomis teisės normomis ar principais.
Šalies argumentai
Pareiškėjas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikia prašymą sustabdyti šios bylos nagrinėjimą ir kreiptis į Teisingumo Teismą dėl prejudicinio sprendimo priėmimo (gautas 2011 m. spalio 10 d.) (b. l. 136-138).
Pareiškėjas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas netaikė Europos Tarybos direktyvos Nr. 2008/118/EB ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Pareiškėjo vertinimu, neteisinga, jog prekės, kurios buvo konfiskuotos, yra prilygintos prekėms, esančioms laisvoje apyvartoje. Europos Tarybos direktyvoje Nr. 2008/118/EB, nurodoma, kad „akcizas yra tam tikrų prekių vartojimui nustatomas mokestis, neturėtų atsirasti prievolė apskaičiuoti mokestį už akcizais apmokestinamas prekes, kurios tam tikromis aplinkybėmis buvo sunaikintos arba negrįžtamai prarastos“ ir jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo nuomone, būtinas Teisingumo Teismo prejudicinis sprendimas, siekiant Europos Tarybos direktyvų Nr. 92/12/EEB ir Nr. 2008/118/EB dėl akcizais apmokestinamų prekių išaiškinimo dėl akcizo mokesčio taikymo sunaikintoms prekėms, nes direktyvoje nenumatoma, kad gali būti apmokestinamos akcizo mokesčiu teismo nutarimu valstybės naudai konfiskuotos ir sunaikintos prekės, kurios niekada nepaklius į apyvartą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Šioje byloje ginčas kilo dėl pareiškėjui nustatyto sumokėti akcizo mokesčio ir su tuo susijusio mokestinio ginčo proceso atnaujinimo, dėl, pareiškėjo nuomone, naujai atsiradusios aplinkybės – konfiskuotų cigarečių sunaikinimo bei dėl tuo pagrindu priimtų VAGK 2010 m. gruodžio 13 d. sprendimo Nr. 3R-299(2010/01-4R-407), VMI 2010 m. spalio 21 d. sprendimo Nr. (24.4-31-5)-R-9991 „Dėl A. V. skundo“ ir Kauno AVMI 2010 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. (7.4-32.4)-K-12676 „Dėl mokestinių procedūrų atnaujinimo ir akcizų perskaičiavimo“ teisėtumo.
Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, materialinių teisės normų aiškinimu bei tuo pagrindu padaryta išvada, jog mokesčių administratoriai, atsisakydami atnaujinti mokestinio ginčo procesą, kadangi mokestinis ginčas buvo baigtas nagrinėti Vilniaus apygardos administraciniame teisme (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2007 m. lapkričio 29 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo apeliacinį skundą; byla Nr. I-8074-24/2007, b. l. 77-78), priėmė teisingus ir pagrįstus sprendimus, todėl teisėjų kolegija pirmosios instancijos teismo motyvų nekartoja.
Dėl prievolės mokėti akcizą, sunaikinus konfiskuotas cigaretes
Akcizų įstatymo (2004 m. sausio 29 d. įstatymo Nr. IX-1987) 2 straipsnio 1 dalies 2 punkte ir 3 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad apdorotas tabakas (taip pat ir cigaretės) yra akcizais apmokestinama prekė. Akcizų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punkte nurodyta, kad prievolė mokėti akcizus Lietuvos Respublikoje atsiranda už laikomas banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios šio Įstatymo ir jį įgyvendinančių teisės aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, 3 dalyje – kad prievolė mokėti akcizus už šias prekes atsiranda nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių atsiradimo, o 9 dalyje – kad prievolė mokėti akcizus tenka asmeniui, laikančiam nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Pagal Akcizų įstatymo 9 straipsnio 8 dalį, bet kuris asmuo, kuriam prievolė mokėti akcizus atsiranda remiantis šio Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 8 punktu, privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną po prievolės atsiradimo pateikti akcizų deklaraciją ir joje deklaruoti mokėtiną akcizų sumą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios įstatyminės nuostatos yra aiškios, iš jų neabejotinai darytina išvada, jog prievolė mokėti akcizą atsiranda nuo banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių laikymo pradžios momento ir šią prievolę privalo vykdyti asmuo, laikantis nepaženklintas, tačiau privalančias būti paženklintomis, prekes. Mokesčių administratorius, nustatęs, kad pareiškėjas šios pareigos neįvykdė, pagrįstai ir teisėtai nurodė jam šią prievolę įvykdyti (tokios pačios pozicijos Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas laikėsi, pvz., 2006 m. rugsėjo 14 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A575-973/2006, 2008 m. sausio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A438-129/2008).
Pažymėtina, jog yra prievolės mokėti akcizą išimčių. Pirma, pagal Akcizų įstatymo 31 straipsnio 1 dalį be šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytų atvejų nuo akcizų atleidžiamas apdorotas tabakas, jeigu jis sunaikintas prižiūrint kompetentingai institucijai. Šios nuostatos įgyvendinamos Taisyklių nustatyta tvarka. Taisyklių 5 punkte nurodyta, kad nuo apmokestinimo akcizais gali būti atleidžiamas toks sunaikintas apdorotas tabakas, kurį po naujo Lietuvos Respublikos teisės akto, reglamentuojančio apdoroto tabako licencijavimo, gamybos, prekybos, gabenimo ar vartojimo klausimus, įsigaliojimo draudžiama laikyti, gabenti ar parduoti arba kuris dėl kitų priežasčių (pasibaigęs galiojimo terminas, bloga kokybė, pasibaigęs kokybės sertifikato galiojimas ir pan.) yra išimtas iš apyvartos. Taisyklių 6 punkte įtvirtinta, kad draudimas laikyti, gabenti ar parduoti apdorotą tabaką gali būti susijęs su: įstatymuose nustatytų tabako kokybės reikalavimų pasikeitimu (pvz., pakito leidžiamas dervų, nikotino ar anglies monoksido kiekis cigaretėse ar kt.) (6.1 punktas); įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų apdoroto tabako gaminių ženklinimo reikalavimų pasikeitimu (pvz., naujo pavyzdžio banderolių atsiradimas, įpakavimo reikalavimų pasikeitimas ir pan.) (6.2 punktas).
Aiškindamas šias teisės normas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad pagal nurodytas Taisyklių nuostatas nuo akcizo gali būti atleidžiamas toks apdorotas tabakas, kuris Europos Sąjungos teritorijoje yra patekęs į teisėtą apyvartą (t. y. apdorotas tabakas, kuris buvo patekęs į teisėtą apvartą, tačiau dėl tam tikrų Taisyklėse apibrėžtų priežasčių privalo būti išimtas iš apyvartos) (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-129/2008, 2010 m. gruodžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1173/2010; 2011 m. balandžio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-372/2011).
Antra, nors laikomų banderolėmis nepaženklintų akcizais apmokestinamų prekių (cigarečių) tolesnis likimas (taip pat ir jų konfiskavimas, sunaikinimas) prievolei mokėti akcizą įtakos neturi (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gegužės 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-754/2009, 2010 m. birželio 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-916/2010), jei prekės sulaikomos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos, prievolė mokėti akcizą nekyla (žr., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis 2011 m. lapkričio 18 d. administracinėje byloje A143-2619/2011), kadangi prekės nelaikomos importuotomis 1992 m. vasario 25 d. Europos Tarybos Direktyvos 92/12/EEB 5 straipsnio 1 dalies prasme. Tokios praktikos laikomasi ir Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – ir Teisingumo Teismas) praktikoje (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Dansk Transport og Logistik, C‑230/08, 74 p., 81 p.)
Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, jog aplinkybė, kad pareiškėjas Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai laikė nustatyta tvarka banderolėmis nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes (cigaretes), yra nustatyta įsiteisėjusiu Kauno rajono apylinkės teismo 2006 m. birželio 27 d. nutarimu. Vadovaujantis bylos aplinkybėmis, darytina išvada, kad pareiškėjo neteisėtai Lietuvos Respublikoje laikytos cigaretės yra akcizo objektas. Šios išvados nepaneigia ir pareiškėjo nurodoma aplinkybė, jog cigaretės nebuvo grąžintos jo disponavimui, o buvo konfiskuotos ir sunaikintos (b. l. 105). Iš išanalizuoto bylai aktualaus teisinio reglamentavimo bei apibendrintos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Teisingumo Teismo praktikos, teisėjų kolegija, sutikdama su 2011 m. gegužės 12 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimu, konstatuoja, jog cigarečių sunaikinimas neturi įtakos pareiškėjo prievolei mokėti akcizus ir kad Akcizų įstatymo 31 straipsnis, numatantis apdoroto tabako atleidimą nuo akcizų jo sunaikinimo prižiūrint kompetentingai institucijai atveju, pareiškėjui negali būti taikomas, nes šis straipsnis taikomas legaliai apyvartoje esančiam tabakui ir netaikomas fizinių asmenų neteisėtai laikomam tabakui, kaip nustatyta pareiškėjo atveju. Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju prekės nebuvo sulaikytos pirmosios prekių įvežimo į Bendrijos muitų teritoriją muitinės įstaigos zonoje prie Bendrijos išorinės sienos (nustatyta, jog pareiškėjas prekes laikė namuose, (duomenys neskelbtini); byla I-8074-24/2007, b. l. 4), todėl pareiškėjas ir šiuo pagrindu negali būti atleistas nuo prievolės mokėti akcizą.
Nustačius, jog pareiškėjas savo namuose, (duomenys neskelbtini), laikė specialiais ženklais – banderolėmis teisės aktų nustatyta tvarka nepaženklintas akcizais apmokestinamas prekes, kurios Akcizo įstatymo ir jo įgyvendinamųjų aktų nustatyta tvarka privalo būti paženklintos banderolėmis, teisėjų kolegija konstatuoja, jog mokesčių administratorius pagrįstai pareiškėjui nurodė sumokėti mokesčius.
Dėl pareiškėjo prašymo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą
Pareiškėjas prašo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo kreiptis į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą su prašymu priimti prejudicinį sprendimą Europos Sąjungos teisės aktų aiškinimo ar galiojimo klausimu. Pareiškėjas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netaikė Europos Tarybos direktyvos Nr. 2008/118/EB ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą.
Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, jog 2008 m. gruodžio 16 d. Europos Tarybos direktyva 2008/118/EB dėl bendros akcizų tvarkos, panaikinančia Direktyvą 92/12/EEB, (toliau – ir Direktyva 2008/118) tik nuo 2010 m. balandžio 1 d. buvo panaikinta 1992 m. vasario 25 d. Europos Tarybos direktyva 92/12/EEB dėl bendros tvarkos, susijusios su akcizais apmokestinamais produktais, ir jų laikymu, judėjimu ir kontrole (toliau – ir Direktyva 92/12). Vadovaujantis Direktyvos 92/12 6 straipsnio 1 dalimi, „akcizas tampa mokėtinu, kai produktai išleidžiami vartojimui <...>“. Ta pati nuostata taip pat įtvirtino, kad akcizais apmokestinamų produktų išleidimas vartojimui – tai „<...> šių produktų importas, įskaitant ir neteisėtą, jeigu jiems nebuvo pritaikytas laikino akcizo mokėjimo atidėjimo režimas“. Iš esmės analogiškos nuostatos yra įtvirtintos ir pastarąją direktyvą pakeitusios bei šiuo metu galiojančios Direktyvos 2008/118 7 straipsnio 1 dalyje, nustatančioje, kad „prievolė apskaičiuoti akcizus atsiranda išleidimo vartoti metu ir išleidimo vartoti valstybėje narėje“. Cituotoje nuostatoje vartojama „išleidimo vartoti“ sąvoka yra detalizuojama to paties straipsnio 2 dalyje ir apima „<...> akcizais apmokestinamų prekių laikymą joms netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimo, jei tos prekės nebuvo apmokestintos akcizais pagal taikomas Bendrijos teisės ir nacionalinės teisės aktų nuostatas“; „<...> akcizais apmokestinamų prekių importą, įskaitant neteisėtą importą, išskyrus atvejus, kai akcizais apmokestinamoms prekėms jas importavus nedelsiant pritaikytas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas“. Taigi tiek iš Direktyvos 92/12, tiek iš ją pakeitusios Direktyvos 2008/118 nuostatų matyti, kad „išleidimas vartoti“, sąlygojantis prievolės apskaičiuoti ir sumokėti akcizus atsiradimą, apima bet kokį teisėtą ar neteisėtą akcizais apmokestinamų prekių laikymą bei importą netaikant akcizų mokėjimo laikino atidėjimo rėžimo, ar (ir) pastarųjų prekių išleidimą iš šio rėžimo.
Pažymėtina, kad, vadovaujantis paminėtomis Direktyvos 92/12 nuostatomis, kurios yra iš esmės tapačios pacituotoms Direktyvos 2008/118 nuostatoms, akcizais apmokestinamų prekių išleidimo vartoti, kaip tai apibrėžiama Direktyvos 92/12 6 straipsnio 1 dalyje (atitinkamai Direktyvos 2008/118 7 str. 1 ir 2 d.), momentas sutampa su šių prekių apmokestinimo akcizu momentu (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2001 m. balandžio 1 d. sprendimo byloje G. van de Water, C‑325/99, 35 p.; 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje Société Pipeline Méditerranée ir Rh?ne, C-314/06, 28 p.). Kaip matyti iš jau minėtos Teisingumo Teismo praktikos, jeigu po apmokestinimo momento atsiradimo, t. y. akcizais apmokestinamų prekių išleidimo vartoti, šios prekės buvo prarastos, konfiskuotos ir (ar) sunaikintos, tai neturi įtakos apmokestinamojo asmens mokestinėms prievolėms, nebent tokias prekes institucijos sulaiko ir sunaikina joms nepalikus pirmosios muitinės įstaigos, esančios Bendrijos teritorijoje (žr., pvz., 2010 m. balandžio 29 d. sprendimo byloje Dansk Transport og Logistik, C‑230/08, 74, 81 p.).
Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Direktyvos 2008/118 7 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, jog „visiškas akcizais apmokestinamų prekių, kurioms taikomas akcizų mokėjimo laikino atidėjimo režimas, sunaikinimas arba negrįžtamas praradimas dėl paties tų prekių pobūdžio, nenumatytų aplinkybių ar force majeure, arba gavus valstybės narės kompetentingų institucijų leidimą, nelaikomas išleidimu vartoti. <...> Prekės laikomos visiškai sunaikintomis arba negrįžtamai prarastomis, jei jų negalima panaudoti kaip akcizais apmokestinamų prekių.“ Šiuo aspektu pirmiausia pastebėtina, kad pastarosios nuostatos yra nukrypimas nuo bendrosios normos, todėl turi būti aiškinamos griežtai (žr., pvz., Teisingumo Teismo 2007 m. gruodžio 18 d. sprendimo byloje Société Pipeline Méditerranée ir Rh?ne, C-314/06, 30 p.). Ši taisyklė taikoma tik toms akcizais apmokestinamoms prekėms, kurioms iki sunaikinimo arba negrįžtamo paradimo buvo taikomas „akcizo mokėjimo laikino atidėjimo rėžimas“. Kitaip tariant, Direktyvos 7 straipsnio 4 dalis netaikoma atvejams, kai pastarosios prekės buvo sunaikintos ar negrįžtamai prarastos jau po jų išleidimo vartoti šios Direktyvos 7 straipsnio 1 ir 2 dalių prasme.
Teisėjų kolegijai, įvertinus Europos Tarybos direktyvų Nr. 92/12/EEB ir Nr. 2008/118/EB nuostatas bei Teisingumo Teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, nekyla jokių abejonių dėl Europos Tarybos direktyvų Nr. 92/12/EEB ir Nr. 2008/118/EB nuostatų aiškinimo ir taikymo (acte clair doktrina), todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo kreiptis prejudicinio sprendimo į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą.
Atsižvelgusi į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas priimtas išsamiai išanalizavus faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikius ginčo teisinį santykį reglamentuojančias teises normas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo A. V. apeliacinį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. gegužės 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.