Kauno apylinkės teismo įsakymas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Dainius Ročys išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajono) prokurorės Jolantos Laurinavičiūtės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje

A. L., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 1997 m. sausio 20 d. Kauno apygardos teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 271 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 4 metams;

2. 2010 m. balandžio 6 d. Jonavos rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 2 MGL dydžio bauda, teistumas išnykęs,

kaltinamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. L. 2020 m. gegužės 22 d. apie 22.48 val., namuose, (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, mušdamas, t. y. tyčia kumščiu suduodamas savo šeimos nariui – sutuoktinei J. L. į pilvo sritį, nežymiai ją sužalojo – padarė J. L. kraujosruvas krūtinės kairėje, sukėlusias nežymų jos sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. L. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad gyvena adresu (duomenys neskelbtini)., šis namas priklauso jam ir jo sutuoktinei J. L.. Šiuo adresu kartu gyvena jų du bendri vaikai N. L., K. L. ir uošvis V. Č.. 2020 m. gegužės 22 d. dienos metu vartojo alkoholinius gėrimus, vakare tarp jo ir sutuoktinės įvyko konfliktas, žmona priekaištavo dėl jo vartojimo alkoholio. Šio konflikto metu nepamena, kad būtų ranka sudavęs į sutuoktinės pilvą. Jeigu sukėlė sutuoktinei fizinį skausmą, tai labai gailisi, neturi pagrindo abejoti jos žodžiais, jeigu ji taip sako. Grįžęs iš laikino sulaikymo J. atsiprašė dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto. Pilnai sutinka, kad savo veiksmais J. sukėlė skausmą ir dėl to gailisi, pasižada ateityje daugiau taip nepasikartos (b. l. 69-72, 77-79)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo parodymų, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta ir kitais byloje esančiais duomenimis.

Nukentėjusioji J. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jos sutuoktinis 2020 m. gegužės 22 d. ją pradėjo įžeidinėti be jokios priežasties, nesant tam jokio pagrindo. Jis tiesiog, būdamas neblaivus, nusileido iš antrojo aukšto į pirmąjį namo aukštą ir ėmė ją keikti necenzūriniais žodžiais, įžeidinėjo. Kaip ir minėjo savo pirminės paklausos metu, jis buvo stipriai neblaivus ir akivaizdžiai nekontroliavo savo veiksmų, todėl mano, kad jo išsakyti grasinimai jos atžvilgiu nebuvo realūs, tai buvo girto žmogaus neadekvačios kalbos. Tai jau ne pirmas kartas, kada jis ją taip įžeidinėja, grasina jai. Paskutiniu metu jų santykiai dėl jo gana dažno alkoholio vartojimo nėra geri, dažnai namuose kyla barnių. Dėl prieš ją panaudoto fizinio smurto, tai yra dėl to, kad kumščiu sudavė vieną smūgį į pilvo sritį, ji kreipėsi pas teismo medicinos ekspertus, kur jai buvo nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 24-27).

Iš pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, kad J. L. parodė, jog 2020 m. gegužės 22 d. apie 22.48 val. būnant namuose adresu (duomenys neskelbtini) namuose į pirmąjį namo aukštą nusileido neblaivus jos sutuoktinis A. L. ir ėmė ją įžeidinėti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Jis buvo stipriai neblaivus ir akivaizdžiai nekontroliavo savo veiksmų. Ji, vengdama konflikto, stengėsi su juo nekalbėti ir nueiti į šoną nuo jo. Jai einant nuo vonios link koridoriaus, A. koja spyrė į jos rankose laikytą kibirą ir užsimojęs ranką sudavė vieną kartą į kairės pusės pilvo – šonkaulių sritį. Ji pradėjo bėgti nuo jo ir įbėgo į garažą, o A. ją vijosi. Kadangi laikėsi saugaus atstumo nuo sutuoktinio, tai jis prieš ją daugiau nesmurtavo. Įvykio metu jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Namuose įvykio metu buvo ir jos vyro įžeidinėjimus girdėjo jų nepilnamečiai vaikai N. L., K. L. ir jos tėvas V. Č.. Visi buvo savo kambariuose ir nieko nematė (b. l. 7-12).

Iš 2020 m. gegužės 22 d. Kauno apskries VPK patrulių rinktinės 1-osios kuopos 2-ojo būrio vyriausiojo patrulio A. K. tarnybinio pranešimo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo matyti, kad nurodytas nukentėjęs asmuo J. L., smurtu įtariamas asmuo – A. L.. Nurodyta, kad atvykus nurodytu adresu apie 23.30 val. pasitiko pranešėja J. L., kuri paaiškino, kad jos sutuoktinis A. L. būdamas neblaivus dėl neaiškių priežasčių pradėjo kabinėtis, konfliktuoti, keikti necenzūriniais žodžiais, po ko pranešėja vengdama konflikto pasiėmė šiukšles nešė į lauką, o smurtu įtariamas asmuo ją pasivijo garažo tarpduryje ir spyrė į kibirą, paskui kumščiu trenkė vieną kartą į šoną, tuo sukeldamas fizinį skausmą. Pranešėja pabėgo į lauką ir kvietėsi pagalbos, o smurtu įtariamas asmuo dar bandė ją pagauti, šaukdamas, kad sumuš (b. l. 17-19).

Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvado Nr. G1241/2020(02) matyti, kad J. L., gim. (duomenys neskelbtini)nustatyta: kraujosruvos krūtinės kairėje. Remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 9 punktu sužalojimai laikomi nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti buku daiktu. Sužalojimai galėjo būti padaryti dėl nemažiau kaip vieno trauminio poveikio. Sužalojimų vaizdas, lokalizacija, pobūdis, rodo kad sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktui (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir (arba) kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais) (b. l. 35).

Iš pristatytojo asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 4009 matyti, kad 2020 m. gegužės 23 d., 00.19 val. A. L. nustatytas 2,00 prom. girtumas (b. l. 56).

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Pagal teismų praktiką, objektyviai šis nusikaltimas gali pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, sukėlusiu fizinį skausmą arba nežymų sveikatos sutrikdymą. Tai materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, kankinimo atvejais turi būti sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sveikatos sutrikdymas. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą, tačiau juo nei sunkiai, nei nesunkiai nesužalojant, nesusargdinant ir tokių padarinių nesiekiant. Šis nusikaltimas apima smurtavimą tiek nepaliekant žymių, tiek sukeliantį fizinį skausmą, tiek nežymiai sužalojant (kraujosruvos, negilios žaizdos), tiek trumpam susargdinant.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis A. L. smurtavo savo šeimos narės – sutuoktinės J. L. atžvilgiu, tarpusavio konflikto metu tyčia, kumščiu suduodamas savo šeimos nariui – sutuoktinei J. L. į pilvo sritį, nežymiai ją sužalojo – padarė J. L. kraujosruvas krūtinės kairėje, sukėlusias nežymų jos sveikatos sutrikdymą. Nustatytus padarinius (fizinį skausmą) patvirtina jo paties, nukentėjusiosios parodymai, policijos pareigūnų tarnybinio pranešimo ir kita rašytinė bylos medžiaga. Įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji šeimos nariai (BK 248 straipsnio 2 dalis), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą.

A. L. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu bei su siūloma bausme – laisvės apribojimu ir jos dydžiu (b. l. 96-101).

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

A. L. padarė nesunkų nusikaltimą, veikdamas tiesiogine tyčia, padarytas nusikaltimas baigtas, nustatytos kaltinamojo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės. Kaltinamasis anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, Viešosios įstaigos Respublikinės Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, Respublikiniame priklausomybės ligų centro Kauno filiale neregistruotas, nesigydė, nesilankė (b. l. 53-55).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme kaltinamajam skirtini įpareigojimai per teismo nustatytą terminą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose bei neatlygintinai išdirbti 60 valandų per teismo nustatyta laiką sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikaltimą, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80), pradėjus bausmės vykdymą, panaikintina.

Kaltinamasis A. L. buvo laikinai sulaikytas nuo 2020 m. gegužės 22 d. 23.40 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 11.50 val. (b. l. 92-94), tai yra dvi paras, todėl šis laikas įskaitytinas į bausmę, vieną sulaikymo parą prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. L. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – 9 mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, skirti galutinę bausmę – 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti A. L. per šešis mėnesius po baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalies 5 punktu, įpareigoti A. L. per šešis mėnesius neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

Į bausmės laiką įskaityti A. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2020 m. gegužės 22 d. 23.40 val. iki 2020 m. gegužės 24 d. 11.50 val., tai yra vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus