Utenos apylinkės teismo sprendimas

2019-04-03 · Civilinė byla Nr. e2-889-731/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Utenos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-03
Bylos Nr.
e2-889-731/2019
Teisminio proceso Nr.
2-54-3-00029-201-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Liudmila Kuzmickienė
Ieškovas
P. S., F. S.
Atsakovas
N. D.
Trečiasis asmuo
Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM
Advokatai
Justina Murauskaitė, Juozas Bučinskas
Civilinė byla Nr. e2-889-731/2019Proceso Nr.2-54-3-00029-201-7Procesinio sprendimo kategorijos:
(S) 2.4.2.9.1; 3.2.6.1. UTENOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 3 d.Zarasai
Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų teisėja Liudmila Kuzmickienė,sekretoriaujant Solvitai Zajančkauskienei,dalyvaujant ieškovams P. S., F. S., jų atstovei advokatei Justinai Murauskaitei,atsakovei N. D. (D.), jos atstovui advokatui Juozui Bučinskui,trečiojo asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie ŽŪM atstovui Valerij Černov,vertėjai Anai Makejevai,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų P. S. ir F. S. ieškinį atsakovei N. D. (D.) dėl teisės suderinti patikslintus žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovai prašė ieškinį tenkinti pilnai ir suteikti ieškovams P. S. (P. S.) ir F. S. (F. S.) teisę pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastro duomenis pagal matininko Š. Š. 2018-08-23 parengtus šių žemės sklypų planus bei parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas be atsakovės N. D. sutikimo, įskaitant be atsakovės N. D. parašų žemės sklypų planuose bei žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, ir leisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui priimti sprendimą pakeisti šių žemės sklypų kadastro duomenis be atsakovės N. D. sutikimo;suteikti ieškovams patikslintus kadastro duomenis įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovės, bendraturtės N. D., prašymo ar sutikimo. Priteisti iš atsakovės 393,33 Eur (tris šimtus devyniasdešimt tris eurus 33 ct) ieškovo P. S. (P. S.) patirtoms išlaidoms kadastrinio matavimo paslaugoms atlyginti; priteisti iš atsakovės visas ieškovų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškinyje nurodė, kad ieškovai P. S. ir F. S. bei atsakovė N. D. yra žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, bendraturčiai. Žemės sklypo plotas 4,67 ha, sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Ieškovai nusprendė atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus. Ieškovas P. S. kreipėsi į matininką Š. Š., matininkas šiuos matavimus atliko, sklypo ribas paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Atsakovė sutiko su kitais bendraturčiais atlikti sklypo kadastrinius matavimus, tačiau po to savo valią pakeitė. Atsakovė buvo kviesta į 2018-08-10 numatytą žemės sklypų ribų ženklinimą bei jame dalyvavo. Tai patvirtina jos parašas 2018-08-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktų 4 punkte. Vėliau atsakovė nusprendė kliudyti atlikti kadastrinius matavimus ir jų metu gautus duomenis įregistruoti teisės aktų nustatyta tvarka, todėl nei 2018-08-10 žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymų aktų 13 punkte, kuriame pasirašo žemės sklypo savininkai, nei, vėliau, parengtuose žemės sklypų planuose nepasirašė. Pagrįstų motyvų nenurodė ir nenurodo.

Nors žemės sklypas bei jame esantys pastatai ir statiniai priklauso trims asmenims, t. y. ieškovams ir atsakovei, atsakovė šiuo metu viena naudojasi šiuo turtu. Ieškovų vertinimu, atsakovė nenori, kad kadastrinių matavimų metu gauti duomenys būtų užregistruoti, kadangi tai padarius kitiems savininkams būtų lengviau įgyvendinti ir kitas jų nuosavybės teises.

M. Š. Šimonėlis, teisės aktų nustatyta tvarka, kadastro duomenų bylą pateikė NŽT Zarasų skyriui patikrai. Iš 2018-12-18 NŽT Zarasų skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 42KAM-108625, kuris sudarytas dėl žemės sklypo kadastro Nr. 4310 (duomenys neskelbtini), matyti, kad institucija atsisako teikti teigiamą išvadą tik dėl to, kad kadastro duomenų nesuderino bendraturtė, t. y. atsakovė. Iš 2018-12-18 Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 42KAM-108627, kuris sudarytas dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti lygiai taip pat - atsisakyta teikti teigiamą išvadą nesant atsakovės parašų žemės sklypo plane bei žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo akte. Be atsakovės sutikimo (parašų ant privalomų dokumentų) tolimesnės procedūros yra negalimos.

Šalies argumentai

Ieškovai, kaip bendraturčiai, savo pažeidžiamas teises gali ginti tik teisme, prašydami suteikti teisę atlikti reikiamus veiksmus be bendraturtės (atsakovės) sutikimo.

Teismo posėdžio metu ieškovai ir jų atstovė patvirtino ir palaikė ieškinyje nurodytas aplinkybes, prašė ieškinį tenkinti.

Atsiliepimas

Atsakovė N. D. (D.) pateikė atsiliepimus į ieškinį. Nurodė, kad su pateiktu ieškiniu sutinka iš dalies. Nesutinka mokėti už atliktus matavimus, nes šie matavimai jai nereikalingi. Ji toje vietovėje gyvena virš trisdešimties metų, gauna tik minimalią 125 eurų pensiją. Mano, kad ieškinys atmestinas dalyje dėl mokėjimų už kadastrinius matavimus ir teismo išlaidas, kaip nepagrįstas.

Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM pateikė atsiliepimą į ieškinį, ir nurodė, kad susipažinę su teismui pateikto ieškinio argumentais, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos sutinka su šio ieškinio reikalavimais suteikti ieškovams teisę, be atsakovės prašymo ir sutikimo: pateikti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų bylas ir planus priimti sprendimą dėl šių žemės sklypų kadastro duomenų pakeitimo (patvirtinimo); pateikti VĮ Registrų centrui įregistruoti patikslintus žemės sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių(duomenys neskelbtini), kadastro duomenis.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje nustatyta, kad ieškovai P. S. ir F. S. bei atsakovė N. D. (D.) yra žemės sklypo, esančio(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), savininkai, bendraturčiai. Žemės sklypo plotas 4,67 ha, sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus.

Iš byloje pateiktų dokumentų matyti, kad, kad ieškovai kreipėsi į matininką Š. Š. atlikti bendro sklypo kadastrinius matavimus, matininkas šiuos matavimus atliko, sklypo ribas paženklino vietovėje, parengė žemės sklypo planą bei žemės sklypo kadastro duomenų bylą.

Atsakovė nurodė, jog jai šie matavimai nereikalingi.

Nagrinėjamos bylos atveju ginčo šalys yra žemės sklypo bendraturčiai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad CK 4.75 straipsnio 1 dalis nustato pagrindinį reikalavimą bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimui – bendrą daiktą (žemės sklypą, pastatą ar kita) bendraturčiai valdo, naudoja ir juo disponuoja visų bendraturčių susitarimu. Bendraturčiai susitarimą pasiekia bendradarbiaudami, kooperuodamiesi, derindami savo interesus. Reikalavimas susitarti yra esminis stabiliam ir ekonomiškam bendro daikto valdymui, naudojimui, disponavimui. Siekis maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitą bendraturtį, neatitinka CK 1.5 ir 4.75 straipsnių nuostatų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. ir kt. v. S. B. ir kt., bylos Nr. 3K-3-780/2003; 2006 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje P. K. v. N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. ir kt. v. Kauno miesto savivaldybės administracija ir kt., bylos Nr. 3K-3-96/2012; kt.). Jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymu suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo būdą, ir įrodyti, kad pasirinktas būdas ar tokios teisės įgyvendinimo sąlygos pažeistų jų teises į bendrą daiktą ar teisėtus interesus.

Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau Įstatymas) 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad Nekilnojamojo daikto kadastro duomenys nustatomi atliekant kadastrinius matavimus, naudojant tinkamus metodus ir priemones, užtikrinančius teisės aktų nustatytų reikalavimų matavimų kokybei patenkinimą, kai šio Įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytais būdais formuojami nekilnojamieji daiktai ar šio Įstatymo 9 straipsnyje nustatytais atvejais keičiami nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenys. Įstatymo 9 straipsnio 3 dalis numato, kad Nekilnojamojo turto kadastre įrašytų duomenų pakeitimo tvarką ir reikalavimus bei leistinus kadastro duomenų neatitikimų dydžius dėl skirtingo tikslumo kadastrinių matavimų nustato Kadastro nuostatai. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-04-15 nutarimu Nr. 534 patvirtintų „Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro nuostatų“ (toliau Nuostatai) 15.6 punkte numatyta, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui ar valstybinės žemės naudotojui pageidaujant. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002-12-30 įsakymu nr. 522 patvirtintų „Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklių“ 3.5 punktas taip pat numato, kad žemės sklypų kadastriniai matavimai, nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinates valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje, atliekami žemės sklypo savininkui pageidaujant patikslinti žemės sklypo plotą, įregistruotą Nekilnojamojo turto registre, jeigu ribos posūkio taškų ir riboženklių koordinatės nenustatytos valstybinėje geodezinių koordinačių sistemoje.

Nurodytas teisinis reglamentavimas visiškai pagrindžia ieškovų teisę reikalauti atlikti jiems ir atsakovei priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus nustatant žemės sklypų ribų posūkio taškus ir riboženklių koordinates valstybinėje koordinačių sistemoje, nes žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suformuotas tik pagal preliminarius matavimus ir jo ribų posūkio taškų ir riboženklių koordinatės valstybinėje koordinačių sistemoje nėra nustatytos. Tai reiškia, kad pagal preliminarius matavimus suformuoto sklypo tikslus plotas ir tikslios ribos nėra žinomos, o šie duomenys kaip tik ir nustatomi kadastrinių matavimų metu ir patikslinami įrašant pasikeitimus į Nekilnojamojo turto kadastrą. Vadinasi ieškovų, kurie yra šio žemės sklypo savininkai, pageidavimas atlikti kadastrinius matavimus ir patikslinti žemės sklypo ribas ir plotą valstybinėje koordinačių sistemoje yra pakankamas ir visiškai teisėtas pagrindas juos atlikti. Tai reiškia, kad atsakovė negali savo nesutikimo įregistruoti nustatytus žemės sklypo kadastro duomenis grįsti vien tuo, jog jai nereikalingi kadastriniai matavimai.

Atsakovė neturi teisės trukdyti ieškovams įgyvendinti savo teisę nustatyti šalims priklausančio žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje bet kuriuo metu, kuriuo jie pageidauja tą daryti, remdamasi vien tik kadastrinių matavimų atlikimo būtinumo ar nebūtinumo kriterijumi konkrečiu metu. Šalys turi teisę savo interesų siekti skirtingais būdais, tačiau net ir nesutikdamos su kitos šalies pasirinktu teisėtu savo teisių įgyvendinimo būdu negali trukdyti kitai šaliai, jeigu šios pasirinktas būdas niekaip nepažeidžia kitos šalies teisų ir interesų. Todėl reikalaudama atmesti ieškinį atsakovė turi argumentuotai pagrįsti kuo kadastrinių matavimų įregistravimas pažeis jos teises ir interesus.

Nors atsakovė teigia negavusi jokio raštiško pranešimo apie tai, jog bus atliekami kadastriniai matavimai, ji teisme pripažino, kad jai buvo žinoma apie atliekamus matavimus, kai buvo atliekami kadastriniai matavimai ji buvo namuose ir turėjo galimybę juose dalyvauti. Tai, kad ji nedalyvavo atliekant kadastrinius matavimus yra jos apsisprendimo teisė. Tai, kad jai buvo pranešta apie atliekamus kadastrinius matavimus patvirtinama ir tuo, kad ji pasirašė ant žemės sklypo paženklinimo akto. Atsakovė teismo posėdyje nurodė, jog ji sutinka su kadastriniais matavimais ir jų neginčija.

Kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą tvarką nustato Kadastro nuostatai (Įstatymo 6 straipsnio 5 dalis). Nuostatų 65 punktas numato, kad tais atvejais, kai buvo atliekami žemės sklypo kadastriniai matavimai, pagal šių Nuostatų reikalavimus parengtą nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą vykdytojas pateikia žemėtvarkos skyriui, o nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla tikrinama vadovaujantis Nacionalinės žemės tarnybos vadovo patvirtintomis taisyklėmis. Nuostatų 67 punktas numato, kad tais atvejais kai žemėtvarkos skyrius, patikrinęs nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, nenustato aplinkybių, trukdančių suderinti parengtą žemės sklypo planą, žemėtvarkos skyriaus vedėjas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus darbuotojas jį suderina. Nuostatų 84 punktas numato, kad kartu su prašymu įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į kadastrą ar juos pakeisti kadastro tvarkytojui turi būti pateikiami Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti dokumentai ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla. Šio Įstatymo 12 straipsnio 2 dalis numato, kad kartu su dokumentais dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo į nekilnojamojo turto kadastrą ar jų pakeitimo, Kadastro tvarkytojui turi būti pateikiamas prašymas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą.

Iš nurodyto teisinio reglamentavimo matyti, kad Nuostatai reglamentuoja kadastrinius matavimus atliekančio matininko veiklą nustatant kadastro duomenis ir juos fiksuojant, taip pat viešojo administravimo subjekto - Žemėtvarkos skyriaus, veiklą tikrinant matininko nustatytus kadastro duomenis ir juos derinant, ir kito viešojo administravimo subjekto - Kadastro tvarkytojo, veiklą tikrinant ir registruojant kadastro duomenis. Pagal Nuostatus, nekilnojamojo daikto savininkas turi teisę prašyti atlikti jam priklausančio žemės sklypo kadastrinius matavimus bei pateikti Kadastro tvarkytojui įregistruoti nustatytus kadastro duomenis, kuriuos patikrina minėti viešojo administravimo subjektai.

Siekiant išspręsti šalių ginčą reikalinga nustatyti kuri šalis elgiasi sąžiningai, protingai ir teisingai, o kuri trukdo kitai šaliai pasinaudoti savo teise, nors jos teisės ir interesai nėra pažeidžiami.

M. Š. Šimonėlis, teisės aktų nustatyta tvarka, kadastro duomenų bylą pateikė NŽT Zarasų skyriui patikrai. Iš Žemėtvarkos skyriaus surašyto žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto matyti, kad Žemėtvarkos skyrius, patikrinęs kadastro duomenų bylą, nustatė, kad: žemės sklypo ribų atitiktis teritorijų planavimo dokumentams ar žemės valdos projektams nustatyta teisingai; žemės sklypo plotas nustatytas teisingai; žemės sklypo planas sudarytas teisingai; kiti dokumentai užpildyti teisingai; žemės sklypo kadastro duomenų byla parengta ir sukomplektuota teisingai. Iš šalių žemės sklypo plano matyti, kad Žemėtvarkos skyrius suderino šį žemės sklypo planą. Iš 2018-12-18 NŽT Zarasų skyriaus Žemės sklypo kadastro duomenų bylos tikrinimo akto Nr. 42KAM-108625, kuris sudarytas dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad institucija atsisako teikti teigiamą išvadą tik dėl to, kad kadastro duomenų nesuderino bendraturtė, t. y. atsakovė. Vadinasi NŽT sprendė, kad kadastriniai matavimai atlikti visiškai tinkamai, neegzistuoja jokios kitos priežastys neigiamai išvadai, išskyrus bendraturtės suderinimo nebuvimas.

Žemės sklypo ribų paženklinimo-parodymo aktas yra privalomas kadastrinių matavimų dokumentas, neatskiriamas nuo žemės sklypo ribų matavimo bylos, t. y. sudėtinė jos dalis. Nors atsakovė jame pasirašė ( 4 punkte), tačiau kitose vietose pasirašyti atsisakė. Gretimų sklypų savininkai dokumentus pasirašė ir pretenzijų dėl kadastrinių matavimų nepareiškė.

Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas pripažįsta, kad ieškovai, turėdami nustatytus jų žemės sklypo kadastro duomenis, kuriuos patikrino ir jų teisingumą konstatavo įgaliota tą daryti valstybės institucija, įgijo teisę pateikti šiuos kadastro duomenis įregistravimui viešame registre. Tačiau Įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje numatytą prašymą įrašyti nekilno­ja­mojo daikto kadastro duomenis į nekilnoja­mo­jo turto kadastrą turi pateikti visi nekilnojamojo daikto savininkai (Įstatymo 13 straipsnio 2 dalis). Todėl atsakovės nesutikimas pateikti tokį prašymą, pasireiškiantis jos nepasirašymu žemės sklypo plane, užkerta kelią ieškovams įgyvendinti savo teisę įregistruoti nustatytus tikslius kadastro duomenis. Taip atsakovė sukuria ieškovams tokią situaciją, kurioje jokios tolesnės procedūros dėl jų pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų realizavimo vykti negali ir ieškovai yra priversti reikšti šioje byloje nagrinėjamą ieškinį. Toks atsakovės elgesys neatitinka CK 4.75 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų reikalavimų ieškoti bendraturčiams priimtiniausio jiems sprendimo būdo, nes vien tik dėl savo subjektyvaus įsitikinimo, atsakovė trukdo ieškovams įgyvendinti savo teisę valdyti ir naudotis nuosavybės teise turimu žemės sklypu savo nuožiūra.

Galiausiai pažymėtina, kad ieškovų pageidavimu atliktų kadastrinių matavimų įregistravimas ne tik nepažeis atsakovės teisių ir interesų, bet ir bus naudingas jai pačiai. Šiuo atveju sklypo ribos bus aiškios valstybinėje koordinačių sistemoje, kas leis sklandžiai atlikti visas kitas procedūras su šiuo sklypu ateityje.

Dėl aukščiau nurodytų motyvų ieškinys tenkintinas ir ieškovams pripažintina reikalavimo teisė be atsakovės sutikimo atlikti visus teisės aktuose numatytus privalomus veiksmus dėl žemės ūkio paskirties žemės sklypo kadastro duomenų tikslinimo, atlikus kadastrinius matavimus, ir jo įregistravimo viešajame registre.

Kadastrinių matavimų paslaugos kainavo 1180,00 Eur. Šią sumą kadastrinius matavimus atlikusiam matininkui Š. Š. sumokėjo ieškovas P. S.. Ieškovai prašo iš atsakovės priteisti išlaidas už žemės sklypo atliktus kadastrinius matavimus. Teismas pripažįsta, kad šių išlaidų atsiradimas nepriklauso nuo to ar ieškovų teisė įregistruoti kadastrinius matavimus įgyvendinama teismo tvarka ar ne teismo keliu. Akivaizdu, kad ir tuo atveju jeigu tarp šalių nebūtų kilęs ginčas dėl kadastrinių matavimų atlikimo ir įregistravimo, ieškovai vis tiek būtų patyrę šias išlaidas, nes kitaip negalėtų įgyvendinti savo teisės nusistatyti žemės sklypo ribas valstybinėje koordinačių sistemoje. Taigi, šios išlaidos susidarė dar iki bylos iškėlimo, o ne dėl to, kad ginčą teko spręsti teisme. Prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, gali būti priskiriamos tik tokios išlaidos, kurių iš viso nebūtų, jeigu šalims netektų ginčo spręsti teisme. Tuo tarpu išlaidos, kurios neišvengiamai patiriamos dar net nesant teisminio ginčo, ir tokios, be kurių šalis savo teisių negalėtų realizuoti net jeigu ginčo ir nereikėtų spręsti teisme, nelaikytinos išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu. Todėl įvertinus tai, kad šių kadastrinių matavimų išlaidos buvo išimtinai ieškovų interesus tenkinančios išlaidos, kurias ieškovai neišvengiamai būtų patyrę net jeigu ir nebūtų šios bylos, jos negali būti pripažįstamos CPK 88 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytomis išlaidomis, susijusiomis su bylos nagrinėjimu, ir negali būti priteisiamos iš atsakovės procesinės teisės prasme kaip bylinėjimosi išlaidos.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Vadovaujantis CPK 80 str. 7 d., ieškovai už šį ieškinį sumokėjo 75 procentus apskaičiuoto žyminio mokesčio, t. y. sumokėjo 165 Eur, bei teikia tai patvirtinantį dokumentą.

Tačiau pateikti reikalavimai laikytini vienu reikalavimu nes prašymas pateikti kadastrinius matavimus NŽT patikrinimui ir vėliau juos įregistruoti viešame registre, laikytinas vienu tęstiniu reikalavimu ir turėjo būti apmokėtas 75 Eur dydžio žyminiu mokesčiu. Permokėta žyminio mokesčio dalis 90 Eur grąžintina jį sumokėjusiam P. S..

Ieškovų ieškinys tenkinamas visiškai, todėl ieškovų turėtos bylinėjimosi išlaidos – sumokėtas 75 Eur žyminis mokestis ir 731,50 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, priteistinos iš atsakovės (CPK 80 str. 1 d. 8 p., 88 str. 1 d. 3, 6 p., 93 str.1d.).

Valstybės išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurios sudaro 7,01 Eur, iš atsakovės nepriteistinos, nes jai suteikta valstybės garantuojama teisinė pagalba Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus 2019-02-01 sprendimu Nr. 2.4.(NTP-2)-19-T-197-1917 (CPK 96 str. ).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 – 265, 268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį patenkinti.

Pripažinti P. S. ir F. S. teisę be atsakovės N. D. (D.) sutikimo pateikti suderinimui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui žemės sklypo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypo, esančio adresu(duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patikslintus kadastro duomenis pagal matininko Š. Š. 2018-08-23 parengtus šių žemės sklypų planus bei parengtas šių žemės sklypų kadastro duomenų bylas be atsakovės sutikimo, įskaitant be atsakovės parašų žemės sklypų planuose bei žemės sklypų ribų paženklinimo-parodymo aktuose, ir leisti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Zarasų skyriui priimti sprendimą pakeisti šių žemės sklypų kadastro duomenis be atsakovės sutikimo; suteikti ieškovams patikslintus kadastro duomenis įregistruoti VĮ „Registrų centras“ be atsakovės, bendraturtės N. D.(D.), prašymo ar sutikimo.

Priteisti iš atsakovės N. D. (D.) 806,50 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų P. S. ir F. S. naudai.

G. P. S. 90 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Sprendimas per 30 d., nuo jo paskelbimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmus.

Teisėja Liudmila Kuzmickienė