- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-06-07
- Bylos Nr.
- 2-37-786/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vitalija Ragauskienė
- Pareiškėjas
- G. K., A. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Aulelių vaikų
- Išvadą teikia
- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus
- Advokatai
- Vida Leonovienė
- Kategorijos
- 77.6pavadinimo nepavyko patikrinti
suinteresuoto asmens Aulelių vaikų globos namų atstovui Vaidui Niaurai, Ingai Lackuvienei,
institucijos, duodančios išvadą- Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Rūtai Miškinytei ,
nedalyvaujant institucijos, duodančios išvadą- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų G. K. ir A. K. pareiškimą bei pareiškėjos G. K. patikslintą pareiškimą dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja G. K. prašo panaikinti nepilnamečio sūnaus E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), atskyrimą nuo jos – vaiko motinos ir grąžinti vaiką pareiškėjai iš suinteresuoto asmens Aulelių vaikų globos namų.
Pareiškėja ir jos atstovė patikslintą pareiškimą palaikė, prašo jį tenkinti ir paaiškina, kad 2009 m. spalio 28 d. Anykščių rajono apylinkės teismo sprendimu buvo taikytas pareiškėjos vaiko E. K. atskyrimas nuo motinos – pareiškėjos G. K., nepilnamečių vaiko globėju buvo paskirti Aulelių vaikų globos namai. Sūnus nuo ieškovės buvo atskirtas dėl pareiškėjos sveikatos, nes dėl sveikatos problemų ji negalėjo tinkamai juo pasirūpinti. Šiuo metu jos sveikata yra gera, ji gydėsi, pastoviai vartoja vaistus, dirba. Mano jog galėtų tinkamai pasirūpinti sūnumi, dėl ko ir prašo panaikinti vaiko atskyrimą nuo motinos. Pastoviai bendrauja su sūnumi, domisi jo gyvenimu. Gyvenant vaikui su pareiškėja, bus užtikrintos vaiko gyvenimo ir auklėjimo sąlygos. Jos sveikata yra gera ir ji pati gali rūpintis ir auklėti savo sūnų ir tai neprieštaraus vaiko interesams.
Su vaiko tėvu pareiškėju A. K. yra nutraukusi santuoką. Vaiko tėvui pareiškėjui A.K. yra apribota tėvo valdžia. Pareiškėjos žiniomis vaiko tėvas pareiškimo reikalavimų panaikinti tėvo valdžios apribojimą nebepalaiko, todėl į teismo posėdžius neatvyksta, nors apie posėdžius jis žino.
Pareiškėjas A. K. į teismo posėdį neatvyko, teismo šaukimas įteiktas.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Aulelių vaikų globos namų atstovai su pareiškimu nesutinka, prašo jį atmesti ir paaiškina, kad E. K. gyvena vaikų globos namuose ir jam nustatyta globa. Atstovai paaiškino, jog vaikas nerimavo dėl motinos ligos. Motina jį lanko. Vaikų globos namų darbuotojai bendrauja su vaiku ir vaikas yra sakęs, jog jis bijo, kad reikės keltis gyventi iš vienos vietos į kitą, jam yra gera gyventi globos namuose. Jis savaitgaliais važiuoja pas savo tetą, kur susitinka su savo motina. Mano, jog reikia atsižvelgti į vaiko interesus ir pareiškėjos pareiškimo netenkinti.
Išvadą teikiančios institucijos Anykščių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė Rūta Miškinytė pateikė išvadą, kad vadovaujantis prioritetiniu vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, atsižvelgiant į vaiko išsakytą nuomonę, tikslinga pareiškėjos pareiškimo netenkinti. Tokią išvadą pateikia, atsižvelgia , jog motina dėl ligos negali tinkamai pasirūpinti vaiku, tėvas visiškai nusišalinęs nuo vaiko ir vaiko išreikšta pozicija, nes vaikas nėra pasirengęs grįžti pas motiną.
Šalies argumentai
Išvadą teikiančios institucijos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius prašė bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant, pateikė išvadą, kad tikslinga pareiškėjos pareiškimo netenkinti ir dėl to nebus pažeisti vaiko interesai.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos G. K. pareiškimas ir patikslintas pareiškimas atmestinas, o apreiškėjo A. K. pareiškimas paliktas nenagrinėtu..
Bylos medžiaga nustatyta, kad E. K., gimusio (duomenys neskelbtini), motina yra pareiškėja G. K., o tėvas- pareiškėjas A. K.. Anykščių rajono apylinkės teismas 2009 m. spalio 28 d. sprendimu atskyrė nepilnametį E. K. nuo jo motinos G. K., o tėvo A. K. valdžią apribojo, nepilnamečiam vaikui nustatė nuolatinę globą ir jo nuolatiniu globėju paskyrė Aulelių vaikų globos namus, nustatė gyvenamąją vietą Aulelių vaikų globos namuose ir priteisė iš G. K. išlaikymą vaikui po 1MGL periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki jo pilnametystės. Teismas, taikydamas vaiko atskyrimą nuo motinos, nustatė, kad pareiškėjo- vaiko motina G. K. serga lėtiniu psichikos sutrikimu ir dėl to ji nesugeba tinkamai pasirūpinti vaiku, užtikrinti deramą jo auklėjimą.
Pareiškėja prašo panaikinti jos vaiko E. K. atskyrimą nuo motinos, nes išnyko aplinkybės, dėl kurių vaikas buvo atskirti nuo motinos. Pareiškėja nurodo, kad vaiko atskyrimas nuo motinos – pareiškėjos G. K. buvo taikytas dėl to, kad pareiškėja sirgo ir kadangi nepripažino ligos, nesigydė ir dėl to negalėjo pasirūpinti vaiku. Tačiau šiuo metu ji gydosi, pastoviai vartoja vaistus, jos sveikata yra gera, dirba, todėl pareiškėja, kaip ji pati nurodo, sugebės tinkamai pasirūpinti savo vaiku E. K..
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.179 straipsnyje įtvirtinta vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo priemonė – vaiko atskyrimas nuo tėvų. Ši priemonė gali būti taikoma nesant tėvų kaltės, kai dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių tėvai negyvena kartu su vaiku ir reikia nuspręsti, kur turi gyventi vaikas. Ši priemonė yra laikina, nes gali būti panaikinama, jei išnyko aplinkybės, dėl kurių vaikas buvo atskirtas nuo tėvų. Vaikų atskyrimo nuo tėvų panaikinimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvų tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir motinos santykius, todėl šio klausimo sprendimas negali būti pagrįstas tik fakto, jog išnyko aplinkybės, kurių pagrindu buvo taikytas vaiko atskyrimas nuo motinos, nustatymu. Teismas pažymi, kad Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. CK 3.3 straipsnio 1 dalyje taip pat įtvirtintas prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas, reiškiantis, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu. Šiuo principu vadovaujantis turi būti aiškinamos ir CK 3.179 straipsnio 1 dalyje nustatytos vaikų ir tėvų atskyrimo sąlygos, o taip pat ir nuostata dėl vaiko atskyrimo nuo motinos panaikinimo (CK 3.181 straipsnio 1 dalis).
Todėl, sprendžiant pareiškėjos pareiškimo pagrįstumo klausimą, reikalinga nustatyti, ar išnyko aplinkybės, dėl kurių buvo taikytas vaiko atskyrimas nuo motinos, kas būtų pagrindas panaikinti vaiko atskyrimą nuo motinos, ir ar atskyrimo nuo motinos panaikinimas nepažeis nepilnamečio vaiko interesų.
Teismas iš dalies sutinka su pareiškėjos ir jos atstovės argumentu, kad aplinkybė, dėl ko buvo taikytas vaiko atskyrimas nuo motinos, išnyko, nes vaiko atskyrimas nuo motinos buvo taikytas tuo pagrindu, kad ji dėl sveikatos problemų negalėjo tinkamai pasirūpinti vaiku , kadangi pati nepripažino, jog serga, nesigydė ir nevartojo vaistų. Šiuo metu ji pripažino, jog serga, kad turi sveikatos problemų, ji gydosi ir pastoviai vartoja vaistus. Todėl spręstinas klausimas, ar šiuo metu egzistuoja aplinkybės, duodančios pagrindą manyti, kad G. K. negali tinkamai pasirūpinti savo vaiku, dėl ko būtų tikslinga vaiko atskyrimo nuo motinos priemonę tęsti.
Byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimai, liudytojų parodymai patvirtina aplinkybę, kad pareiškėjos sūnus nuo 2008 metų su motina negyvena, Jo globėja buvo močiutė, kadangi vaiko tėvas vaiku nesirūpino, o vėliau apgyvendintas Aulelių vaikų globos namuose. Pareiškėja lankydavo vaiką, tačiau vaikas, žinodamas, kad jo motina serga psichine liga, vengdavo bendravimo, nes jautė baimę. Šiuo metu, pagerėjus motinos G. K. sveikatai, sūnus E. K. susitinka su motina būdamas pas tetas. Buvo nuvykęs pas motiną į Vilnių, tačiau jam nepatiko, nes turėjo būti vienas jam svetimoje aplinkoje. Sūnus E. K. žino, jog jo motina serga psichine liga ir žino, jog nustojus motinai vartoti vaistus, vėl viskas gali kartotis. Dėl to jis nėra tikras, jog gyvendamas su motina jausis saugus. Apklaustas posėdžio metu jis kategoriškai patvirtino, jog šiuo metu jis nenori grįžti gyventi pas motiną, šiuo metu jis nori tik bendrauti su motina, kada būna pas tetas. Vaiko parodymų pagrindu darytina išvada, kad vaikas su motina nenori bendrauti, ne dėl to, jog jos nemyli ar nepasiilgsta, o dėl to, kad jis nėra tikras, kad nepasikartos motinos agresyvus elgesys dėl jos ligos. Jis ir toliau nori gyventi vaikų globos namuose, kur jam gera ir saugu. Motina- pareiškėja G. K. vaikui E. K. yra reikšmingas asmuo, tačiau vaikui dabartiniai santykiai su motina yra nepakankami. Tikėtina, jog panaikinus atskyrimą paveiktų vaiką psichotraumuojančiai. Posėdžio metu apklaustas liudytoju gydytojas A. G. taip pat paaiškino, jog šiuo metu pareiškėjos G. K. sveikata yra pagerėjusi, kadangi ji vartoja vaistus, tačiau nutraukus vaistų vartojimą, liga progresuos, nes ji serga lėtiniu psichikos sutrikimu. Jos sveikatai kenkia konfliktinės situacijos, stresai.
Šiuo atveju privalu vertinti ir tai ar neatsirado naujų aplinkybių, dėl kurių vaikas negali gyventi su motina. Šiuo atveju teismas nenustatė, kad tokių aplinkybių atsirado, tačiau tai savaime nereiškia, kad vaikas turi būti nedelsiant grąžinamas į šeimą. Teismo nuomone tam turi būti skirtinas pakankamas laiko tarpas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovai taip pat nurodė, jog tikslinga bylą spręsti vadovaujantis vaiko interesais, parenkant jam palankiausią variantą.
Byloje nėra įrodymų, duodančių pagrindą manyti, kad Aulelių vaikų globos namai netinkamai vykdo savo, kaip globėjos pareigas. Priešingai, tiek atstovų paaiškinimai tiek pačio vaiko E. K. paaiškinimas patvirtina, jog vaiko gyvenimo sąlygos tinkamos, jis geriau mokosi, lanko muzikos mokyklą, dalyvauja globos namų veikloje.
Teismas, atsižvelgdamas į visas nustatytas nepilnamečio E. K. gyvenimo aplinkybes, į tai, kad vaikas globos namuose gerai jaučiasi, jam sudarytos visos sąlygos mokytis, tobulėti, taip pat į teisme išsakytą vaiko E. K. nuomonę, kad jis nori gyventi globos namuose, o su motina susitikti tetų namuose, nes bijo ir mano, jog motina dėl ligos, prisimindamas praeitį, nesugebės tinkamai juo pasirūpinti, dėl pareiškėjos sveikatos būklės – sveikatos būklė priklauso nuo vaistų vartojimo, nuo patiriamų stresų, konfliktų, mano jog pareiškėja nesugebės tinkamai įgyvendinti savo, kaip motinos pareigų – formuoti tinkamą vaiko požiūrį į tam tikras gyvenimo vertybes, rūpintis tinkamu jo auklėjimu, jo mokymusi, dėl ko laikytina, kad aplinkybės vaiko atskyrimui nuo motinos taikymui neišnyko. Teismas laiko, jog nepilnamečio vaiko interesai, panaikinus vaiko atskyrimą nuo motinos, būtų iš esmės pažeisti. Todėl pareiškėjos pareiškimas atmestinas, kaip nepagrįstas.
Atskirtai nuo vaiko motinai išsaugomos visos asmeninės ir turtinės teisės bei pareigos, pagrįstos giminyste, išlieka teisė bendrauti su vaiku. Toks teismo sprendimas yra reikalingas vaiko interesams užtikrinti ir nepažeis nepilnamečio vaiko teisės į šeimos ryšius, nes vaiko atskyrimas nuo motinos leidžia vaikui pilnaverčiai bendrauti su motina, bei suteikia pagrindą vaikui likti gyventi aplinkoje, kurioje vaikas jaučiasi saugus.
Kiti proceso dalyvių argumentai ir nustatytos byloje aplinkybės teismo sprendimui įtakos neturi.
Pareiškėjas A. K. į teismo posėdį neatvyko, nenurodydamas neatvykimo priežasčių. Prašymo nagrinėti pareiškimą jam nedalyvaujant, nepateikė. Pareiškėja G. K. ir atstovė advokatė Vida Leonovienė paaiškino, jog pareiškėjas A. K. savo reikalavimų nebepalaiko. Esant tokioms aplinkybėms pareiškėjo pareiškimas dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo sūnaus E. K. atžvilgiu paliktinas nenagrinėtu.
Civilinio proceso kodekso 7 straipsnio 2 dalis nustato, jog dalyvaujantis byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu ir t.t. Tuo tarpu byloje nustatyta, kad pareiškėjas, pateikęs pareiškimą dėl tėvo valdžios apribojimo panaikinimo sūnaus atžvilgiu į posėdį neatvyko, nepranešęs priežasties. Toks pareiškėjo elgesys patvirtina, kad pareiškėjas elgėsi neatsakingai ir pažeisdamas ankščiau paminėta civilinio proceso nuostata, nesirūpino greitu bylos išnagrinėjimu. Kaip minėta pareiškėjas į posėdį neatvyko, nenurodydamas neatvykimo priežasčių, prašymo, nagrinėti bylą jam nedalyvaujant , nepateikė. Vadovaujantis LR CPK 296 str. 1 d. 6 p. pareiškėjo A. K. pareiškimas paliktinas nenagrinėtu. Išaiškinti pareiškėjui A. K., kad pareiškimo palikimas nenagrinėtu neužkerta kelio pakartotinai kreiptis į teismą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 –260 str., 263 str., 270 str., 296str., 307 str. 1 d., 408 str., 443 str., teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos G. K. pareiškimą atmesti.
Pareiškėjo A. K. pareiškimą dėl sprendimo laikinai apriboti valdžią sūnaus E. K. atžvilgiu panaikinimo palikti nenagrinėtu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Anykščių rajono apylinkės teismą.