Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko, Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. D. vardu advokato Vido Vilko pateiktą apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutarties R. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato (toliau – ir Institucija) 2010 m. vasario 22 d. nutarimu R. D. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 2 dalį skirta 1 600 Lt bauda už tai, kad jis 2009 m. rugpjūčio 8 d., apie 14 val., vairuodamas motociklą „Yamaha XT 660“ ir neturėdamas teisės vairuoti šios rūšies transporto priemonės, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į vietovės reljefą ir kelio būklę, nesuvaldė vairuoto motociklo, įvažiavo į priešpriešinę kelio važiuojamosios dalies pusę ir susidūrė su priešpriešais važiavusiu automobiliu. Įvykio metu buvo apgadintos abi transporto priemonės bei sužalotas motociklo vairuotojas.

R. D. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Institucijos 2010 m. vasario 22 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti. Teigė, kad dėl eismo įvykio kilimo kalta automobilio vairuotoja V. T., kuri įvažiavo į jo vairuotą motociklą, todėl jos veikoje yra Baudžiamojo kodekso 281 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2010 m. balandžio 22 d. nutartimi R. D. skundą atmetė kaip nepagrįstą. Nustatė, kad eismo įvykis kilo miško keliuke, kurio plotis 2,70 m. Automobilis „Honda Civic“ po eismo įvykio buvo sustojęs už posūkio. Automobilio kairys priekinis ratas nutolęs nuo kairiojo kelkraščio 0,9 m, o kairys galinis ratas – 1 m nuo kelkraščio. Automobilio apgadinimai – lūžęs priekinis bamperis, įlenktas kairės pusės priekinis sparnas, išdužęs kairės pusės priekinis žibintas. Motociklas „Yamaha“ patrauktas iš eismo įvykio vietos. Pažymėjo, kad byloje surinkti įrodymai atitinka nukentėjusiosios V. T. paaiškinimus bei liudytojų Ž. K. ir P. R. parodymus, kurie patvirtina, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo R. D. padaryti Kelių eismo taisyklių 9, 14, 125 ir 133 punktų pažeidimai.

II.

Apeliaciniu skundu R. D. vardu advokatas Vidas Vilkas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – skundą tenkinti ir panaikinti Institucijos 2010 m. vasario 22 d. nutarimą ir bylą nutraukti arba grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba Institucijai. Taip pat prašo pranešti prokuratūrai apie nustatytus V. T. nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalyje, požymius arba grąžinti bylą Institucijai, įpareigojant spręsti klausimą dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Nurodo, kad eismo įvykis kilo 2009 m. rugpjūčio 8 d., todėl, vadovaujantis ATPK 35 straipsniu, Institucijos 2010 m. vasario 22 d. nutarimas priimtas praleidus terminą nuobaudai skirti, dėl ko byla turi būti nutraukta. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo vadovautis nukentėjusiosios ir nurodytų liudytojų parodymais, kadangi šie asmenys prieš duodami parodymus nebuvo pasirašytinai įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų teikimą. Pažymi, kad liudytojų parodymai prieštarauja vieni kitiems.

Kiti apeliacinio skundo argumentai analogiški nurodytiems skunde pirmosios instancijos teismui.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusioji V. T. prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad terminas administracinei nuobaudai skirti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių. Mano, kad 2009 m. gruodžio 14 d. surašius administracinio teisės pažeidimo protokolą, buvo konstatuotas pažeidimo padarymo faktas, kuris lemia termino nuobaudai skirti skaičiavimo pradžios momentą. Pažymi, kad bylos duomenys patvirtina, jog liudytojai pasirašytinai buvo įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ištyrė bylos duomenis. Nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Apeliacinis skundas tenkinamas.

ATPK 35 straipsnio 1 ir 3 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos. Jeigu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, ilgam išvykęs ar gyvena užsienyje, ilgai serga arba kai dėl pažeidimo tyrimo ar kitų priežasčių negalima spręsti jo administracinės atsakomybės klausimo, šio straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse nurodyti terminai pratęsiami, bet ne ilgiau kaip vieneriems metams.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne vieną kartą yra pabrėžęs, jog administracinė nuobauda turi būti skiriama per ATPK 35 straipsnyje numatytus administracinės nuobaudos skyrimo terminus. Jei šie terminai yra pasibaigę, administracinio teisės pažeidimo byloje gali būti priimtas tik vienintelis sprendimas – administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti. Priežastys, dėl kurių administracinė nuobauda per ATPK 35 straipsnyje numatytus terminus nebuvo paskirta, priimant byloje sprendimą jokios reikšmės neturi. Administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukiama tiek tuo atveju, kai nuobaudos nesuspėta paskirti dėl objektyvių priežasčių, tiek ir tuo atveju, kai terminai yra suėję dėl netinkamo pareigūnų pareigų atlikimo. ATPK 35 straipsnyje numatytų terminų paskirtis yra garantuoti, kad administracinė nuobauda būtų skiriama per protingą laiką nuo veikos padarymo. Tik tokiu atveju administracinė nuobauda gali pasiekti tikslus, kurių siekiant ji yra skiriama. Administracinės nuobaudos skyrimo terminai kartu yra ir trauktino atsakomybėn asmens garantija, turinti užtikrinti, kad byla būtų išsprendžiama per protingą laiką, ir taip saugoti asmenį nuo pernelyg ilgo persekiojimo (žr. nutartį byloje Nr. N16-1491/2007).

Administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas R. D. pareikštas dėl 2009 m. rugpjūčio 8 d. padaryto pažeidimo. Taigi administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 35 straipsnio 1 dalimi, R. D. galėjo būti skiriama ne vėliau kaip iki 2010 m. vasario 8 d., arba iki šios datos turėjo būti pratęstas administracinės nuobaudos skyrimo terminas, laikantis ATPK 35 straipsnio 3 dalyje nustatytų sąlygų.

Iš bylos duomenų matyti, kad iki pasibaigiant ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatytam šešių mėnesių terminui, nuobaudos skyrimo terminas nebuvo pratęstas ir administracinė nuobauda nebuvo skirta. Institucijos nutarimas R. D. skirti administracinę nuobaudą už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo padarymą priimtas 2010 m. vasario 22 d., t. y. jau pasibaigus ATPK 35 straipsnio 1 dalyje nustatytam terminui, kai administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jau buvo negalima ir turėjo būti nutraukta.

Dėl nukentėjusiosios argumentų, kad terminas administracinei nuobaudai skirti buvo praleistas dėl objektyvių priežasčių, pastebėtina, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, jog motyvuotas sprendimas dėl termino pratęsimo turi būti priimtas dar nepasibaigus ATPK 35 straipsnyje nustatytiems terminams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N556-594/2008, N502-767/2008). Procesinės kliūties – senaties termino suėjimo – panaikinti negali nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismas.

Nepaskyrus R. D. administracinės nuobaudos už ATPK 127 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą per ATPK 35 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą šešių mėnesių terminą ir šio termino laiku nepratęsus, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena tampa negalima. Todėl, vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 7 punktu, Vilniaus apygardos administracinio teismo nutartis ir Institucijos nutarimas naikintini ir administracinio teisės pažeidimo byla nutrauktina.

ATPK 258 straipsnyje numatyta, kad jeigu nagrinėdamas bylą organas (pareigūnas) įsitikina, kad pažeidimas turi nusikaltimo požymių, jis perduoda medžiagą prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui. Šioje byloje teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamas pažeidimas turėtų nusikalstamos veikos požymių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, bylos duomenys rodo, jog eismo įvykio kilimą sąlygojo motociklą „Yamaha XT 660“ vairavusio asmens padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės vairuotojos Kelių eismo taisyklių pažeidimų nenustatyta, todėl apeliaciniame skunde išreikštas prašymas apie V. T. veikoje nustatytus nusikalstamos veikos požymius pranešti prokuratūrai arba grąžinti bylą Institucijai, netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

R. D. vardu advokato Vido Vilko pateiktą apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. balandžio 22 d. nutartį ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ukmergės rajono policijos komisariato 2010 m. vasario 22 d. nutartį panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą R. D. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.

TeisėjaiAudrius BakaveckasRičardas PiličiauskasVirgilijus Valančius