- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-06
- Bylos Nr.
- TS-5-929/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Paužaitė
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Paužaitė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo A. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atliekančio bausmę Vilniaus pataisos namuose, skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – ir komisija) 2016 gruodžio 14 d. nutarimo dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos netaikymo nuteistajam
Aprašomoji dalis
nustatė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. gegužės 11 d. nuosprendžiu A. K. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 str. 2 d., 302 str. 1 d., 149 str. 1 d., taikant BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 5 dalis, jam paskirta galutinė subendrinta bausmė – 4 metų 6 mėnesių laivės atėmimo bausmė. Bausmės pradžia 2014 m. birželio 5 d. Bausmės pabaiga 2018 m. gruodžio 5 d.
Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija, remdamasi komisijos posėdžio, įvykusio 2016 m. gruodžio 8 d., Vilniaus pataisos namuose, 2016-12-08 protokolu Nr. 58-53 bei vadovaudamasi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 164 straipsnio 2 dalimi, apsvarsčiusi nuteistojo prašymą lygtinai paleisti jį iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvadą, įvertinusi nuteistojo elgesį bausmės atlikimo metu, jam taikytas socialinės reabilitacijos priemones bei jų įvykdymo rezultatus, nusikalstamo elgesio riziką, nustatytą pagal OASys metodiką, kitas aplinkybes, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo, 2016 m. gruodžio 14 d. nutarimu Nr. 59-292 (toliau – ir Nutarimas) nutarė netaikyti nuteistajam A. K. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Komisija Nutarime nurodė, kad atsižvelgiant į nuteistojo vidutinę nusikalstamo elgesio riziką – 55 balus, kriminalinę patirtį, praeityje pažeistas lygtinio paleidimo, bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, būdingą nusikaltimams modelį, nepadarytas išvadas dėl ankstesnio gyvenimo stiliaus ir būdo, mąstymą ir elgesį, nedidelę atliktą laisvės atėmimo bausmės dalį bei kitas Nutarime išvardintas aplinkybes, darytina išvada, jog A. K. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos šiuo metu neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei teisingumo principo įgyvendinimo.
Vilniaus miesto apylinkės teisme 2016-12-23 gautas A. K. skundas, kuriuo nuteistasis prašo panaikinti komisijos 2016-12-14 nutarimą ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde teigiama, kad komisija jo prašymą dėl lygtinio paleidimo išnagrinėjo nekompetentingai ir paviršutiniškai. Teigia, kad pataisos įstaigoje dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose bei teisinio ir socialinio švietimo programose. Nuobaudų neturi, be sargybos dirba už pataisos įstaigos ribų, iš gaunamos algos moka nepilnamečio vaiko įlaikymą, turi pažymą dėl įdarbinimo laisvėje. Palaiko ryšius su artimaisiais, už gerą elgesį buvo išleistas į laisvę trims paroms atostogų. Nutarime nebuvo atsižvelgta į tai, kad laisvu laiku jis vykdė savanorišką aplinkos tvarkymą Rasų kapinėse ir Vilniaus sunkų ligų centre. Šios aplinkybės rodo jo norą toliau nenusikalsti, būti pilnaverčiu visuomenės nariu. Be to, akcentuojama tai, kad lygtinis asmens paleidimas iš pataisos įstaigos nėra jo atleidimas nuo paskirtos bausmės, jis yra prižiūrimas, stebimas, jam nustatomi įpareigojimai, suvaržymai.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 str. 1 d. numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų (2015 m. birželio 23 d. įstatymo Nr. XII-1818 redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. rugsėjo 1 d.).
Sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo taikymą iš pataisos įstaigos klausimą svarbu ne tik tai, kad asmuo atitinka formaliąsias sąlygas, kurioms esant gali būti sprendžiamas klausimas dėl jo lygtinio paleidimo, bet ir įvertinti tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Vertinant galimybę taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos apsvarstomas nuteistojo prašymas lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir socialinio tyrimo išvada, įvertinamas nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu, jam taikytos socialinės reabilitacijos priemones ir jų įvykdymo rezultatai, nusikalstamo elgesio rizika, kitos aplinkybės, kurios gali turėti įtakos sprendimui dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo tikslingumo (BVK 164 str. 2 d.). Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad lygtinis paleidimas nėra taikomas formaliais pagrindais, formalių kriterijų atitikimas yra tik lygtinio paleidimo klausimo svarstymo sąlyga, bet ne pagrindas nuteistajam lygtinį paleidimą taikyti.
Iš nuteistojo asmens bylos nustatyta, kad A. K. nuteistas 2015-05-11 Vilniaus miesto apylinkes teismo nuosprendžiu pagal LR BK 180 str. 2 d., 302 str. 1 d. ir 149 str. 1 d. – 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Bausmės pradžia 2014-06-05, bausmės pabaiga 2018-12-05. Pusę paskirtos bausmės nuteistasis atliko 2016-09-05. Neatliktos bausmės dalis - 1 metai 11 mėnesių.
Įvertinęs Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-14 nutarime išdėstytas išvadas teismas nustatė, kad jame įvertintos ne tik formalios lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, bet ir kiti kriterijai, į kuriuos turėtų būti atsižvelgta nagrinėjant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo iš pataisos įstaigų. Nuteistojo skundo argumentai, kad komisijos nutarimas nekompetentingas ir paviršutiniškas, jame neatsižvelgiama į jį teigiamai charakterizuojančius veiksnius – deklaratyvūs ir nepagrįsti. Teismas nustatė, kad sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą buvo įvertinta tai, nuteistasis šiuo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų nepažeidė, dalyvavo adaptacijos, pataisos, integracijos į visuomenę programose bei teisinio ir socialinio švietimo programose, jam suteikta teisė išvykti be sargybos už pataisos įstaigos ribų, turi baldžiaus specialybę, dirba be sargybos, turi pažymą dėl įsidarbinimo, moka pagal patvarkymus dėl vaiko išlaikymo išieškojimo, palaiko teigiamus ryšius su artimaisiais. Šios aplinkybės, nurodytos ir A. K. skunde, teigiamai charakterizuoja nuteistąjį. Tačiau nutarime atsižvelgta ir į tai, kad A. K. yra 12 kartų teistas. Vienam iš nusikaltimų būdingas modelis. Per bausmės atlikimo laikotarpį nebuvo baustas, bet ir neskatintas. Nusikaltimus paties teigimu dažniausiai padarydavo išgėręs, bet pataisos įstaigoje nedalyvavo priklausomybių tematikos užsiėmimuose. Įvertinus pakartotinio nusikalstamumo riziką nuteistasis priklauso vidutinei rizikos grupei (55 balai). 55 balų rodiklis priklauso nuo rizikos veiksnių – kintamųjų, kurie prognozuoja nusikalstamą elgesį, nes įrodytas ryšys tarp tų veiksnių ir didesnės nusikalstamo elgesio motyvacijos. Vienu pagrindiniu šių veiksnių, didinančių pakartotino nusikalstamumo riziką, laikytini ankstesni asmens teistumai. Bylos medžiaga nustatyta, kad A. K. praeityje, už tyčinių nusikalstamų veikų padarymą teistas 12 kartų. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad A. K. jau keturis kartus buvo taikytas lygtinis paleidimas, vieno iš kurių sąlygas jis pažeidė. Taip pat kartą buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, kurio sąlygas jis taip pat pažeidė. Taigi, nepaisant A. K. ne vieną kartą parodyto pasitikėjimo, jis ir toliau elgėsi nusikalstamai, sąmoningai pažeidinėdamas visuomenėje nusistovėjusias elgesio taisykles, kas parodo, jog nuteistasis dėl anksčiau padarytų nusikaltimų jokių išvadų nedaro, šiuo metu atlieka galutinę subendrintą už kelias nusikalstamas veikas paskirtą bausmę (už sunkų tyčinį nusikaltimą nuosavybei panaudojant smurtą, už apysunkį tyčinį nusikaltimą ir už sunkų tyčinį nusikaltimą žmogaus seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui). Šie duomenys yra itin reikšmingi charakterizuojant jo asmenybę, elgesį iki bausmės atlikimo. Taip pat, kaip jau buvo minėta, ankstesni teistumai didina nusikalstamo elgesio vertinimo rizikos rodiklius, kuriems įstatymų leidėjas suteikia itin didelę reikšmę sprendžiant klausimą, ar asmenį galima toliau taisyti neizoliuotą nuo visuomenės. Tokių itin piktybiškų ir pavojingų veiksmų atlikimas neabejotinai duoda pagrindą laikyti, kad nuteistasis negali būti pataisytas tik tokia laisvės atėmimo bausme, kurią jis jau yra atlikęs, tuo labiau kad bausmės tikslai yra ne tik pataisyti nubaustąjį, bet ir jį nubausti, taip užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Pataisos namų įstaigoje taikomos prevencinės priemonės daro teigiamą įtaką nuteistajam, tačiau būtent šios priemonės, izoliavus nuteistąjį A. K., užkerta jam jau įprastą gyvenimo būdą – nusikalstamumą. Taikyti lygtinį paleidimą šiuo metu netikslinga, nes šios priemonės taikymas A. K., neatlikusiam didelės bausmės dalies, prieštarautų bausmės paskirčiai.
Teismas teigiamai vertina tai, jog bausmės atlikimo metu A. K. dalyvavo adaptacijos, pataisos ir integracijos į visuomenę programose, teisinio ir socialinio švietimo programose, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane nustatytas priemones, pataisos įstaigoje dirba, gauna atlyginimą, kriminalinį elgesį palaikančių bei diskriminacinių nuostatų nereiškia, bausmės atlikimo rėžimo reikalavimų nepažeidinėja, tačiau kartu teismas pažymi, kad A. K. pataisos įstaigoje elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis asmuo. Aukščiau nurodytos aplinkybės rodo teigiamą paskirtos bausmės poveikį nuteistojo elgesiui, jo stengimąsi mažinti nusikalstamo elgesio riziką, tačiau lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo įstaigos gali būti taikomas tik tada, kai yra pagrindas manyti, kad asmuo pakeitė savo elgesį, požiūrį į visuomenėje priimtas elgesio taisykles, ateityje daugiau nenusikals ir, kad jau yra pasiekti asmeniui paskirtos bausmės tikslai. Taigi spręsdami šį klausimą tiek Komisijos nariai, tiek teismas, atsižvelgia ne vien į nuteistojo prašyme pateiktas aplinkybes tačiau įvertina visus nuteistojo asmenybę charakterizuojančius duomenis.
Tokiu būdu teismas pripažįsta, kad įvertinus materialiąsias lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas – ar nuteistasis būdamas paleistas iš pataisos įstaigos laikysis įstatymų ir nenusikals – įvertinus esamą pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra ne žema, bet vidutinė, kitas reikšmingas aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe (duomenis apie asmenį iki nuteisimo) ir su padarytomis nusikalstamomis veikomis (padarytų nusikalstamų veikų pobūdį bei pavojingumą), į didelę likusios neatliktos bausmės dalį – Komisijos nutarimu priimtas sprendimas, kuriuo buvo konstatuota, jog šiuo metu lygtinis A. K. paleidimas iš pataisos namų neužtikrintų bausmės tikslų realizavimo bei tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo - visiškai pagrįstas ir realiai atitinka esamą situaciją, grįstą ne prielaidomis, bet faktais. Lygtinis paleidimas turi būti taikomas ne vien tik pasitikėjimo vertiems, bet ir jį pateisinantiems asmenims. Išanalizavęs visas aplinkybes, peržiūrėjęs nuteistojo asmens bylą, teismas sutinka su komisijos nuomone, kad A. K. nėra pakankamai įvertinęs savo praeities, nėra padaręs reikalingų išvadų, abejotinos nuteistojo pastangos vykdyti įsipareigojimą doru elgesiu bei stropiu darbu įrodyti, jog ateityje nebedarys nusikalstamų veikų, vykdys kitų įstatymų reikalavimus.
Remdamasis išdėstytu teismas pripažįsta, kad Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-14 nutarimas Nr. 59-292 netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo yra pagrįstas, motyvuotas ir teisėtas, jo naikinti nėra pagrindo, todėl nuteistojo A. K. skundas atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 str. 4 d. 1 p. teismas,
nutarė:
A. K. skundą dėl Vilniaus pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos 2016-12-14 nutarimo Nr. 59-292 atmesti.
Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.