- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2020-02-25
- Bylos Nr.
- 1-158-963/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-42131-2019-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Rasa Stonkuvienė
- Kaltinamasis
- R. S.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Telšiuose, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, vidurinio išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbininku, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. S. vairuodamas transporto priemonę pažeidė kelių transporto eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata:
2019 m. liepos 4 d. 19.00 val., Šilutės pl. ties 48 namu, Klaipėdoje, R. S. vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) šešių eismo juostų kelyje su žalia skiriamąja juosta, kai jo važiavimo kryptimi yra trys eismo juostos, važiuodamas pirma eismo juosta, būdamas neatsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turėdamas galimybę savalaikiai pastebėti jam iš kairės per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje ir trečioje eismo juostoje sustojo transporto priemonės, bei turėdamas galimybę sustoti, nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios V. Ž. ir ją partrenkė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų V. Ž. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas.
Tokiu būdu R. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 989 redakcija) patvirtintų Kelių eismo taisyklių 9 p. (Eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui<...>), 30 p. ( Artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti prieš kelio ženklą „Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostą, o keliuose su viena eismo juosta kiekviena kryptimi – į bet kurią eismo juostą perėjoje įžengusį, žengiantį arba prieš pat eismo juostą (važiuojamosios dalies kraštą) stovintį ir laukiantį galimybės įžengti pėsčiąjį. Transporto priemonių vairuotojai privalo imtis papildomų atsargumo priemonių tamsiuoju paros metu, esant blogam matomumui arba tais atvejais, kai pėsčiųjų perėja iš vairuotojo vietos nėra gerai apžvelgiama, ir įsitikinti, kad pėsčiųjų perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriuos turėtų praleisti.) ir 31 p. (Jeigu prieš pėsčiųjų perėją sustojo transporto priemonė, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų. Jeigu prieš pėsčiųjų perėją transporto priemonė sulėtino greitį, ta pačia kryptimi važiuojantis vairuotojas privalo sulėtinti greitį arba sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų) reikalavimus ir tai lėmė šio eismo įvykio kilimą.
Kaltinamasis R. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino. Parodė, kad buvo blaivus, bet pavargęs, nes važiavo iš darbo. Jis važiavo antra eismo juosta, priešais jį sustojo sunkvežimis, todėl jis persirikiavo į pirmą eismo juostą. Kai pamatė per perėją einantį žmogų, iki perėjos buvo likę apie tris metrus, todėl jis ir nespėjo sustabdyti automobilio. Nukentėjusioji pasirodė netikėtai ir jis automobiliu kliudė ją. Dėl kliudymo nukentėjusioji nuskrido apie tris metrus. Kadangi jo telefonas buvo išsikrovęs, jis paprašė šalia buvusių žmonių, kad jie iškviestų greitąją medicininę pagalbą. Jo važiavimo greitis buvo apie 50 km/h. Buvo susitikęs su nukentėjusiąja, jos atsiprašė. Ji jam papasakojo pasekmes, jie pasikalbėjo. Jo vairuotojo stažas yra 10 metų. Iki šiol nebuvo turėjęs eismo įvykių. Parodė, kad jo pajamos yra minimalios, t. y. apie 430 eurų per mėnesį. Nuomojamame bute gyvena su moterimi, kuri nedirba, moka 111 eurų bankui už paskolą. Su baudos bausme sutiko, bet nurodė, kad negalėtų sumokėti baudos per šešis mėnesius. Taip pat prašė neatimti teisės vairuoti transporto priemones, nes tada negalės dirbti, kadangi jo darbo vieta yra už miesto ribų.
Kadangi kaltinamasis po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, teismas, įvykdęs Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausęs kaltinamąjį, vadovaudamasis BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant prokurorei ir kitiems proceso dalyviams įrodymų tyrimą nutraukė.
Be kaltinamojo prisipažinimo, byloje surinkti ir ištirti kiti duomenys, kurie vadovaujantis BPK 273, 291 straipsniais, buvo išnagrinėti sutrumpinto įrodymų tyrimo proceso tvarka.
Nukentėjusioji V. Ž., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad 2019 m. liepos 4 d. apie 19.30 val., ji ėjo per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją Šilutės pl., Klaipėdoje. Ėjo nuo mėsos kombinato pusės link Regitros. Šilutės pl. yra šešių eismo juostų, po tris eismo juostas kiekviena važiavimo kryptimi. Priešpriešines eismo juostas skiria žalia veja. Praėjusi tris pirmas eismo juostas sustojo, kad įsitikinti, ar ją praleidžia važiuojantys automobiliai. Trečioje eismo juostoje sustojo BMW automobilis ją praleisti. Ji įžengė į pėsčiųjų perėją. Praėjusi trečią eismo juostą, pasižiūrėjo, ar ją praleidžia antroje eismo juostoje sustojusi melsvos spalvos transporto priemonė. Įsitikinusi, kad ji sustojo ir ją praleidžia, ėjo antroje eismo juostoje. Pirmoje eismo juostoje, tuo metu nieko nebuvo ir nematė, kad kas atvažiuotų iš toliau. Po to, daugiau nieko nepamena. Nepamena, kaip ir kas ją partrenkė. Ją nuvežė į ligoninę, kur pragulėjo apie dvi savaites. Po to, išvežė į reabilitaciją į Palangą, kur gydėsi iki 2019 m. rugpjūčio 9 d. (b. l. 46-50).
2019 m. liepos 4 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta yra Šilutės pl. ties 48 namu, Klaipėdoje, nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje. Važiuojamojoje kelio dalyje stovi automobilis Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi pirmoje eismo juostoje, už pėsčiųjų perėjos. (b. l. 8-13).
2019 m. liepos 4 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuota, kad automobiliui Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadintas priekinis stiklas, variklio dangtis, valstybinio numerio ženklas. (b. l. 15-18)
2019 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvadoje Nr. G 1599/2019(03) konstatuota, kad V. Ž. buvo nustatyta: galvos smegenų sukrėtimas, 47 - to ir 46 - to dantų vainikų nuskėlimas, dešinės blauzdos kaulų artimojo galo ir kelių sąnarių raiščių pažeidimas, odos nubrozdinimai bei poodinės kraujosruvos viršugalvio, dešinės alkūnės, abiejų plaštakų, dešinio kelio sąnario, kairės čiurnos ir dešinės pėdos srityse. Sužalojimai gavosi automobiliu partrenkiant pėsčiąją. V. Ž. padaryti sužalojimai yra nesunkaus sutrikdymo masto. (b. l. 39-40).
Motyvuojamoji dalis
BK 281 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.
Kadangi BK 281 straipsnyje 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, konstatuojant nusikaltimo sudėtį, be minėtų objektyvių požymių, būtina nustatyti priežastinį ryšį tarp padaryto kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimo bei kilusių padarinių, t. y. nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Pagal teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymas apima du momentus: būtinosios padarinių kilimo sąlygos nustatymą ir priežastinio ryšio pobūdžio nustatymą. Būtinosios padarinių kilimo sąlygos taisyklė įpareigoja išsiaiškinti, ar eismo dalyvio padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, o priežastinio ryšio pobūdis parodo, ar priežastinis ryšis yra dėsningas (būtinasis), ar atsitiktinis.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad būtent kaltinamojo R. S. padaryti Kelių eismo taisyklių (toliau-KET) 9, 30, 31 punktuose numatytų reikalavimų pažeidimai, t. y. jo veiksmai, kai jis važiuodamas pirma eismo juosta, būdamas neatsargus, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turėdamas galimybę savalaikiai pastebėti jam iš kairės per pėsčiųjų perėją einančią pėsčiąją, kai ta pačia važiavimo kryptimi antroje ir trečioje eismo juostoje sustojo transporto priemonės, bei turėdamas galimybę sustoti, nesustojo ir nepraleido per pėsčiųjų perėją jam iš kairės pusės ėjusios V. Ž. ir ją partrenkė - yra susiję priežastiniu ryšiu su kilusias padariniais – nukentėjusiajai V. Ž. padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Kaltinamasis R. S. artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos, turėjo sumažinti važiavimo greitį, kaip numatyta KET 30 punkte, tačiau jis, priešingai - važiavo maksimaliu leistinu greičiu, t. y. apie 50 km/h greičiu. Taip pat matydamas prieš jį sustojusi sunkvežimį ir persirikiavęs į pirmą eismo juostą, privalėjo sustoti ir vėl pradėti važiuoti tik įsitikinęs, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, kaip numatyta KET 31 punkte. Kadangi R. S. nesilaikė visų išvardintų KET punktų, įvyko eismo įvykis, kurio metu automobiliu buvo nutrenkta nukentėjusioji, kuri dėl to patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tai R. S. patvirtino ir duodamas parodymus tiek ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 84-85), tiek teisiamojo posėdžio metu, nurodamas, kad jis važiavo antra eismo juosta apie 50 km/h greičiu, priešais jį sustojo sunkvežimis, todėl jis persirikiavo į pirmą eismo juostą, kai iki perėjos liko apie tris metrus, jis pamatė per perėją einantį žmogų ir nespėjo sustabdyti automobilio, ir automobiliu kliudė žmogų, kuris nuo kliudymo nuskrido apie tris metrus. Kaltinamasis R. S. nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes (jo vairavimo stažas 10 metų, anksčiau nebuvo sukėlęs eismo įvykių) turėjo ir galėjo tai numatyti. Taigi, jeigu kaltinamasis R. S. nebūtų pažeidęs KET 9, 30, 31 punktų, nebūtų kilusios tokios pasekmės. Kaltinamojo R. S. kaltė įrodyta jo paties prisipažinimu teisiamojo posėdžio metu, bei baudžiamojoje byloje esančiais rašytiniais įrodymais – nukentėjusiosios V. Ž. parodymais (b. l. 46-50), 2019 m. rugsėjo 27 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus Specialisto išvada Nr. G 1599/2019(03), kurioje konstatuota, kad V. Ž. padaryti sužalojimai yra nesunkaus sutrikdymo masto (b. l. 39-40), apžiūros protokolais (b. l. 8-13, 15-18).
Kaltinamojo R. S. veika kvalifikuotina pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, nes kaltinamasis R. S., veikdamas neatsargia kaltės forma, kuri pasireiškė nusikalstamu nerūpestingumu, sukėlė eismo įvykį, kuris esant būtinajam priežastiniam ryšiui, lėmė baudžiamajame įstatyme įtvirtintų padarinių – nesunkaus kito žmogaus sveikatos sutrikdymo - kilimą, ir taip padarė nusikalstamą veiką.
Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.
Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis R. S. padarė vieną neatsargų nusikaltimą, kurio metu nesunkų sveikatos sutrikdymą patyrė vienas žmogus. Sprendžiant dėl bausmės rūšies parinkimo atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – jis yra vidutinio amžiaus, dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b. l. 94), jo atlyginimas yra minimalus, nevedęs, tačiau gyvena su moterimi, kurią išlaiko, moka paskolą bankui, yra vidurinio išsilavinimo, anksčiau neteistas (b. l. 88), baustas administracine tvarka keturis kartus už KET pažeidimus, paskirtas baudas sumokėjo (b. l. 90-92), kaltę pripažino, gailisi, jo atsakomybę lengvina viena aplinkybė, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam R. S. paskyrus sankcijoje numatytą bausmę – baudą, nustatant minimalų jos dydį, numatytą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Atsižvelgiant į kaltinamojo dabartinę finansinę padėtį – jo pajamos per mėnesį yra apie 430 eurų, moka 111 eurų paskolą bankui, nuomojasi butą, išlaiko sugyventinę, paskirtos baudos sumokėjimas išdėstytinas per 12 mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Atsižvelgiant į tai, jog byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnio nuostatas ir R. S. šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dydį sumažinti vienu trečdaliu.
Teismas, pasisakydamas dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – draudimo kaltinamajam R. S. vairuoti kelių transporto priemonę, taikymo, šioje byloje, vadovaujasi teismų praktika, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET, be to, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs. Kaltinamasis R. S. 2019 m. liepos 4 d. 19.00 val. įvykusio eismo įvykio metu buvo blaivus, jo anksčiau padaryti keturi KET pažeidimai, už kuriuos jis buvo baustas administracine tvarka (b. l. 90-92), nėra šiurkštūs ir nesukėlė sunkių pasekmių, bylos duomenys nepatvirtina, jog kaltinamasis šį neatsargų nusikaltimą padarė itin šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles. Įvertinęs nurodytų aplinkybių visumą, teismas baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos BK 68 straipsnyje, kaltinamajam netaiko.
Kardomoji priemonė R. S. nepaskirta.
Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vienas kompaktinis diskas su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, pridėtas prie bylos, po nuosprendžio įsiteisėjimo, paliktini saugoti baudžiamojoje byloje.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalį ir paskirti 51 MGL (2550 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų penkiasdešimties eurų 00 centų)) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę pagal šį nuosprendį R. S. paskirti – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 centų)) dydžio baudą.
Nustatyti, kad – 34 MGL (1700 Eur (vieno tūkstančio septynių šimtų eurų 00 centų)) dydžio bauda turi būti sumokėta per dvylika mėnesių nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nustatyti, kad vienuolika mėnesių turi būti mokama po 141,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt vieną eurą 00 centų) baudos, o paskutinį mėnesį turi būti sumokėta 149,00 Eur (vienas šimtas keturiasdešimt devyni eurai 00 centų) baudos. Išaiškinti, kad bauda turi būti mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą (įmokos kodas - 6801). Mokėjimo kvitus būtina pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vieną kompaktinį diską su fotonuotraukomis iš įvykio vietos, esantį byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.