Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2009-05-21 · Civilinė byla Nr. 2S-834-123/2009

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-05-21
Bylos Nr.
2S-834-123/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Virginija Nijolė Griškevičienė (pirm.), Danguolė Martinavičienė, Albina Pupeikienė
Skolininkas
G. J., B. J.
Kreditorius
AB banko „Snoras“
Kategorijos
  • 122.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 128.17pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja V. N. Giškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-834-123/2009

Teisėja E. Šatkuvienė Procesinio sprendimo kategorija122.3; 128.17(S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2009 m. gegužės 21 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Danguolės Martinavičienės, Albinos Pupeikienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi skolininkų G. J. , B. J. atskirąjį skundą dėl Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-18 nutarties civilinėje byloje pagal kreditorės AB banko „Snoras“ pareiškimą dėl priverstinės skolos išieškojimo, skolininkai G. J. , B. J. ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kreditorė kreipėsi su pakartotiniu pareiškimu į Hipotekos skyrių prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo dėl priverstinio skolos išieškojimo iš skolininkų įkeisto turto. Nurodė, kad skolininkai per vieno mėnesio terminą skolos negrąžino, todėl prašė iš jų priverstinai išieškoti skolą – 2 155 000 EUR paskolą, 24 367,94 EUR palūkanų, 113 481,39 EUR delspinigių, 1,73 EUR komisinį mokestį už išsiųstus laiškus, 1 000 Lt baudą, 127 Lt žyminio mokesčio bei 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo išieškomos sumos, skaičiuojant nuo kreditoriaus kreipimosi į teismą dienos iki visiško skolos išieškojimo dienos, parduodant iš varžytynių kreditoriui hipotekos lakštu įkeistą nekilnojamąjį turtą.

Žemesnės instancijos teismas

Hipotekos skyrius prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-18 nutartimi nutarė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 19,2000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį G. J. ir B. J. . Teismas konstatavo, kad nuo įspėjimo skolininkams įteikimo dienos praėjo mėnuo, skola kreditorei negrąžinta.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu skolininkai G. J. ir B. J. prašo pakeisti Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-03-18 nutartį, sumažinti išieškomų delspinigių dydį. Teigia, kad kreditorė piktnaudžiauja savo teise į netesybas, nes priteisus jos prašomą delspinigių sumą ji nepagrįstai praturtėtų skolininkų sąskaita.

Atsiliepimas

Kreditorė AB bankas „Snoras“ atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti, o skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

CK 4.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta hipotekos kreditoriaus teisė kreiptis dėl skolos išieškojimo, jei skolininkas neįvykdo įsipareigojimų hipotekos kreditoriui, ir patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto daikto. Bylų dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių (prašymų dėl hipotekos ar įkeitimo įregistravimo, hipotekos ar įkeitimo baigimo, jos perleidimo įregistravimo, išregistravimo, hipotekos registre esančių duomenų pakeitimo, pareiškimų dėl priverstinio skolos išieškojimo bei kitų iš hipotekos ar įkeitimo atsirandančių teisinių santykių) nagrinėjamo tvarka ir sąlygos yra nustatytos CPK XXXVI skyriuje. Taigi pareiškimai dėl priverstinio skolos išieškojimo nagrinėjami ypatingosios teisenos tvarka. Priverstinis skolos išieškojimas vykdomas hipotekos kreditoriaus prašymu. CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl skolos išieškojimo arba teisės administruoti įkeistą daiktą suteikimo yra pagrindas įkeistam turtui areštuoti. CPK 558 straipsnio 2 dalyje yra nustatytas pakartotinis hipotekos kreditoriaus kreipimasis su pareiškimu perduoti įkeistą ir jau areštuotą turtą realizuoti arba administruoti.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2009-01-23 kreditorė pateikė prašymą dėl priverstinio skolos išieškojimo iš D. J. ir B. J. (b. l. 31?32). Teismo 2009-01-26 nutartimi arešuotas įkeistas daiktas, įspėjant skolininkus ir įkeisto daikto savininkus, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (b. l. 55?56). Skolininkams ir įkeisto daikto savininkams įspėjimai, teismo 2009-01-26 nutartis ir kreditorės prašymas dėl priverstinio skolos išieškojimo su priedais įteikti 2009-02-10 (b. l. 65?66). Skolininkai ir įkeisto turto savininkai skolos per vieną mėnesį nuo įspėjimų įteikimo dienos kreditorei negrąžino, todėl kreditorė pagrįstai pakartotinai kreipėsi į Hipotekos skyrių su pareiškimu dėl skolos išieškojimo iš įkeisto turto, parduodant jį iš varžytynių (b. l. 69?68). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas, gavęs pakartotinį kreditorės pareiškimą, pagrįstai nusprendė už skolą parduoti iš varžytynių įkeistą daiktą – 19,2000 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį G. J. ir B. J. (CPK 558 str. 2 d.), ir įstatyme įtvirtintų hipotekos kreditoriaus reikalavimų patenkinimo ne ginčo tvarka procedūrų vykdymo nepažeidė.

Apeliantai prašo pakeisti skundžiamą nutartį, motyvuodami tuo, kad kreditorės prašomi išieškoti delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl turi būti sumažinti. Teisėjų kolegija išaiškina, kad hipoteka užtikrinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas, iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų bei teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas (CK 4.174 str. 1 d.). Hipotekos kreditorius pareiškime dėl priverstinio skolos išieškojimo, be kitų minėtoje CPK normoje nurodytų duomenų, turi nurodyti ir negrąžintos skolos dydį. Šis pareiškimas pridedamas prie hipotekos teisėjo nutarties. Atsižvelgiant į tai, hipotekos kreditorius pats nustato negrąžintos skolos dydį ir taip užtikrinamas konkretaus skolininko neįvykdyto pagrindinio reikalavimo, palūkanų ir netesybų įvykdymas. Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas bylose dėl hipotekos ar įkeitimo teisinių santykių netikrina hipotekos kreditoriaus nurodytos negrąžintos skolos dydžio pagrįstumo bei nenagrinėja ginčų dėl kreditoriaus reikalaujamo skolos dydžio, o tik pradeda priverstinį skolos išieškojimą iš įkeisto skolininko turto pagal kreditoriaus pateiktą pareiškimą, todėl apeliantų išdėstyti argumentai dėl skolos kreditoriui dydžio nėra šios kategorijos bylų nagrinėjimo dalykas. Pažymėtina, kad hipoteka yra papildoma prievolė, kuri priklauso nuo pagrindinės prievolės. Jeigu konkrečioje byloje kyla ginčas, susijęs su pagrindine prievole – įsiskolinimo atsiradimo pagrindu ir jo dydžiu, šie klausimai byloje dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto nėra nagrinėjami (CPK 542 str. 1 d.), todėl jei skolininkai ir įkeisto turto savininkai nesutinka su kreditorės nurodytu įsiskolinimo, užtikrinto hipoteka, dydžiu, jie turi teisę ginčyti įsiskolinimo dydį, pareikšdami ieškinį CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka. Tokiu atveju hipotekos teisėjui atsiranda įstatymų nustatytas pagrindas sustabdyti priverstinį vykdymą.

Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti nėra teisinio pagrindo (CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Hipotekos skyriaus prie Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. kovo 18 d. nutartį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Virginija Nijolė GriškevičienėKolegijos teisėjos Danguolė MartinavičienėAlbina Pupeikienė