- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-02-03
- Bylos Nr.
- e2YT-843-772/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-00017-2017-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jonas Stubrys
- Pareiškėjas
- G. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. Š.
- Kategorijos
dalyvaujant pareiškėjai G. Š. ir jos atstovei adv. I. Mekienei, suinteresuotam asmeniui J. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. Š. pareiškimą (jo patikslinimą) dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, suinteresuotas asmuo J. Š..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja G. Š. iš pradžių pareiškimu, o vėliau jį patikslinus prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus, kad jos motina A. Š. po velionės močiūtės M. B. mirties (duomenys neskelbtini), priėmė pastarosios palikimą, tai yra jai priklausiusias dalis nekilnojamųjų daiktų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėjusi jas valdyti ir žemės sklypą esantį adresu (duomenys neskelbtini). Taip pat pareiškėja teigė, kad ir ji po velionės motinos A. Š. mirties (duomenys neskelbtini), yra priėmusi jos palikimą.
Atskirai pareiškėja nurodė, kad po senelės J. Š. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą paveldėjo prosenelė M. B., pareiškėjos motina A. Š. ir senelis J. Š.. Teigė, kad motina ir jos tėvai bei prosenelė gyveno tuo pačiu adresu, tai yra kartu valdė įsigytą turtą, esantį adresu (duomenys neskelbtini) kuris ir buvo paveldėtas. Po to prosenelė M. B. savo vardu 1993-10-05 įsigijo dar ir žemės sklypą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja po motinos ir prosenelės mirties kartu su seneliu liko gyventi tuo pačiu adresu, kur yra deklaruota ir jos gyvenamoji vieta. Nuo to momento senelis J. Š. jos vardu mokėjo ir moka mokesčius, jie kartu naudojasi jiems priklausančiu turtu. Po motinos mirties ji naudojo namų apyvokos daiktus, baldus ir kartu su seneliu rūpinasi viso namo priežiūrą bei eksploatacija. Taip pat rūpinasi kitais nekilnojamaisiais daiktais. Pareiškėja būdama teisėta įpėdine, prašė teismo nustatyti juridinę reikšmę turinį faktą, kad po motinos ir prosenelės mirties ji vienintelė yra priėmusi jų palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti. Pareiškėja nurodė, kad juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymas jai reikalingas palikimo priėmimo faktams nustatyti ir paveldėjimo teisės liudijimams pagal įstatymą gauti. Pareiškėja teigė, kad kitų asmenų pretenduojančių į jos motinos ir prosenelės palikimą ar jį priėmusių, nėra.
Pareiškėja savo reikalavimus teismui grindė į bylą pateiktais rašytiniais įrodymais.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovė pakartojo pareiškime (patikslintame pareiškime) suformuluotus prašymus ir prašė juos tenkinti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo J. Š. atsiliepime į pareiškėjos pareiškimą nurodė, kad su juo sutinka iš esmės sutinka, jam neprieštarauja ir prašė teismo jį tenkinti.
Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. Š. pakartojo atsiliepime nurodyta sutikimą ir prašė teismo pareiškėjos prašymą tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos pareiškimas tenkintinas.
Iš byloje esančių dokumentų, pareiškėjos ir suinteresuoto asmens paaiškinimų, nustatyta, kad pareiškėjos senelė J. Š. ir jos sutuoktinis J. Š., bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdė gyvenamąjį namą ir pastatus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) Tačiau (duomenys neskelbtini)mirus pareiškėjos senelei J. Š., jos palikimą paveldėjo ne tik sutuoktinis J. Š., bet ir dukra A. Š. bei mirusios motina M. B. pagal tuo metu galiojusias paveldėjimo teisės nuostatas (1964 CK 573 str. 1d. 1p.) (33-35 b.l.). Be to M. B., A. Š. ir J. Š. 2003-02-25 įsigijo iš valstybės pagal žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį ir minėtu adresu esantį žemės sklypą, kuris viešame registre yra įregistruotas visų paminėtų trijų asmenų vardu (25-26 b.l.). Be to pareiškėjos prosenelė M. B. dar 1993-10-05 taip pat pagal valstybinės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį, įsigijo nekilnojamąjį daiktą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). (29 b.l.).
Palikimo atsiradimas nustatomas nuo palikėjo mirties momento (CK 5. 3 str. 1d.). Nuo palikimo atsiradimo momento (datos) atsiranda įpėdinių teisė priimti palikimą ir prasideda termino priimti palikimą eiga (CK 5. 50 str. 3d.). Palikėja M. B. mirė (duomenys neskelbtini), todėl kaip jau minėta tiek pareiškėja, tiek jos dabar jau velionė vaikaitė A. Š. turėjo teisę kreiptis į vietos notarą dėl atsiradusio palikimo priėmimo, prašydamos pastarąjį išduoti paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1d. 1, 2 p.). Tačiau pažymėtina, kad galiojantis įstatymas numato ir kitą atsiradusio palikimo priėmimo būdą, tai yra įpėdinis (iai) gali priimti palikimą pradėdami jį faktiškai valdyti. Tokia išvada seka iš įstatymo reikalavimo (CK 5. 50 str. 2 d., 5.51 str. 1d.).
Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, patvirtinančiais jo sutikimą įgyti teises į palikimą. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turėjo jį priimti, atlikdamas LR 2000 m. CK 5. 50 str. 2d., nurodytus veiksmus. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis. Todėl remiantis aukščiau nurodytais įrodymais laikytina, kad vaikaitė A. Š. priėmė visą velionės senelės M. B. palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti po pastarosios mirties. O (duomenys neskelbtini) mirus A. Š., pastarosios palikimą irgi faktiniu valdymu priėmė jos dukra pareiškėja G. Š..
Juridiniai faktai – tai įvairūs įvykiai, asmenų veiksmai ar neveikimas, taip pat kitos aplinkybės, kurių pagrindu atsiranda, pasikeičia ar nutrūksta tam tikri teisiniai santykiai ir atitinkamai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia subjektinės teisės ar pareigos. Palikimo priėmimo (CK 5. 51 str. 2d.) faktas teismo tvarka gali būti nustatytas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo dėl palikimo priėmimo, bet faktiškai savo veiksmais jį priėmė ar buvo priėmęs.
Dėl to pripažintina, kad po M. B. mirties jos vardu atsiradusi visą palikimą priėmė A. Š., o po pastarosios mirties atsiradusį visą palikimą priėmė pareiškėja G. Š., pradėdamos jį faktiškai valdyti.
Paveldėjimas - tai mirusio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. Pareiškėja G. Š. kreipdamasi į teismą nurodė, kad ji irgi laikytina įpėdine pagal įstatymą, nes po motinos A. Š. mirties, priėmė visą pastarosios vardu atsiradusį palikimą. Nors tuo metu ji dar nepilnametė (14 m.), tačiau jos vardu atsiradusį palikimą faktiniu valdymu priėmė suinteresuotas asmuo J. Š.. Pažymėtina, kad CK neriboja palikimo priėmimo būdų, kai įpėdiniai yra nepilnamečiai ar neveiksnūs asmenys, nenustato, kad nepilnamečiams priklausančio palikimo negalim priimti pradėjus jį valdyti. Taip pat CK nedraudžia tėvams ar globėjams valdyti nepilnamečių įpėdinių paveldimo palikimo, nenustato, kad tėvai ar globėjai neturi teisės tokiu būdu priimti palikimą neveiksnių įpėdinių vardu (CK 5. 56 str.). Todėl seka, išvada, kad tėvai ir globėjai neveiksnių įpėdinių vardu gali priimti palikimą pradėję jį faktiškai valdyti, kaip ir bet kuris kitas įpėdinis, nors faktinis valdymas būtų be išankstinio teismo leidimo. Konkliudentiniams veiksmams (palikimo valdymas yra faktinio pobūdžio veiksmai, dėl kurių atsiranda teisinis padarinys - palikimo priėmimas), kuriais sudaromas palikimo priėmimo sandoris, atlikti išankstinio teismo leidimo nereikia.
Remiantis aukščiau paminėtu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą faktiškai pradėjęs valdyti paveldimą turtą. Šioje byloje iš pradžių velionės M. B. palikimą faktiniu valdymu priėmė įpėdinė A. Š., o vėliau pastarosios palikimą faktiniu valdymu priėmė ir G. Š.. Atskirai pažymėtina, jog valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje, kuris suteikia valdytojui galimybę tiesiogiai veikti daiktą. Teisės doktrina ir teismų praktika pripažįsta, jog įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius. Iš to seka, kad kas valdo tam tikrą daiktą, tam pripažįstami ir tam tikri įgaliojimai. Dėl to remiantis aukščiau paminėtu atskirai pažymėtina, kad šioje byloje tiek A. Š., tiek pareiškėjos G. Š., kaip įstatyminių įpėdinių veiksmai atitiko ir faktiniam valdymui įstatymo keliamus reikalavimus.
Tuo pačiu pažymėtina, kad paveldėjimas yra laikomas universaliu ir tiesioginiu mirusio asmens teisių perėmimu, kadangi visos mirusiojo turtinės teisės ir pareigos pereina įpėdiniui tiesiogiai, neperduodant jų prieš tai kokiam kitam asmeniui. Dėl to paveldint turi būti priimamas visas palikimas ir priėmus bent jo dalį negalima atsisakyti ir kitos dalies, nes palikimas nedalijamas, o priėmimas yra tiesioginio, negrįžtamo ir besąlygiško pobūdžio (CK 5. 50 str. 1 d.).
Atskirai pastebėtina, jog palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris ir jam taikomos visos sandorių sudarymo taisyklės. Sandoriui sudaryti nepakanka asmens vidinės valios, šiuo atveju noro įgyti nuosavybės teisę į palikimą ateityje. Todėl kaip jau minėta, kad būtų sudarytas sandoris, asmens valia turi būti išreikšta įstatymo nustatyta forma ir terminais. Tik toks valios išreiškimas sukelia teisinių padarinių. O kaip jau minėta, priimto palikimo įpėdinis negali atsisakyti, todėl M. B. priimtas palikimas laikomas priklausančiu kitam įpėdiniui iki pastarojo mirties, bylos atveju A. Š., o po pastarosios mirties šį palikėjai priklausantį turtą, kaip palikimą priėmė kita įpėdinė pareiškėja G. Š.. Tokia vėlesnio įpėdinio teisė atsiranda, kuomet ankstesnis įpėdinis, priėmęs palaikimą pagal įstatymą miršta, o jo palikimą perima, pastarojo įpėdinis.
Esant šiems įrodymams ir, nesant kitų, darytina išvada, kad iš pradžių A. Š., o vėliau ir pareiškėja G. Š., priėmė palikėjų visą palikimą, pradėdamos jį faktiškai valdyti, o kitiems asmenims šis turtas neperėjo ir nėra perduotas.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Pareiškėjos G. Š. pareiškimą tenkinti visiškai.
1. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini), priėmė po velionės senelės M. B., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), atsiradusį visą pastarosios palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
2. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad G. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) po velionės motinos A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė visą atsiradusį pastarosios palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintys faktai pareiškėjai G. Š. nustatomi, palikimo priėmimo faktams patvirtinti ir paveldėjimo teisės liudijimui (ams) pagal įstatymą gauti.
Sprendimas per 30 d. nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per šį teismą.