- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-10
- Bylos Nr.
- e2-2172-534/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-36733-2016-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Audrius Žiedelis
- Ieškovas
- BUAB ,,Baltijos amberis“
- Atsakovas
- G. R.
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, rašytinio proceso tvarka atsakovui už akių išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo BUAB ,,Baltijos amberis“ ieškinį atsakovui G. R. dėl žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pareiškė ieškinį, prašydamas priteisti iš atsakovo 3 300,00 Eur žalos atlyginimą, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
Teismo procesiniai dokumentai atsakovui įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka. Teismo pranešimu atsakovas informuotas, kad per 30 dienų nuo teismo pranešimo įteikimo dienos privalo pateikti teismui atsiliepimą į ieškinį, taip pat nurodytos atsiliepimo nepateikimo pasekmės. Per nustatytą terminą atsiliepimas į ieškinį teismui nepateiktas. Apie šio procesinio dokumento nepateikimo priežastis duomenų nėra. Esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t.y. įsitikina, kad pasitvirtinus pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovui 2015 m. gruodžio 16 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi iškelta bankroto byla. Šia nutartimi ieškovo BUAB ,,Baltijos amberis“ bankroto administratoriumi buvo paskirtas Geraldas Uselis. Atsakovas G. R. laikotarpiu nuo 2015 m. vasario 9 d. iki 2015 m. gegužės 26 d. dirbo UAB ,,Baltijos amberis“. Atsakovas ieškovo vardu iš D. M. priėmė 3 300,00 Eur sumą (2015 m. balandžio 13 d. kasos pajamų orderio kvitas 100,00 Eur sumai, 2015 m. balandžio 23 d. kasos pajamų orderio kvitas 2 000,00 Eur sumai, 2015 m. gegužės 18 d. kasos pajamų orderio kvitas 1 200,00 Eur sumai). Šiuos kasos pajamų orderių kvitus atsakovas pasirašė kaip UAB ,,Baltijos amberis“ kasininkas. Tačiau kasos pajamų orderio kvituose nurodytos sumos į ieškovo kasą įneštos nebuvo. Tai patvirtina buhalterines paslaugas ieškovui teikusios UAB ,,Contus LT“ įgalioto asmens pasirašyta Kasos knyga. Įrodymų apie atsakovo priimtos 3 300,00 Eur sumos panaudojimą ieškovo naudai buhalterines paslaugas teikusiai įmonei pateikta nebuvo.
Remiantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįstai apskaitos dokumentais. Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (toliau – taisyklės) 9 punkte įtvirtinta: ,,Ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams, kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas ir (arba) priimti pinigų įplaukas (toliau vadinama – atskaitingas asmuo). Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis. Atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, fiziniais asmenimis, pateikia vyriausiajam buhalteriui (buhalteriui) pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą, – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Atskaitingas asmuo atsiskaito vyriausiojo buhalterio (buhalterio) nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais, tačiau ne rečiau kaip kartą per mėnesį. Nepanaudotų pinigų grąžinimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio 1-2 dalimis, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.245 straipsnio 4 dalį, deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais. Įvertinus į bylą pateiktus rašytinius įrodymus darytina išvada, kad atsakovas pažeidė minėtas Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių nuostatas. Taigi, iš ieškovo gavęs 3 300,00 Eur sumą ir jos negrąžinęs, bei nepateikęs ieškovui buhalterines paslaugas teikusiai įmonei šios sumos panaudojimą patvirtinančių dokumentų, atsakovas neatliko to, ką privalėjo padaryti (neteisėtas neveikimas (CK 6.246-6.248 straipsniai)), dėl ko ieškovas patyrė turtinių praradimų, t.y. neteko 3 300,00 Eur sumos (CK 6.249 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, ieškovui iš atsakovo priteistina 3 300,00 Eur žalos atlyginimo.
Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 3 300,00 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2016-10-11) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.
Iš atsakovo valstybės naudai priteistina 74 Eur žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis), nuo kurio mokėjimo ieškovas buvo atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas).
Kadangi byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290) nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos (3 Eur) – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285-286 straipsniais teismas,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini), 3 300,00 Eur (tris tūkstančius tris šimtus eurų) žalos atlyginimą ir 5 proc. dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (3 300,00 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-10-11) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB ,,Baltijos amberis“, į.k. 303331916 naudai.
Priteisti iš atsakovo G. R., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 74 Eur (septyniasdešimt keturių eurų) bylinėjimosi išlaidas (žyminį mokestį). Išaiškinti atsakovui, kad žyminio mokesčio suma valstybės naudai turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbank”, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660, arba į sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank AB Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Atsakovas negali skųsti šio teismo sprendimo nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau sprendimą už akių priėmusiam Vilniaus miesto apylinkės teismui per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, kuris turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus.
Ieškovas sprendimą gali apskųsti per 30 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, paduodant apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.