Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2010-06-03 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-234-107-2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-06-03
Bylos Nr.
1A-234-107-2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Valužis (pirm.), Eduardas Maškevičius, Zigmas Pocius
Nuteistasis
L. S.
Kategorijos
Pranešėjas Stasys Valužis Baudž. byla Nr. 1A-234-107/2010

Teisėjas Eugenijus Antanauskas Procesinio sprendimo kategorija

1.2.18.2.; 1.2.18.3.;1.1.4.2.;

1.2.14.5.; 1.1.4.2.; 1.1.8.1.

1.2.14.1.1.; 1.1.7.1.(S)KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2010 m. birželio 3 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Stasio Valužio,

teisėjų Eduardo Maškevičiaus, Zigmo Pociaus,sekretoriaujant Aurelijai Urbšaitytei,dalyvaujant prokurorui Remigijui Bėtkiui,gynėjai Danguolei Žukauskienei,nuteistajam L. S.,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. S., gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu ir nuteistas:

pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams,pagal BK 214 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams,pagal BK 215 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams keturiems (4) mėnesiams,

pagal BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. – laisvės atėmimu vieneriems (1) metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 2 d., 5 d. 1 p., paskirtos bausmės pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnes, vadovaujantis BK 63 str. 4 d., ši bausmė subendrinta su pagal BK 178 str. 1 d. paskirta bausme, jas iš dalies sudedant, ir paskirta galutinė vienerių (1) metų šešių (6) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas nuo 2010-02-04 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. S. nuteistas už tai, kad 2009-07-27, apie 14 val., atėjo į vaikų lopšelį-darželį (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pro duris įėjo į neužrakintą patalpą ir pagrobė I. G. priklausiusį 200 litų vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, 30 litų vertės piniginę, kurioje buvo 280 litų, AB SEB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota nukentėjusiosios vardu. Taip L. S. pagrobė I. G. priklausiusio turto už 510 litų.

L. S. nuteistas ir už tai, kad 2009-07-27, apie 14 val., pagrobęs ir taip neteisėtai įgijęs I. G. vardu išduotą AB SEB banko mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), ją neteisėtai laikė su savimi ir 2009-07-27, nuo 14.43 val. iki 14.44 val., bankomate, esančiame (duomenys neskelbtini), turėdamas tikslą iš bankomato paimti 2 000 litų grynųjų pinigų, įdėjo į AB SEB banko bankomatą mokėjimo kortelę, priklausiusią I. G., 3 kartus mėgino paimti pinigų, tačiau nepaėmė, nes neteisingai nurodė PIN kodą.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde nuteistasis L. S. nurodo, kad būdamas laisvėje jis neatėjo į teismo posėdžius, todėl, nuteistojo nuomone, teisėjas, priėmęs nuosprendį, buvo neobjektyvus. Apelianto teigimu, ikiteisminio tyrimo metu tyrėja jam buvo prižadėjusi, jog jeigu sutiks su visomis bylos aplinkybėmis, jam nebus paskirta reali laisvės atėmimo bausmė. Dėl šios priežasties nuteistasis nei prokurorui, nei teisėjui neprieštaravo. Apelianto teigimu, jis apie banko kortelę nežinojo iki to laiko, kol jam paskambino nukentėjusioji I. G. ir paprašė grąžinti mobiliojo ryšio telefoną bei banko kortelę. Nuteistojo teigimu, jis buvo prižadėjęs pavogtus daiktus nukentėjusiajai grąžinti, tačiau, važiuojant į susitikimą su ja, autobuse pametė nukentėjusiosios mobiliojo ryšio telefoną. Kadangi nukentėjusioji buvo užsiminusi apie banko mokėjimo kortelę, nuteistasis nusprendė apieškoti jos piniginę. Banko mokėjimo kortelę įdėjo į bankomatą norėdamas, jog, neteisingai surinkus PIN kodą, šios kortelės bankomatas nesugrąžintų. Nuteistojo teigimu, paimti iš sąskaitos pinigų tikslo neturėjo, tuo būtų galima įsitikinti iš bankomato filmuotos medžiagos, kurioje būtų matomas jo elgesys prie bankomato. Be to, apeliantas tvirtina, kad jis negalėjo žinoti, kiek pinigų yra sąskaitoje. Nuteistasis L. S. prašo pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. ir 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. jį išteisinti.

Nuteistasis L. S. tvirtina, kad į patalpas, kuriose padarė vagystę, neįsibrovė, todėl jo veiką prašo perkvalifikuoti iš BK 178 str. 2 d. į BK 178 str. 1 d. Apeliantas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis mokėsi suaugusiųjų vakarinėje mokykloje, paskutinį kartą buvo teistas prieš ketverius metus. Nuteistasis L. S. prašo peržiūrėti jo bylą iš naujo ir, atsižvelgiant į naujai nurodytas aplinkybes, neskirti realios laisvės atėmimo bausmės.

Apeliaciniame teismo posėdyje nuteistasis, jo gynėja prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad apie banko kortelę iki to laiko, kol jam paskambino nukentėjusioji I. G., nežinojo. Kadangi nukentėjusioji užsiminė apie banko mokėjimo kortelę, nuteistasis apžiūrėjo pavogtą nukentėjusiosios piniginę. Rastą mokėjimo kortelę įdėjo į bankomatą norėdamas, jog, surinkus neteisingą PIN kodą, šios kortelės bankomatas nesugrąžintų, paimti iš sąskaitos pinigų tikslo neturėjo.

Apklausiamas kaip įtariamasis L. S. parodė, kad įvykio dieną, apie 14 val., vaikų darželio patalpose nuo stalo pagrobė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, iš rankinės pagrobė piniginę ir išėjo. Šalia darželio esančio namo laiptinėje apžiūrėjo piniginę, iš kurios paėmė 280 litų bei SEB banko kortelę su sąskaitos numeriu ir popieriaus lapelį, ant kurio, kaip nuteistasis suprato, buvo užrašytas mokėjimo kortelės slaptažodis. Piniginę užkišo už radiatoriaus toje pačioje laiptinėje. Nuėjęs į prekybos centrą „Žardė“, SEB banko bankomate su pavogta mokėjimo kortele pamėgino paimti pinigų. L. S. du kartus suspaudė ant lapelio užrašytus skaičius, tačiau slaptažodis netiko, ir pasiėmęs kortelę nuėjo. Vėliau jam paskambino moteris, iš kurios jis buvo pavogęs daiktus. 2008-07-28 naktį L. S. sulaikė policija, pas jį rado SEB banko kortelę, išduotą I. G. vardu. Pavogtą piniginę paėmė iš tos vietos, kurioje buvo paslėpęs, ir atnešė į policiją (b. l. 37–38, 43).

Iš nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad nuteistasis pinigus ir banko mokėjimo kortelę iš pavogtos piniginės išsiėmė iš karto po vagystės, o piniginę paslėpė, vėliau jam paskambino nukentėjusi moteris. Tokius jo parodymus patvirtina daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad nuteistasis L. S. tyrėjai pateikė moterišką juodos spalvos odinę piniginę, kuri buvo apžiūrėta ir kurią nukentėjusioji I. G. atpažino kaip savo (b. l. 14, 15–16, 17–19). Pavogtoje piniginėje L. S. rado popieriaus lapelį, kuriame, jo manymu, buvo užrašytas banko kortelės slaptažodis. Įdėjęs į bankomatą banko kortelę, surinko ant lapelio užrašytą slaptažodį, tačiau slaptažodis netiko, todėl pinigų paimti nepavyko. Nukentėjusioji I. G. patvirtino, kad piniginėje buvo lapelis su slaptažodžiu, tačiau slaptažodis buvo kitos banko mokėjimo kortelės (b. l. 5–6). Akivaizdu, kad nuteistasis turėjo tikslą paimti iš bankomato pinigų, tikėjosi, jog lapelyje nurodytas slaptažodis yra tos kortelės, kurią pavogė.

Teisiamajame posėdyje nuteistasis patvirtino, kad iš bankomato su pavogta banko kortele norėjo paimti 2000 litų („bandžiau išimti pinigų“), tačiau nežinojo kortelės PIN kodo (b. l. 141–142).

Iš 2008-07-28 sulaikytojo asmeninių daiktų sąrašo matyti, kad pas L. S. buvo surasta SEB banko mokėjimo kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), išduota I. G. vardu (b. l. 31).

Iš AB SEB banko pažymos matyti, kad bankomate (duomenys neskelbtini), I. G. AB SEB banko mokėjimo kortele Nr. (duomenys neskelbtini) 2009-07-27, minutės laikotarpiu, buvo pasinaudota tris kartus, visus tris kartus buvo surinktas neteisingas PIN kodas, bankomatas nefilmuojamas (b. l. 30).

Baudžiamąją atsakomybę už svetimos elektroninės mokėjimo priemonės neteisėtą įgijimą ir kitus alternatyvius veiksmus nustato BK 214 straipsnio 1 dalis, o baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą finansinės operacijos svetima elektronine mokėjimo priemone atlikimą – BK 215 straipsnio 1 dalis. BK 215 straipsnyje nustatyta nusikaltimo sudėtis yra formali.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. gruodžio 29 d. nutarimo „Dėl teismų praktikos nusikalstamų veikų finansų sistemai baudžiamosiose bylose“ Nr. 55 5 punkte paminėta, kad svetimo mokėjimo instrumento įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gauna netikrą, suklastotą ar svetimą mokėjimo instrumentą. Tokie veiksmai yra: pirkimas, mainai, dovanos gavimas, radimas ir kita. Laikymas – tai netikro, suklastoto ar svetimo mokėjimo instrumento buvimas kaltininko žinioje, nepriklausomai nuo jo turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (su savimi, patalpoje ar kitoje vietoje).

Kad nuteistasis iš vaikų darželio patalpos pavogė I. G. priklausiusią piniginę, kurioje buvo pinigai bei banko mokėjimo kortelė, įrodyta byloje surinktais ir apylinkės teismo nuosprendyje aptartais įrodymais. Šios aplinkybės nepaneigė ir nuteistasis L. S..

Nuteistasis L. S. banko mokėjimo kortelę įgijo pavogęs I. G. piniginę. Netikėti tuo, jog apie banko mokėjimo kortelę nuteistasis žinojo iš karto po nusikaltimo padarymo, nėra pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad nuteistasis laikė banko mokėjimo kortelę savo žinioje, kol jį sulaikė policijos pareigūnai, banko kortele pasinaudojo. Nuteistojo L. S. nusikalstama veika pagal BK 214 str. 1 d., 215 str. 1 d. kvalifikuota teisingai.

Sukčiavimu (BK 182 str. 1 d.) laikomas savo ar kitų naudai svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Sukčiavimo, kaip nusikaltimo, esmė yra apgaulės panaudojimas, dėl ko svetimas turtas ar turtinė teisė įgyjama, turtinė prievolė panaikinama ar išvengiama neteisėtai. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas padarė tinkamas išvadas, jog L. S. veiksmuose yra visi būtini nusikaltimo, numatyto BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje, požymiai. Pagal teismo nustatytas aplinkybes nuteistasis veikdamas tiesiogine tyčia, pasikėsino apgaule įgyti svetimą turtą neteisėtai panaudodamas svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, tai yra tris kartus į bankomatą įdėjęs svetimą mokėjimo kortelę ir surinkęs neteisingą PIN kodą bandė paimti 2000 Lt. Šiais nuteistojo veiksmais buvo siekiama apgaule paimti iš bankomato I. G. priklausančius pinigus, todėl ši L. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 182 straipsnio 1 dalį. Šios nusikalstamos veikos padarinių nekilo tik dėl to, kad nusikalstama veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių, nukentėjusiajai priklausančių pinigų nepavyko paimti todėl, kad nuteistasis tris kartus neteisingai surinko PIN kodą.

Apeliaciniame skunde nuteistojo L. S. prašymas jo nusikalstamą veiką iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuoti į BK 178 str. 1 d. yra nepagrįstas.

Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, jog apylinkės teismas L. S. nuteisė pagal BK 178 str. 1 d., tačiau nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodydamas, kad nuteistojo L. S. nusikalstama veika iš BK 278 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 278 str. 1 d., akivaizdžiai padarė techninę klaidą (b. l. 150), todėl 2010-02-24 nutartimi šią klaidą ištaisė, nurodė, jog L. S. nusikalstama veika iš BK 178 str. 2 d. perkvalifikuotina į BK 178 str. 1 d. (b. l. 158).

Skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, kiekvienu atveju įvertinti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo, ar asmuo bus pakankamai nubaustas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 str. 2 d.).

Skirdamas bausmę L. S., apylinkės teismas bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi, atsižvelgė į padarytų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 str. 1 d. 3 p.), į tai, kad sunkinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta.

Nuteistasis padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie apysunkių nusikaltimų (BK 11 str. 4 d.), bei dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas prie nesunkių nusikaltimų (BK 11 str. 3 d.), nusikalstama veika, numatyta BK 182 str. 1 d., nutrūko pasikėsinimo stadijoje, anksčiau teistas tris kartus už tyčinių nusikaltimų padarymą, nusikalto teistumams neišnykus, todėl laikytinas recidyvistu (BK 27 str. 1 d.), o recidyvistui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 str. 1 d.). Nors nuteistasis apeliaciniame teismo posėdyje sakydamas paskutinį žodį teigė, jog jis nusikaltimo padarymo metu dirbo, tačiau tokių duomenų byloje nėra. L. S. išvadų iš ankstesnių teistumų nepadarė.

Esant paminėtoms bylos aplinkybėms, kolegija mano, kad paskirtos švelnesnės BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. sankcijose numatytos bausmės rūšys BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirties – sulaikyti L. S. nuo nusikalstamų veikų darymo, tinkamai ir veiksmingai jį nubausti, paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, – teisingumo principo įgyvendinimo neužtikrins.

Atsižvelgdamas į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, apylinkės teismas nuteistajam L. S. už padarytas atskiras nusikalstamas veikas bausmės rūšis, jos dydžius parinko teisingai. Paskirtos laisvės atėmimo bausmės savo dydžiais yra žymiai mažesnės negu BK 178 str. 1 d., 214 str. 1 d., 215 str. 1 d., 182 str. 1 d. sankcijose numatyti laisvės atėmimo bausmių vidurkiai. Bausmių subendrinimo taisyklių teismas nepažeidė, nuteistajam paskirta galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta, todėl nešvelnintina. Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutaria:

nuteistojo L. S. apeliacinį skundą atmesti.

Kolegijos pirmininkas Stasys ValužisTeisėjai Eduardas MaškevičiusZigmas Pocius