Kauno apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei Laimutei Leonavičienei, atsakovui A. V. ir jo atstovui advokatui Žilvinui Levickui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. ieškinį atsakovui A. V. dėl turtinės žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovas A. S. kreipėsi į teismą su ieškiniu (b.l. 4) prašydamas priteisti iš atsakovo A. V. 870,00 Eur turtinės žalos atlyginimo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Ieškovas A. S. ir jo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė teismo posėdžio metu visiškai palaikė ieškinį ir prašė jį tenkinti.

Ieškovas A. S. ir jo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė savo reikalavimus grindė šiais argumentais:

- 2015-06-06 apie 18.00 val. į ieškovo A. S. namų valdą, esančią adresu: (duomenys neskelbtini), įbėgo kaimyno – atsakovo A. V., – gyvenančio kitoje gatvės pusėje, adresu: (duomenys neskelbtini), šuo ir sudraskė ieškovo (b.l. 8) šunelį – Jorkšyro terjerą. Padaryta 870,00 Eur dydžio turtinė žala;

- dėl šio įvykio, t.y. Gyvūnų laikymo taisyklių pažeidimo, atsakovas A. V. Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2015-06-15 nutarimu Nr. 63 N-32359932-15 nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. (b.l. 6). Šis galutinis procesinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje yra įsiteisėjęs ir neginčytinai įrodo, kad atsakovo A. V. šuo 2015-06-06 vakarą sudraskė ieškovo A. S. šunelį;

- reikalaujamą atlyginti turtinę žalą – 870,00 Eur – sudaro: sudraskyto šunelio įsigijimo kaina (įsigijo 2013 m. gegužę už 2200,00 Lt (t.y. 637,16 Eur*), taip pat per du metus turėtos išlaidos šunelio auginimui, maistui, skiepams (b.l. 8-10, 15), kirpimui, plovimui (šampūnui) ir rūbams, kurie žiemos metu būtini.

Teismo posėdžio metu ieškovas A. S. labai apgailestavo dėl teisme nagrinėjamo įvykio ir paaiškino, kad visa šeima buvo prisirišusi prie netekto šunelio. Tądien ir jis, ir jo sutuoktinė, pamatę kraujo klane gulintį jų mylimą augintinį, kuris netikėtai nugaišo, patyrė didžiulį šoką, tačiau neturtinės žalos atlyginti neprašo. Šunelis buvo laikomas namuose ir kasdien buvo išvedamas pasivaikščioti. Kaimynas – atsakovas A. V. – gyvena kitoje gatvės pusėje ir augina du didokus, žmogaus kelius siekiančius ar net aukštesnius, šunis. Mišrūnus. Vienas jų – juodas-baltas, kitas – juodas-rudas. Kaimyno šunis jis gerai žino. Šunys laikomi lauke, pririšti, sarginiai, tačiau dažnai būna palaidi: ar šeimininko paleidžiami, ar atitrūksta, laksto po apylinkes be antsnukių. Ir jo – ieškovo A. S., – ir kaimyno – atsakovo A. V. – sodybos neaptvertos, į jas galima netrukdomai patekti, tiek žmogui, tiek gyvūnui. Tą dieną jis išėjo iš namų kartu su šuneliu į kiemą. Kaimyno šunų nesimatė. Šunelis nubėgo gamtinių reikalų atlikti prie jų sodyboje netoli kelio esančio akmens, t.y. į jam įprastą vietą, o jis apžiūrinėjo būdoje laikomą sarginį šunį, šiek tiek tvarkė jo aplinką ir staiga išgirdo šunelio inkštimą. Atsisuko ir pamatė, kad vienas iš kaimyno – atsakovo A. V. – šunų, juodas-rudas, perbėgo per kelią, pagriebė jo šunelį ir nasruose nešėsi per kelią. Jis suriko ir puolė vytis. Tada kaimyno šuo numetė perkastą šunelį, prie pat kelio. Jis nedelsdamas paėmė šunelį ant rankų ir parnešė namo, padėjo jį ant kėdės, šunelis buvo gyvas, kvėpavo. Netrukus jis nuėjo pas kaimyną – atsakovą A. V., – kuris tuo metu šventė, ir pasakė, kad jo šuo perkando jo šunelį, barėsi, piktinosi jo palaidais šunimis, liepė prisirišti šunis, sakė, kad iškvies policiją. Pas atsakovą užtruko maždaug 5 min. Grįžęs, rado šunelį jau nugaišusį kraujo klane, šunelis buvo perkastas per šonkaulius, jam buvo perkasti plaučiai. Apie įvykį pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai matė nugaišusį šunelį, jį fotografavo, ėjo pas kaimyną – atsakovą A. V., – atsakovo šunys vis dar buvo nepririšti, policija nubaudė atsakovą administracine tvarka. Iki šiol atsakovas A. V. neatsiprašė jo, žalos neatlygino. Paklaustas, ieškovas A. S. nurodė, jog jokių kitų gyvūnų, išskyrus atsakovo A. V. šunis, tąkart jis nematė. Niekas kitas jo šunelio nesužalojo. Piktumų tarp jo ir atsakovo nėra, apie 18 m. iki šio įvykio gyveno kaimyniškai, draugiškai. Kažkada atsakovo šunys buvo išpjovę jo paukščius, bet tai buvo senai ir tai padarė kiti šunys. Viskas jau pamiršta. Į veterinarijos gydytoją dėl šunelio sužalojimo jis nesikreipė, nespėjo, viskas įvyko labai greitai – po patirtų sužalojimų šunelis netrukus nugaišo. Be to, jis nesitikėjo, kad šunelis patyrė gyvybei pavojingus sužalojimus. Apie šunelio nugaišimą jis veterinarijos gydytojui taip pat nepranešė, tuo metu buvo šoko būklės, nepagalvojo apie tai. Šiuo metu apie šunelio netekti kompetentingoms institucijoms, išskyrus policiją, nepranešta. Pasiteiravus dėl prašomo atlyginti turtinės žalos dydžio, ieškovas A. S. atsakė, kad jokių rašytinių įrodymų, išskyrus Gyvūno pasą, pagrindžiančių prašomą atlyginti pinigų sumą jis nepateikė teismui ir negali jų pateikti, nes neturi. Šunelis buvo kilmingas, bet kilmės dokumentų šiuo metu pateikti negali, nes neturi. Jei būtų žinojęs, kad kada nors jam prireiks nurodytas šuneliui turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, būtų rinkęs kasos aparatų čekius ar kvitus. Teismo posėdžio metu ieškovas tiksliai galėjo nurodyti tik šunelio įsigijimo kainą, kitų nurodytų ir prašomų atlyginti išlaidų tikslių sumų, net ir apytikslių, nenurodė. Šiuo metu ieškovas turi kitą šuniuką, jo skiepas kainuoja 15,00 Eur, tabletė nuo kirminų – 1,00 Eur, nagų nukirpimas ir ausyčių pavalymas – 10,00 Eur, maistas 1 mėn. – maždaug 16,00 Eur ir t.t.

Atsakovo A. V. ir jo atstovo advokato Žilvino Levicko pozicijos teismo posėdžio metu išsiskyrė: atsakovas su jam pareikštu ieškiniu iš dalies sutiko, ką buvo nurodęs ir atsiliepime į ieškinį (b.l. 16), atsakovo atstovas – visiškai nesutiko ir prašė ieškinį atmesti. Paklaustas, atsakovo atstovas atsakė, kad atsakovas yra teisiškai neišprusęs, nesmagiai jaučiasi dėl teisme nagrinėjamo įvykio, jaučia moralinę atsakomybę, tačiau teisine prasme yra nekaltas – ieškinys yra visiškai nepagrįstas, neįrodytas, todėl atmestinas.

Atsakovo A. V. atstovas advokatas Žilvinas Levickas teigė, jog nagrinėjamu atveju negalima vadovautis teismui pateikta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga, nes administracinis teisės pažeidimas, kuriuo padarymu apkaltintas jo atstovaujamasis, visiškai neištirtas. Padaryta visa eilė klaidų: atsakovui A. V. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime skirti jam administracinę nuobaudą nurodyta net ne įvykio metu Kaišiadorių r. sav. galiojusi Gyvūnų laikymo taisyklių redakcija; atsakovui administracinio teisės pažeidimo teisena buvo pradėta ir užbaigta tik priešiškai nusiteikusio ieškovo A. S. iniciatyva ir tik pagal ieškovo nurodytas aplinkybes; nenustatyta, ar iš tiesų ieškovo A. S. šunelis nėra gyvas. Jei ne – nežinoma, nuo ko nugaišo ieškovo šunelis; nežinoma, kokie sužalojimai buvo padaryti ieškovo šuneliui ir kas juos padarė. Ieškovo šunelis galėjo nugaišti nuo pačių įvairiausių priežasčių, pavyzdžiui, automobilio partrenkimo. Sužalojimus šuneliui galėjo padaryti ir koks nors kitas gyvūnas, pavyzdžiui, lapė ar į atsakovo šunį labai panašus kitas šuo. Atsakovas administracine tvarka nubaustas visiškai nepagrįstai ir neteisėtai. Nors atsakovas A. V. policijos pareigūnams pripažino padaręs administracinį teisės pažeidimą, t.y. pripažino šuns laikymo taisyklių pažeidimą – pripažino, kad jo šuo ištrūko iš jam priklausančios sodybos, tačiau šiuo metu, gavęs kvalifikuotą teisinę pagalbą, su jo atžvilgiu priimtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje nesutinka ir ketina imtis veiksmų atnaujinti praleistą įstatymo nustatytą terminą nutarimui apskųsti bei paduoti apeliacinį skundą, t.y. visiškai nesutinka dėl jam inkriminuotos jo šuns padarytos žalos. Atsakovas siūlė ieškovui 300,00 Eur dydžio žalos atlyginimą jausdamas moralinę kaltę dėl to, kad jo šuo ištrūko iš namų, tačiau nėra jokių objektyvių duomenų, kad atsakovo šuo sužalojo ieškovo šuniuką. Ieškovas atsakovo siūlomų pinigų nepriėmė, kas liudija, kad šalių nesieja labai geri santykiai. Be to, pats ieškovas A. S. yra pažeidęs visą eilę teisės aktų reikalavimų: neišregistravo nugaišusio šunelio; nepranešė apie nugaišusį šunelį veterinarui; nesiėmė priemonių suteikti medicinos pagalbą sužalotam šuneliui; nesiėmė priemonių užtikrinti savo šunelio saugumo – neapsitvėrė sodybos, paleido šuniuką neaptvertoje teritorijoje ir paliko jį be priežiūros, t.y. pats ieškovas elgėsi labai neatsargiai, iš esmės su savo šuneliu pasielgė žiauriai ir yra kaltas dėl patirtos žalos. Atsakovo A. V. atstovas advokatas Žilvinas Levickas teigė, kad ieškovas A. S. neįrodė, kad atsakovas A. V. kaltas dėl ieškovui padarytos žalos, t.y. kad būtent atsakovo šuo sužalojo ieškovo šuniuką, dėl ko šis nugaišo, ir kad neįrodė prašomo žalos atlyginimo dydžio. Pažymėtina, kad ieškovo pateiktame Naminio gyvūno pase yra žymos apie ieškovo šuniuko skiepijimą jau po teisme nagrinėjamo įvykio, kas įrodo, kad šuniukas po 2015-06-06 patirtų sužalojimų liko gyvas. Akivaizdu, kad dėl priešiškų santykių ieškovas A. S. apkalba jo atstovaujamąjį.

Atsakovas A. V. patvirtino ieškovo A. S. nurodytas aplinkybes, kad: jau daug metų yra kaimynai, beveik gyvena vienas priešais kitą, per kelią; abiejų jų sodybos neaptvertos; ieškovas turėjo šuniuką; jis pats augina du šunis, mišrūnus, juodą-baltą ir juodą-rudą, gerokai didesnius už ieškovo šuniuką. Atsakovas paaiškino, kad jo šunys laikomi lauke, pririšti, kartais atvažiavusi sutuoktinė juos paleidžia pasilakstyti. Taip buvo ir tąkart. Kad jo šuo sudraskė kaimyno – ieškovo A. S. – šuniuką, sužinojo iš paties kaimyno – ieškovo, atbėgo rėkdamas kartu su verkiančia žmona. Jie iškvietė policiją. Policija atvyko, apžiūrėjo viską, jam priklausantys šunys jau buvo namuose, vėliau – policija surašė jam administracinio teisės pažeidimo protokolą ir nubaudė jį administracine tvarka. Policijoje pripažino kaltę ir žadėjo atlyginti žalą. Tuo metu jo šuo buvo palaidas, o policininkas pasakė, kad jo šuo sudraskė kaimyno šuniuką, tai patikėjo ir kaltę pripažino. Ieškovo prašoma pinigų suma yra labai didelė, iki teismo jis siūlė ieškovui 300,00 Eur už šuniuko sudraskymą. Dabar, kai jau byla teisme, jis nežino. Jis pats nematė kaip jo šuo perkando ieškovo šuniuką. Niekas to, išskyrus ieškovą, nematė. Paklaustas, ar jis netiki, kad jo šuo perkando ieškovo šuniuką, atsakovas atsakė, kad, kas ten žino, bet ieškovas be reikalo taip nesakytų. Atsakovas mano, kad iki teisme nagrinėjamo įvykio nesutarimų su ieškovu ir/ ar piktumų tarp jų nebuvo. Prieš kelis metus jo šunys, bet ne šie, buvo išpjovę ieškovo paukščius, tačiau viskas buvo išsiaiškinta ir pamiršta.

Įvertinęs teismo posėdžio metu duotus atsakovo A. V. paaiškinimus ir jo atstovo advokato Žilvino Levicko išsakytą poziciją, teismas daro išvadą, jog atsakovas A. V. vis tik jam pareikšto ieškinio nepripažįsta.

Iš byloje esančių ir bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtų rašytinių įrodymų matyti:

- ieškovas A. S. ir atsakovas A. V. yra kaimynai, gyvena (duomenys neskelbtini), beveik vienas priešais kitą, juos skiria asfaltuotas kelias – Šilo gatvė. Abiejų sodybos neaptvertos (b.l. 40);

- Naminio gyvūno pase (b.l. 8-10, 15) nurodyta, jog ieškovas A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), yra Jorkšyro terjero veislės šuniuko – Granto – savininkas. Šuniukas buvo du kartus skiepytas nuo pasiutligės: 2013-06-11 ir 2014-07-11. Be to, jis dar tris kartus skiepytas nuo kitų ligų: 2013-05-10, 2013-06-11 ir 2014-07-11. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios datos yra nurodytos kiekvieno skiepo pirmoje eilutėje, o kiekvieno skiepo antroje eilutėje nurodoma iki kada skiepas galioja. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįsti atsakovo atstovo teiginiai, kad Naminio gyvūno pase yra žymos apie ieškovo šuniukui atliktus skiepus po 2015-06-06 įvykio;

- Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2015-06-15 nutarimu Nr. 63 N-32359932-15 atsakovas A. V. nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. už tai, kad 2015-06-06 apie 18.00 val. jam priklausantis šuo sudraskė ieškovui A. S., gyv. (duomenys neskelbtini), priklausantį Jorkšyro terjero veislės šuniuką ir padarė 870,00 Eur turtinės žalos – pažeidė Kaišiadorių r. sav. tarybos 2011-11-24 sprendimu Nr. V-17-409 patvirtintų Gyvūnų laikymo taisyklių 25 p. (b.l. 6, 43). Tokios pačios aplinkybės nurodytos ir atsakovui A. V. 2015-06-15 surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. 63 P-32359700-15 (b.l. 44). Atsakovas administracinio teisės pažeidimo protokole paaiškino, kad apie tai, kad jam priklausantis šuo pabėgęs sudraskė kaimynų šuniuką sužinojo tik kai atvyko policijos pareigūnai. Kaip jo šuo pabėgo, jis nepastebėjo. Žino, kad yra atsakingas už savo šunį, todėl patirtą žalą pažada atlyginti, pažeidimą pripažįsta, gailisi. Ieškovo A. S. 2015-06-07 ir 2015-06-11 paaiškinimuose (b.l. 45, 47) nurodyta, jog 2015-06-06 vakarą jis išvedė šuniuką – Jorkšyro terjerą – į kiemą pasivaikščioti. Šuniukas bėgiojo po kiemą, o jis tuo metu buvo prie kito šuns, pririšto prie būdos, ir tvarkė jo aplinką. Kol jis grėbė, šuniukas nubėgo prie akmenų. Jis ten visada bėgdavo atlikti savo gamtos reikalų ir sugrįždavo. Jis atsisuko ir pamatė kaimynų V. du šunis. Vienas iš jų nešė pusiau perkandęs jo šuniuką. Jis suriko, šuo išmetė šuniuką ir nubėgo namo. Jis paėmė savo šuniuką, šis dar šiek tiek kvėpavo. Parnešė šuniuką namo ir padėjo ant kėdės, bet akimirksniu jis mirė. Tada jis nuėjo pas kaimynus į kiemą ir apibarė juos, kad jų šunys papjovė jo šuniuką. Kaimynai pijokavo. Tada jis iškvietė policiją. Kai atvyko policija, kaimynų šunys dar buvo palaidi. Pareigūnai liepė juos pririšti, bet kaimynai nekreipė dėmesio. Atvykę policijos pareigūnai matė jo šuniuką ir įsitikino, nufotografavo. Šuniuką įsigijo prieš 2 m. veislyne Kauno rajone už 2200,00 Lt (637,16 Eur). Per du metus į šuniuką buvo investuota – tai skiepai, grožio salonai, žaislai ir pan., todėl dėl šuns žūties patirta 870,00 Eur dydžio turtinė žala.

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių – ieškovo A. S. ir atsakovo A. V. – kilo dėl atsakovo A. V. civilinės atsakomybės – atsakovo šuns padarytos turtinės žalos atlyginimo.

Civilinė atsakomybė – tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius) (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau tekste – CK) 6.245 str. 1 d.). Civilinė atsakomybė yra dviejų rūšių: sutartinė ir deliktinė. Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (Lietuvos Respublikos CK 6.245 str. 2 ir 4 d.).

Lietuvos Respublikos 6.263 str. 1 d. nustato, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (Lietuvos Respublikos 6.263 str. 2 d.).

Civilinės atsakomybės bendrieji pagrindai yra: neteisėti veiksmai, kaltė, žala (nuostoliai) ir priežastinis ryšys tarp žalos (nuostolių) ir neteisėtų veiksmų.

Lietuvos Respublikos CK 6.267 str. 1 d. įtvirtinta, kad naminių gyvūnų arba asmens žinioje esančių laukinių gyvūnų padarytą žalą privalo atlyginti jų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusiojo asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Asmuo atsako ir už iš jo pabėgusių gyvūnų padarytą žalą. Šioje teisės normoje įtvirtinta naminių gyvūnų savininkų (valdytojų) civilinė atsakomybė be kaltės (t.y. griežtoji atsakomybė). Tokias atvejais atsakomybė atsiranda už žalos padarymo faktą, nesiejant jo su teisinių pareigų pažeidimu ir naminio gyvūno savininko (valdytojo) kalte. Pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 20 str. 2 d. 3 p. gyvūnų savininkai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių sveikatai, nuosavybei, nepažeistų kitų asmenų teisių ir interesų.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.249 str. 1 d. žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai.

Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai (ekonominiai) interesai. Tiesioginė (reali) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusį asmenį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktiką asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytos žalos faktą ir dydį – pateikti įrodymus. Tokia pareiga įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau tekste – CPK) 178 str.

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 2 str. nuostatas teismas, nagrinėdamas civilinę bylą bei priimdamas sprendimą, privalo tinkamai taikyti, aiškinti įstatymus tam, kad tarp ginčo šalių atkurta teisinė taika atitiktų įstatymų reikalavimus, būtų teisinga. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 176 str. nuostatas įrodinėjimo tikslas – teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad egzistuoja arba neegzistuoja tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku. Pagal Lietuvos Respublikos CPK 12 ir 178 str., šalys privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai yra remiamasi aplinkybėmis (faktais), kurių nereikia įrodinėti (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.). Lietuvos Respublikos CPK 185 str. nustato, kad teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – laisvo įrodymų vertinimo principas: teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tam įrodymui, kuris suponuoja vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę ir gali padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo.

Teismo sprendimas laikomas pagristu, jeigu teismo išvados atitinka nustatyta tvarka ir įstatymo nustatytomis priemonėmis konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Teismo funkcija įrodinėjimo procese pasireiškia tuo, kad jis tiria ir vertina šalių pateiktus įrodymus ir jų pagrindu daro išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktų buvimą ar nebuvimą. Tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą civilinio proceso tvarka teismas konstatuoja tuomet, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Įrodymų pakankamumas ir tam tikrų faktų įrodytinumas turi būti vertinami visos byloje esančios faktinės medžiagos kontekste, o ne atskirų faktų interpretavimu (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas. Šie įrodymų vertinimo principai atitinka ir Lietuvos Respublikos CK 1.5 str. įtvirtintam reikalavimui, kad teismas, aiškindamas įstatymus ir juos taikydamas, privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo A. V. atstovu advokatu Žilvinu Levicku, jog teismui pateiktas Kauno apskrities VPK Kaišiadorių r. PK 2015-06-15 nutarimas Nr. 63 N-32359932-15, kuriuo atsakovas A. V. nubaustas administracine tvarka pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d., t.y. administracinio teisės pažeidimo byloje nustatyti faktai prejuducinės galios šioje civilinėje byloje neturi (Lietuvos Respublikos CPK 182 str.), todėl teismas turi iš naujo savarankiškai vertinti aplinkybes, kurios buvo tiriamos administracinėje byloje, pagal Lietuvos Respublikos CPK nustatytas bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, kaip vienus iš įrodymų greta kitų.

Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju naminio gyvūno savininkas (valdytojas) negali gintis atsikirtimais, susijusiais su jo kaltės nebuvimu, tačiau gali įrodinėti nukentėjusiojo kaltę kaip aplinkybę, turinčią įtakos jo civilinei atsakomybei ir priteistinų nuostolių dydžiui.

Nukentėjusiojo asmens dideliu neatsargumu gali būti įvertintas rizikingas, pakankamai aiškus ir kiekvienam asmeniui suvokiamas atsargumo reikalavimus ignoruojantis nukentėjusiojo elgesys, paprasčiausių, kiekvienam asmeniui suvokiamų atsargumo taisyklių nepaisymas. Tačiau nukentėjusiojo kaltė, skirtingai nei šuns savininko, nepreziumuojama, pareiga ją įrodyti tenka žalą padariusiam asmeniui.

Įvertinus visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, konstatuotina, jog: ieškovas A. S. ir atsakovas A. V. kaimynai, gyvena (duomenys neskelbtini), beveik vienas priešais kitą, juos skiria asfaltuotas kelias – Šilo gatvė. Abiejų sodybos neaptvertos; ieškovas A. S. turėjo šunelį – Jorkšyro terjerą, – atsakovas A. V. tai žiojo, yra šunelį matęs; ieškovas A. S. jau kurį laiką augina du mišrūnus šunis (juodą-baltą ir juodą-rudą), gerokai didesnius už ieškovo šunelį, ieškovas tai žinojo, yra juos matęs; ieškovo šunelis buvo laikomas namuose ir tik išvedamas į lauką pasivaikščioti; atsakovo šunys laikomi lauke, pririšti grandinėmis, tačiau kartais paleidžiami ar atitrūksta, be antsnukių, vieni, vaikšto/ laksto po apylinkes; 2015-06-06 atsakovo šunys buvo palaidi ir be antsnukių. Ginčo dėl šių aplinkybių nėra.

Įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog vis tik vienas iš atsakovo A. V. šunų – juodas-rudas – perkando ieškovo A. S. Jorkšyro terjerą. Ieškovas A. S. tai matė ir atpažino jo šunelį perkandusį šunį, apie tai nedelsiant informavo atsakovą A. V. ir policiją. Objektyvių priežasčių, dėl kurių ieškovas galėtų apkalbėti atsakovą, bylos nagrinėjimo teisme metu nenustatyta. O ir teismo posėdžio metu atsakovas A. V. nurodė, jog kaimynas – ieškovas A. S. – be reikalo tokių dalykų nesakytų, t.y. neprasimanytų. Tokiu atveju ieškovas neprasimanytų, o ir neprasimanė dėl šuniuko nugaišimo. Tai, kad ieškovo šuniuko nebėra, patvirtina ir ieškovo pateikto Naminio gyvūno paso įrašai. Po 2015-06-06 nagrinėjamo teisme įvykio nuolat ieškovo puoselėtas augintinis nebeskiepijamas, kas iš esmės neatitiktų mylinčio, apdairaus ir rūpestingo savininko elgesio, kokiu iki šio atvejo pasižymėjo ieškovas. Teismas taip pat daro išvadą, kad ieškovo šunelis iš karto po atsakovo šuns padarytų sužalojimų apsipylė krauju ir nugaišo. Labai tikėtina, kad ieškovo šunelio nugaišimo priežastis buvo atsakovo šuns padaryti sužalojimai. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamu atveju atsakovui A. V. privalu atlyginti jo šuns ieškovui A. S. padarytą turtinę žalą – Jorkšyro terjero netektį.

Įvertinęs visus bylos nagrinėjimo teisme metu ištirtus įrodymus, teismas iš dalies sutinka su atsakovo A. V. atstovu advokatu Žilvinu Levicku, kad dėl patirtos šunelio netekties iš dalies kaltas ir pats ieškovas A. S.. Teismo posėdžio metu ieškovas tai pripažino nurodydamas, jog jaučiasi kaltas, kad ne laiku išvedė šuniuką pasivaikščioti. Žinodamas, jog gyvena gyvenvietėje, šalia du gerokai už jo šunelį didesnius šunis, kurie kartais paleidžiami ar atitrūksta ir vieni be antsnukių vaikšto/ laksto po apylinkes, laikančio kaimyno – atsakovo A. V., – kai nei jo, nei atsakovo sodybos nėra aptvertos, taip pat žinodamas nuolatinę savo šunelio gamtinių reikalų atlikimo vietą, – prie akmenų, sodybos pradžioje, šalia gatvės, – 2015-06-06 išleido laisvai po kiemą palakstyti nedidelį ir namuose laikomą, iš esmės dekoratyvinį, šunelį ir paliko jį be priežiūros, leido jam vienam nubėgti iki pat sodybos pradžios, gatvės, atlikti gamtinių reikalų, neįvertino rizikos, nuėjo prie kitoje kiemo pusėje būdoje laikomo šuns ir tvarkė jo aplinką, – pasielgė labai neatsargiai, nepaisė atsargumo taisyklių ir neužtikrino šunelio saugumo bei neužkirto kelio skaudžioms pasekmėms atsirasti. Nagrinėjamu atveju ieškovo buvimas šalia šunelio galėjo atitraukti nedraugiškai nusiteikusių ir fiziškai pranašesnių šunų dėmesį nuo aukos ir nubaidyti juos. Ši aplinkybė yra turinti reikšmės atsakovo A. V. civilinei atsakomybei, t.y. ją švelnina ir mažina ieškovui priteistinos turtinės žalos dydį.

Ieškovas A. S. prašo teismo priteisti iš atsakovo A. V. 870,00 Eur turtinės žalos atlyginimo. Reikalaujamą atlyginti turtinę žalą sudaro: sudraskyto šunelio įsigijimo kaina (įsigijo 2013 m. gegužę už 2200,00 Lt (637,16 Eur), taip pat per du metus turėtos išlaidos šunelio auginimui, maistui, skiepams, kirpimui, plovimui (šampūnui) ir rūbams, kurie žiemos metu būtini. Ieškovas nuo ieškinio pareiškimo atsakovui teisme dienos (2015-07-01) iki pat bylos išnagrinėjimo teisme nepateikė teismui nė vieno rašytinio įrodymo, pagrindžiančio jo turėtas ir iš atsakovo reikalaujamas priteisti išlaidas. Pasiteiravus kodėl, atsakyta – neturi. Jei ieškovas būtų žinojęs, kad kada nors jam prireiks nurodytas šuneliui turėtas išlaidas pagrindžiančių įrodymų, būtų rinkęs kasos aparatų čekius ar kvitus. Teismo posėdžio metu ieškovas tiksliai galėjo nurodyti tik šunelio įsigijimo kainą, kitų nurodytų ir prašomų atlyginti išlaidų tikslių sumų, net ir apytikslių, nenurodė. Nepateikė teismui net orientacinių tuo metu galimų nurodytų išlaidų dydžių, nors nuo pat ieškinio parengimo naudojosi kvalifikuota teisine advokato pagalba.

Nagrinėjamu atveju teismas sutinka su atsakovo A. V. atstovu advokatu Žilvinu Levicku, kad į ieškovo A. S. reikalaujamą iš atsakovo A. V. priteisti žalos atlyginimą negali būti įtrauktos savaime suprantamos šunelio auginimo/ laikymo/ išlaikymo išlaidos, skaičiuojant nuo pat šunelio įsigijimo iki jo nugaišimo, apie kurias augintinį įsigyjantis asmuo žino ir planuoja, prisiima riziką jas turėti. Nagrinėjamu atveju iš atsakovo priteistinas tik ieškovui padarytos tiesioginės žalos atlyginimas, t.y. pinigų suma, už kurią būtų galima įsigyti kitą tokios pačios rūšies šuniuką. Kadangi nei ieškovas A. S., nei jo atstovė advokatė Laimutė Leonavičienė teismui taip ir nepateikė galimų Jorkšyro terjero įsigijimo kainų: nei šunelio įsigijimo 2013 m. metu, nei šiuo metu, teismas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.), atsižvelgdamas į ieškovo A. S. nurodytą šuniuko įsigijimo kainą (637,16 Eur – 2200,00 Lt) ir atsakovo A. V. ieškovui siūlyta žalos atlyginimo dydį (300,00 Eur), sprendžia, jog nagrinėjamu atveju atsakovo ieškovui atlygintina turtinė žala, padaryta atsakovo augintinio, yra 250,00 Eur, kuri mažintina, atsižvelgiant į aukščiau nurodytą ieškovo neatsargų elgesį, t.y. ieškovui tenkanti kaltės dalis – 20 proc. Tokiu atveju iš atsakovo A. V. ieškovui A. S. priteistinas tik 200,00 Eur turtinės žalos atlyginimas.

Ieškinį patenkinus iš dalies (patenkintų reikalavimų dalis – 23 proc.), iš atsakovo A. V. priteistinos ieškovo A. S. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio patenkintų reikalavimų daliai – 6,13 Eur žyminio mokesčio ir jo sumokėjimo išlaidų bei 46,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., b.l. 5-6, 23, 34). Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, šalių procesinių dokumentų kiekį ir kokybę, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, jų trukmę, ginčo sumos dydį, taip pat į šalių atstovų atstovavimo kokybę, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, daro išvadą, kad ieškovo A. S. pateiktų išlaidų, susijusių su advokatės Laimutės Leonavičienės pagalba, dydis neviršija rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų dydžių, yra pagrįstas ir nemažintinas.

Be to, ieškinį patenkinus tik iš dalies, iš ieškovo A. S. priteistinos atsakovo A. V. turėtos bylinėjimosi išlaidos proporcingai ieškinio atmestų reikalavimų daliai (atmestų reikalavimų dalis – 77 proc.). Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atsakovo A. V. atstovas advokatas Žilvinas Levickas pateikė teismui atsakovui išrašytą sąskaitą už suteiktą teisinę pagalbą (b.l. 37) ir du atsakovo pinigų mokėjimo advokatui kvitus, po 300,00 Eur, t.y. iš viso: 600,00 Eur sumai (b.l. 38-39). Be to, atsakovo atstovas pateikė teismui dvi iš esmės tos pačios 2015-07-31 atstovavimo sutarties Nr. 7-2015 kopijas (b.l. 31, 36), tačiau nurodytų sutarčių turinys skiriasi. Vienoje iš sutarčių nurodyta, jog advokatas atstovaus atsakovą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1335-840/2015, kitoje sutartyje nurodyta, kad advokatas atstovaus atsakovą Kaišiadorių rajono apylinkės teisme nagrinėjamoje byloje Nr. 2-1335-840/2015 ir Kaišiadorių rajono policijos komisariate, skundžiant nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kur atsakovas nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 110 str. 10 d. Sutartas užmokestis – 600,00 Eur. Atsižvelgus į tai, darytina išvada, jog šioje civilinėje byloje atsakovo išlaidos advokato pagalbai yra ne 600,00 Eur, o tik 300,00 Eur. Teismas, atsižvelgdamas į šios civilinės bylos sudėtingumą, bylos nagrinėjimo eigą, šalių procesinių dokumentų kiekį ir kokybę, parengiamųjų ir teismo posėdžių kiekį, jų trukmę, ginčo sumos dydį, taip pat į šalių atstovų atstovavimo kokybę, teisinių paslaugų kompleksiškumą ir specialių žinių reikalingumą, būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota advokato darbo vieta, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, sprendžiamų teisinių klausimų naujumą, šalių elgesį proceso metu, advokato darbo laiko sąnaudas, vadovaudamasis bendraisiais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Respublikos CK 1.5 str.), daro išvadą, kad atsakovo A. V. pateiktų išlaidų, susijusių su advokato Žilvino Levicko pagalba šioje byloje pagalba, dydis nors ir neviršija rekomendacijose, patvirtintose Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85, rekomenduojamų dydžių, tačiau mažintinas iki 200,00 Eur, nes advokatas į bylą įstojo tik 2015 m. liepos pabaigoje, teismui parengė ir pateikė tik vieną nedidelės apimties procesinį dokumentą (prašymą susipažinti su civiline byla), atvyko iš Vilniaus susipažinti su bylos medžiaga ir dalyvavo viename teismo posėdyje, kuris užtruko 2 val. 15 min. Ieškovo A. S. atstovė advokatė Laimutė Leonavičinė nors ir nevyko į teismą iš kitos vietovės, tačiau yra parengusi ieškinį šioje byloje ir be teismo posėdžio, kuriame dalyvavo atsakovo atstovas, dalyvavo dar viename teismo posėdyje – parengiamajame. Tokiu atveju iš ieškovo A. S. atsakovui A. V. priteistina 154,00 Eur išlaidų teisinei pagalbai (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d.).

Nagrinėjamu atveju iš šalių nepriteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei – iš viso: 2,32 Eur (b.l. 2), nes šios išlaidos mažesnės, negu Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma – 3,00 Eur (Lietuvos Respublikos CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92 str., 96 str. 6 d.).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-270 str., 441 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

A. S. ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš A. V. A. S. 200,00 Eur (du šimtus eurų 00 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 52,13 Eur (penkiasdešimt du eurus 13 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš A. S. A. V. 154,00 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt keturis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.