Utenos apylinkės teismo nutartis

Byla dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo

byloje Nr. II-2-373/2017

NUTARTIS

2017 m. gegužės 30 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam M. V., jo atstovui advokatui Valdui Rakauskui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi M. V., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą dėl Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-08-19 nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 89N-69329383-16 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. V. Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Utenos AVPK) 2016-08-19 nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, galiojusio iki 2017-01-01 (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalį paskirta 30,00 eurų bauda už tai, kad jis, 2016-08-15 apie 17.35 val., (duomenys neskelbtini), ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), vairuodamas automobilį O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 99 – 100, 119, 127 punktų reikalavimus, nes gyvenvietėje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su priešais važiavusiu automobiliu Peugeot, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo E. S.. Nuo smūgio automobilis O. V., valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) atsitrenkė į gyvenamojo namo tvorą, eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai ir gyvenamojo namo tvora.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas M. V. ginčija 2016-08-19 Utenos AVPK nutarimą, teigdamas, kad jis, vairuodamas automobilį, nepažeidė KET reikalavimų. Jis važiavo Utenos r., (duomenys neskelbtini) pagrindiniu keliu. E. S. vairuojamas automobilis jam sudarė kliūtį iš dešinės pusės ir jis pasuko į kairę, tačiau nepavyko išvengti susidūrimo. Jo automobilis po susidūrimo nuvažiavo į kelkraštį, į kairę pusę pagal jo judėjimo kryptį ir apgadino tvorą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeitė iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869), kurio 5 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog kitais, 5 straipsnio 2 ir 3 dalyse nenurodytais, atvejais teisena vyksta pagal iki 2017-01-01 galiojusį ATPK. Dėl šių priežasčių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas nagrinėjamas pagal ATPK nuostatas.

M. V. nepripažino padaręs pažeidimą, tačiau jo kaltė įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais.

Nukentėjusi E. S. parodė, kad ji automobiliu Peugeot įvažiavo į kelią sukdama į kairę pusę. Ji, įvažiavusi į savo eismo juostą ir nuvažiavusi apie 10 m., pamatė iš priekio kelio viduriu dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris atsitrenkė į jos vairuojamą automobilį. Transporto priemonių susidūrimas įvyko jos eismo juostoje. Smūgis buvo į priekinę jos automobilio dalį ir nubloškė automobilį nuo kelio. M. V. vairuotas automobilis po susidūrimo dar šiek tiek pavažiavo ir atsitrenkė į tvorą.

Nukentėjęs A. P. parodė, kad eismo įvykio metu buvo apgadinta jo namą juosianti tvora.

Liudytojas S. M. parodė matęs kaip E. S. išvažiavo nuo parduotuvės teritorijos į kelią. Ji prieš įvažiuodama į kelią buvo sustojusi ir sukdama į kairę įvažiavo į savo pusę. Mano, kad E. S. automobilis prieš susidūrimą buvo visiškai įvažiavęs į savo eismo juostą, nes jo už medžių nebesimatė. Susidūrimo nematė, nes užstojo medžiai, girdėjo tik trenksmą.

Liudytojas A. B., eismo įvykio vietoje buvęs pareigūnas, parodė, kad jo manymu susidūrimas įvyko kelio važiuojamojoje dalyje, Peugeot jau įvažiavus į savo eismo juostą ir kažkiek metrų pavažiavus link Jūžintų pusės.

Eismo įvykio ekspertizė nustatė, kad tikėtinas M. V. automobilio O. V. greitis prieš pat susidūrimą ir susidūrimo metu buvo 82 km/h, Peugeot 307 – 13 km/h. Tikėtina eismo įvykio eiga: automobilis Peugeot 307, vairuojamas E. S., iš šalia kelio esančios teritorijos kairiojo posūkio trajektorija apie 13 km/h greičiu įvažiavo į Žirgų g. važiuojamąją dalį, kai tuo metu šia gatve iš kairės pusės apie 82 km/h greičiu artėjo M. V. vairuojamas automobilis O. V.. Automobiliui Peugeot 307 įvažiuojant į dešinę važiuojamosios dalies pusę, esant įstrižai važiuojamosios kelio dalies, automobilis O. V. pasuko į kairę nuo buvusios judėjimo krypties ir įvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę. Automobiliai susidūrė priekinėmis dalimis, dešinėje eismo juostoje pagal automobilio „Peugeot 307“ važiavimo kryptį. Tikėtina, kad M. V. veiksmai – maksimalaus leistino greičio viršijimas ir nepriimtinas manevravimas - turėjo tiesioginį priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu (b.l.58-68).

Nukentėjusios E. S., liudytojo S. M. parodymai apie eismo įvykio aplinkybes sutampa su eismo įvykio ekspertizės išvadomis. Ta aplinkybė, kad apgadintos abiejų automobilių priekinės dalys paneigia M. V. parodymus, jog E. S. vairuojamas automobilis įvažiavo į pagrindinį kelią sudarydamas kliūtį šiuo keliu tiesiai judančiam jo automobiliui. Eismo įvykio ekspertizės duomenimis automobiliai susidūrė dešinėje eismo juostoje pagal automobilio Peugeot 307 važiavimo kryptį. M. V. neneigia, kad automobilių susidūrimas įvyko kairėje kelio pusėje pagal jo važiavimo kryptį. Ekspertas padarė tikėtiną išvadą, kad M. V. vairuojamam automobiliui važiuojant maksimaliu leistinu 50 km/h greičiu, susidūrimas nebūtų įvykęs. Taigi, M. V. veiksmai – maksimalaus leistino greičio viršijimas ir manevravimas į priešingos krypties eismui skirtą važiuojamosios dalies pusę – lėmė eismo įvykio kilimą.

Tuo tarpu E. S., įvažiuodama į kelią iš šalia esančios teritorijos, pažeidė KET reikalavimus - duoti kelią tiesiai važiuojančioms transporto priemonėms, tik tuo atveju, jei ji turėjo objektyvią galimybę matyti daugiau kaip 64 m atstumu esantį automobilį O. V. ir nustatyti, kad jis juda žymiai viršydamas maksimalų leistiną greitį. E. S. tokiu atveju vengdama automobilio O. V. keliamos grėsmės eismo saugumui, turėjo sustoti ir neįvažiuoti į važiuojamąją kelio dalį.

Byloje nesurinkta įrodymų, kad E. S., prieš įvažiuodama į kelią, matė atvažiuojantį M. V. vairuojamą automobilį ir turėjo galimybę nustatyti jo greitį. Ji teigia jokio artėjančio automobilio nemačiusi. Be to, susidūrimas įvyko jos eismo juostoje, vadinasi ne ji, o M. V. išvažiavo į priešingą eismo juostą ir sudarė kliūtį priešais judančiam jos automobiliui.

M. V. pažeidė KET 9 punkto reikalavimus, nes nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, 99, 100, 119 punktų reikalavimus, nes išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, 127 punkto reikalavimus, nes važiavo viršydamas leistiną greitį.

M. V. padaryti KET pažeidimai nulėmė nukentėjusiems E. S. ir A. P. priklausančio turto apgadinimą. Jo veiksmai atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį.

Utenos AVPK išsamiai, visapusiškai ir tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nustatė faktines bylos aplinkybes, taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas ir teisingai pripažino, jog M. V. veika atitinka ATPK 127 straipsnio 2 dalies sudėtį, administracinė nuobauda individualizuota ir paskirta tinkamai.

Esant šioms aplinkybėms, M. V. skundas atmestinas ir Utenos VPK 2016-08-15 nutarimas Nr. 89N-69329383 paliktinas nepakeistas (ATPK 302 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

M. V. skundą atmesti ir Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2016-08-15 nutarimą Nr. 89N-69329383 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Utenos rajono apylinkės teismą.