- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-01-18
- Bylos Nr.
- T-5-719/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-36683-2015-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Artūras Ridikas
- Kategorijos
- 2.1.14pavadinimo nepavyko patikrinti
posėdyje išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (toliau – Tarnyba) teikimą dėl proceso išlaidų išieškojimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Panevėžio apygardos teismo 2016 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu A. R. ir I. S. buvo pripažinti kaltais pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, A. K. – pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, o E. I. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 259 straipsnio 2 dalį atleistas ir prieš jį baudžiamoji byla nutraukta.
Šalies argumentai
Tarnyba 2016 m. gruodžio 29 d. teikimu kreipėsi į teismą prašydama išieškoti iš nuteistojo A. K. 299,11 euro, iš nuteistojo A. R. 196,86 euro ir iš nuteistojo I. S. 251,87 euro antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Nurodo, kad Panevėžio apygardos teismo paskyrimu ir Tarnybos parinkimu bylos nagrinėjimo teisme metu nuteistąjį A. R. gynė advokatas K. Valys, nuteistąjį I. S. – advokatė D. Baniulė, o nuteistąjį A. K. – advokatė V. Savickienė. Už nuteistųjų gynybą Tarnyba sumokėjo advokatams nurodytas pinigų sumas, todėl Tarnybos manymu, šios sumos iš nuteistųjų turi būti išieškotos valstybės naudai.
Prokuroras posėdyje prašė teikimo netenkinti.
Teikimas netenkinamas.
BPK 106 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.
Vertindamas šių nuostatų taikymo galimybes teismas atkreipia dėmesį į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies c) punktą, kuriame nurodyta, jog kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Iš esmės tokios pačios nuostatos įtvirtintos BPK 44 straipsnio 8 dalyje, reglamentuojančioje įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2001 m. vasario 12 d. nutarime byloje Nr. 15/99-34/99-42/2000 yra konstatavęs, jog asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės asmenų teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant Lietuvos Respublikos 106 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, BPK 51 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis negali pats spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o baudžiamąjį persekiojimą vykdančios institucijos, siekdamos nepažeisti minėtų proceso dalyvių teisės į gynybą, privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą.
Šiuo konkrečiu atveju nuteistųjų A. K., A. R. ir I. S. gynėjų dalyvavimas procese buvo būtinas, nes jie nemokėjo proceso kalbos (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Todėl išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš šių nuteistųjų būtų laikomas ribojančiu nuteistųjų galimybes pasinaudoti jiems tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek BPK garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į tai, Tarnybos teikimas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš nuteistųjų A. K., A. R. ir I. S. prieštarauja teisės aktams ir negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 106 straipsniu, 361 straipsnio 2 dalimi,
nutaria:
Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimo dėl proceso išlaidų išieškojimo iš nuteistųjų A. K., A. R. ir I. S..
Ši nutartis per 7 dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Panevėžio apygardos teismą.