- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-05-04
- Bylos Nr.
- 2YT-4917-620/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-37-3-00324-2018-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Kukelkienė
- Pareiškėjas
- D. D., H. D.
- Suinteresuotas asmuo
- valstybės įmonė Turto bankas
- Kategorijos
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė , rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjų D. D. ir H. D. pareiškimą, suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau-CPK ) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paveldėjimo teisės liudijimui gauti, pareiškėjai prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo turtą.
Pareiškime nurodoma, kad 2017 m. sausio 30 d. mirė pareiškėjų tėvas M. D., gimęs (duomenys neskelbtini). Po jo mirties kreipėsi į notarę ir 2017 m. vasario 3 d. pareiškėjams buvo išduotas liudijimas patvirtinantis, kad mirus M. D. palikimą priėmėjo sūnūs H. D. ir D. D.. Tačiau paaiškėjo, kad niekas palikimo nepriėmė po jų mamos E. D. mirties (duomenys neskelbtini). Tad mes, vaikai, galime paveldėti tik tėvo dalį, ir tai patvirtina liudijimas apie palikimo priėmimą, o motinos dalis kol kas lieka nepaveldėta.
Kreipiasi į teismą siekdami nustatyti, kad po E. D. mirties palikimą priėmė jos sutuoktinis, pareiškėjų tėvas, M. D..
Faktą, jog tėvas, M. D., po sutuoktinės mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti turtą kaip savo ir šį faktą įrodinėja tuo, kad tėvai, gyvendami santuokoje, lygiomis dalimis pirko anksčiau minėtą butą. Jie kartu gyveno kaip vyras ir žmona, naudojimo tvarkos butu nustatę nebuvo. Mamai mirus, tėvas M. toliau jame gyveno ir čia buvo jo deklaruota gyvenamoji vieta. Tėtis M. D. mokėjo buto išlaikymo mokesčius. Nurodė, jog knygelių, sąskaitų už tų metų naudojimąsi butui teikiamomis paslaugomis nebeturi, jie nebeišlikę. Tie duomenys išlikę ir ne visose paslaugas teikiančiose įmonėse, nes AB „Rokiškio komunalininkas" duomenų už 2002 metus pateikti jau negali. Be to dėl pasibaigusiu saugojimo terminų duomenų nebegali pateikti ir UAB „Rokiškio vandenys". Tačiau pavyko gauti informaciją, kad 2002 m. gegužės 23 d. yra mokėta už dujas ,jau po motinos mirties. Mokėti galėjo tik tėvas M. D. . Po E. D. mirties M. D. valdė buto nuosavybės dokumentus. Pas jį visą laiką buvo buto techninės apskaitos byla , kuri po tėčio mirties yra pas pareiškėjus.
Nurodė, kad jokių artimų giminių, įpėdinių nėra, nes seneliai mirę ir abu pareiškėjai yra artimiausi įpėdiniai.
Atsiliepimas
Teismo nustatytu terminu suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, prašydamas pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra jų atstovui nedalyvaujant.2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis šiomis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldėto) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėjo, kad valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, palikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė ,tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškimas būtų atmestas. Turto bankas nėra gavęs pranešimo apie galimą palikimo perėjimą valstybei bei neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paveldimo turto priėmimą valdyti. Nurodė, jog tuo atveju, jei visapusiškai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad M. D. po sutuoktinės E. D. mirties palikimą priėmė faktiškai pradėdamas jį valdyti, valstybės įmonė Turto bankas neprieštarautų pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo patenkinimui.
Motyvuojamoji dalis
Pateiktas pareiškimas tenkintinas .
Lietuvos Respublikos Civilinis kodekso (toliau-CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda palikimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartyje, civilinė byla Nr. 3K-3-210/2008 ir kt). CK 5.51 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.
Iš pateiktų byloje gimimo ir mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjai yra E. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini)ir M. D.,a.k(duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) sūnūs ( b.l.4,6-9). Po tėvo M. D. mirties, pareiškėjams, H. D., a.k(duomenys neskelbtini) ir D. D., a.k(duomenys neskelbtini) ,2017-02-03 Rokiškio rajono 1-ojo notaro biuro notarė R. Š. išdavė liudijimą apie palikimo priėmimą (b.l.5).Pagal Valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registro išrašą matyti, kad E. D., gim. (duomenys neskelbtini) ir M. D., gim. (duomenys neskelbtini), nuo 1994-08-20 priklausė po ½ buto, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (b.l.11-12).
Pagal 2017 m. gruodžio 4 d. Valstybės įmonės registrų centro pateiktą išrašą matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) E. D. sudarytų testamentų ,palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų ( b.l.14).
Pareiškėjų nurodytas aplinkybes, dėl to, kad jų tėtis M. D. priėmė palikėjai sutuoktinei E. D. priklausiusį turtą patvirtina ir tai, kad sutuoktinės mirties dieną jis buvo deklaravęs gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini). (b.l.15), be to yra išlikęs ir apmokėjimas už dujas 2002-05-23, t.y. jau po pareiškėjų motinos mirties (b.l.16), pas M. D. buvo išlikusi buto techninės apskaitos byla (b.l.18-20).
Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad per CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytą terminą palikimui priimti M. D. pradėjo faktiškai valdyti sutuoktinės E. D. turtą po jos mirties.
Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pateiktas pareiškėjų pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad M. D., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo turtą ( CPK 444 str.8 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265str., 448 str. teismas
nusprendžia:
Pareiškėjų D. D. ir H. D. pareiškimą patenkinti .
Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad M. D., a.k(duomenys neskelbtini) po sutuoktinės E. D., a.k(duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) palikimą priėmė faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą kaip savo turtą.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.