Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėja Liuba Kymantienė, sekretoriaujant Aušrai Volkavičienei, Aušrai Sedekerskienei, Gitanai Žitinevičienei, Silvijai Gervienei, Kristinai Nekrošienei, Živilei Dervaitienei, Agnei Kuckailienei, dalyvaujant prokurorams Valentinui Aleknai, Nomedai Urbonavičienei, Mindaugui Sabaičiui, gynėjams advokatams Artūrui Baužai, Neringai Grubliauskienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

K. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, išlaikantis dvi nepilnametes dukras (5 ir 14 m. amžiaus), aukštojo išsilavinimo, dirbantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini),

V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus (duomenys neskelbtini), neteistas, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini),

- kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 228 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis K. S. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus specialistu, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su kaltinamuoju V. K., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, diskredituodamas valstybės tarnautojo ir policijos pareigūno vardą, tyčia pažeisdamas 2009-12-22 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo bei nešališkumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d, 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p. numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, pažeisdamas 2009-06-11 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo Nr. VIII-371 3 str. 1 d. 1, 2, 4 p. numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje prievoles - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, pažeisdamas šio įstatymo 12 str. 2 d. asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje nustatytą apribojimą - atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, taip pat pažeisdamas 2009-10-22 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 str. 1 d. nustatytą principą - policija, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, 2 d. įtvirtintą teisėtumo principą, pažeisdamas 2008-12-30 Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, pažeisdamas duotą ir pasirašytą policijos pareigūno priesaiką, kuria įsipareigojo būti ištikimu Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, žinodamas, kad 2010-09-30, apie 20.15 val., automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas Kaune, Šiaurės pr., sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, padaręs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 1950, pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, siekdamas asmeninės naudos S. B., nesant kyšininkavimo požymių, tyčia, 2010 m. spalio 5 d., savo darbo vietoje - Kaune, Chemijos g. 4B, administracinio teisės pažeidimo nutarime Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), įrašydamas tikrovę neatitinkančius duomenis, kad 2010-09-30 priimant sprendimą paskirti piniginę baudą dalyvavo automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs S. B., tyčia suklastojo tikrą dokumentą - administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), jame nenurodė tikrovę atitinkančių faktų, kad kitą transporto priemonę apgadinęs eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, lojalumo principai, iškraipytos valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas valstybės tarnautojo - policijos pareigūno vardas.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis K. S. kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Kaltinamasis V. K. kaltinamas tuo, kad būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus patruliu, veikdamas bendrininkų grupėje su kaltinamuoju K. S., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, diskredituodamas valstybės tarnautojo ir policijos pareigūno vardą, tyčia pažeisdamas 2009-12-22 Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 3 str. 2 d. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 5 p. numatytus pagarbos žmogui ir valstybei, teisingumo, nesavanaudiškumo, padorumo bei nešališkumo principus, taip pat šio įstatymo 15 str. 1 d. 1 p., 3 p., 4 p., 5 p., 6 p., numatytas pareigūno pareigas - laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams, tinkamai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, vengti viešųjų ir privačiųjų interesų konflikto, nepiktnaudžiauti tarnyba, laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, pažeisdamas 2009-06-11, Nr. VIII-371 Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 str. 1 d. 1 p., 2 p., 4 p., numatytas asmenų, dirbančių valstybės tarnyboje prievoles - nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, vengti interesų konflikto, priimant sprendimus, vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, pažeisdamas šio įstatymo 12 str. 2 d. asmenims, dirbantiems valstybės tarnyboje nustatytą apribojimą - atstovauti privačioms grupėms ar asmenims ir ginti jų interesų valstybės ar savivaldybių institucijose, taip pat pažeisdamas 2009-10-22 Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo Nr. VIII-2048 4 str. 1 d. nustatytą principą - policija, vadovaujasi įstatymais ir kitais teisės aktais, 2 d. įtvirtintą teisėtumo principą, pažeisdamas 2008-12-30 Lietuvos Respublikos Vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymo 3 str. 1 d. įtvirtintą įstatymo viršenybės principą, pažeisdamas duotą ir pasirašytą policijos pareigūno priesaiką, kuria įsipareigojo būti ištikimu Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, negailėti jėgų ginant žmogaus teises ir laisves, visuomenės ir valstybės interesus, sąžiningai atlikti patikėtas pareigas ir visada saugoti gerą vidaus tarnybos sistemos pareigūno vardą, žinodamas, kad 2010-09-30, apie 20.15 val., automobilio BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuotojas Kaune, Šiaurės pr., sukėlė eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis Opel Vectra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, padaręs Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008-07-16 nutarimu Nr. 1950, pažeidimus, už kuriuos atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, siekdamas asmeninės naudos S. B., nesant kyšininkavimo požymių, tyčia, 2010 m. spalio 5 d., savo darbo vietoje – Kaune, Chemijos g, 4B, administracinio teisės pažeidimo protokole Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), transporto priemonės techninės apžiūros akte, įrašydamas tikrovę neatitinkančius duomenis, kad 2010-09-30 surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą dalyvavo automobilį BMW X6, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairavęs S. B. bei 2010-09-30 buvo apžiūrėtas eismo įvykyje dalyvavęs automobilis BMW X6, valstybinis numeris 777, tyčia suklastojo tikrus dokumentus - administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), transporto priemonės techninės apžiūros aktą bei administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodė tikrovę atitinkančių faktų, kad kitą transporto priemonę apgadinęs eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, lojalumo principai, iškraipytos valstybinės teisėsaugos institucijos - Lietuvos policijos funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas valstybės tarnautojo - policijos pareigūno vardas.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis V. K. kaltinamas padaręs nusikaltimus , numatytus Lietuvos Respublikos BK 228 str. 2 d., 300 str. 3 d.

Kaltinimas remiasi liudytojų S. K., Ž. J., E. A., D. M. parodymais, tarnybiniais pranešimais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu bei kitais byloje esančiais įrodymais.

2011-03-08 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad 2010 m. spalio mėn. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnai, piktnaudžiaudami tarnyba, suklastojo dokumentus, padarydami didelę žalą (t. 1, b. l. 5).

2011-03-30 objektų apžiūros protokolu, stenograma, kuriuo apžiūrėta kompaktinė plokštelė „Quer“ CD-R su 2010-09-30 garso įrašais, perduotais radijo ryšio kanalu „KAIGEISMAS“, kuri buvo gauta 2011-02-25 raštu Nr. 20-S-687 iš Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus (t. 1, b. l. 11-12).

2011-05-03 objektų apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 07-10-554597, susidedanti iš 12 lapų, gauta iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos (t. 1, b. l. 11-24).

2011-04-14 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atlikus telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizę nustatyta, kad 2010-10-04 14.16 val. į telefono abonentą Nr. 8 681 19644, kuriuo naudojasi S. K., buvo skambinta iš telefono numerio (duomenys neskelbtini). 2011-04-13 Kauno apskrities VPK OVV raštu Nr. 20-7-S-2445 pranešė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) įjungtas nuo 2002-02-23, priklauso TEO, naudotojas - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Turimais duomenimis šiuo telefono numeriu naudojasi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnai (t. 1, b. l. 68). Nustatyta, kad spalio 4d. kaltinamieji nedirbo.

2011-04-14 tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad atlikus buvusių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos analizę nustatyta, kad 2010-10-04 14.16 val. į telefono abonentą Nr. 8 681 19644, kuriuo naudojasi S. K., buvo skambinta iš telefono numerio 8 37 303 200.

2011-04-13 Kauno apskrities VPK OVV raštu Nr. 20-7-S-2445 pranešė, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini)įjungtas nuo 2002-02-23, priklauso TEO, naudotojas - Kauno apskrities vyriausiasis policijos komisariatas. Turimais duomenimis šiuo telefono numeriu naudojasi Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus pareigūnai (t. 1, b. l. 68).

2011-04-14 Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos raštu Nr. (6-2) 9R-4470, kuriame nurodyta, kad:

- 2010-09-30 22.00 val. Kauno apskrities VPK KPV EĮRS specialistas K. S. Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke tikrino transporto priemonę, kurios valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausančią O. B.;

- 2010-09-30 22.06 val. bei 2010-10-05 09.27 val. 2010-10-05 10.52 val., Kauno apskrities VPK KPV EĮRS specialistas K. S. Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke tikrino asmenį - O. B. pagal asmens kodą (t. 1, b. l. 38-44).

2011-04-28 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame liudytojas S. K. parodė, kad K. S. savo veido bruožais yra panašus į policijos pareigūną, su kuriuo jis bendravo dėl įvykusio eismo įvykio (t. 1, b. l. 76-78).\

Kaltinamieji išteisintini, nenustačius, kad būtų padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.) bei neįrodžius, kad kaltinamieji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kaltinamieji kaltais neprisipažino.

Kaltinamasis K. S. parodė, kad dirba eismo įvykių specialistu. 2010-09-30 buvo eilinis budėjimas, įsimintinų įvykių nebuvo, budėjimo detalių neprisimena. Iš visų asmenų, kurie buvo apklausti, nepažįsta nei vieno. Jo tiesioginis darbas - registruoti įvykį. Panešimą apie kiekvieną įvykį gauna pagalbos telefonu. Šio konkretaus įvykio neprisimena, jų daug, kaltu neprisipažįsta, jokio suinteresuotumo neturi. 2010-10-04 K. jis neskambino, nes tą dieną jam buvo išeiginė, jis net nebuvo darbe. Su V. K. nesitarė dėl jokių perrašymų. Susipažinęs su byla, už padarytą pažeidimą dėl šio eismo įvykio surašė nutarimą. Byloje nebuvo surinkta įrodymų, kad pažeidėjas pasišalino. Nutarimu paskirta 200 litų bauda. S. B. jis nepažįsta, nepamena, kad jis buvo pas juos darbovietėje. K. taip pat nepažįsta. Pranešimą apie įvykį siunčia budėtojas, jei reikalingas tolimesnis tyrimas - patruliai pateikia pranešimus, schemas, atiduoda juos skyriaus viršininkui. Pas juos į darbovietę atvažiuoja žmonės, rašo paaiškinimus, paduoda juos pro langelį. Priimamajame yra pavyzdžiai, kaip rašyti pareiškimus. Žmonės prieina prie langelio paklausti, tai gatvės nežino, tai prašo, kad numerius pasakytų. Būna, kad vienu metu būna net 6, būna ir 4 ar 3 asmenys. Rašant nutarimą eismo dalyvis, jei nori, gali dalyvauti. Jei nedalyvauja, tai pažymima protokole. Asmuo, kuriuo atžvilgiu buvo surašytas nutarimas, jo neįtakojo, sprendimą jis priėmė vadovaujantis surinkta medžiaga. Nesiekė jokios naudos nei sau, nei pažeidėjui. Nieko neklastojo. (duomenys neskelbtini)iui parodymų perrašyti neliepė. Kodėl šis nurodė jį - nežino. Jis darbovietėje būna visada toje pačioje patalpoje, į įvykius nevažiuoja. (duomenys neskelbtini)ius dėl to galėjo jį ir įsidėmėti. Automobilio apgadinimai nebuvo dideli. Pagal apgadinimo pobūdį galima manyti, kad BMW vairuotojas, kliudydamas kitą automobilį, galėjo to nejausti. Prašo jį išteisinti.

Kaltinamasis V. K. parodė, kad dirba eismo įvykių patruliu. Kiek pamena įvykį, tai susipažinęs su byla apžiūrėjo BWM, nufotografavo, surašė apžiūros aktą ir protokolą. Surašytas protokolas paduodamas pamainos vyresniajam, kad šis užregistruotų ir perduotų skyriaus viršininkui. Dažniausiai tą pačią dieną, kai gaunama medžiaga, atvyksta ir įvykio dalyviai. Protokolas surašomas tada, kai būna surinkti visi įrodymai. Surašytą protokolą perdavė K. S.. Ar buvo pastabų - nepamena. S. K. neatsimena, jo atėjusio į darbovietę nematė, jo paaiškinimų nepamena. Jei S. K. paaiškinimas būtų kitoks, tai ir jo surašytas protokolas būtų ne tokio turinio. Jis paaiškino, kad kliudė, bet to nejautė ir nuvažiavo. Niekas neneigia, kad jis nuvažiavo, bet dėl ko nuvažiavo, sprendžiama iš visos medžiagos, o ne iš vieno paaiškinimo. S. K. bendravo tik priimdamas paaiškinimą, tačiau jo turinio nepamena. K. S. į įvykio vietas nevažinėja, jis - kartais. Jei S. K. būtų surašęs kitokio turinio paaiškinimą, jo veiksmai būtų kitokie. Jei pasišalintų, tai būtų ieškomas savininkas, kuris nurodytų, kas vairavo. Tą padaryti pavyksta kartais ir tą pačią dieną. Paaiškinimas buvo pagrindas surašyti protokolą. Jis apžiūrėjo BMW. Nurodyta fotonuotraukos data atitinka faktinę apžiūrą S. B. jis nepažįsta, jo neatsimena, pažeidimo dieną jį matė, tą žino iš surinktos medžiagos, vėliau jokių kontaktų su juo neturėjo. Ar S. B. surado įvykio dieną, ar jis pats atvyko - nepamena. Pats ko gero jo neieškojo. Prašo jį išteisinti.

Liudytojas S. K. parodė, kad autoįvykis buvo prieš du metus, lyg 2010 metais. Tai galėjo būti rugsėjo mėnesį, vakare, nes buvo tamsus paros metas. Važiavo savo automobiliu Opel Vectra, Šiaurės pr. žiede, iš jo išsukinėjant, įvyko autoįvykis, automobilis BMW užkabino jo automobilio buferį ir nuvažiavo. Kreipėsi į policiją, kad autoįvykis būtų užfiksuotas. Policijos pareigūnai įvykį užregistravo, liepė laukti, kol bus surastas kaltininkas. Jį surado po savaitės ar po dviejų. Jam paskambino ir iškvietė į Chemijos pr., kur turėjo vykti akistata su avarijos kaltininku. Ten ir susitiko, vyko derybos. Jam buvo svarbu tik tai, kad būtų sutvarkytas jo automobilis. Su įvykio kaltininku susitarė, kad automobilį šis sutvarkys savo lėšomis, jis sutiko. Pareiškimą perrašė. Pareiškime buvo pakeista, kad su kaltinamuoju buvo susitarta autoįvykio metu, nebuvo pasišalinimo, kad pažeidėjas išvengtų baudos. Kiek pamena, pataisė, kad nebuvo pabėgimo. Viskas buvo perrašyta pareigūnams dalyvaujant. Kaltinamasis K. S. jam matytas. Vykstant akistatai, kai jie tarėsi, K. S. dalyvavo. Kuris pareigūnas skambino atvykti į Chemijos pr., pasakyti negali. K. S. buvo ir po paties eismo įvykio, rugsėjo 30 d., kai registravo eismo įvykį. Patrulių, buvusių įvykio vietoje, nepažįsta. Pareiškimą perrašė, nes buvo draugiškai susitarta, kad kaltininkas jam sutvarkys automobilį. Automobilis buvo sutvarkytas, jis liko patenkintas. Automobilį, kuris kliudė jo automobilį, įsidėmėjo - BMW X6, valst. Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) įsidėmėjo. Atvažiavo patruliai, apklausė. Tą automobilį rado, ant jo buvo paliktos jo automobilio žymės - raudonų dažų ir buvo nuspręsta, kad tai tas automobilis. Paaiškinimą perrašyti pasiūlė K. S.. Pažeidėjas aiškino, kad tikrai nepastebėjo kliudęs automobilį, kad nori išvengti nemalonumų, kad sutvarkys jo automobilį savo lėšomis. Pareigūnas dėl perrašymo neprieštaravo. Kad įvykio kaltininkas galėjo nepastebėti įvykio – gali būti, nes automobilio nesumėtė. Jis ir pats sakytų, kad nepastebėjo, kad atsiprašo. Kai susitiko su kaltininku, jis nepasakė, kad pabėgo iš įvykio vietos. Jis atsiprašė ir pasakė, kad tikrai nepastebėjo, būtų sustojęs, jei būtų pastebėjęs. Pirmąjį paaiškinimą rašė pats, minėjo, kad įvyko eismo įvykis, nurodė vietą ir tai, kad buvo pasišalinta iš įvykio vietos. Antrąjį paaiškinimą taip pat rašė pats, niekas nediktavo, bet buvo aptarta, kaip jis turi atrodyti, kokios turi būti lengvinančios aplinkybės. Rašant antrą pasiaiškinimą šalia pareigūno nebuvo. Galėtų teigti, kad įvykio kaltininkas prašė rašyti antrą paaiškinimą, nors to tiesiogiai nepasakė. Sakė, suprask, bauda gresia, galima sutvarkyti automobilį, galima pakeisti parodymus. Jis pasakė, kad didelių pretenzijų ir piktumų neturi, jam svarbu, kad sutvarkytų automobilį. Perrašydamas paaiškinimą, nepagalvojo, kad daro nusikaltimą. Dabar supranta, kad parodymų pakeitimas yra nusikaltimas. Pareigūnui paaiškinimą pateikė žinodamas, kad jis neatitinka aplinkybių. Realų eismo įvykį atitiko pirmasis paaiškinimas. Pirmojo savo paaiškinimo nematė, kai rašė antrąjį. Pirmąjį paaiškinimą jis, kai užregistravo eismo įvykį, paliko budėjusiam pareigūnui. Mano, kad tuomet buvo K. S., bet to kategoriškai teigti negali. Kai registravo įvykį, kiek buvo pareigūnų, pasakyti tiksliai negali. Jo paaiškinimą priėmė vienas jų. Skambinusio pareigūno iš balso nepažino. Nepamena, ar ikiteisminio tyrimo metu jam buvo viskas susakyta, tačiau buvo įspėtas, kad už melagingų parodymų davimą jam gali grėsti atsakomybė. Apie galimai apie padarytą nusikalstamą veiką jam nebuvo pasakyta, gynėjas jam nebuvo pasiūlytas. Buvo iškviestas du kartus – kartą buvo viena tyrėja, kitą kartų du tyrėjai. Pirmiausia pakvietė du pareigūnai, perspėjo, supažindino su aplinkybėmis, dėl ko iškviestas. Buvo iškviestas duoti parodymus kaip liudytojas, tada jį nuvedė pas tyrėją, jis davė parodymus. Jei būtų įtariamasis, tai pasinaudotų galimybe neduoti parodymų.

Liudytoja Ž. J. parodė, kad jiems sukant žiedu, išsukant į kelią pravažiuojantis automobilis užkabino priekinį bamperį ir nesustodamas nuvažiavo. Autoįvykis baigėsi tuo, kad jie su S. K. vyko į policiją, ten buvo užfiksuotas įvykis, vėliau ji buvo iškviesta į VPK apklausai. Ar rašė kokius pasiaiškinimus - nepamena.

Liudytojas D. M. parodė, kad įvykis įvyko Šiaurės pr. Bendravo su nukentėjusiuoju, pažeidėjo nebuvo. Savininkas pasakė, kad jo mašiną kliudė BMW arba X5 arba X6. Nubraižė įvykio schemą. Nurodė kiemą, į kurį įsuko automobilis. Kieme jie rado apgadintą automobilį su raudonos spalvos įbrėžimais.

Liudytojas E. A. parodė, kad S. Žukausko g. - Šiaurės pr., Kaune, buvo iškviestas į autoįvykį. Rado automobilį „Opel“ subraižytu buferiu. Vairuotojas paaiškino, kad jį nuplėšė kitas automobilis. Jie nubraižė schemą. Nukentėjusysis parodė, kur tas automobilis gali būti, nes neva jį pasekė. Surašė tarnybinį pranešimą ir dokumentus išsiuntė į Chemijos pr. Pranešimą rašė pagal nukentėjusiojo paaiškinimą, kad važiuojant lenkdamas automobilis nuplėšė buferį. Pagal nukentėjusįjį iš įvykio vietos BMW pasišalino, tik nežino, ar BMW vairuotojas pajautė užkabinęs kito automobilio buferį.

Liudytojas S. B. parodė, kad kažkada kliudė automobilį, bet su nukentėjusiuoju susitaikė, suremontavo jo automobilį. Važiavo dideliu automobiliu ir nejautė kontakto. Buvo tamsus paros metas. Po kontakto su kitu automobiliu važiavo į Šiaurės pr. esantį kiemą ir ten paliko automobilį. Įvykio aplinkybių neatsimena, viskas buvo seniai. Policijos pareigūnai paskyrė jam baudą už Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Iš įvykio vietos jis nebėgo. Tą dieną, kai buvo įvykis, rašė ir pasiaiškinimą. Tą patį vakarą buvo užfiksuoti jo automobilio apgadinimai. Su nukentėjusiuoju susitarė dėl žalos atlyginimo. Vėliau jis jam pretenzijų neturėjo. Pareigūnai jokio spaudimo nedarė, niekam neliepė rašyti apie įvykį kitaip, nei buvo. Buvo nubaustas už Kelių eismo taisyklių nesilaikymą, už pasišalinimą iš įvykio vietos nebaustas, nes nejautė kontakto.

Kaltinime nurodoma, kad kaltinamieji tyčia suklastojo tikrą dokumentą - administracinio teisės pažeidimo nutarimą Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), jame nenurodydami tikrovę atitinkančių faktų, jog kitą transporto priemonę apgadinęs eismo įvykio kaltininkas pasišalino iš įvykio vietos, dėl ko didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo, lojalumo principai, iškraipytos valstybės teisėsaugos institucijos- Lietuvos policijos funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas valstybės tarnautojo – policijos pareigūno vardas.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus byloje surinktus duomenis bei įrodymus nustatyta, kad Šiaurės pr. įvykęs įvykis užregistruotas, registracijos numeris 2944 (t. 1, b. l. 27).

Teisiamajame posėdyje apžiūrėjus 2010-09-01–2010-11-15 15.9. informacijos apie nusikalstamą veiką apskaitos registracijos žurnalą Nr. 4 (200 lapų) matyti, kad autoįvykis iš tikrųjų užregistruotas eilės tvarka, 2010-09-30, numeriu 2944, jokių klastojimų nėra, prieš tai tos pačios dienos data užregistruoti devyni įvykiai, po to registruojami dar du įvykiai.

Vertinant surašytą protokolą bei nutarimą matyti, kad pačių dokumentų numeriai atitinka, surašymo data atitinka, taisymų, trynimų, klijavimų ar kokių kitų klastojimų požymių nėra.

Iš Kauno AVPK Kelių policijos valdybos Eismo įvykių registravimo skyriaus darbo grafiko matyti, kad 2010 rugsėjo 30 d. dirbo kaltinamieji - specialistas K. S. ir patrulis V. K. (t. 1, b. l. 35).

Iš darbo grafiko matyti, kad 2010 m. spalio 4 d. nei K. S., nei V. K. nedirbo, tačiau dirbo 2010 m. spalio 5 d (t. 1, b. l. 36). Kurią tiksliai kitą dieną liudytojas S. K. atvyko antrą kartą į Kauno AVPK Kelių policijos valdybą – nenustatyta (t. 2, b. l. 110).

Byloje yra tik vienas liudytojo S. K. rašytas paaiškinimas. Paaiškinime atsispindi, kad kaltininkas nesustojo, nepastebėjo kliudęs automobilį ir nuvažiavo (t. 1, b. l. 20).

2012-09-30 administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 451513 (t. 1, b. l. 13) konstatuota, kad S. B., vairuodamas automobilį, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, keisdamas važiavimo kryptį nedavė kelio ir susidūrė su greta važiavusiu automobiliu. Apgadinti automobiliai. Apie pasišalinimą iš įvykio vietos - ATPK 130 str. pažeidimą - nieko neminima. Nurodoma, kad prie protokolo pridedami tarnybinis pranešimas, paaiškinimai, įvykio schema. Protokolą surašė kaltinamasis V. K. (t. 1, b. l. 19).

2010-09-30 administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI) (t. 1, b. l. 13) surašytas remiantis byloje esančiu policijos patrulio liudytojo E. A. surašytu tarnybiniu pranešimu, kuriuo konstatuota, kad „vairuotojas nesustojo, o nuvažiavo ir buvo pastebėtas ties Šiaurės pr.“ (t. 1, b. l. 14). Konstatuotina, kad prieštaravimai nėra esminiai, jie nekeičia autoįvykio aplinkybių.

2010-09-30 remiantis kaltinamojo V. K. surašytu protokolu kaltinamasis K. S. surašė nutarimą dėl administracinio teisės pažeidimo Nr. (DUOMENYS NESKELBTINI), kuriame konstatuota, kad vadovaujantis LR ATPK 284 str. 1 d., 287 str. 1 d., 127 str. 2 d., 30 str., 30/2 str. ir 32 str. priėmė spendimą S. B. paskirti 200 litų piniginę baudą. Nutarimas pasirašytas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, nukentėjusiojo bei nutarimą priėmusio asmens (t. 1, b. l. 24). Liudytojas S. B. apklaustas teisiamajame posėdyje nurodė, kad jis dalyvavo įvykio dieną surašant nutarimą ir jį pasirašė. Palyginus įvykių eigą pagal laiką - įvykis 20.00 val., protokolas surašytas 22.30 val. (t. 1, b. l. 13), Vidaus reikalų informacinės sistemos centriniame duomenų banke atžymėta, kad K. S. tikrino pasišalinusios transporto priemonės priklausomybę 22.00 val. bei tikrino asmenį 22.06 val. (t. 1, b. l. 38-44) tikslu nustatyti kaltininką, jį išsikviesti ir surašyti nutarimą, matyti, kad laiko užteko surašyti protokolą bei nutarimą tą pačią dieną, 2010-09-30.

Kaltinimas, kad buvo perrašytas paaiškinimas, remiasi vien liudytojo S. K. parodymais. Vertinant byloje surinktus įrodymus teismui kyla abejonių dėl liudytojo S. K. ikiteisminio tyrimo metu atliktos apklausos bei pačių parodymų vertinimo. Visos teismui kylančios abejonės turi būti vertinamos kaltinamųjų naudai. Negalima apkaltinamojo nuosprendžio grįsti teismui kylančiomis abejonėmis, tai prieštarauja įstatymams.

Surinktais įrodymais nustatyta, kad rašant paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo byloje S. K. buvo įspėtas pagal ATPK 187² str. dėl melagingų parodymų davimo (t. 1, b. l. 20). Kadangi S. K. pasiaiškinimą rašė administracinio teisės pažeidimo byloje, teismas sprendžia, kad liudytojas S. K., perrašydamas (jo teigimu) paaiškinimą galėjo ir nesuprasti pavojingumo visuomenei esmės, tačiau apklausiant jį ikiteisminio tyrimo metu apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką jis turėjo būti apklausiamas LR BPK 82 str. 3 d. nustatyta tvarka. Liudytojui turėjo būti taip pat išaiškinta teisė atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, kaip buvo išaiškinta liudytojui S. B..

Nustatyta, kad liudytojas S. B. rašydamas paaiškinimą administracinėje byloje buvo įspėtas administracine tvarka už melagingų parodymų davimą (t. 1, b. l. 21), o ikiteisminio tyrimo metu jam buvo išaiškinta LR BPK 82 str. 3 d. numatyta jo teisė apklausiant jį liudytoju apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką, atsisakyti duoti parodymus, kuria liudytojas pasinaudojo ir parodymų nedavė (t. 1, b. l. 85-86). Liudytojui S. K. tokia teisė nebuvo išaiškinta. Pažymėtina, kad jis, duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, buvo nepagrįstai įspėtas dėl atsakomybės pagal LR BK 235 str. už melagingų parodymų davimą (t. 2, b. l. 69-72). Darytina išvada, kad įspėjant liudytoją prieš duodant parodymus apie savo galimai padarytą nusikalstamą veiką, jis buvo priverstas duoti parodymus prieš save. Kaip minėta, kaltinimai grindžiami išimtinai liudytojo S. K. parodymais.

Teisiamajame posėdyje liudytojui S. K. buvo išaiškinta LR BPK 82 str. 3 d. numatyta teisė ir jis buvo apklaustas neįspėjant už melagingų parodymų davimą. Atpažinimo pagal jo nuotrauką liudytojas S. K. nurodo K. S. kaip labiausiai panašų asmenį, kurį jis apklausoje vadino policijos pareigūnu, iš jo priėmusiu paaiškinimą, o taip pat vėliau su juo bendravusiu. Atmintyje jam yra užsifiksavę jo veido bruožai (t. 1, b. l. 76-77). Teisiamajame posėdyje liudytojas S. K. aiškiai nurodė K. S., tačiau teisiamajame posėdyje liudytojas nebuvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą.

Teismas sprendžia, kad liudytojui nesunku buvo atpažinti kaltinamąjį pagal nuotrauką, kadangi nustatyta, jog liudytojas S. K. matė pareigūną K. S., kuris dirbo įvykio dieną ir priėmė pasiaiškinimą iš liudytojo.

Liudytojų E. A., D. M. parodymai, kuriais jie tvirtina, kad iš karto po įvykio kartu su nukentėjusiuoju ieškojo kaltininko automobilio bei jį rado prie Šiaurės pr. esančio namo kieme, nesant kaltininkui, automobilis buvo su raudonų dažų įbrėžimo žymėmis; kartu su liudytoju S. K. važiavusios liudytojos Ž. J. parodymais, kuriais ji nurodo, kad įvykio dieną avarijos metu ji važiavo kartu su S. K. jo vairuojamame automobilyje, jo automobilį užkabinęs vairuotojas nesustodamas nuvažiavo, jie jo ieškojo, bet nerado, nors automobilis su įbrėžimo nuo jų automobilio dalelėmis stovėjo Šiaurės pr. namo kieme, kaltinamųjų kaltės neįrodo. Kuriuo metu, kurią valandą, kurioje vietoje ir kokio turinio buvo rašomas S. K. paaiškinimas - liudytojai nematė.

Byloje esančiu 2011-01-26 (jau po įvykio rašytu) tarnybiniu pranešimu nustatyta, kad S. B. įtariamas labai dideliu narkotinių medžiagų disponavimu, 2010 m. dalyvavęs eismo įvykiuose, 2010 m. rugsėjo mėnesio pabaigoje, Kauno mieste vairuodamas automobilį BMW X6, valstybinis (duomenys neskelbtini) juodos spalvos , užkliudė Opel markės automobilį, jį apgadino ir pasišalino iš įvykio vietos. Jis liko nenubaustas dėl sukeltų eismo įvykių ir pasišalinimo iš įvykio vietos, nes policijos pareigūnas, vardu Saulius, galėjo pasinaudodamas savo tarnybine padėtimi padėti išvengti atsakomybės dėl padarytų eismo įvykių (t. 1, b. l. 6). Remiantis šiuo pranešimu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nors nei pats nukentėjęs įvykio metu S. K., nei kitas eismo dalyvis pretenzijų vienas kitam nekėlė, susitaikė, sutarė dėl materialinių nuostolių atlyginimo.

Piktnaudžiavimas BK 228 str. prasme yra valstybės tarnautojo ar jam prilygto asmens piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi yra valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens savo tarnybinės padėties, įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei ir turiniui. Piktnaudžiavimas savo esme yra drausminis nusižengimas. Tačiau piktnaudžiavimas gali tapti nusikalstama veika, jei dėl to kyla tam tikri pavojingi padariniai, padaroma žala baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. BK 228 straipsnyje numatyta, kad piktnaudžiavimas tampa nusikaltimu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę tuo atveju, jei dėl piktnaudžiavimo didelės žalos patiria valstybė, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo. Taigi įstatymas baudžiamąją atsakomybę sieja su žalos padarymu ir ne su bet kokia žala, bet su didelės žalos padarymu. Žala gali būti turtinė ar neturtinė, bet ji turi būti įvardyta.

Piktnaudžiaudamas tarnyba, valstybės tarnautojas visada pažeidžia atitinkamus teisės aktus bei diskredituoja tarnautojo vardą ir tuo padaro žalos valstybei ar piliečių interesams, tačiau ne bet koks pareigūno vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei.

BK 228 straipsnyje numatytas „didelės žalos“ požymis , apibūdinantis nusikalstamos veikos padarinius, yra pagrindinis nusikaltimų valstybei tarnybai ir vešiesiems interesams bei tarnybinių (drausminių) pažeidimų atribojimo kriterijus. Įstatymas nepateikia universalių kriterijų didelės neturtinės žalos dydžiui apskaičiuoti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, t. y. į padarytos veikos pobūdį - ar padaryti teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai, kokiais teisės aktais ginami interesai pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, pareigūno padarytos veikos vertinimą, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir to įtarą valstybės tarnautojo ir valybės institucijos autoritetui ir pan. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba padaromos dar ir kitos nusikalstamos veikos.

Šioje situacijoje nustatyta, kad eismo įvykis buvo nesudėtingas, jo metu nepadaryta didelė žala, jos kaltininkas, nors ir pasitraukė iš įvykio vietos, tačiau teigė, kad nepastebėjo kitos transporto priemonės kliudymo, žalą atlygino. Įvykio dalyviai pretenzijų vienas kitam neturėjo.

Teismas sprendžia, kad kilę padariniai nelaikytini didele neturtine žala valstybei. Pažeidėjo S. B. atžvilgiu surašytas nutarimas nepripažintas negaliojančiu. Prokuroras nutarimo administracinio pažeidimo byloje neapskundė.

Sprendžiant iš to, kad nutarimas nepripažintas negaliojančiu, neapskųstas, liudytojas S. K. pretenzijų dėl autoįvykio nereiškia, šis įvykis gali būti vertinamas kaip pareigūno vardo diskreditavimas tik išeinant iš valstybės tarnybos interesų, bet ne asmenų, dalyvavusių incidente, suvokimo. Esant šioms byloje nustatytoms aplinkybėms padaryta žala BK 228 straipsnio prasme nelaikytina didele ir darančia padarytą veiką nusikaltimu bei užtraukianti baudžiamąją atsakomybę, todėl kaltinamieji pagal LR BK 228 str. 2 d. išteisintini, nesant objektyviosios pusės - būtino nusikalstamos veikos požymio.

Pagal LR BK 300 str. 3 d. kaltinamieji K. S. ir V. K. išteisintini neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Teismas, vadovaujantis LR BPK 297 str., 298 str., 299 str., 300 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 2 p., 304 str., 305 str., 307 str., 308 str, 309 str.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

K. S. pagal LR BK 228 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

K. S. pagal LR BK 300 str. 3 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

V. K. pagal LR BK 228 str. 2 d. išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

V. K. pagal LR BK 300 str. 3 d. išteisinti, kadangi neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (LR BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Kardomąsias priemones - rašytinius pasižadėjimus neišvykti iš gyvenamosios vietos panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nuosprendžiui įsiteisėjus registracijos žurnalą grąžinti Kauno AVPK Kelių policijos valdybai.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį teismą.