- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-02-12
- Bylos Nr.
- e2YT-3557-936/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-37156-2019-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Urmila Valiukienė
- Pareiškėjas
- B. M.
- Suinteresuotas asmuo
- R. G., Lietuvos Respublika
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Urmila Valiukienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos B. M. pareiškimą dėl juridinio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys R. G., Lietuvos Respublika.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja B. M. kreipėsi į teismą, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po savo tėvo J. G. mirties priėmė jo palikimą, faktiškai pradėjusi paveldimą turtą valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos tėvas J. G. mirė (duomenys neskelbtini). Po J. G. mirties liko įstatyminiai įpėdiniai – pati pareiškėja, suinteresuotas asmuo R. G. ir J. G. sutuoktinė A. G., kuri mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nurodė, jog A. G. santuokos metu buvo įsigijusi butą, esantį (duomenys neskelbtini). Kadangi minimas butas buvo įgytas santuokos metu, laikytina, kad butas sutuoktiniams A. G. ir J. G. priklausė bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Minimo buto ½ dalį A. G. (duomenys neskelbtini) testamentu paliko savo vaikaitei N. I. M., likusi ½ minimo buto dalis, priklausiusi J. G., liko nepaveldėta. Po J. G. mirties, minėtu butu rūpinosi ir jį valdė pareiškėja, šiame bute pareiškėja taip pat deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą su tikslu kreiptis dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo.
Atsiliepimas
Suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos atstovas valstybės įmonė „Turto bankas“ pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą mirusio J. G. turto paveldėjimą, pareiškimui neprieštaravo, prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo R. G. nustatytu terminu pateikė teismui atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, jog yra pareiškėjos brolis ir jam yra žinoma, jog pareiškėja gyveno aukščiau minimame bute po tėvo J. G. mirties.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 str. 3 d. nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos tėvas J. G.. Gyventojų registro duomenimis, J. G. mirė būdamas santuokoje su A. G., turėjo du pilnamečius vaikus – pareiškėją B. M. ir suinteresuotą asmenį R. G.. Pareiškėjos mama A. G. mirė (duomenys neskelbtini).
Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo turto registro duomenimis, A. G. vardu įregistruota nuosavybės teisė į butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Kaip matyti, minimas butas buvo įgytas A. G. ir J. G. santuokos metu, įregistravimo pagrindas – 1992-05-12 pirkimo-pardavimo sutartis. A. G. ir J. G. santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini). Taigi butas, esantis (duomenys neskelbtini), įgytas A. G. ir J. G. santuokos metu ir priklausė jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. A. G. (duomenys neskelbtini) surašė testamentą, kuriuo jai priklausantį turtą – ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), paliko vaikaitei N. I. M.. Testamentų registro duomenimis, N. I. M. po A. G. mirties atsiradusį palikimą priėmė. Likusi ½ dalis minimo buto, priklausiusi J. G., liko nepaveldėta.
Testamentų registre nėra įregistruotų J. G. testamentų ir palikimo priėmimo faktų. Pareiškėja yra mirusio J. G. įstatyminė įpėdinė (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.11 str. 1 d. 1 p.). Pagal CK 5.51 str. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.
Pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie tėvo J. G. palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po J. G. mirties likusią ½ dalį buto, esančio (duomenys neskelbtini), šiame bute yra deklaravusi savo gyvenamąją vietą, byloje pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėja mokėjo su buto išlaikymu susijusius mokesčius, valdė buto dalį kaip savo. Taigi iš byloje esančių įrodymų darytina išvada, kad pareiškėja nepadavė laiku notarų biurui pareiškimo apie tėvo palikimo priėmimą, tačiau faktiškai pradėjo valdyti po tėvo J. G. mirties likusį turtą.
Esant nurodytoms aplinkybėms, pareiškėjos pareiškimas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, jog pareiškėja priėmė palikimą, atsiradusį mirus tėvui J. G., faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti (CPK 444 str. 2 d. 8 p.).
Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja B. M., a. k. (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. G., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį palikimą priėmė faktiškai pradėdama jį valdyti.
Fakto nustatymas yra pagrindas išduoti B. M. paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendimui įsiteisėjus, jo kopiją išsiųsti Testamentų registrui.
Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per sprendimą priėmusį teismą.