- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-11-26
- Bylos Nr.
- II-156-1111/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 4-33-3-00051-2024-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Dainius Gecevičius
- Pažeidėjas
- R. P.
- Nukentėjusysis
- uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas, draudimo vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
- 16.9.4.1Pavojingas vairavimas (ANK 420 str. 1 d.)
- 21.10.4Apylinkės teismo sprendimas byloje dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje (ANK 642 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato M. N. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 27 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7613-2024.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir AVPK) Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus vyresnysis tyrėjas 2024 m. birželio 27 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7613-2024 (toliau – ir skundžiamas nutarimas) paskyrė R. P. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 420 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams, pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams. Vadovaujantis ANK 38 straipsniu paskyrė galutinę administracinę nuobaudą – 200 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 5 mėnesiams.
R. P. nubaustas už tai, kad 2024 m. kovo 25 d. 16 val. 47 min., Plungės r. sav., krašto kelio Plungė-Vėžaičiai, 17,580 km, vairuodamas administracinio nusižengimo protokole nurodytą krovininę transporto priemonę („Volvo FH“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su puspriekabe („Narko“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), kelyje nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, prieš pradėdamas lenkti kitą krovininę transporto priemonę („Man“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)) su puspriekabe (valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, dėl ko pilnai nebaigęs lenkimo manevro pradėjo grįžti į savo eismo juostą, neužtikrino saugus atstumo nuo lenkiamos transporto priemonės, ir privertė kitos transporto priemonės vairuotoją imtis neatidėliotinų veiksmų savo saugumui užtikrinti, taip sukeldamas pavojingą situaciją, dėl ko lenkiamos krovininės transporto priemonės su puspriekabe vairuotojas, siekdamas išvengti susidūrimo, staigiai stabdė ir suko į kelkraštį, kur jo vairuojama krovininės transporto priemonė su puspriekabe tapo nevaldoma, nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Lenkė vietoje, kurioje pagal kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Tai yra, lenkė kitą ta pačia kryptimi tiesiai važiavusią krovininę transporto priemonę su puspriekabe kelio ruože, kuris paženklintas siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija (KET 3 priedas 1.1) skiriančia priešingų krypčių transporto srautus ir draudžiančia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo įuosta. Tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 4 p., 9 p., 136 p., 136.4 p., 136.5 p., 140 p., 140.7 punktą.
Šalies argumentai
Administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovas advokatas M. N. pateikė skundą dėl minėto nutarimo. Prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną.
Skunde nurodė, kad su priimtu nutarimu nesutiktina, kadangi šis nutarimas priimtas vadovaujantis subjektyviomis prielaidomis, pažeidžiant administracinių bylų nagrinėjimą reglamentuojančių teisės normų reikalavimus, nepašalinus įrodymų tyrimo metu kilusių prieštaravimų ir atitinkamai pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principus, pats tyrimas buvo atliktas neobjektyviai ir šališkai, nesiekiant visapusiškai ir objektyviai įvertinti visas bylos aplinkybes ir nesigilinant į bylos faktines, teisiškai reikšmingas aplinkybes, taip grubiai pažeidus materialinės ir procesinės teisės normų reikalavimus bei asmens teisę j teisingą, nešališką ir objektyvų bylos nagrinėjimą, todėl yra naikintinas.
2024-03-25 apie 16 val. darbdaviui priklausančiu miškovežiu VOLVO, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) su priekaba, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), R. P. važiavo iš Klaipėdos į Plungę keliu Vėžaičiai-Plungė. Pravažiavęs įsukimą į Kulių mstl., artėdamas prie kavinės „Karčiama“, jis ėmė lenkti priekyje važiavusį cemento vilkiką su priekaba. Lenkimo metu šio vilkiko vairuotojas nežymiai padidino greitį ir važiavo prie kelio viduryje esančios punktyrinės kelio ženklinimo linijos, taip apsunkindamas ir trukdydamas lenkimo manevrui. Baigiant lenkimo manevrą iš priekio dideliu greičiu ėmė artėti lengvasis automobilis BMW. Todėl R. P. taip pat padidino greitį ir aplenkęs minėtą cemento vilkiką grįžo į savo eismo juostą. Vairuotojas skubėjo užbaigti lenkimo manevrą ir grįžti į savo eismo juostą, kadangi įvertinęs savo vairuojamo vilkiko su puspriekabe ilgį bei lenkiamo cementovežio su priekaba gabaritus, norėjo greičiau atlaisvinti kelią iš priekio atvažiuojančiam automobiliui, tuo tarpu lenkiamos transporto priemonės vairuotojas šias aplinkybes, abiejų vilkikų gabaritus ignoravo, greičio nemažino ir arčiau dešiniojo kelkraščio nesitraukė.
Atkreipia dėmesį, kad cementovežio vilkiko lenkimas buvo pradėtas ir užbaigtas leidžiamoje kelio dalyje, jokių tai draudžiančių kelio ženklų (kelio ženklinimo) nebuvo. Pagal Kelių eismo taisyklių 138 punkto nuostatas, „Lenkiamos transporto priemonės vairuotojui draudžiama trukdyti aplenkti didinant važiavimo greitį arba kitais veiksmais. Šiuo atveju lenkiamo vilkiko vairuotojas ne tik padidino nežymiai greitį, bet ir važiavo arčiau punktyrinės linijos-kelio vidurio, o ne arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. (KET 119 punkto nuostatos), taip apsunkindamas R. P. vairuojamo vilkiko lenkimo manevrą bei pailgino lenkimui reikiamo laiko tarpą. Atsižvelgtina, kad KET 4 punktas numato, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. Įvertinus faktines bylos aplinkybes, darytina išvada, kad eismo įvykio priežastis buvo ne R. P. inkriminuojamas KET 136.5 punkto pažeidimas, o paties lenkiamo cementovežio vairuotojo KET 4, 119, 126 ir 138 punktų nesilaikymas, ko pasėkoje nesuvaldė savo vairuojamos transporto priemonės.
Motyvuojamoji dalis
ANK 420 straipsnio 1 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė už lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti. Minėtas straipsnis numato atsakomybę už šias alternatyvias veikas: 1) transporto priemonių vairavimą vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus; 2) lenkimą vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti; 3) vairavimą neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse; 4) pavojingų situaciją sukėlusį (t. y. privertusį kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimą; 5) tokią pat pavojingą situaciją sukėlusį įvažiavimą į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus. Atsakomybę pagal šį straipsnį užtraukia bent vienos iš šių pirmiau nurodytų veikų padarymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022-06-28 nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-67-387/2022).
Institucijos surašytame administracinio nusižengimo protokole, kuriame apibrėžiamos asmeniui inkriminuojamo kaltinimo ribos, R. P. inkriminuojamas kaltinimas vykdant lenkimo manevrą kur tai draudžiama (KET 140 p. 7 p.), o taip pat, kad nebaigęs lenkimo manevro, jis grįžo į savo eismo juostą, ko pasėkoje jo aplenkto cementovežio vairuotojas stabdė, nesuvaldė savo transporto priemonės ir nuvažiavo nuo kelio (KET 136 p. 5 p.). Tokie institucijos inkriminuoti kaltinimai, apibrėžti ANK protokole ir ANK nutarime, yra nepagrįsti, prieštaraujantys faktinėms aplinkybėms, liudytojų parodymams bei grindžiami prielaidomis, o pats tyrimas atliktas šališkai ir neobjektyviai.
Surašytame protokole ir nutarime institucijos atstovas nurodo, kad administracinis nusižengimas padarytas Plungės rajono savivaldybės, krašto kelyje Plungė-Vėžaičiai 17,580 kilometre, kur galioja KET 3 priedo I skyriaus 1.1 punkte numatyta siaura ištisine kelio horizontaliojo ženklinimo linija ir atitinkamai šioje vietoje lenkti draudžiama. Vis tik šie argumentai prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms ir liudytojų parodymams, o būtent: 2024-03-26 Klaipėdos AVPK Plungės raj. PK tyrėjos V. M. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad eismo įvykis įvyko kelyje Plungė-Vėžaičiai 16,5 kilometre, šioje vietoje rastas nuo kelio nuvažiavusio cementovežio „MAN“ vairuotojas M. N. T. y. skiriasi įvykio adresas ir pačių policijos pareigūnų parodymai. 16,5 kilometre jokios siauros ištisinės kelio horizontaliojo ženklinimo linijos draudžiančios lenkti nėra. Antra, 2024-03-29 apklausiamas liudytojas A. K. nurodė, kad miškovežis lenkė cementovežį esant punktyriniam horizontaliojo kelio ženklinimui tarp eismo juostų (KET 3 priedo I skyriaus 1.7.p), kas nedraudžia atlikti lenkimo.
Institucijos pareigūnai atlikdami tyrimą ir rinkdami įrodymus nevertino esančių prieštaravimų tarp liudytojų parodymų, o rėmėsi išimtinai kaltinimui palankiomis aplinkybėmis. Atkreipia dėmesį į prieštaravimus tarp liudytojų A. K. ir M. T.. A. K. nurodo, kad prieš jį važiavo automobilis VW PASAT, tada miškovežis, o prieš miškovežį cementovežis. Tuo tarpu M. T. nurodo, kad už Klaipėdos raj. Tilvikų kaimo miškovežis prisivijo cementovežį ir taip jie visi važiavo iki Plungės rajono Kulių mstl. Tačiau jokio automobilio AUDI A4 ir VW PASAT šis liudytojas nemini.
Taip pat nevertinti ir nepašalinti prieštaravimai tarp liudytojų D. N. ir A. K. - pastarasis nurodo, kad lenkimas pradėtas esant punktyrinei kelio ženklinimo horizontaliai linijai, tuo tarpu D. N. nurodo, kad „cementovežio vairuotojas lenkimą pradėjo per ištisinę liniją“.
Antra, D. N. teigia, kad matė lenkimą iš pusės kilometro atstumo. Kaip per pusės kilometro nuotolį lengvajame automobilyje įmanoma įžiūrėti, koks buvo kelio ženklinimas, kur buvo puspriekabės galas ties cementovežio kabina, ypač važiuojant iš priekio, liudytojas nenurodo. Tokias aplinkybes galima matyti išimtinai iš šono ir iš artimo atstumo, tačiau jokiu būdu ne iš pusės kilometro atstumo. Tokia apklausa suponuoja prielaidą dėl tyrimą atlikusio pareigūno objektyvumo ir šališkumo, kadangi iš pusės kilometro nuotolio tokių aplinkybių matyti neįmanoma, turint omenyje, kad matomumą užstojo ir važiavę sunkvežimiai, t. y. tiek miškovežis tiek cementovežis, o pats liudytojas važiavo lengvojoje transporto priemonėje. Todėl šiuo atveju teismas turėtų atkreipti dėmesį ne tik į teisinius, bet ir loginius aspektus ir vertinti įrodymus vadovaudamasis ne tik įrodymų vertinimo ir įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais bei bendraisiais teisės principais, taip pat ir sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais.
Visų šių aplinkybių tyrimą atlikusios institucijos pareigūnai nesiaiškino ir prieštaravimų nešalino. Tai dar labiau kelia abejones dėl nešališko ir objektyvaus įvykio tyrimo, kadangi matyti, kad liudytojai buvo apklausiami šališkai, formuluojant kaltinimui palankius paaiškinimus, tačiau nesiekiant išsiaiškinti objektyvių įvykio aplinkybių.
Kaip matyti tyrimas buvo atliekamas su išankstine nuostata, kad eismo įvykio kaltininkas yra R. P., iš esmės nesiaiškinant aplinkybių ar asmuo kaltas nusižengimo padaryme ir nesiaiškinant kokią įtaką eismo įvykiui turėjo cementovežio vairuotojo veiksmai, kai jis padidindamas greitį ir važiuodamas kelio viduriu sutrukdė užbaigti A. P. lenkimo manevrą. Ir būtent dėl tokių cementovežio vairuotojo veiksmų, lenkimo manevras truko ilgesnį laikotarpį, o taip pat tokiu būdu pats lenkiamo automobilio vairuotojas nesilaikė saugaus atstumo nuo jį aplenkusios R. P. vairuojamos transporto priemonės (pažeidė KET 126 punkto nuostatas) kas įtakojo eismo įvykio kilimą.
Pažymi, kad liudytojui M. T., kuris apklausiamas nurodė, kad „miškovežis lėtai lenkė cementovežį“ išvis nebuvo užduotas klausimas dėl kokios priežasties lenkimo manevras vyko lėtai, koks kelio ženklinimas buvo lenkimo metu. Todėl įvertinus prieštaravimus tarp liudytojų parodymų bei pačių vilkikų vairuotojų tikslinga buvo atlikti parodymų patikrinimą vietoje. Taip pat nesiaiškinta kokiu greičiu važiavo liudytojo D. N. vairuojamas automobilis BMW, toks klausimas jam apskritai nebuvo užduotas.
Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) vyriausioji tyrėja, atliekanti skyriaus viršininko funkcijas, pateikė atsiliepimą į skundą. Nurodė, kad su skundu nesutinka.
Įvykio aplinkybes patvirtina administracinio nusižengimo byloje apklausti liudytojai (A. K., M. T., D. N., M. N.), taip pat ir pačio R. P. iš karto po įvykio 2024-03-25 pateiktas paaiškinimas. Tai, kad lenkimas pradėtas kertant ištisinę ženklinimo liniją nurodė apklausimas liudytojas M. N., o tai, kad lenkimo manevras baigtas vėl kertant ištisinę ženklinimo liniją skiriančia priešingų krypčių transporto srautus, nurodė apklausiamas liudytojas A. K..
Iš byloje esančių duomenų taip pat akivaizdu, kad R. P. vairuodamas transporto priemonę ir atlikdamas lenkimo manevrą akivaizdžiai viršijo ir leistina važiavimo greitį minėtame kelio ruože, nes pagal byloje esančius duomenis, jo lenkiama transporto priemonė važiavo 74 km/h greičiu, tai yra galimai nežymiai viršydama leistiną (70 km/h) minėtame kelio ruože važiavimo greitį.
Priešingai, nei teigiama skunde, byloje nėra nustatyta jokių esminių prieštaravimų dėl nusižengimo padarymo aplinkybių, nustatyta, kad dėl kilusios pavojingos situacijos atsiradimo buvo netinkami, pažeidžiantys Kelių eismo taisyklių reikalavimus R. P. veiksmai, kurie lėmė pavojingos eismo saugumui situacijos atsiradimą, privertimą lenkiamos transporto priemonės vairuotoją imtis būtinų veiksmų siekiant išvengti eismo įvykio kilimo (priešpriešais važiavo automobilis), staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę ir staigiai sukti ją į kelkraštį, dėl to transporto priemonė tapo nevaldoma ir nuvažiavo nuo kelio.
Pažymėjo, kad prieš pradėdamas lenkimo manevrą R. P. privalėjo įsitikinti, kad lenkimas bus atliktas nepažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimų, lenkimas bus pradėtas ir baigtas lenkti leidžiamame kelio ruože, lenkiant bus užtikrinamas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės ir baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, tačiau to nepadarė.
R. P. skunde nurodomos aplinkybės akivaizdžiai prieštarauja faktinėms įvykio aplinkybėms, skunde teikiama tikrovės neatitinkanti informacija siekiant perkelti atsakomybę kitiems, Kelių eismo taisyklių reikalavimus paisantiems eismo dalyviams, keičiami nusižengimo fiksavimo metu pateikti jo paties parodymai, kurie teikiamame skunde nėra nuoseklūs ir keičiami siekiant išvengti neigiamų pasekmių už padarytą nusižengimą, pasirinkta nesąžininga gynybos taktika.
Akivaizdu, kad R. P. prieš atlikdamas pavojingą manevrą, turėjo visas galimybes pavojingos situacijos išvengti, galėjo pavojingai nelenkti, priekyje maksimaliu minėtame kelio ruože leidžiamu greičiu važiuojančios transporto priemonės ir važiuoti nepažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimų, tačiau to nepadarė.
Nutarimas ne teismo tvarka byloje priimtas išanalizavus visas bylos aplinkybes, konstatavus, kad nėra jokių abejonių dėl administracinio nusižengimo padarymo, nagrinėjimo metu atsižvelgiant į tai, kad administracinę atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta, skirta 200 eurų sankcijoje numatyta bauda ir administracinio poveikio priemonė - teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 5 mėnesių terminui. Prašo skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. prašė tenkinti skundą jame nurodytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad pradėjo ir baigė lenkti leistinoje vietoje. Viskas yra sufabrikuota, jis to nepadarė. Kai sužinojo numerius, tada jį pradėjo gaudyti per bendradarbį. „(duomenys neskelbtini)“, jie po pietų važiuoja lėtai ir į telefonus įlindę, tempia gumą, stabdo. Kai pradėjo lenkti, didino greitį. Praėjo 4 valandos, kai jam paskambino bendradarbis, paklausė, koks jo priekabos numeris. Jis nieko nepagalvojęs pasakė. Tada bendradarbis jam pasakė, kad jis nuvertė cementovežį. Vairuotojas rankoje laikė telefoną, filmavo kelią, tačiau tai buvo jau kitą kartą. Lenkimo metu iš priekio automobilių jam nebuvo. Jo bendradarbis R. P. jo paklausė, ar jis aplenkė baltą cementovežį. Negalėjo paaiškinti, kodėl kovo 25 d. apklausiamas policijos paaiškino, kad jam priešprieša važiavo automobilis.
Teismo posėdyje nukentėjusiojo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovas T. D. paaiškino, kad jų cementovežis yra žalios spalvos, vilkikas su balta priekaba. Jų automobiliuose yra sumontuota sekimo įranga, GPS. Policijai pateikė šiuos duomenis. Taip pat buvo nuskaitytos tachografo kortelės. Toje vietoje leistinas greitis yra 70 km/h, jų vairuotojas važiavo apie 75 km/h greičiu. Todėl lenkiant turėjo būti viršytas greitis. Atvykus į eismo įvykio vietą matė, kad mašina buvo nuvažiavus jau geroku atstumu, negu prasideda ištisinė linija, nesibaigiant ištisinei linijai. Kaip vairuotojas jiems paaiškino, miškovežio vairuotojas lenkė per ištisinę liniją, priešpriešais pasirodžius automobiliui turėjo grįžti į savo juostą, taip sukliudė jų vairuotojui ir nustūmė jų vairuotoją į kelkraštį, ko pasėkoje jų automobilis nuvirto.
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas M. S. parodė, kad pagal iškvietimą vyko į šį įvykį. Įvykio vietoje sutiko M. N., kuris paaiškino, kad jam važiuojant iš Klaipėdos į Plungę, ties kavine „Karčema“, jį pradėjo lenkti vilkikas, vairuojamas R. P., kuris per anksti pradėjo baigti lenkimo manevrą, todėl jis turėjo stabdyti, keisti važiavimo kryptį, ko pasekoje nuvažiavo į griovį ir nuvirto ant šono. Negalėjo paaiškinti, kurį kilometrą nurodė kaip įvykio vietą. Įprastai pasižiūri į kelio ženklą kilometrinį ir atskaičiuoja nuo jo. Negalėjo paaiškinti, kodėl jo nurodyta įvykio vieta skiriasi nuo AN protokole nurodytos įvykio vietos. Tiksliai negali pasakyti, berods ištisinė linija buvo įvykio vietoje. Komentuodamas eismo įvykio schemą paaiškino, kad įvykio vieta buvo ties kelio ženklu Nr. 703, žyminčiu degalinę. Nuo šio ženklo buvo matuojamas atstumas iki sunkvežimio galinės ašies, 38,4 m. Schemoje yra pažymėjęs ištisinę liniją. Negalėjo paaiškinti, kokia linija buvo už schemos.
Teismo posėdyje liudytoja policijos pareigūnė V. M. parodė, kad reagavo į šį įvykį. Buvo gautas pranešimas, kad nuo kelio nuvažiavo sunkiasvorė transporto priemonė. Pats nuvažiavęs asmuo taip pat skambino į policiją pranešdamas, kad nuvažiavo į griovį, nes jį lenkė kita sunkiasvorė transporto priemonė, kuri laiku negrįžo į savo juostą, ko pasėkoje asmuo buvo priverstas stabdyti, kad išvengti susidūrimo. Įvykio vieta buvo 16,5 kilometre, kelias Plungė-Vėžaičiai. Tai nustatė matuojant. Tikriausiai matavo kolega, kuris jau davė parodymus (M. S.). Ji pati nematavo kilometražo. Įprastai nuo kilometražo stulpelio automobilyje nusistato nulį ir važiuoja iki įvykio vietos. Negalėjo paaiškinti, kodėl protokole užfiksuota skirtinga įvykio vieta. Negalėjo nurodyti kokios buvo kelio ženklinimo linijos įvykio vietoje. Cementovežio vairuotojas neprašė pakeisti savo pirminius parodymus.
Teismo posėdyje liudytojas policijos pareigūnas S. G. parodė, kad jis šioje byloje surašė protokolą P. už 2 KET pažeidimus. Jis tyrė surinktą medžiagą. Protokolą rašė išanalizavęs medžiagą, apklausęs liudytojus, buvo 3 liudytojai lengvųjų automobilių vairuotojai ir apvirtusio automobilio vairuotojas. Neprisimena kokį kilometražą nurodė protokole, gal 16, bijo suklysti. AN protokole nurodytas 17,58 įvykio vieta, gali būti. Dėl šių duomenų įrašymo į protokolą bijo suklysti, dažniausiai kolegos nustato įvykio vietoje, tarnybiniame pranešime nurodo, o jis dar tikslina pagal byloje surinktus duomenis, pagal nuotraukas, pagal „maps“ žemėlapį, jei reikia važiuoja į įvykio vietą. Jam nebuvo neaiškumų dėl įvykio vietos. Neprisimena, kas suklydo, bet įvykio vieta yra prie kelio ženklo „Degalinė“, tai ir dabar galima tai patikslinti. Abejoja, kad jis pats galėjo suklysti. Vadinasi, kad jis patikslino įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių eismo juostas. Prieš įvykio vietą jau buvo ištisinė linija, ne mažiau 100 m. Tai jam yra žinoma pagal žemėlapius, be to, šita vieta yra dažnai važiuojama ir iš atminties žino, kad ten taip yra. Komentuodamas įvykio vietos schemą paaiškino, kad yra užfiksuotas kelio ženklas 703 „Degalinė“, vilkikas gulėjo, priekabos galinis ratas už 38 metrų, toliau yra ištisinė linija link Plungės. Čia gal nėra nubrėžta, bet dar šiandien žiūrėjo žemėlapyje, ištisinė linija yra virš 100 m nuo ženklo link Klaipėdos. Schemoje yra pabrūkšniuota dėl vietos stokos.
Teismo posėdyje liudytojas M. N. parodė, kad jis iš Klaipėdos grįžinėjo į Plungę. Vėžaičiuose per veidrodėlį pastebėjo, kad iš paskos važiuoja sidabrinis vilkikas „Volvo“. Jį iš karto atpažino, kad tai „(duomenys neskelbtini)“ transporto priemonė. Jis visą kelią stengėsi jį lenkti, bet matyt nebuvo galimybės. Tada privažiavo iki Kulių, prieš „Karčemą“ užeigą bandė apsilenkti, bet nepavyko, neaplenkęs grįžo į jo važiuojamąją dalį ir nustūmė jį nuo kelio. Lenkiant dar vienas į kitą pasižiūrėjo, buvo akių kontaktas, tik vilkiko kabina prasilenkė ir jam suko po ratais, o jis išvengdamas automatiškai spaudė stabdį ir traukėsi į šoną, ko pasekoje jį nutraukė į šalikelę ir apvirto. Jo asmeninė nuomonė yra tokia, kad vairuotojas visaip bandė lenkti, gal iš neapykantos ar iš pykčio gavosi, kad vos ne tyčinis, toks vaizdas susidarė. Jam ilgą laiką nepavyko aplenkti, „jis sėdėjo jam ant galinio buferio“, kaišiojo priekį. Iš priekio jei ir buvo automobilis, tai tikrai toli, buvo galimybė apsilenkti. Įvykio vietoje greitis 70 km/h, tiksliai nepamena, gal keli metrai prieš ištisinę liniją jisai išėjo lenkti, bet jisai lenkimą darė ant ištisinės linijos. Matė galinius numerius (duomenys neskelbtini), prie jo pribėgusių liudytojų prašė, kad pasivytų šį vilkiką. Liudytojas, kurio šiandien nemato, nusivijo jį ir paėmė registraciją. Pats važiavo gal truputį virš 70 km/h. Vairuodamas mobilaus ryšio telefonu nesinaudoja, ant ausies turi laisvų rankų įrangą. Turi ausinuką „džiabra“ modelį. Neatliko jokių lenkimui trukdančių veiksmų, dar kaip tik susilėtino, numetė greitį. Negali pasakyti, koks buvo stabdymo kelias, gal 20, gal 30 metrų. Lenkimo manevras įvyko greitai, gal 10 sekundžių, gal nė tiek. Būdamas įvykio vietoje neprašė policijos pareigūnės pakeisti pirminius parodymus.
Teismo posėdyje liudytojas A. K. parodė, kad važiavo iš galo ir matė, kaip miškovežis pilnai neaplenkęs betonvežio rikiavosi į savo juostą ir betonvežis bandydamas išvengti susidūrimo traukėsi į šalikelę ir tada apvirto. Tai suprato pagal tai, nes matėsi, kad miškovežio pusė priekabos yra prie betonvežio kabinos. Jis pats buvo už 1 mašinos. Buvo betonvežis, viena mašina ir tada jis. Miškovežis jau lenkė tada. Buvo betonvežis, miškovežis, kita mašina ir jis. Kelio ženklinimo, linijų neprisimena, negali atsakyti. Ką sakė apklausiamas policijos buvo teisybė, o dabar nepamena, negali tiksliai atsakyti, tada geriau prisiminė įvykio aplinkybes. Po tiek laiko negali atsakyti ar iš priekio buvo atvažiuojantis automobilis.
Teismo posėdyje liudytojas D. N. parodė, kad matė kaip kas įvyko iš priekio važiuodamas su savo automobiliu. Miškovežis lenkė betonvežį ir matė, kad miškovežis į savo juostą grįžta per anksti. To pasekoje nustūmė nuo kelio betonvežį. Kad kontaktas būtų buvęs nematė, bet matėsi, kad grįžta į savo juostą per anksti ir to pasekoje betonvežiui reikėjo trauktis į šalikelę, kad išvengti susidūrimo. Pats buvo apie 600 m atstumu, kai pamatė, kad vyksta lenkimas. Kiek truko lenkimo manevras negali pasakyti. Koks buvo kelio ženklinimas įvykio vietoje, neatkreipė dėmesio.
Teismo posėdyje liudytojas M. T. parodė, kad prisimena tuos faktus, kurie buvo labiausiai užkliuvę, kad vilkikas, kuris sukėlė avariją pradžioje buvo už jo važiuojančio automobilio ir vilkikas jį aplenkė. Vilkikas elgėsi labai manevringai norėdamas aplenkti kitus automobilius, važiuojant link „Karčemos“ buvo aplenktas dar vienas automobilis lengvasis, raudonos spalvos. Dar priekyje buvo fūra su biriu kroviniu. Toje vietoje, kur yra „Karčemos“ kavinė, įvyko eismo įvykis. Jį aplenkęs vilkikas bandė aplenkti ir kitą vilkiką ir to pasekoje vilkikas išvažiavęs į priešingą juostą lenkdamas kliudė kitą vilkiką ir to pasekoje vilkikas nebeturėdamas kaip išvengti situacijos sukosi į dešinę bandydamas sustoti ar pasitraukti ir nuvažiavo į šoną ir apsivertė. O aplenkęs vilkikas, kuris lenkė ir per ištisinę eismo juostą, nuvažiavo toliau kaip niekur nieko. Šitie dalykai yra 100 procentų matyti, dėl jų yra tikras. Iš apvirtusio vilkiko ištraukus nukentėjusįjį, šis paklausė ar gali nusekti avariją sukėlusį vilkiką ir padiktuoti numerius. Jis tai ir padarė, sėdo į savo automobilį ir pradėjo vytis. Suradęs vilkiką užsifiksavo jo numerius ir padiktavo nukentėjusiajam. Kad tai buvo tas vilkikas nusprendė pagal laiką, iš policijos komisariato buvo parodytos dvi nuotraukos, pagal laiką dvi fūros, kurios buvo važiuojančios tuo laiku ir būtent, kai buvo užfiksuota avarija, po 15 minučių ir buvo prie Plungės žiedo netoli „Lidlo“ tas pats vilkikas, kuris sukėlė avariją, buvo dar priartinta nuotrauka, teigė, kad tie patys ir numeriai, puspriekabė. Spalva ta pati, puspriekabė, tikrai negalėjo sumaišyti. Lenkimo manevro metu buvo toli iš priekio atvažiuojantis automobilis, lenkiančio vilkiko vairuotojas suprato, kad nespės baigti lenkimo, sukosi į savo juostą, to pasekoje stumdamas kitą vairuotoją į šoną ir dėl to buvo sukelta avarija. Buvo tiesus kelias, negalėjo būti kitų aplinkybių dėl ko buvo taip staigiai priimtas sprendimas grįžti į savo juostą neužbaigiant lenkimo. Iš priekio buvo juodos spalvos „Audi“, kuri taip pat ten sustojo. Kur buvo atliktas lenkimas, tikrai buvo ištisinė linija, kai buvo pradėtas lenkimas, o lenkimas jau buvo daromas punktyrinė. Kai lenkimas buvo daromas buvo ištisinė linija, link „Karčemos“ punktyrai.
Teismas konstatuoja:
skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. To paties straipsnio 6 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.
Kelių eismo taisyklių 4 punkte nurodyta, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu. KET 9 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Pagal KET 136 punktą vairuotojams rekomenduojama vengti nebūtinų lenkimo manevrų. Prieš pradėdamas lenkti, vairuotojas privalo imtis papildomų atsargumo priemonių ir įsitikinti, kad: 136.4. lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės; 136.5. baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei. Pagal KET 140 punktą lenkti draudžiama: 140.7. kelių ruožuose, kur priešingų krypčių transporto srautus skiria Taisyklių 3 priede nustatytas horizontalusis ženklinimas 1.1, 1.3, 1.4, 1.10 (iš ištisinės linijos pusės) ir 1.15.
Iš pirmiau nurodytų duomenų matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. P. nepripažįsta savo kaltės dėl administracinių nusižengimų padarymo. Parodė, kad lenkimą atliko saugiai ir leistinoje vietoje, viskas yra sufabrikuota.
Tačiau R. P. parodymus paneigia įvykį tiesiogiai mačiusių liudytojų M. N., A. K., D. N., M. T. parodymai, kad R. P. vairuojamas miškovežis lenkė M. N. vairuojamą cementovežį, pilnai nebaigęs lenkimo manevro grįžo į savo juostą, todėl M. N. siekdamas išvengti susidūrimo turėjo staigiai stabdyti vairuojamą transporto priemonę, keisti važiavimo kryptį sukant į kelkraštį, ko pasekoje nuvažiavo nuo kelio ir apvirto. Byloje nėra duomenų, kurie leistų abejoti minėtų liudytojų parodymų patikimumu.
Pažymėtina, kad pats R. P. 2022-03-25 duodamas paaiškinimus policijos pareigūnei parodė, kad lenkimo metu priešprieša parvažiavo automobilis, dėl ko jis ir turėjo kiek greičiau sugrįžti į savo eismo juostą ir pabaigti lenkimo manevrą. Kad vilkiko vairuotojas dėl jo kaltės buvo priverstas staigiai stabdyti bei keisti važiavimo kryptį, sutinka ir dėl to gailisi.
Atkreiptinas dėmesys, kad minėtame paaiškinime R. P. nenurodė, kad lenkiamo automobilio vairuotojas didino greitį, nevažiavo prie eismo juostos dešiniojo krašto, šios aplinkybės buvo nurodytos tik skunde ir teismo posėdyje. Teismo vertinimu, be paties R. P. parodymų byloje nėra duomenų apie tai, kad liudytojas M. N. vairuodamas cementovežį tyčia atliko veiksmus, trukdančius lenkimui.
Skundžiamame nutarime ir AN protokole yra nurodyta, kad įvykio vieta yra Plungės r. sav., krašto kelio Plungė-Vėžaičiai, 17,580 km. Eismo įvykio vietos schemoje ir policijos pareigūnės V. M. tarnybiniame pranešime yra nurodyta, kad įvykio vieta yra minėto kelio 16,5 km.
Teisme apklaustas eismo įvykio schemą sudaręs policijos pareigūnas M. S. negalėjo paaiškinti, kodėl jo nurodyta įvykio vieta skiriasi nuo AN protokole nurodytos įvykio vietos. Tiksliai negali pasakyti, berods ištisinė linija buvo įvykio vietoje. Komentuodamas eismo įvykio schemą paaiškino, kad įvykio vieta buvo ties kelio ženklu Nr. 703, žyminčiu degalinę. Nuo šio ženklo buvo matuojamas atstumas iki sunkvežimio galinės ašies, 38,4 m. Schemoje yra pažymėjęs ištisinę liniją. Negalėjo paaiškinti, kokia linija buvo už schemos. Teisme apklausta policijos pareigūnė V. M. parodė, kad ji pati nematavo kilometražo. Negalėjo paaiškinti, kodėl protokole užfiksuota skirtinga įvykio vieta.
Teisme apklaustas AN protokolą surašęs policijos pareigūnas S. G. paaiškino, kad esant reikalui įvykio vieta yra tikslinama pagal nuotraukas, žemėlapius. Neprisimena, kas suklydo, bet įvykio vieta yra prie kelio ženklo „Degalinė“, tai ir dabar galima tai patikslinti. Abejoja, kad jis pats galėjo suklysti. Vadinasi, kad jis patikslino įvykio vietą. Įvykio vietoje buvo ištisinė linija, skirianti priešingų krypčių eismo juostas. Prieš įvykio vietą jau buvo ištisinė linija, ne mažiau 100 m. Tai jam yra žinoma pagal žemėlapius, be to, šita vieta yra dažnai važiuojama ir iš atminties žino, kad ten taip yra. Komentuodamas įvykio vietos schemą paaiškino, kad yra užfiksuotas kelio ženklas 703 „Degalinė“, vilkikas gulėjo, priekabos galinis ratas už 38 metrų, toliau yra ištisinė linija link Plungės. Čia gal nėra nubrėžta, bet dar šiandien žiūrėjo žemėlapyje, ištisinė linija yra virš 100 m nuo ženklo link Klaipėdos. Schemoje yra pabrūkšniuota dėl vietos stokos.
Kaip pirmiau minėta, eismo įvykis nutiko vykstant nuo Vėžaičių link Plungės, neprivažiavus kavinės „Karčema“, ties ženklu 703 „Degalinė“. Byloje taip pat yra UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikti mašinos (duomenys neskelbtini) sekimo duomenys prieš avariją, kuriuose užfiksuota, kad automobilis yra sustojęs neprivažiavęs prieš pat kavinę „Karčema“ esančio tvenkinio.
Aiškinantis aplinkybes dėl eismo įvykio vietos, teismo posėdyje buvo peržiūrėti „Google“ programos žemėlapiai. Nustatyta, kad šalia autobusų stotelės, esančios ties kavine „Karčema“, yra kilometrus žymintis ženklas, kuriame nurodytas 17 kilometras nuo Plungės ir 19 kilometras nuo Vėžaičių. 16 kilometras yra dar arčiau Plungės ir jau pravažiavus kavinę „Karčema“ vykstant nuo Vėžaičių link Plungės. Tai leidžia daryti išvadą, kad įvykio vieta yra Plungės r. sav., krašto kelio Plungė-Vėžaičiai, 17,580 km.
Eismo įvykio vietos schemoje yra užfiksuota, kad įvykio vietoje kelias paženklintas ištisine linija, skiriančia priešingus transporto srautus. „Google“ programos žemėlapiuose taip pat matyti, kad ištisinė linija yra tiek prieš įvykio vietą, tiek ir už jos, ties ženklu 703 „Degalinė“.
Apibendrinant byloje nustatytas aplinkybes pripažįstama, kad skundžiamas nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl jis paliekamas nepakeistas ir skundas netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 641 straipsniu, 636 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2024 m. birželio 27 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-7613-2024 nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto R. P. atstovo advokato M. N. skundo netenkinti.
Nutartis per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo jos kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rūmus.