Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Halina Zaikauskaitė, viešame teismo posėdyje, dalyvaujant atsakovo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento atstovui – šios institucijos Tabako ir alkoholio kontrolės skyriaus vyriausiąjai specialistei J. D.-V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Onrama“ skundą dėl nutarimo panaikinimo atsakovui Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjas nedalyvavo, apie posėdžio datą ir laiką pranešta tinkamai.

Teismo posėdyje Departamento atstovė palaikė atsiliepimo argumentus ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčas nagrinėjamoje byloje kilo dėl Departamento nutarimo teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad ekonominė sankcija – 362,00 Eur dydžio bauda – pareiškėjui paskirta už AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje ir Tarybos sprendime nustatyto draudimo nesilaikymą 2015 m. gruodžio 28 d. pareiškėjo parduotuvėje-bare, esančiame P. Lukšio g. 7A, Kaune.

AKĮ (redakcija, galiojusi nuo 2015 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. sausio 1 d.) 18 straipsnio 9 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad savivaldybių tarybos, siekdamos užtikrinti viešąją tvarką ir visuomenės saugumą ir įvertinusios prekybos alkoholiniais gėrimais vietą, gyventojų, bendrijų, bendruomenių ar jų atstovų, asociacijų ar kitų institucijų raštu pareikštą nuomonę, policijos komisariatų pasiūlymus, turi teisę riboti laiką, kuriuo leidžiama prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Kauno miesto savivaldybės valdyba 2002 m. rugpjūčio 6 d. išdavė pareiškėjui licenciją Nr. 1430 verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais, o 2008 m. gruodžio 23 d. Kauno miesto savivaldybė minėtą licenciją patikslino 1 priedu, pagal kurį pareiškėjas kavinėje-bare, esančiame adresu P. Lukšio g. 7 A, Kaune turi teisę visą parą prekiauti alkoholiniais gėrimais.

Bylos duomenimis nustatyta, kad Taryba 2013 m. lapkričio 14 d. priėmė sprendimą, kuriuo apribojo prekybos alkoholiniais gėrimais laiką nuo 22 val. iki 8 val. tam tikrose Kauno vietose, taip pat ir pareiškėjo prekybos adresu – P. Lukšio g. 7A, Kaune.

Nustatyta, kad Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus Eigulių policijos nuovados tyrėjas T. V. 2015 m. gruodžio 30 d. surašė Administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nustatė, kad pareiškėjo darbuotoja barmenė-pardavėja V. L. (toliau – pardavėja) 2015 m. gruodžio 28 d. apie 22.51 val., dirbdama pareiškėjo bare, adresu P. Lukšio g. 7A, Kaunas, pardavė 2 butelius šampano „Bosca“. Protokole nurodyta, kad pažeidimo faktą paliudijo J. R. ir A. J.. 2015 m. gruodžio 30 d. paaiškinime šias aplinkybes savo parašu patvirtino ir pardavėja. Minėtų faktinių aplinkybių neneigia ir pareiškėjas, tačiau pareiškėjas skunde nurodo, kad minėtas Tarybos sprendimas dėl prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo jam nebuvo įteiktas. Atitinkamai, pasak pareiškėjo, jis neturėjo pareigos juo vadovautis.

Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ (toliau – „Liteko“) duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Tarybos sprendimo teisėtumą ginčijo Kauno apygardos administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-1208-422/2015, pateikdamas dėl minėto Tarybos sprendimo (jo dalies) teismui skundą dar 2013 m. lapkričio 22 d. Kartu su skundu, pareiškėjas pateikė teismui ir minėto Tarybos sprendimo kopiją. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo skundu argumentai, susiję su tuo, kad jam nebuvo įteiktas joks pranešimas apie Tarybos nustatytus apribojimus (kai jie skiriasi nuo licencijoje nurodyto prekybos laiko), atmetami kaip nepagrįsti. Akivaizdu, kad pareiškėjui buvo žinomas Tarybos sprendimo turinys, todėl pareiškėjas turėjo pareigą juo vadovautis. Šiuo aspektu teismas pažymi, kad pareiškėjas, ginčydamas minėtą sprendimą teisme, suvokė, kad jis yra jam galiojantis. Be to, pareiškėjas net prašė teismo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones ir sustabdyti Tarybos sprendimo galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, tačiau LVAT 2014 m. balandžio 9 d. nutartimi administracinėje byloje AS822-144/2014 tokį pareiškėjo prašymą atmetė. „Liteko“ duomenimis taip pat nustatyta, kad LVAT 2015 m. spalio 16 d. priėmė nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1907-146/2015, kurioje nurodė, kad siekis pozityvių, teisėtų ir visuomeniškai pagrįstų tikslų, kitų konstitucinių vertybių (visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos, žmogaus sveikatos ir kt.) apsaugos, buvo teisėtu pagrindu Tarybos sprendimo priėmimui. Atsižvelgiant į tai, kad Tarybos sprendimas 2015 m. gruodžio 28 d. (alkoholinių gėrimų pardavimo po 22 val. užfiksavimo dieną) galiojo ir pareiškėjui buvo gerai žinomas, jis pareiškėjo atžvilgiu galėjo ir turėjo būti taikomas, todėl Departamentas teisėtai ir pagrįstai juo vadovavosi, priimdamas ginčijamą nutarimą.

LVAT savo praktikoje yra nurodęs, kad alkoholiu prekiaujantis ūkio subjektas yra licencijos verstis mažmenine prekyba alkoholiniais gėrimais turėtojas ir yra atsakingas už tai, kad ši prekyba vyktų nepažeidžiant AKĮ reikalavimų. Ūkio subjektas, kaip prekybos alkoholiniais gėrimais licencijos turėtojas, turi pareigą imtis visų būtinų teisinių, organizacinių (administracinių) priemonių tam, kad nebūtų pažeisti AKĮ reikalavimai (LVAT išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-351/2013).

Pardavėja paaiškinime nurodė, kad nežinojo apie tai, kad nuo 22 val. iki 8 val. negali pardavinėti alkoholinių gėrimų. Konstatuotina, kad pareiškėjas, net ir po to, kai dar 2015 m. spalio 16 d. neskundžiama nutartimi LVAT pripažino prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo pareiškėjo atžvilgiu teisėtumą, nesiėmė priemonių, kad būtų užtikrintas AKĮ reikalavimų, susijusių su savivaldybės nustatytais ribojimais, laikymasis. Pareiškėjo pasirinkta pozicija, nepripažįstant savo pareigos vadovautis Tarybos sprendimu, rodo, kad pareiškėjas nesupranta savo verslo (prekybos alkoholiniais gėrimais) specifikos bei pažeidimų šioje ypatingo reglamentavimo (licencijuojamos veiklos) srityje daromos žalos.

Remdamasis tuo kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Departamentas konstatavęs AKĮ 18 straipsnio 9 dalies ir Tarybos sprendimo pažeidimą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutarimą skirti pareiškėjui baudą. Pagal AKĮ 34 straipsnio 3 dalį, už AKĮ 18 straipsnio 9 dalyje nustatytų reikalavimų nesilaikymą įmonės baudžiamos nuo 144,00 Eur iki 579,00 Eur bauda. Pagal AKĮ 34 straipsnio 7 dalį, konkretus skiriamos baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį ir atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o jeigu yra sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Departamentas nei atsakomybę sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatė, todėl pareiškėjui skyrė baudos vidurkį, t. y. 362,00 Eur. Aplinkybių, lemiančių tai, kad pareiškėjui turėtų būti skirta mažesnė bauda, byloje nenustatyta.

Panaikinti ginčijamą nutarimą pagrindo nėra, todėl pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Onrama“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 1 mėnesį nuo jo priėmimo ir paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.