Alytaus apylinkės teismo įsakymas

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokuroro Andriaus Braso pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą Nr. 01-1-49830-16, kurioje S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, registruota Darbo biržoje, neteista,

kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje (2 veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

kaltinamoji S. M. 2016 m. spalio 21 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktiniu G. M. metu, tyčia savo mažametei dukrai V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), spausdama rankos pirštais dešinę ranką padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais dešinio žasto srityje, tempė V. M. už plaukų, stumdė. Tokiais savo veiksmais smurtaudama, šeimos nariui-mažametei dukrai V. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Be to, 2017 m. vasario 8 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui su mažamete dukra V. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tyčia dulkių siurblio galva sudavė smūgį V. M. į veidą, rankos delnu sudavė mažiausiai šešis smūgius į veidą ir suėmusi tampė už rankų, tuo nukentėjusiajai V. M. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejuose žastuose, tokiais savo veiksmais smurtaudama ir mušdama, šeimos nariui-mažametei dukrai V. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Šiais veiksmais S. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje.

Pažymėtina, kad 2016 m. spalio 22 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-49830-16, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl mažamečiui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo, t. y. dėl to, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 21.30 val., S. M. smurtavo prieš savo mažametę dukrą V. M., gimusią (duomenys neskelbtini). 2016 m. lapkričio 28 d. Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorė R. K. priėmė nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą įtariamajai susitaikius su nukentėjusiąja (b. l. 130-132). 2017 m. vasario 8 d. Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Prienų rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-06285-17, pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, dėl mažamečiui padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo ar fizinio skausmo sukėlimo, t. y. dėl to, kad 2017 m. vasario 8 d., apie 19.40 val., S. M., konflikto metu sudavė smūgius mažametei dukrai V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini). 2017 m. vasario 17 d. priimtas nutarimas atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-49830-16 (patvirtintas 2017 m. vasario 20 d. Prienų rajono apylinkės teismo nutartimi) (b. l. 10-11). Ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-49830-16 ir Nr. 01-1-06285-17 sujungti, paliekant ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-49830-16 (b. l. 13).

Iš kaltinamosios S. M. 2017 m. vasario 23 d. apklausos protokolo (b. l. 154-155) matyti, kad ji pilnai prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir parodė, kad su sutuoktiniu G. M. kartu gyvena jiems priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena jų mažametė dukra V. M., gimusi (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 21 d., vakare, tikslaus laiko neprisimena, ji ir dukra V. M. buvo namuose. Ji pati buvo išgėrusi alkoholio. Į namus sugrįžo sutuoktinis G. M., tarp jų kilo žodinis konfliktas dėl dukros V. M. elgesio. Į konfliktą kišosi ir V. M.. Ji bandė V. M. patraukti, kad ji nesikištų į konfliktą, iš pykčio jai timptelėjo už plaukų, stumtelėjo ir suėmė už rankos. Buvo įpykusi, kad dukra priekaištauja. Po šio įvykio susitaikė, toliau kartu gyveno. 2017 m. vasario 8 d., vakaro metu, tikslaus laiko neprisimina, pas ją svečiavosi draugai, išgėrė alkoholio. Draugams išėjus namuose liko ji ir V. M.. Tarp jos ir dukros V. M. kilo žodinis konfliktas dėl V. M. iš rankų nepaleidžiamo mobilaus ryšio telefono, šio konflikto metu ji bandė iš V. M. atimti telefoną, jai buvo sugriebusi ir suspaudusi už rankų. V. M. jos neklausė. Tiksliai neprisiminė dėl apsvaigimo nuo alkoholio šio įvykio aplinkybių, bet galėjo iš pykčio suduoti smūgius dukrai į veidą. Pilnai prisipažįsta padariusi abi nusikalstamas veikas, padariusi dukrai nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlusi fizinį skausmą. Dukros V. M. atsiprašė, su ja susitaikė, dukra ir sutuoktinis G. M. jai pretenzijų neturi. Nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikaltimų. Šiuo metu laikinai nedirba, turi santaupų, todėl prašo ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant baudą.

Iš nukentėjusiosios V. M. 2016 m. spalio 26 d. apklausos protokolo (b. l. 28-29) matyti, kad jos motina yra S. M., tėtis G. M.. Šeima gyvena (duomenys neskelbtini). 2016 m. spalio 21 d. vakare pas mamą atėjo jos draugė, kartu jos balkone gėrė. Grįžo namo tėtis, kuris kiek pabuvęs išėjo. Mama būdama išgėrusi pradėjo klausinėti, kur tėtis. Ji atsakė, kad išėjo aplankyti anūkės. Mama pradėjo šaukti, kad ji meluoja. Ji mamą pavadino negražiu žodžiu. Ji norėjo išeiti pasiimti į laiptinę šuniuką, mama neišleido. Mama ją stūmė, mušė rankomis per rankas, kojas, sudavė į šoną, tempė už plaukų. Ji šaukė, norėjo paskambinti tėčiui. Grįžo tėtis. Mama su tėčiu pykosi.

Iš nukentėjusiosios 2016 m. vasario 9 d. apklausos protokolo (b. l. 72-73) matyti, kad 2017 m. vasario 8 d., apie 19 val., pas mamą buvo atėję du vyrai ir moteris, gėrė. Ji buvo kitame kambaryje. Paskui visi išėjo, namuose liko ji ir mama S. M.. Mama pradėjo tvarkytis, siurbė siurbliu. Ji ant grindų virtuvėje pamatė nukritusį riešuto lukštą, jį pakėlė nuo grindų ir pasakė ant mamos „tingine tu“, tada nuėjo į kambarį. Mama S. M. atėjo paskui ir siurblio galva sudavė jai vieną smūgį į žandikaulį. Jai skaudėjo, bet praėjo. Mama S. M. rėkė ant jos, tuo metu jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino tėtis G. M., ji atsiliepė ir laikė prie savęs telefoną. Telefonas buvo įjungtas, su tėčiu G. M. nekalbėjo, nes ant jos šaukė mama. Mama bandė iš jos atimti telefoną laikydama jai už rankos, dėl ko savo rankos nagais įdrėskė į dešinę ranką. Ji telefono neatidavė. Kadangi ji telefono nepaleido mama jai sudavė rankos delnu mažiausiai šešis smūgius į veidą ir paėmusi iš jos telefoną nuėjo į virtuvę. Kai mama nuėjo į balkoną parūkyti, ji pabėgo iš namų pas tetą R. B..

Iš liudytojo G. M. 2016 m. spalio 21 d. ir 2017 m. vasario 9 d. apklausos protokolų (b. l. 40-41, 79-80) matyti, kad 2016 m. spalio 21 d., apie 20 val., grįžo į namus, esančius (duomenys neskelbtini). Namuose buvo nepilnametė dukra V. M.. Žmonos S. M. namuose nebuvo. Jis išėjo apie pusvalandžiui pas gimines, V. M. liko namuose. Eidamas namo laiptinėje išgirdo triukšmą, priėjęs prie savo buto durų pamatė, kad laiptinėje jų šuniukas. Įėjęs į butą pamatė, kad žmona S. neblaivi ir muša dukrą V.. S. M. rankomis ją tąsė už plaukų, drabužių. Paklausus kas vyksta, dukra nieko neatsakė. Jis puolė prie mergaitės, atskyrė ją nuo S. M. ir iškvietė policiją. 2017 m. vasario 8 d., dirbo, vakare apie 19.40 val., paskambino dukrai V. M., kuri namuose buvo likusi su mama S. M.. V. M. atsiliepė, bet su juo nekalbėjo. Jis klausydamas per telefoną girdėjo kaip S. M. šaukė ant V. M.. Dukra verkė. Jis suprato, kad sutuoktinė gali smurtauti prieš dukrą. Kadangi, jis iš darbo namo sugrįžti negalėjo, todėl paskambino pagalbos telefonu ir pranešdamas, kad žmona smurtauja prieš dukrą iškvietė policiją. Vėliau paskambino V. M., kuri paaiškino, kad yra pas tetą R. B.. Sugrįžus į namus dukra jam paaiškino, kad S. M. ją skriaudė, mušė siurbliu ir rankos delnu.

Iš liudytojos R. B. 2017 m. vasario 10 d. apklausos protokolo (b. l. 87-88) matyti kad S. M. yra jos giminaitė. S. M. su vyru G. M. ir jų mažamete dukra V. M. gyvena netoli jos (duomenys neskelbtini). Su V. M. ji sutaria draugiškai. 2017 m. vasario 8 d., vakaro metu apie 6.09 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino V. M., kuri paaiškino, kad motina S. M. jai neleidžia naudotis mobiliuoju telefonu ir pas juos yra svečių, su kuriais motina S. M. geria alkoholį. V. M. pasiūlė ateiti pas ją, ji atsakė, kad gali jos neleisti. Apie 20 val. sugrįžusi į namus rado laiptinėje jos laukiančią V. M., kuri buvo be striukės, apsiverkusi. V. M. pasiteiravus kas nutiko, ji paaiškino, kad pabėgo iš namų, nes motina S. M. jai sudavė smūgį siurbliu į žandikaulį ir apdraskė rankas. V. M. ji nusivedė į savo butą ir ji liko miegoti pas ją. V. M. paaiškino, kad konfliktas kilo dėl to, kad ji motiną pavadino tingine. Akivaizdžių sužalojimų ant V. M. kūno nematė, mergaitė buvo išsigandusi.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamosios S. M., nukentėjusiosios V. M., liudytojų G. M. ir R. B. parodymų, kaltę dėl kaltinamosios padarytų nusikalstamų veikų taip pat patvirtina ir kiti faktiniai bylos duomenys:

2016 m. spalio 24 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 50), kurioje nurodyta, kad V. M. nustatyta poodinės kraujosruvos ir odos nubrozdinimai dešinio žasto srityje. Sužalojimas padarytas penkių trauminių poveikių pasėkoje ir kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas;

2017 m. vasario 14 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 69-70), kurioje nurodyta, kad V. M. padaryta kraujosruvos odoje ir poodyje abiejuose žastuose. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimas kvalifikuojamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas;

2016 m. spalio 21 d. tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (b. l. 18-21), kuriame užfiksuota, kad 2016 m. spalio 21 d. 21.40 val., (duomenys neskelbtini), S. M. mušė rankomis ir tampė už plaukų savo mažametę dukrą;

2017 m. vasario 8 d. tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (b. l. 54-56), kuriame užfiksuota, kad 2017 m. vasario 8 d., 19.40 val. gavus pranešimą, kad neblaivi mama muša vaiką, nuvykus į (duomenys neskelbtini), rasta neblaivi S. M. (nustatytas 2,17 promilių girtumas), mažametės mergaitės namuose nebuvo, motina negalėjo paaiškinti kur mergaitė. Bendraujant su V. M., ji paaiškino, kad mama rėkė, tampė už rankos ir sudavė delnu per nugarą;

2016 m. spalio 22 d. apžiūros protokolas (b. l. 23-26), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute;

2017 m. vasario 8 d. apžiūros protokolas (b. l. 59-65), kuriame užfiksuota, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) esančiame bute;

2016 m. spalio 21 d. asmens blaivumo testas (b. l. 90), kuriame nurodyta, kad 2016 m. spalio 21 d. 22.14 val. S. M. nustatytas 2,10 promilių girtumas.

Prokuroro pareiškimas dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu tenkintinas.

Iš aukščiau išdėstytų ir aptartų įrodymų visumos matyti, kad S. M. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. 2016 m. spalio 21 d., apie 21.30 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto su sutuoktiniu G. M. metu, tyčia savo mažametei dukrai V. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), spausdama rankos pirštais dešinę ranką padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodinėmis kraujosruvomis ir odos nubrozdinimais dešinio žasto srityje, tempė V. M. už plaukų, stumdė. Tokiais savo veiksmais smurtaudama, šeimos nariui-mažametei dukrai V. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą. Be to, 2017 m. vasario 8 d., apie 19.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiame bute, būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kilus žodiniam konfliktui su mažamete dukra V. M., gimusia (duomenys neskelbtini), tyčia dulkių siurblio galva sudavė smūgį V. M. į veidą, rankos delnu sudavė mažiausiai šešis smūgius į veidą ir suėmusi tampė už rankų, tuo nukentėjusiajai V. M. padarydama nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kraujosruvomis odoje ir poodyje abiejuose žastuose, tokiais savo veiksmais smurtaudama ir mušdama, šeimos nariui-mažametei dukrai V. M. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą ir sukėlė fizinį skausmą.

Įstatymas numato, kad dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti. Už S. M. padarytas nusikalstamas veikas gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė – bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų, todėl pagal įstatymo nuostatas nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Civilinis ieškinys byloje nepareikštas. Protokole, kurį pasirašė kaltinamoji, jai buvo išaiškinta galimybė procesą užbaigti baudžiamuoju įsakymu, ji susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis ir jas suprato. Kaltinamoji S. M. sutiko, kad prokuroras kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamoji S. M. sutiko dėl siūlomos jai paskirti bausmės rūšies ir dydžio (b. l. 160-162) – už nusikalstamą veiką (numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje) įvykdytą 2016 m. spalio 21 d. paskirti 24 MGL baudą, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, už nusikalstamą veiką (numatytą BK 140 straipsnio 3 dalyje) įvykdytą 2017 m. vasario 8 d. paskirti 24 MGL baudą, įpareigojant per 6 mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurios atsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltinamosios asmenybę, ankstesnį kaltinamosios elgesį, aplinką, kurioje padaryta nusikalstama veika, teismo manymu, yra teisinga bausmės rūšis pirmą kartą teisiamam asmeniui.

Skirdamas bausmę teismas vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kaltinamoji padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas – nesunkius nusikaltimus prieš artimą žmogų – dukrą. Kaltinamosios S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, laikytina tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamosios S. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte, laikytina tai, kad ji nusikalstamas veikas padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Bylos duomenimis nustatyta, kad S. M. praeityje neteista (b. l. 101-102), nebausta administracine tvarka, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 99), nedirba (b. l. 98), registruota darbo biržoje (b. l. 99), narkologo ir psichiatro įskaitoje neįrašyta (b. l. 94). Nukentėjusioji civilinio ieškinio nereiškia. Pranešimas apie sprendimą užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu nukentėjusiosios įstatyminiam atstovui G. M. įteiktas 2017 m. vasario 23 d. (b. l. 167).

Pagal BK 64¹ straipsnį, kai baudžiamoji byla baigiama baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis kaltę pripažįsta, jam skiriama bausmė tuo pačiu baudžiamuoju įsakymu sumažinama trečdaliu, todėl kaltinamosios atžvilgiu taikytinas BK 64¹ straipsnis, ir paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į kaltinamąją charakterizuojančią medžiagą (neteista, nebausta administracine tvarka, darbingo amžiaus asmuo) S. M. prašymas dėl baudos išdėstymo tenkintinas ir S. M. nustatytinas ilgesnis skirtinos baudos sumokėjimo terminas – 4 mėnesių (b. l. 162, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 352 straipsnio 1 dalis, Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

S. M., vadovaujantis BPK 119 straipsniu iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo paliktina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. M. (b. l. 157-158).

Kaltinamoji S. M. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikyta nuo 2016 m. spalio 21 d. 21.45 val. iki 2016 m. spalio 22 d. 17.40 val. (b. l. 115, 116-117) ir nuo 2017 m. vasario 8 d. 21.00 val. iki 2017 m. vasario 10 d. 9.50 val. (b. l. 136-137, 139), todėl kardomojo kalinimo laikas įskaitytinas į paskirtą bausmę (BK 65-66 straipsniai).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 – 422 straipsniais,

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (už 2016 m. spalio 21 d. veiką) ir paskirti jai paskirti 24 MGL (903,84 Eur) baudą, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (už 2017 m. vasario 8 d. veiką) ir paskirti jai paskirti 24 MGL (903,84 Eur) baudą, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis paskirtas bausmes subendrinti iš dalies jas sudedant ir S. M. paskirti galutinę subendrintą 30 MGL (1 129,80 Eur) baudą, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. M. paskirti galutinę bausmę skirti 20 MGL (753,30 Eur) baudą, įpareigojant per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnio 9 dalimi į paskirtosios bausmės laiką įskaityti S. M. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2016 m. spalio 21 d. 21.45 val. iki 2016 m. spalio 22 d. 17.40 val., ir nuo 2017 m. vasario 8 d. 21.00 val. iki 2017 m. vasario 10 d. 9.50 val., t. y. 3 (paras), jas prilyginant 6 MGL (225,96 Eur) baudai.

Išaiškinti S. M., kad baudžiamuoju įsakymu paskirta bauda turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą per 4 (keturis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos. Jeigu bauda nesumokama savanoriškai, ją priverstinai išieško antstolis pagal nuosprendį priėmusio teismo išduotą vykdomąjį raštą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir nebendrauti, neieškoti ryšių su nukentėjusiąja V. M., S. M. palikti galioti iki baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti S. M., kad ji, nesutikdama su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti Prienų rajono apylinkės teismui prašymą, reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajai pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąją kalta, gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei kaltinamoji nepasinaudoja teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.