Panevėžio apygardos teismo nutartis

2010-04-20 · Civilinė byla Nr. 2A-201-198/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-20
Bylos Nr.
2A-201-198/2010
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Ramunė Čeknienė (pirm.), Birutė Jonaitienė (pran.), Birutė Valiulienė
Atsakovas
D. P.
Ieškovas
A. P.
Išvadą teikia
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius
Advokatai
Kristina Gontienė

Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A – 201 – 198 / 2010

Bronius Varsackis Procesinio sprendimo kategorija:(S)77.4.3; 78.2.1; 121.15; 121.21PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. balandžio 20 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Ramunės Čeknienės,

kolegijos teisėjų: Birutės Jonaitienės (pranešėja), Birutės Valiulienės,sekretoriaujant Lolitai Kudabienei,dalyvaujant atsakovei D. P., jos atstovei advokatei Kristinai Gontienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. apeliacinį skundą dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2639-825/2009 pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei D. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės ir atsakovės D. P. priešieškinį ieškovui A. P. dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas prašė:

1) santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2733) tarp ieškovo A. P. ir atsakovės D. P. (mergautine K. pavarde), nutraukti dėl atsakovės kaltės;

2) po santuokos nutraukimo atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę, o ieškovui turimą pavardę;

3) nustatyti nepilnametės dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nuolatinę gyvenamąją vietą kartu su jos motina D. P.;

4) priteisti iš ieškovo nepilnametės dukters A. P. išlaikymui po 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją;

5) paskirti atsakovę D. P. uzufrukto teise tvarkyti dukters išlaikymui skirtas lėšas;

6) santuokos metu įgytą 500 Lt vertės automobilį Audi 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisti atsakovei D. P.;

7) nustatyti bendravimo su dukterimi A. P. bendravimo grafiką: A. P. su dukterimi bendrauja kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pradedant šeštadienį 10 val. ir baigiant sekmadienį 17 val., visų moksleivių atostogų 2 dalį (kai A. P. pradės mokytis), pirmąją šventų Kalėdų (gruodžio 25 d.) ir antrąją šventų Velykų dieną, nustatytu laiku A. P. turi teisę pasiimti A. P. pas save, su ja išvažiuoti į bet kurią vietovę Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų;

8) priteisti valstybei iš atsakovės bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) gimė duktė A. P.. Pradžioje santykiai tarp šalių buvo normalūs, tačiau vėliau prasidėjo nesutarimai. Santuoka su atsakove iširo dėl atsakovės kaltės. Tiek atsakovė, tiek jos tėvai nebeleidžia jam (ieškovui) išsivesti dukters iš atsakovės tėvų namų, leidžia bendrauti su dukterimi tik jos arba jos tėvų akivaizdoje, nors ir mato, kad duktė jį myli. Kadangi jis jau ne vieną mėnesį negali pasimatyti su dukterimi, be to, atsakovė ir jos artimieji tam daro visokias kliūtis, todėl pageidautų, kad būtų nustatytas bendravimo su dukterimi grafikas. Sutinka dukters išlaikymui mokėti tik 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, nes šiuo metu jo galimybės dėl jo sveikatos būklės (po 2007-09-14 patirtos avarijos tapo neįgalus) neleidžia skirti daugiau. Su priešieškiniu nesutinka.

Atsakovė priešieškiniu (b. l. 109-112) prašė:

1) šalių santuoką nutraukti dėl ieškovo kaltės;

2) po santuokos nutraukimo palikti pavardę K.;

3) santuokos metu įgytą automobilį Audi 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priteisti A. P.;

4) nustatyti dukters A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą pas atsakovę;

5) nustatyti tokią ieškovo bendravimo su vaiku tvarką: kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį: šeštadienį paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir iki 15 val. grąžinant į gyvenamąją vietą ir sekmadienį paimant vaiką iš gyvenamosios vietos nuo 10 val. ir iki 15 val. grąžinant į gyvenamąją vietą; švenčių dienomis: antrąją šventų Kalėdų dieną (gruodžio 26 d.), antrąją šventų Velykų dieną;

6) nepilnametės dukters išlaikymui priteisti iš ieškovo po 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, paskiriant atsakovę uzufrukto teise tvarkyti dukters išlaikymui skirtas lėšas;

7) priteisti iš ieškovo visas bylinėjimosi išlaidas.

Žemesnės instancijos teismas

Kėdainių rajono apylinkės teismas 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimu ieškinį ir priešieškinį tenkino iš dalies:

A. P. ir D. P. santuoką, įregistruotą (duomenys neskelbtini) Kauno miesto civilinės metrikacijos skyriuje (akto įrašo Nr. 2733) nutraukė dėl abiejų sutuoktinių kaltės;

Po santuokos nutraukimo sutuoktiniams nustatė ikisantuokines, P. ir K., pavardes;

Nustatė A. P. gyvenamąją vietą su D. P. pastarosios gyvenamojoje vietoje;

Priteisė iš A. P. materialinį išlaikymą A. P. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009 m. rugsėjo 1 d. iki A. P. pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, pavedant D. P. tvarkyti išlaikymą uzufrukto teise;

Priteisė A. P. automobilį Audi 90, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini).

Nustatė A. P. bendravimo su A. P. tvarką:

Kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį, iš anksto, ne anksčiau negu trys darbo dienos, suderinęs su D. P. (po santuokos nutraukimo K.) dėl galimumo (vaikas neserga, vaikas nėra išvykęs, nėra suplanuota vaiko interesais jokių renginių) pasiimti A. P., privalo pasiimti A. P. 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, turi teisę su vaiku vykti į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę, ir 18.00 val. privalo grąžinti A. P. į jos gyvenamąją vietą;

Kiekvieno mėnesio paskutinį sekmadienį, iš anksto, ne anksčiau negu trys darbo dienos, suderinęs su D. P. (po santuokos nutraukimo K.) dėl galimumo (vaikas neserga, vaikas nėra išvykęs, nėra suplanuota vaiko interesais jokių renginių) pasiimti A. P., privalo pasiimti A. P. 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, turi teisę su vaiku vykti į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę, ir 18.00 val. privalo grąžinti A. P. į jos gyvenamąją vietą;

Kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį, iš anksto, ne anksčiau negu trys darbo dienos, suderinęs su D. P. dėl galimumo (vaikas neserga, vaikas nėra išvykęs, nėra suplanuota vaiko interesais jokių renginių) pasiimti A. P., 11.00 val. turi teisę pasiimti A. P. iš jos gyvenamosios vietos, turi teisę su vaiku vykti į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę ir 18.00 val. privalo grąžinti A. P. į jos gyvenamąją vietą;

Kiekvieno mėnesio antrą sekmadienį, iš anksto, ne anksčiau negu trys darbo dienos, suderinęs su D. P. dėl galimumo (vaikas neserga, vaikas nėra išvykęs, nėra suplanuota vaiko interesais jokių renginių) pasiimti A. P., 11.00 val. turi teisę pasiimti A. P. iš jos gyvenamosios vietos, turi teisę su vaiku vykti į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę ir 18.00 val. privalo grąžinti A. P. į jos gyvenamąją vietą;

Lietuvos Respublikos Švenčių dienomis (Lietuvos Respublikos Darbo kodekso 162 straipsnis „Švenčių dienos“), esant daugiau negu vienai nedarbo dienai, antrąją šventės nedarbo dieną, iš anksto, ne anksčiau negu trys darbo dienos, suderinęs su D. P. dėl galimumo (vaikas neserga, vaikas nėra išvykęs, nėra suplanuota vaiko interesais jokių renginių) pasiimti A. P., 11.00 val. turi teisę pasiimti A. P. iš jos gyvenamosios vietos, turi teisę su vaiku vykti į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę ir 18.00 val. privalo grąžinti A. P. į jos gyvenamąją vietą.

Likusioje dalyje teismas ieškinį ir priešieškinį atmetė.

Nustatydamas išlaikymo dydį nepilnametei šalių dukrai A. P., gim. (duomenys neskelbtini), teismas atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, t. y. atsakovė dirba, pajamas sudaro apie 640 Lt per mėnesį, kurių dalį skiria vaiko išlaikymui, turi kitų išlaidų; ieškovas yra darbingo amžiaus, dalinai darbingas, nedirba, išlaikymą teikia dalinai. Pažymėjo, jog esant pagrįstų abejonių dėl tikrosios tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų, teismas tėvų turtinę padėtį vertina vaiko interesų naudai, t. y. laiko, kad tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį. Nustatė, kad vaiko poreikiams patenkinti šiuo metu reikia 800 Lt (350 Lt maistui, 100 Lt aprangai, 100 Lt sveikatai, 250 Lt poilsiui ir laisvalaikiui, atsižvelgiant į būtinumą užtikrinti vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį), kas pripažįstama kaip būtinu minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas. Teismas sprendė, kad ieškovas, nurodydamas išlaikymo dydį (200 Lt per mėnesį), visiškai nepagrindė savo reikalavimo pagrįstumo.

Teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, jog teismo nustatyta tėvo bendravimo su vaiku tvarka prieštarautų vaiko interesams tiek sveikatos, tiek auklėjimo ar priežiūros aspektu. Atsižvelgdamas į visas aplinkybes, taip pat ir į asmenis charakterizuojančius duomenis, teismas sprendė, kad nustatant nepilnamečio vaiko bendravimo su ieškovu tvarką, ieškovas turi būti įpareigotinas bendrauti su nepilnamečiu vaiku, nes tenkinant tik ieškovo reikalavimą išeliminuojamas labai svarbus veiksnys: tėvo pareiga, o ne vien teisė. Nustatant vaiko bendravimą pagal ieškovo reikalavimą, ieškovui atsirastų tik teisė jo prašomu laiku matytis ir bendrauti su vaiku, bet ne pareiga matytis, bendrauti, auklėti vaiką. Be to, atsižvelgiant į vaiko interesus, jo jauną amžių, šalių gyvenamąsias sąlygas, viešosios įstaigos „Saugaus vaiko centras“ rekomendacijas, šiuo laiku ieškovui nėra būtinumo nepilnamečio vaiko pasiimti su savimi visai parai, tuo labiau nustatinėti bendravimo tvarkos moksleivių atostogų metų ir tenkinti ieškovo reikalavimo su vaiku išvažiuoti į bet kurią vietovę už Lietuvos Respublikos ribų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas nurodė, jog šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovas prašo apylinkės teismo sprendimą dalyje, kurioje išspręstas dukters A. P. išlaikymo dydžio klausimas ir nustatyta bendravimo su ja tvarka, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti. Skundą grindžia šiais argumentais:

1. Laisvalaikio ir poilsio poreikio patenkinimui teismas nustatė per didelę sumą, nes A. P. yra pakankamai maža, todėl renginių skaičius tokio amžiau vaikui dar yra nedidelis, be to, dalis renginių yra nemokami arba jiems taikomos nuolaidos. Mano, kad visų dukters poreikių patenkinimui pakanka 600 Lt. Sutiko dukters išlaikymui mokėti tik po 200 Lt, nes jo materialinė padėtis yra sunki, kurią lėmė sveikatos būklė. Teismas į tai visiškai neatsižvelgė. Pagerėjus šalyje ekonominei padėčiai ir atsiradus galimybei susirasti darbą, jis galėtų skirti daugiau lėšų dukters išlaikymui.

2. Nesutinka, kad šeštadienį 18.00 val. jis privalo grąžinti dukterį į jos nuolatinę gyvenamąją vietą ir sekmadienį vėl 11.00 val. pasiimti ją iš jos namų bei vėl grąžinti 18.00 val. O būtent – kai dukrai reikia vykti pas jį į namus, ji to daryti nenori, atsisakinėja ir pan. Tačiau atvykusi į namus, kuriuose jis gyvena, duktė labai greitai apsipranta, pradeda žaisti, yra linksma, gerai miega pietų metu ir pan. Viskas pasikeičia, kai jis A. P. pasako, jog reikia vykti pas mamą: vaikas pradeda verkti, šaukti, kad nenori grįžti pas mamą, kad nemyli mamos ir pan. Tai kartojasi kiekvieną šeštadienį ir sekmadienį. Vaikas patiria nervinį sukrėtimą keturis kartus per savaitgalį, t. y. nenorėdamas vykti pas jį 11.00 val., o po to nenorėdamas sugrįžti pas savo mamą 18.00 val. Tokiu būdu, nustačius tokią ieškovo bendravimo su A. P. tvarką, vaikas yra dar daugiau traumuojamas psichologiškai. Be to, tokia tvarka pažeidžia ir ieškovo galimybę maksimaliai bendrauti su vaiku.

Taip pat teismo nustatyta sąlyga, kad ieškovas prieš tris darbo dienas turi suderinti su atsakove dėl galimumo pasiimti vaiką, gali apriboti ieškovo teises matytis, bendrauti su savo vaiku ir dalyvauti jo auklėjime, t. y. D. P. suteikiama teisė piktnaudžiauti, suteikiant ieškovui galimybę pasimatyti su dukterimi, išsivežant dukrą tuo metu, kai pagal nustatytą tvarką A. P. turi teisę ir pareigą bendrauti su savo vaiku. Tai jau pasitvirtino ir realybėje.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į ieškovo apeliacinį skundą atsakovė prašo skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad ieškovo motyvas, neva dukters poreikiams pakanka 600 Lt, neteisingas, nepagrįstas jokiais įrodymais. Vien būtiniausiems dukters poreikiams reikia bent 837 Lt per mėnesį, todėl pusę šios sumos (443 Lt) turėtų padengti ieškovas. Teismas priteisė tik minimalų išlaikymą vaikui – 400 Lt per mėnesį, nors vaikas turi sveikatos problemų, jam reikalinga speciali priežiūra. Priešingai, negu nurodyta apeliaciniame skunde, teismas atsižvelgė ne tik į vaiko poreikius, bet ir į tėvų materialinę padėtį, t. y. sprendime teismas pagrįstai nurodė, kad ieškovas yra darbingo amžiaus, dalinai darbingas, nedirba, gali teikti išlaikymą vaikui. Be to, pats ieškovas bylos nagrinėjimo metu pripažino, kad yra dalinai darbingas, planuoja pradėti verslą, turi santaupų, yra nurodęs, kad prieš tai yra dirbęs užsienyje, Norvegijoje, užsidirbo pinigų.

Atsakovės manymu, teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka atitinka dabartinius vaiko interesus ir sveikatą, kurie keičiasi vaikams augant, bręstant, todėl pasikeitus faktinėms bylos aplinkybėms, galimas ir bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas. Skundo motyvas, jog mažametės dukters grąžinimas namo nakčiai sumažina ieškovo bendravimo galimybės su dukra, yra akivaizdžiai neteisingas, nes nakties miego metu ieškovas vis tiek nebendrautų su dukra. Pagal ieškovo prašomą bendravimo tvarką, jis iš anksto nesiderintų dėl galimumo paimti vaiką (ar vaikas neserga, ar vaiko interesais nėra suplanuota renginių), be išankstinio suderinimo su motina galėtų išvežti mažametį vaiką už Lietuvos Respublikos, kas esant nedideliam vaiko amžiui šiuo metu yra netikslinga dėl vaiko interesų. Jei duktė liktų nakvoti pas ieškovą ir dvi dienas iš eilės nesimatytų su motina, būtų išvežta iš namų, tai, atsižvelgiant į mergaitės amžių ir jautrumą, nemigo problemas, pakenktų jos sveikatai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teisėjų kolegijos nuomone, teismo sprendimas skundžiamojoje dalyje teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 185 str., 263 str. 1 d.).

Byloje nustatyta, kad ieškovas A. P. yra A. P., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas. Ieškovas, be kitų reikalavimų, ieškiniu prašė priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po 200 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo dienos iki dukters pilnametystės ir nustatyti bendravimo su dukra tokią tvarką: A. P. su dukterimi bendrauja kas antrą ir ketvirtą mėnesio savaitgalį pradedant šeštadienį 10 val. ir baigiant sekmadienį 17 val., visų moksleivių atostogų 2 dalį (kai A. P. pradės mokytis), pirmąją šventų Kalėdų (gruodžio 25 d.) ir antrąją šventų Velykų dieną, nustatytu laiku A. P. turi teisę pasiimti A. P. pas save, su ja išvažiuoti į bet kurią vietovę Lietuvos Respublikoje ir už jos ribų. Skundžiamu sprendimu teismas ieškovo reikalavimus tenkino iš dalies, t. y. priteisė iš A. P. materialinį išlaikymą A. P. po 400 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2009-09-01 iki A. P. pilnametystės ir nustatė, kad A. P. su dukra bendrauja kiekvieno mėnesio paskutinį šeštadienį ir sekmadienį bei kiekvieno mėnesio antrą šeštadienį ir sekmadienį, taip pat Lietuvos Respublikos Švenčių dienomis, esant daugiau negu vienai nedarbo dienai, antrąją šventės nedarbo dieną, iš anksto, ne anksčiau negu trys darbo dienos, suderinęs su D. P. dėl galimumo pasiimti A. P., ir privalo dukrą pasiimti 11.00 val. iš jos gyvenamosios vietos, turi teisę su vaiku vykti į bet kurią Lietuvos Respublikos vietovę, ir 18.00 val. vėl grąžinti ją į jos gyvenamąją vietą. Ieškovas, nesutikdamas su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis, apeliacinį skundą grindžia tuo, kad iš jo priteista suma dukters išlaikymui, atsižvelgiant į jos poreikius, yra per didelė, tuo labiau, jog jo materialinė padėtis yra sunki. Be to, nustatyta tokia ieškovo bendravimo su dukra tvarka vaiką traumuoja psichologiškai.

Teisėjų kolegija su apeliacinio skundo argumentais nesutinka ir mano, kad teismo išvada ieškinį tenkinti iš dalies yra teisėta, atitinka šiuos klausimus reglamentuojančių teisės normų turinį.

Lietuvoje ratifikuota Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija (Konvencijos 27 str. 1, 2 d.) numato visuotinai pripažįstamą kiekvieno vaiko teisę turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystimuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Tėvų pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus reglamentuoja CK 3.192 straipsnis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti. Prievolė išlaikyti vaiką, mokant periodines įmokas, dažniausiai yra tęstinio pobūdžio ir vykdoma gan ilgą laikotarpį. Augant vaikui keičiasi jo poreikiai, gali keistis ir jo tėvų galimybės patenkinti šiuos poreikius. Pasikeitus bent vieno iš tėvų turtinei padėčiai arba išlaikomo vaiko poreikiams, kai jų nebeatitinka teismo sprendimu nustatytas išlaikymo dydis, atsiranda pagrindas suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (CK 3.201 str.). Siekiant, kad suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu. Svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo įgimtus gebėjimus bei įgyti naujus. Teismas, nagrinėdamas klausimą dėl išlaikymo dydžio, turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, taip pat prioritetinių vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 1.5 str. 4 d., 3. 3 str.), t. y. į juos atsižvelgti prioritetiškai, todėl išlaikymas turėtų atitikti nustatytus vaiko poreikius.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė iš A. P. materialinį išlaikymą A. P. po 400 Lt kas mėnesį. Kaip matyti, ieškovė pagrindė, kokiems poreikiams tenkinti reikia prašomo dydžio išlaidų (maistui, drabužiams, higienos reikmenims, laisvalaikiui ir pan.), ir tai atitinka protingumo kriterijus. Apelianto nuomone, laisvalaikio ir poilsio poreikio patenkinimui teismas nustatė per didelę sumą. Tačiau nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme, atsakovė patikslino, jog į šią sumą įeina vaiko ugdymo, lavinimo (knygelių, žaislų pirkimas, renginiai) išlaidos. Priešingai, nei teigia apeliantas, teismas, nustatydamas išlaikymo dydį, atsižvelgė į tėvų turtinę padėtį, t. y. atsakovė dirba, jos pajamas sudaro apie 640 Lt per mėnesį, kurių dalį skiria vaiko išlaikymui, turi kitų išlaidų; ieškovas yra darbingo amžiaus, dalinai darbingas, nedirba, išlaikymą teikia dalinai. 200 Lt, kuriuos sutinka mokėti ieškovas nepilnametės dukros išlaikymui, aiškiai neatitinka nepilnamečių vaikų poreikių, tai neproporcinga tėvų turtinei padėčiai ir neužtikrina būtinų sąlygų vaikams vystytis. Išlaikymui skiriamos lėšos turi užtikrinti būtinų maisto, drabužių, laisvalaikio, sveikatos priežiūros, higienos reikmenų įgijimą, užtikrinti būsto ir jo išlaikymo išlaidų apmokėjimą. Įvertinama ir tai, kad dukros poreikiai kasmet didėja ir didės tiek dėl išaugančio pragyvenimo lygio, tiek dėl jos amžiaus. Apeliantui sutinkant mokėti tik po 200 Lt per mėnesį, atsakovė turėtų prisiimti didesnę dalį vaiko išlaikymo išlaidų, nei išgali teikti.

Kolegija konstatuoja, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant vaiką yra lygios. Vaiko neįmanoma auklėti nebendraujant su juo. CK 3.170 str. 1 d. įtvirtinta to iš tėvų, kuris negyvena su vaiku, teisė ir pareiga bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Be to, LR Konstitucijos 38 str. 6 d. yra įtvirtinta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais. Dėl įvairių priežasčių tėvai gali gyventi atskirai, tačiau jiems neatimama teisė ir pareiga bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 24 str. nustatyta, kad vaikui turi būti užtikrinta galimybė bendrauti su motina, tėvu, negyvenančiu kartu su juo, išskyrus įstatyme numatytus atvejus, kai toks bendravimas gali jam pakenkti. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas netinkamai atliktų savo pareigą auklėti dukrą. Kolegijos nuomone, ieškovo ieškinyje prašoma nustatyti bendravimo su dukra A. P. tvarka iš esmės atitinka šalių ir jų nepilnametės dukters interesus. Tačiau, įvertinat tai, kad šalių dukra yra tik trejų metų amžiaus, atsižvelgiant į vaiko interesus, šalių gyvenimo sąlygas, viešosios įstaigos „Saugaus vaiko centras“ rekomendacijas (b. l. 123), kolegijos nuomone, ieškovui nėra būtinumo nepilnametės dukros pasiimti su savimi visai parai, ką nustatė ir pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė patvirtino psichologo išvadą, jog vaiko nakties miego klausimas galėtų būti sprendžiamas, kai vaikui bus 4-5 metai (b. l. 123, 139-143). Apeliacinės instancijos teisme atsakovė taip pat patvirtino, jog vaikas yra labai jautrus, mikčioja, todėl, jei nuolat keistųsi jo nakvojimo vieta, jis būtų psichologiškai traumuojamas. Tokiu būdu, kolegija sprendžia, jog teismo nustatyta ieškovo A. P. bendravimo su dukterimi A. P. tvarka visiškai atitinka tiek šalių, tiek nepilnamečio vaiko interesus.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad šeimos teisiniai santykiai dėl tėvų bendravimo su vaikais tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo (motinos) bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurios neatitiktų vaikų interesų, kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos tvarkos pakeitimo.

Kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas, pagristas, apeliacinio skundo motyvais jį naikinti pagrindo nėra. Todėl apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.). Bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro išlaidos už D. P. suteiktą teisinę pagalbą apeliacinės instancijos teisme (1 000 Lt) ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (5,60 Lt), priteistinos iš apelianto A. P. CPK 88 str. 1 d. 3, 6 p., 92 str. ir 98 str. pagrindais.

Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. gruodžio 15 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 1 000 Lt (tūkstantį litų) advokato pagalbos išlaidų D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai ir 5,60 Lt (penkis litus šešiasdešimt centų) teismo turėtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, į valstybės biudžetą.

Teisėjai Ramunė ČeknienėBirutė JonaitienėBirutė Valiulienė