- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-12-12
- Bylos Nr.
- A6.-2216-409/2018
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Astra Karpytė
- Pažeidėjas
- R. S.
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Astra Karpytė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S., gimusio (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) dirbančio UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenančio (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. spalio 1 d. su pareiškimu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą dėl R. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį dėl to, jog jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu ir žinodamas apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir kitiems kreditoriams, nevykdė Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“.
R. S. į teismo posėdį neatvyko, pranešta tinkamai, prašymas atidėti bylos nagrinėjimą negautas, todėl byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė prašymą nagrinėti bylą inspekcijos atstovui nedalyvaujant.
Tai, jog R. S., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovu, nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo, įrodoma byloje surinktais rašytiniais įrodymais: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-4), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. balandžio 30 d. sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto kopijomis bei prievolių ataskaitų kopijomis (b. l. 7-8, 9-11, 12-15), mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. rugsėjo 27 d. balansą išrašu (b. l. 27), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos informacinės sistemos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“, gautų iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro, išrašu (b. l. 28), VĮ „Regitra“ duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotas transporto priemones 2018 m. liepos 13 d. išrašu (b. l. 5), VĮ „Registrų centras“ duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu registruotą nekilnojamąjį turtą išrašais 2018 m. liepos 20 d. ir su istorija (b. l. 6, 38), Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija (b. l. 32-37), Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi (b. l. 39-43), Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. liepos 24 d. pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ (b. l. 44-47).
Motyvuojamoji dalis
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalis numato įmonių vadovų atsakomybę už kreditorių teisių pažeidimus, įskaitant pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu įmonė negali ir (arba) negalės atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir šis (šie) nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, įmonės vadovas ar kiti asmenys pagal kompetenciją privalo pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 5 dienas po to, kai įmonė tapo nemoki ir įmonės dalyviai per minimalius įstatymuose arba įmonės steigimo dokumentuose nustatytus terminus dalyvių susirinkimui sušaukti, bet ne vėliau kaip per 40 dienų, nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti. Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad įmonės nemokumas – įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės. Atsižvelgiant į išdėstytą reglamentavimą, teismų praktikoje priimta, kad asmuo traukimas administracinėn atsakomybėn už pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą esant visoms šioms sąlygoms: 1) įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti nors su vienu kreditoriumi; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (pavyzdžiui, Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutartis byloje Nr. AN2-56-332/2018).
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2018 m. liepos 24 d. pareiškimu kreipėsi į teismą ir prašė iškelti bankroto bylą UAB „(duomenys neskelbtini)“, nurodydama, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemoka mokesčių, nepateikė finansinės atskaitomybės dokumentų, nėra turto, nėra nė vieno dirbančiojo nuo 2017 m. kovo 6 d., nėra galimybės išieškoti skolų (b. l. 44-47). Šiaulių apygardos teismas 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi konstatavo, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ nutarties priėmimo metu buvo nemoki, nes neturėjo registruoto turto, darbuotojų, nevykdė ūkinės – komercinės veiklos, buvo skolinga 193 028,23 Eur Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir 164,87 Eur Valstybinio socialinio draudimo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (b. l. 39-43). Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodo, kad nuo 2018 m. sausio 12 d. nesėkmingai bando išieškoti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ mokestinę nepriemoką. Pareiškėjos vertinimu, tai rodo, jog UAB „(duomenys neskelbtini)“ jau 2018 m. sausį turėjo finansinių sunkumų, o nemoki tapo susidarius ženkliai mokestinei nepriemokai (b. l. 1-4). Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimų išieškoti mokestinę nepriemoką, prievolių ataskaitų, mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ balansą matyti, kad Valstybinė mokesčių inspekcija 2018 m. sausio 12 d., 2018 m. balandžio 3 d., 2018 m. balandžio 30 d. nurodė nurašyti iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ sąskaitų atitinkamai 13,00 Eur, 192 805,98 Eur, 193 890 Eur mokestinę nepriemoką. UAB „(duomenys neskelbtini)“ įsiskolinimus Valstybinei mokesčių inspekcijai sudaro nesumokėtas 116 460,81 Eur PVM mokestis bei su šio mokesčio nemokėjimu susiję delspinigiai ir bauda. Nedidelė dalis prievolės - 13,00 Eur buvo apskaičiuota pagal 2017 m. lapkričio 8 d. pateiktą deklaraciją už laikotarpį nuo 2016 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. Didžioji prievolės dalis buvo apskaičiuota pagal 2018 m. sausio 23 d. pateiktą deklaraciją už laikotarpius tarp 2013 m. liepos 1 d. ir 2016 m. kovo 31 d. (b. l. 7-8, 9-11, 12-15, 27). Iš Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad R. S. buvo registruotas kaip vienintelis UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininkas nuo 2017 m. rugsėjo 8 d. iki 2017 m. sausio 11 d. ir nuo 2017 m. kovo 1 d. iki šiol. Jis buvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorius nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2017 m. sausio 9 d. ir nuo 2017 m. vasario 10 d. iki 2018 m. rugsėjo 14 d. (b. l. 32-37).
Išdėstytų duomenų visuma rodo, kad ženkli mokestinė nepriemoka susidarė dėl PVM mokesčio nemokėjimo už laikotarpius, kai R. S. nebuvo UAB „(duomenys neskelbtini)“ savininkas ir vadovas. Visgi R. S. žinojo arba, atsižvelgiant į jo kaip įmonės vadovo ir savininko padėtį, turėjo ir galėjo žinoti apie susidariusią ženklią mokestinę nepriemoką ne vėliau kaip 2018 m. sausio 23 d., kai nepriemoka buvo apskaičiuota. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. rugsėjo 3 d. nutartimi buvo konstatuotas UAB „(duomenys neskelbtini)“ nemokumas nutarties priėmimo dienai. Šis faktas nekvestionuojamas, nes nutartis įsiteisėjusi. Įvertinus bylos duomenis, nėra pagrindo abejoti, kad tokia įmonės nemokumo būsena buvo susidariusi iki 2018 m. sausio 23 d., nes kreditorius -Valstybinė mokesčių inspekcija jau nuo 2018 m. sausio 12 d. nesėkmingai bando atlikti skolos išieškojimo veiksmus. Darytina išvada, kad R. S. kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas jau 2018 m. sausio 23 d. turėjo pareigą nedelsdamas kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo arba, kaip įmonės savininkas, ne vėliau kaip per 40 dienų imtis priemonių įmonės mokumui atkurti. Jis pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo turėjo tol, kol į teismą su pareiškimu kreipėsi kreditorius Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, t. y. iki 2018 m. liepos 23 d. R. S. pareigos kreiptis į teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškėlimo nuo 2018 m. sausio 23 d. iki 2018 m. liepos 23 d. nevykdė.
Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas laiko, jog R. S. kaltė įrodyta. Jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, požymius.
Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į tai, jog R. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Iš bylos medžiagos darytina išvada, jog R. S. nusižengimą padarė nepiktybiškai, dėl nerūpestingumo. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, R. S. skirtina minimali straipsnio sankcijoje numatyta bauda.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646 straipsniais,
nutaria:
R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) bauda.
Šis nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per bet kuriuos Šiaulių apylinkės teismo rūmus.