Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal S. G. (S. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarimo, kuriuo A. Ž. pripažintas kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 119 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta administracinė nuobauda – 500 eurų bauda, pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Ž. pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „D.“ direktoriumi, per įstatymu nustatytą 30 dienų terminą nuo akcininko paraiškos padavimo nesušaukė visuotinio akcininkų susirinkimo, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau tekste – ABĮ) 23 straipsnio reikalavimus, bei nepasirašė susirinkimo protokolo, tuo pažeisdamas ABĮ 29 straipsnio reikalavimus, ir tokiais veiksmais padarė akcininko teisių pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, už šio administracinio nusižengimo padarymą A. Ž. paskyrė 500 eurų baudą.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad A. Ž. tyčia, suvokdamas savo veiksmų pasekmes, pažeidinėjo įstatymus, nevykdė direktoriaus pareigų ir taip pažeidė ne tik neturtines, bet ir turtines akcininko S. G. teises. UAB „D.“ direktorius A. Ž. aplaidžiai žiūrėjo į įmonės ateitį. Akcininkas S. G. susirikimo metu pasiūlė spręsti susidariusią bendrovės nemokumo situaciją, keliant bankroto bylą. Be to, yra susidariusi konfliktinė situacija tarp bendrovės akcininkų, kai tolesnis verslo vystymas kartu neįmanomas, nes vyksta bylinėjimosi procesai teismuose, nebėra pasitikėjimo ir padaryta daug akcininko S. G. turtinių ir neturtinių teisių pažeidimų. A. Ž. nesutiko dėl bendrovės bankroto bylos kėlimo, bet ir nepasiūlė jokių kitų racionalių sprendimų. ABĮ 37 straipsnyje yra numatyta, kad bendrovės vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą. A. Ž. žinojo apie buhalterinių paslaugų teikimo UAB „D.“ nutraukimą ir nesiėmė jokių veiksmų dėl tolesnio buhalterinės apskaitos tvarkymo užtikrinimo, taip pat neinformavo akcininko S. G. apie susidariusią situaciją. Šiais savo veiksmais bendrovės vadovas A. Ž. sąmoningai darė žalą bendrovei, privedė UAB „D.“ prie bankroto, nesprendė klausimų dėl nuostolių panaikinimo, slėpė visus dokumentus ir informaciją apie esamą situaciją.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. spalio 14 d. priėmė nutarimą, kuriuo UAB „D.“ direktorių A. Ž. pripažino kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 50⁵ straipsnyje, todėl nagrinėjamu atveju nusižengimas laikytinas padarytu pakartotinai, kas yra A. Ž. atsakomybę sunkinanti aplinkybė.

Apeliaciniame skunde nesutinkama, kad yra pagrindas A. Ž. paskirti mažesnę baudą nei ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatyta minimali, nes jo padaryti pažeidimai yra mažareikšmiai. Paskyrus švelnesnę baudą nei sankcijoje numatyta minimali, yra nepasiekti administracinės nuobaudos tikslai, pažeistas proporcingumo principas, teisingumo ir protingumo kriterijai.

Motyvuojamoji dalis

S. G. apeliacinis skundas atmestinas.

ANK 119 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymuose nustatytos informacijos nepateikimas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymuose numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo keturių šimtų aštuoniasdešimt iki trijų tūkstančių eurų. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad 1 dalyje numatytas administracinis nusižengimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo dviejų tūkstančių septynių šimtų iki šešių tūkstančių eurų. Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis).

Byloje nekyla ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo aplinkybių, tačiau apeliantas mano, kad teismas neturėjo teisinio pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų.

Taikydamas ANK 34 straipsnio 5 dalį, teismas atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarytą administracinį nusižengimą laikė gan formaliu, nes tarp šalių yra susiklosčiusi konfliktinė situacija, ką pripažįsta ir apeliantas, visuotinis akcininkų susirinkimas, nors ir praleidus įstatymo numatytus terminus, buvo sušauktas, toks pavėluotas jo sušaukimas realių neigiamų padarinių įmonei neturėjo, nes UAB „D.“ savo veiklos nevykdė jau kelis mėnesius. S. G. nenurodė, kokias realias neigiamas pasekmes sukėlė padarytas administracinis nusižengimas. Tai, kad A. Ž. visuotinio akcininkų susirinkimo metu nesutiko su pasiūlymu iškelti UAB „D.“ bankroto bylą ar nesiėmė jokių veiksmų tolesniam buhalterinės apskaitos tvarkymo užtikrinimui įmonėje, taip pat neinformavo akcininko S. G. apie susidariusią situaciją, nėra susiję su ANK 119 straipsnio 2 dalyje numatytu administracinio nusižengimo padarymu. Šiuo atveju, A. Ž. nėra patrauktas atsakomybėn už tyčinį įmonės privedimą prie bankroto ar už dokumentų ir kitos informacijos slėpimą, todėl tai nėra administraciniu nusižengimu sukelti padariniai. Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė nustatyta tik dėl visuotinio akcininkų susirinkimo nesušaukimo per įstatyme numatytą 30 dienų terminą nuo akcininko paraiškos padavimo ir dėl visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepasirašymo.

ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymui įtakos turi ir pažeidėjo asmenybė bei jo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės. Kaip matyti iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų, A. Ž. kontaktavo su apelianto atstove, nors pavėluotai, bet sušaukė visuotinį akcininkų susirinkimą, o pastarojo neteisėti veiksmai, susiję su įstatymo numatytų terminų nesilaikymu ir visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo nepasirašymu, nors ir pripažinti tyčiniais, tačiau yra nulemti tarp šalių susiklosčiusios konfliktinės situacijos. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad A. Ž. praeityje (2016 m. spalio 14 d.) yra baustas už ATPK 50⁵ straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą, todėl nagrinėjamas nusižengimas laikomas padarytu pakartotinai, tačiau pakartotinumas negali būti laikomas A. Ž. atsakomybe sunkinančia aplinkybe, kadangi šiuo atveju, administracinis nusižengimas yra kvalifikuotas pagal ANK 119 straipsnio 2 dalį, kurioje šis požymis jau yra numatytas straipsnio dispozicijoje ir laikomas nusižengimą kvalifikuojančiu, dėl ko pagal šią dalį yra numatyta griežtesnė administracinė atsakomybė.

Atsižvelgus į aukščiau išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, laikytina, kad net ANK 119 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda yra per didelė, todėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o S. G. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. G. (S. G.) apeliacinio skundo netenkinti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gegužės 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.