Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Sergej Lebedev rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Valstybinio studijų fondo pareiškimą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo, suinteresuoti asmenys – antstolis V. K., S. B., O. B.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja prašo nustatyti, kad skolininkei S. B. bendroje jungtinėje nuosavybėje su sutuoktiniu O. B., priklauso ½ dalis jam išmokamo darbo užmokesčio.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkinamas.

Vykdant išieškojimą iš skolininko – fizinio asmens – išieškoma iš jam asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, taip pat iš jo dalies, įeinančios į bendrąją dalinę ar jungtinę nuosavybę. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.92 straipsnio 1 dalies nuostatas sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės teisę į bendrąją nuosavybę nustato CK trečiosios knygos normos. Turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, ir laikoma, kad sutuoktinių bendro turto dalys lygios (CK 3.87 straipsnis, 3.117 straipsnis). Preziumuojama, kad turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.88 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą bei siūlo skolininkui nusistatyti savo dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui šiame straipsnyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, taip pat jeigu per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo. Taigi, įstatyme garantuojama išieškotojo teisė vykdymo procese nustatyti skolininkui priklausančią dalį bendrojoje nuosavybėje ir į ją nukreipti išieškojimą. Toks teisinis reguliavimas užtikrina išieškotojo teises ir pagrindinį vykdymo proceso principą – veiksmingą ir operatyvų teismo sprendimo vykdymą. Nenustačius skolininko dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje negalima tiksliai apibrėžti sutuoktinio asmeninio turto apimties ir jo vertės. Dėl šios priežasties negali būti nukreiptas išieškojimas į skolininko dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, kol nėra nustatyta jam priklausanti dalis, ar padalytas santuokoje įgytas turtas.

Iš civilinės bylos medžiagos nustatyta, jog antstolio V. K. kontoroje pareiškėjo naudai iš skolininkės S. B. yra vykdomas išieškojimas pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. kovo 29 d. teismo įsakymą Nr. eL2-10176-959/2021 dėl 809,01 Eur skolos, 22,37 Eur delspinigių bei 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo (vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)).

Skolininkė pakankamai lėšų ar turto, iš kurių būtų galimas išieškojimas, neturi. Skolininkė yra sudariusi santuoką su O. B. Antstolis 2023 m. kovo 16 d. patvarkymu areštavo skolininkės sutuoktinio darbo užmokesčio, gaunamo UAB „(duomenys neskelbtini)“, dalį, viršijančią Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir pasiūlė skolininkei pateikti antstoliui sutikimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo bendraturčių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka (CPK 667 straipsnio 1 dalis). Skolininkė per nurodytą terminą antstoliui sutikimo nepateikė. Antstolis 2023 m. balandžio 26 d. pasiūlymu nurodė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininkei priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, nustatymo. Nustačius skolininkės turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, į šią dalį būtų galima nukreipti išieškojimą ir taip užtikrinti išieškotojos interesus.

CK 3.88 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad bendroji jungtinė nuosavybė yra pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių veiklos ar vieno sutuoktinio veiklos. Byloje duomenų, kad po santuokos sudarymo suinteresuotų asmenų teisinis turto režimas būtų nustatytas pagal CK 3.101–3.108 straipsnių nuostatas, nėra. Taip pat nėra pateikta duomenų, kad santuoka yra nutraukta ar nustatyta separacija, todėl laikoma, kad suinteresuoti asmenys santuokoje įgytą turtą (tame tarpe ir gaunamą darbo užmokestį) valdo bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Nesant galimybės per protingą terminą išieškoti skolos iš skolininkės turto ir pajamų, atsižvelgiant į CK 3.88 straipsnio 1–2 dalies, 3.117 straipsnio 1 dalies nuostatas bei į tai, kad byloje nėra ginčijama įstatymo nustatyta prezumpcija dėl sutuoktinių bendro turto dalių, pareiškimas tenkinamas ir nustatoma, kad skolininkės S. B. sutuoktinio O. B. gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkei S. B. (CPK 667 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 667 straipsniu, 290–291 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkės S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), sutuoktinio O. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gaunamas darbo užmokestis yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir ½ dalis šių pajamų priklauso skolininkei S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Nutartį siųsti proceso dalyviams.

Nutartis per septynias dienas nuo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.