Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2016-02-15 · Civilinė byla Nr. 2S-211-538/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-02-15
Bylos Nr.
2S-211-538/2016
Teisminio proceso Nr.
2-10-3-00750-2015-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Almantas Padvelskis
Atsakovas
I. J.
Ieškovas
A. E. M.
Civilinė byla Nr. 2S-211-538/2016(Proceso Nr. 2-10-3-00750-2015-6)Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.1.7.5; 3.1.7.9.
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2016 m. vasario 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Almantas Padvelskis, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovės I. J. atskirąjį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-10 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo A. E. M. ieškinį atsakovei I. J. dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovas pareiškė ieškinį atsakovei dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo. Parengiamojo teismo posėdžio metu ieškovo atstovė ir atsakovė pareiškė, kad sutinka sudaryti taikos sutartį pagal ieškinio reikalavimus, t. y. šalių sudaromos taikos sutarties sąlygos atitinka ieškinio pareiškimo 10 punkto reikalavimus. Ieškovo atstovė nurodė, kad nereikalauja žyminio mokesčio atlyginimo, tačiau prašė atlyginti turėtas atstovavimo išlaidas. Atsakovė sutiko su taikos sutarties sąlygomis pagal ieškinio reikalavimų 10 punktą, tačiau nesutiko su bylinėjimosi išlaidų atlyginimu.

Žemesnės instancijos teismas

Palangos miesto apylinkės teismas 2015-11-10 nutartimi patvirtino šioje civilinėje byloje sudarytą taikos sutartį tarp ieškovo atstovės ir atsakovės, nutraukė civilinę bylą pagal ieškovo ieškinį atsakovei dėl gyvenamojo namo dalių perskaičiavimo. Grąžino ieškovui 30,75 Eur žyminio mokesčio, sumokėto pagal 2015-08-20 įmokos mokėjimo kvitą. Priteisė iš atsakovės 300 Eur atstovavimo išlaidų ieškovui. Nurodė, kad bet kurioje proceso stadijoje šalys gali baigti bylą taikos sutartimi. Šalių parengiamojo teismo posėdžio metu praneštos ir garso įrašu patvirtintos taikos sutarties sąlygos neprieštarauja šalių interesams ir imperatyvioms įstatymų nuostatoms bei viešajam interesui. Taip pat nurodė, kad įvertinus tai, kad atsakovė su ieškiniu iš esmės sutiko pateikdama atsiliepimą, šalys sudarė taikos sutartį, todėl yra pagrindas ieškovui atlyginti jo turėtas atstovavimo išlaidas. Teismas nuspręsdamas dėl atlygintinų atstovavimo išlaidų dydžio, įvertino tai, kad dalies išlaidų buvo galima išvengti šalims bendradarbiaujant šios bylos ir ginčo procese, todėl iš atsakovės priteisė dalį – 300 Eur ieškovo atstovimo išlaidų.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu atsakovė prašo Palangos miesto apylinkės teismo 2015-11-10 nutarties dalį dėl 300 eurų bylinėjimosi išlaidų priteisimo panaikinti. Nurodo, kad priimant nutartį nebuvo atsižvelgta į protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus ir bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastis. Mano, kad ieškovas atsakingas dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, nes į teismą kreipėsi nepagrįstai.

Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus šio apeliacinio objekto nulemtus nagrinėjimo tvarkos ypatumus (CPK 338 straipsnis). Absoliučių teismo procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 320, 338 straipsniai).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovės ieškovui 300 eurų bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad atsakovė I. J. su ieškiniu iš esmės sutiko pateikdama atsiliepimą, šalys sudarė taikos sutartį. Apeliantės nuomone, bylinėjimosi išlaidos iš jos priteistos nepagrįstai, apeliantė argumentuoja, kad ieškovas atsakingas dėl bylinėjimosi išlaidų susidarymo, nes į teismą kreipėsi nepagrįstai. Apeliantės argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Be to, visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje taip pat svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį, t. y. vertinamas bylinėjimosi išlaidų priežastingumas, šalių apdairumas ir rūpestingumas, atliekant procesinius veiksmus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010).

Nustatyta, kad kaip atsakovei 2015-02-17 buvo nusiųstas pasiūlymas dėl turto atidalijimo, atsakovė su šiuo ieškovo pasiūlymu nesutiko (b. l. 65). Iš atidalijimo sutarties matyti, kad ieškovas pasiūlė atidalyti gyvenamąjį namą, pažymėtina, kad ieškovas nesiekė ir nesiūlė atsakovei keisti naudojimosi tvarką ūkiniais pastatais ir žeme, atsakovė nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. rugpjūčio mėn. savo noru nepasirašė atidalijimo sutarties, ieškovas turėjo pagrįstą abejonę, kad atsakovė pasirašys sutartį, taigi apeliacinės instancijos teismas negali daryti pagrįstos išvados, kad ieškovas į teismą kreipėsi nepagrįstai ar piktnaudžiavo procesu (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi darytina išvada, kad ieškovas veikė sąžiningai ir turi teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas 300 eurų bylinėjimosi išlaidų iš atsakovės priteisė pagrįstai (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina ir tai, kad nors ieškovas prašė priteisti iš atsakovės 500 eurų išlaidų, pirmosios instancijos teismas įvertino šalių procesinį elgesį ir priteisė tik dalį 300 eurų bylinėjimosi išlaidų.

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė teisės normas, priėmė teisėtą nutartį, todėl atskirajame skunde nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo ją keisti ar naikinti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 336 – 339 str., teismas

nutaria:

Palangos miesto apylinkės teismo 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Almantas Padvelskis