Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų nutartis

Įžanginė dalis

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovei advokatei Žanai Vašcovai,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. S. skundą dėl Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Alytaus AVPK) Lazdijų rajono policijos komisariato (toliau – Lazdijų r. PK) 2021 m. kovo 2 d. nutarimo adminis­tra­ci­nio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2020 m. gruodžio 8 d. A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020 m. birželio 9 d. apie 11 val. atėjęs į kaimyno P. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) savavališkai paėmė iš P. R. žemės sklype esančių skydinių du mobiliojo ryšio ,,Samsung“ telefonus du SIM kortelėmis ir du telefonų įkroviklius su laidais, t. y. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 518 straipsnio 1 dalį.

2021 m. kovo 2 d. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 38 Eur bauda.

Nesutikdamas su nutarimu, administracinėn atsakomybėn patrauktas A. S. prašo šį nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylą nutraukti jo veiksmuose nesant nusižengimo, numatyto ANK 518 straipsnio 1 dalyje, sudėties (b. l. 2–5).

Skundas grindžiamas šiais argumentais. Pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį – tai tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ir interesams. Asmuo atsakomybėn pagal šį straipsnį gali būti traukiamas tik tuo atveju, jei jis veikė tyčia. ANK 8 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo ar neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Taip pat turi būti konstatuota, kad kaltininko elgesys ne apskritai (miglotai) pažeidžia įstatymų nustatytą tvarką, bet yra neteisėtas, konkrečiai nurodant, kokie įstatymai ar teisės aktai pažeisti. Poziciją grindžia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis Nr. 2A-7-2/2010. Nurodo, kad šiuo atveju A. S. atsitiktinai rado telefonus, jis nežinojo, kam jie priklauso, todėl niekaip negalėjo įgyvendinti tariamos teisės į P. R. daiktus. A. S. telefonus paėmė siekdamas užkardyti galintį kilti gaisrą, kadangi būdamas sodyboje pastebėjo, kad P. R. žemės sklype esančių skydinių dureles plaiksto vėjas, pro jas į vidų lijo lietus, o viduje esančius telefonus ten palikti buvo nesaugu. Paėmęs šiuos telefonus A. S. iš karto juos nuvežė ir atidavė policijos pareigūnams, kad šie surastų daikto savininką. Atsižvelgus į tai nėra pagrindo pripažinti, kad A. S. vykdė tariamą teisę paimti P. R. telefonus, A. S. taip elgdamas elgėsi tinkamai siekdamas užkardyti grėsmę ir pavojų.

Institucija, priėmusi nutarimą – Alytaus AVPK Lazdijų r. PK į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį jai pranešta (b. l. 69). Atsiliepime prašo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. A. S., pastebėjęs P. R. žemės sklype nesaugias skydines, apie tai nepranešė atsakingoms institucijoms, pats pateko į žemės sklypą, pamatęs telefonus, siekdamas įsitikinti, ar nėra filmuojama jo šeima, telefonus paėmė ir taip elgėsi neatsakingai ir nerūpestingai. Atsižvelgus į tai, pagrįstai pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, jam paskirta tinkama nuobauda, todėl šio nutarimo nėra pagrindo naikinti (b. l. 18–20).

Nukentėjęs su skundu nesutinka, prašo jį atmesti. Nesutikimas grindžiamas šiais argumentais. Jam priklauso žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (pagal kadastrinį numerį) ir nors jie atidalinti, tačiau aptverti kaip viena žemės sklypo valda nuo Ežero gatvės apie 1,80 m aukščio tujomis, įvažiavimas užtvertas rakinama grandine. Iš vakarų pusės sklypas atitvertas ligustro gyvatvore, o nuo A. S. naudojamo žemės sklypo (kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini)) – tvora. Jo elektros skydinės atitinka IP 44 standartus, t. y. pritaikytos lauko sąlygoms, todėl vėjai ir audros joms nekelia grėsmės. Elektros skydinių durelės visada buvo užrakintos ir tvarkingos, jos sunkiai atsidarydavo, išvažiavo iš sodybos 2020 m. birželio 7 d. apie 20 val. durelės buvo tvarkingos, o jau 2020 m. birželio 9 d. A. S., neva, rado jas atidarytas. Mano, kad durelės atidarė būtent A. S., kadangi žinojo apie tai, kad jo sklypas filmuojamas, nes buvo nufilmuoti jo vaikai, kai jo žemės sklype mėtė grybus, be to, ant jo tvoros buvo užrašas, kad privati valda filmuojama. Mano, kad A. S. siekis ir buvo paimti telefonus dėl filmavimo, nes įrašuose, kai A. S. su žmona vyko į policiją, nėra kalbos apie jokią skydinių keliamą grėsmę. Artimiausia elektros skydinė yra apie 15 m nuo A. S. gyvenamojo namo, kita – 25 m, todėl jo manymas, kad jos kėlė grėsmę, nepagrįstas. Telefonai skydinėse buvo pritvirtinti dėkluose karštais klijais, todėl jis juos tiesiog išlupo. Šios skydinės jo sklype jau yra apie 18 m., niekada nebuvo kilę jokių rūpesčių dėl jų saugumo.

2020 m. gruodžio 8 d. A. S. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl to, kad jis 2020 m. birželio 9 d. apie 11 val. atėjęs į kaimyno P. R. žemės sklypą (duomenys neskelbtini), savavališkai paėmė iš P. R. žemės sklype esančių skydinių du mobiliojo ryšio ,,Samsung“ telefonus du SIM kortelėmis ir du telefonų įkroviklius su laidais, t. y. pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 1–3). 2021 m. kovo 2 d. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnio 1 dalyje, jam paskirta 38 Eur bauda (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 4–5). 2021 m. sausio 27 d. A. S. pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad siekė užkardyti gaisrą ir galimą pavojų gamtai ir turtui, todėl iš skydinės paėmė telefonus ir pristatė į policiją (administracinio nusižengimo byla ROIK (duomenys neskelbtini), b. l. 20–21). Pažyma apie hidrometeorologines sąlygas patvirtina, kad 2020 m. birželio mėnesį iškrito 200,9 mm kritulių ir tai 2,7 karto viršijo birželio mėnesio vidutinį daugiametį kritulių kiekį. Nuo 2020 m. birželio 6 d. 00 val. iki 2020 m. birželio 9 d. 11 val. didžiausias vėjo greitis siekė 14,3 m/s. Pavojingo meteorologinio reiškinio – smarkaus vėjo rodiklis pasiekiamas, kai didžiausias vėjo greitis siekia 15 m/s ir daugiau (b. l. 25–26). Naujienų portalo ,,Delfi“ publikacija patvirtina, kad Lazdijų r. savivaldybėje 2020 m. liepos 2 d. paskelbta ekstremali situacija po to, kai naktį iš birželio 29-osios į 30-ąją iškrito 104 mm kritulių (b. l. 27–29). Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašai ir kadastro žemėlapių ištraukos patvirtina, kad P. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso gyvenamosios paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), taip pat žemės ūkio paskirties žemės sklypas (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini). Šie abu žemės sklypai ribojasi su žemės sklypais, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (jame A. S. naudojamas gyvenamasis namas) bei kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 30–34). Pagal 2020 m. birželio 9 d. A. S. pareiškimą Alytaus AVPK Lazdijų r. PK buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena (ROIK (duomenys neskelbtini)) pagal ANK 83 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto asmens duomenų tvarkymo ir privatumo apsaugos pažeidimo elektroninių ryšių srityje (b. l. 45). 2020 m. birželio 9 d. A. S. pareiškime nurodyta, kad 2020 m. birželio 9 d. apie 11 val., tvarkydamas jo žemės sklype augančius augalus, jis pamatė, kad gretimame žemės sklype esančių elektros skydinių durelės praviros, todėl nuėjo patikrinti, ar apie tai nereikia informuoti. Nuėjęs pamatė, kad skydinėse sumontuoti telefonai, vienas jų nukreiptas į jo namą bei kiemą ir galimai filmavo jo turtą, jį, jo šeimos narius, tarp jų ir nepilnamečius vaikus. Nurodė, kad nežino, kam priklauso šie telefonai, bet turi pagrindo manyti, kad jais daroma nusikalstama veika – filmuojama jo privati erdvė, todėl prašo ištirti šio įvykio aplinkybes, nes jaučiasi nesaugiai. Mano, kad telefonai priklauso gretimo žemės sklypo savininkui P. R., kuris jau anksčiau yra filmavęs jo nepilnamečius vaikus. Jeigu nurodyti faktai apie neteisėtą filmavimą pasitvirtintų, prašo įrašus sunaikinti. Prie pareiškimo pridėjo su telefonus ,,Samsung“ su įkrovikliais (b. l. 53–54). Apžiūrėjus telefonus, juose nerasta jokių įrašų, patvirtinančių, kad būtų buvusi filmuota A. S. privati erdvė, telefonai grąžinti P. R. (b. l. 46–48). Tiriant įvykį apklaustas P. R., kuris paaiškino, kad jo pastatyti telefonai filmuoja tik jo teritoriją, jo statinį, ne didesniame nei 1,30 m aukštyje, o ne A. S. žemės sklypą (b. l. 46). Atlikus tyrimą, 2020 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinė teisena P. R. atžvilgiu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 83 straipsnio 1 dalyje, nutraukta, nenustačius neteisėtų P. R. veiksmų. Tuo pačiu nutarimu pradėta teisena pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį dėl A. S. veiksmų (b. l. 49–51). Nuotraukose matyti bendras A. S. naudojamo žemės sklypo vaizdas – sutvarkyta aplinka (b. l. 74–78). 2020 m. birželio 15 d. P. R. Alytaus AVPK Lazdijų r. PK pateikė pareiškimą dėl jo žemės sklype (duomenys neskelbtini), įvykdytos vagystės, be kita ko, ir pavogtų telefonų bei išlaužtų elektros skydinių spynų (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 1). Iš įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad žemės sklypas (duomenys neskelbtini) yra aptvertas 1,80 m. aukščio tujų gyvatvore, įvažiavimas į žemės sklypą užtvertas metaline grandine, sklype – trys skydinės, taip pat medinis rudos spalvos pastatas (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 18–34). Pareiškime, daiktų apžiūros protokoluose užfiksuotas 2020 m. birželio 9 d. iš P. R. žemės sklypo elektros skydinių paimtų telefonų ,,Samsung“ kamerų padarytas garso ir vaizdo įrašas; juose matyti automobilio vidus, sklinda garsas, leidžiantis spręsti, kad automobilis juda, įrašytas moters ir vyro pokalbis; pokalbio metu kalbamasi apie telefonų išjungimą, telefone bandoma ieškoti galerijos aplanko, tariamasi, ką sakyti policijos pareigūnams ir kaip jie reaguos: ,,pažiūrėsim, kaip mentas reaguos“; pokalbiuose nėra jokių užuominų apie užkardytą gaisro pavojų (ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 78–108). Liudytojas D. K. patvirtino, kad jis tyrė A. S. gautą pareiškimą dėl to, kad kaimynystėje rastais telefonais buvo filmuotas jo ir jo šeimos privatus gyvenimas. Nuvykus į įvykio vietą, įvertinus, kurioje skydinės durelių dalyse buvo skylutė filmavimui, taip pat žemės sklypų ir augalų išsidėstymą, buvo akivaizdu, kad šios kameros negalėjo filmuoti A. S. naudojamo žemės sklypo. Įvertinus visus duomenis administracinė teisena P. R. atžvilgiu buvo nutraukta, o pradėta administracinė teisena dėl A. S. veiksmų teisėtumo (b. l. 85).

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

ANK 518 straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymą nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadariusį esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Toks nusižengimas užtraukia baudą asmenims nuo šešiolikos iki šešiasdešimt eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo šešiasdešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.

Pagal šio straipsnio nuostatas, savavaldžiavimas pasireiškia kaip savavališkas tikros ar tariamos savo teisės, kurią ginčija kitas asmuo, vykdymas nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, nepadaręs esminės žalos kitų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams. Tai blanketinė teisės norma, kurios esminiai turinio elementai yra išdėstyti kituose teisės aktuose (Konstitucijoje, Civiliniame kodekse, kituose įstatymuose). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.137 straipsnio nuostatas, asmenys, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t. y. draudžiama įgyvendinti civilines teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus arba darytų žalos kitiems asmenims, arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Todėl, kai asmuo įgyvendina turimą subjektinę teisę sąmoningai ignoruodamas įstatymo reikalavimus, laikoma, kad jis veikia savavališkai. Vadinasi, traukiant asmenį atsakomybėn dėl savavaldžiavimo pagal ANK 518 straipsnį, reikia nustatyti šio administracinio nusižengimo požymius – asmens tyčinius veiksmus, kuriais pažeidžiama įstatymų nustatyta tvarka.

Konstitucijos 22 straipsnyje nurodyta, kad žmogaus privatus gyvenimas neliečiamas; informacija apie privatų asmens gyvenimą gali būti renkama tik motyvuotu teismo sprendimu ir tik pagal įstatymą. Žmogaus teisė į privatumą apima asmeninio, šeimos ir namų gyvenimo, garbės ir reputacijos neliečiamumą, asmens fizinę ir psichinę neliečiamybę, asmeninių faktų slaptumą, draudimą skelbti gautą ar surinktą konfidencialią informaciją ir kt. Pagal Konstituciją riboti konstitucines žmogaus teises ir laisves, taigi ir teisę į privatumą, galima, jeigu yra laikomasi šių sąlygų: (1) tai daroma įstatymu; (2) yra laikomasi konstitucinio proporcingumo principo (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugsėjo 19 d. nutarimas). CK 2.23 straipsnio, reguliuojančio teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą, 1 dalyje nurodyta, kad fizinio asmens privatus gyvenimas neliečiamas. Privataus gyvenimo pažeidimu laikomas, be kita ko, ir neteisėtas įėjimas į asmens aptvertą privačią teritoriją, neteisėtas asmens ar jo turto apieškojimas (CK 2.23 straipsnio 2 dalis). Asmens privataus gyvenimo stebėjimas ar informacijos rinkimas apie jį pažeidžiant įstatymą bei kiti neteisėti veiksmai, kuriais pažeidžiama teisė į privatų gyvenimą, yra pagrindas pareikšti ieškinį dėl tokiais veiksmais padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo (CK 2.23 straipsnio 4 dalis).

Byloje nustatyta, kad P. R. priklausanti teritorija (žemės sklypai, pagal kadastrinį Nr. (duomenys neskelbtini)) aiškiai aptverta, atskirta kaip privati valda – tvora iš rytų pusės, aukšta ligustro gyvatvore iš vakarų pusės, aukšta tujų gyvatvore bei rakinamu užtvaru iš šiaurinės pusės. Telefonai paimti iš šioje žemės valdoje esančių dviejų rakinamų skydinių. Nustatyta ir tai, kad A. S. be savininko sutikimo pateko į P. R. žemės valdą, apieškojo elektros skydines ir iš jų paėmė du telefonus su SIM kortelėmis ir įkrovikliais. Tokie A. S. veiksmais neatitiko CK 1.137 straipsnyje nustatytos pareigos laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, nes pažeidė CK 2.23 straipsnyje įtvirtintą teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

A. S. argumentai, kad jis į privačią erdvę pateko siekdamas užkardyti gaisro pavojų atmestini kaip nepagrįsti. Panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik šio kodekso numatytais atvejais. Savigynos būdai ir priemonės turi atitikti teisės pažeidimo pobūdį ir kiekvienu konkrečiu atveju neperžengti savigynos ribų. Naudojant savigyną, būtina gerbti žmogaus teises ir laisves bei laikytis įstatymų reikalavimų (CK 1.139 straipsnis). Savigyna – tai asmens veiksmai, kuriais jis teisėtai priverstinai įgyvendina savo teisę, kai neįmanoma laiku gauti kompetentingų valstybės institucijų pagalbos, o nesiėmus savigynos priemonių teisės įgyvendinimas taptų negalimas arba iš esmės pasunkėtų. Tačiau asmuo, panaudojęs savigyną neteisėtai ar be pakankamo pagrindo, privalo atlyginti padarytą žalą (CK 6.253 straipsnio 8 dalis). Sprendžiant, ar A. S. turėjo teisę patekti į privačią valdą ginant savo turtą nuo gaisro, svarbios šios aplinkybės. A. S., kaip pagrindą patekti į privačią valdą, nurodė neuždarytas elektros skydinių dureles, kurios dėl tuo metu vyravusių liūčių ir vėjo galėjo sukelti gaisrą, o tai kėlė grėsmę jo turtui (mediniam namui). Iš nukentėjusiojo parodymų matyti, kad jis iš šios valdos išvyko 2020 m. birželio 7 d. apie 20 val., visos skydinės buvo tvarkingos, užrakintomis durelėmis, jos įrengtos pagal standartus, taikomus lauke įrengiamoms elektros skydinėms ir yra saugios. Skydinės pagamintos iš metalo, artimiausia jų – maždaug 15 m atstumu nuo A. S. namo. A. S. nurodo matęs tik atidarytas jų dureles, kibirkščių ar kitų požymių, leidžiančių spręsti apie realų gaisro pavojų nebuvo. Tai, kad 2020 m. birželio mėnesį iškritęs kritulių kiekis buvo didesnis nei vidutinis, kad 2020 m. liepos 2 d. Lazdijų r. savivaldybėje dėl birželio 29–30 d. įvykių liūčių paskelbta ekstremali situacija, ar kad laikotarpiu nuo 2020 m. birželio 6 d. iki 2020 m. birželio 9 d. vėjas buvo artimas stipriam neįrodo, kad A. S. turtui kilo grėsmė dėl nukentėjusiojo elektros skydinių. A. S. dėl jo manymu nesaugių elektros skydinių nesikreipė nei į savininką, nei į kitą įgaliotą instituciją, siekdamas jas informuoti apie, jo manymu, nesaugias elektros skydines ir taip apsaugoti savo turtą. Visos šios aplinkybės aptarto teisinio reguliavimo kontekste, leidžia spręsti, kad A. S. neatsirado pakankamas pagrindas taikyti savigynos priemones ir pažeisti nukentėjusiojo teisę į privatų gyvenimą.

Iš A. S. 2020 m. birželio 9 d. rašyto pareiškimo matyti, kad jis buvo susirūpinęs dėl savo teisės į privatų gyvenimą ir jo slaptumą pažeidimo, kai rado telefonus, kurių kameros galėjo filmuoti jo ir jo šeimos privatų gyvenimą. Iš nukentėjusiojo paaiškinimų matyti, kad užrašas apie tai, kad privati teritorija filmuojama buvo. Iš šalių paaiškinimų matyti ir tai, kad A. S. vaikai jau buvo nufilmuoti P. R. sklype, kai savavališkai pateko į jį. Taigi, A. S. žinojo apie tai, kad P. R. privati valda filmuojama. Pagal teismų praktiką, kai fiziniai asmenys vaizdo stebėjimą vykdo saugumo sumetimais ir asmens duomenis tvarko asmeniniams poreikiams, tokių duomenų tvarkymas nepatenka į asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reguliavimo sferą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 29 d. nutartis Nr. N-62-2622/2010) ir nepripažįstamas neteisėtu. Tuo atveju, jeigu A. S. kilo abejonė dėl P. R. saugumo sumetimais vykdomo vaizdo stebėjimo teisėtumo, jis turėjo kreiptis Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją (Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 12 straipsnis), o ne atlikti savavališkus veiksmus nukentėjusiojo valdoje jo turto atžvilgiu. Vien tokia A. S. abejonė negali būti pripažinta pakankamu pagrindu pažeisti asmens teisę į privatumą, apieškoti jo turtą ir ten rastus daiktus savavališkai paimti, net jeigu vėliau jie ir perduodami policijos pareigūnams.

Pažymėtina, kad A. S. visus aukščiau aptartus veiksmus atliko tyčia: tyčia pateko į P. R. privačią valdą, tyčia apieškojo elektros skydines, ir tyčia iš jų paėmė ten rastus ir pritvirtintus telefonus, todėl suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį (kad patenka į privačią asmens valdą ir užvaldo svetimą turtą), numatė žalingas jo pasekmes (teisės į privatumą pažeidimą) ir jų norėjo, taigi, veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgus į tai, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovės argumentai dėl jo tyčios nebuvimo atmestini kaip nepagrįsti. Tai, kad savo tyčinį veikimą A. S. motyvuoja savigyna, nereiškia, kad jo veiksmai nebuvo tyčiniai.

Aukščiau aptarti įrodymai leidžia pripažinti įrodytu, kad A. S., 2020 m. birželio 9 d. apie 11 val., tyčia, siekdamas įgyvendinti tariamai pažeistą jo teisę į turto apsaugą bei teisę į privatų gyvenimą bei jo slaptumą, savavališkai pateko į P. R. privačią valdą (duomenys neskelbtini), kurioje iš elektros skydinių savavališkai paėmė P. R. įtvirtintus du telefonus ,,Samsung“ (su SIM kortelėmis ir įkrovikliais), kuriuose esančių vaizdo kamerų pagalba nukentėjęs saugumo sumetimais vykdė privačios valdos stebėjimą, tuo pažeisdamas CK 1.137 straipsnyje nustatytas pareigas laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus, veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų, ir tokiais veiksmais pažeidė CK 2.23 straipsnyje įtvirtintą teisę į privatų gyvenimą ir jo slaptumą.

Tai leidžia spręsti, kad A. S. padarė jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje, todėl pagrįstai jam taikyta administracinė atsakomybė. Nors nutarime nurodyta, kad A. S. pripažintas kaltu pagal ANK 518 straipsnio 1 dalį, tačiau tai yra aiškus rašymo apsirikimas, kadangi šiame straipsnyje dalių nėra. Atsižvelgus į tai, A. S. veiksmų kvalifikacija patikslintina, nurodant, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje (ANK 635 straipsnio 3 dalis).

Nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą A. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, todėl jam paskirtas baudos vidurkis atitinka ANK 34 straipsnio 2 dalies nuostatas.

Įvertinus aukščiau aptartus argumentus, pripažintina, kad Alytaus AVPK Lazdijų r. PK 2021 m. kovo 2 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 518 straipsnyje ir jam paskirta 38 Eur bauda yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra teisinio pagrindo, todėl A. S. skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A. S. skundą atmesti.

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Lazdijų rajono policijos komisariato 2021 m. kovo 2 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo A. S. už administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 518 straipsnyje, paskirta administracinė nuobauda – 38 Eur bauda, palikti nepakeistą.

Apeliacinis skundas dėl šios nutarties gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties išsiuntimo ar išdavimo dienos Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.