Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui A. Š. (A. Š.) ir jo atstovui advokatui Vitalijui Vasilionokui, trečiojo suinteresuoto asmens Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro atstovams Astai Stakionienei ir Indrei Gasperei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą atsakovams Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui ir Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir neturtinės žalos atlyginimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (I t., b. l. 1–7) kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Vilniaus AVPK) 2013 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-710; 2) grąžinti jį į Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 policijos komisariato (toliau – ir PK) specialisto pareigas; 3) priteisti iš Vilniaus AVPK vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką už kiekvieną darbo dieną nuo atleidimo iš darbo dienos (2013 m. spalio 9 d.) iki teismo sprendimo įvykdymo dienos; 4) įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų nuo 2013 m. spalio 8 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į vidaus tarnybos stažą; 5) priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą. Be to, pareiškėjas prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad dirbo Vilniaus AVPK Vilniaus m. 4 PK Viešosios policijos skyriuje specialistu. Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centro Centrinės medicinos ekspertizės komisijos (toliau – ir CMEK) 2013 m. spalio 8 d. ekspertiniu sprendimu buvo pripažintas netinkamu tolesnei vidaus tarnybai pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. spalio 21 d. įsakymu Nr. 1V?380/V-618 patvirtinto Sveikatos būklės reikalavimų asmenims, pretenduojantiems į vidaus tarnybą, pageidaujantiems mokytis vidaus reikalų profesinio mokymo įstaigose, kitose švietimo įstaigose Vidaus reikalų ministerijos siuntimu, bei vidaus tarnybos sistemos pareigūnams sąvado (toliau – ir Sąvadas) 33.1 p., t. y. dėl didelių kaukolės skliauto kaulų defektų (8 kv. cm ir daugiau) po kiauryminio sužalojimo ar taikyto operacinio gydymo, taip pat esant svetimkūniui smegenyse. Vilniaus AVPK 2013 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-TE-710 buvo atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – ir Statutas) 53 str. 1 d. 4 p. – kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai.

Nesutikdamas su CMEK 2013 m. spalio 8 d. ekspertiniu sprendimu pareiškėjas nurodė, kad Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 19 d. išduotas siuntimas atlikti CMEK ekspertizę nepagrįstas, kadangi nebuvo jokių objektyvių duomenų, kad jis negali tęsti tarnybos. Pabrėžė, jog paskutinis profilaktinis patikrinimas buvo atliktas 2012 m. birželio 12 d. ir gydytojų komisija konstatavo, kad jo sveikatos būklė leidžia eiti pareigas vidaus tarnyboje pagal III skiltį.

Paaiškino, kad galvos traumą, dėl kurios buvo atlikta galvos operacija, patyrė 1996 m. gruodžio mėn. Po traumos sėkmingai grįžo į tarnybą, nedarbingumo lapelių neėmė ir sveikatos problemų neturėjo. Poliklinikoje kas 2 metus tikrino sveikatą (profilaktiniai patikrinimai). 2002 m. kovo 14 d. keičiant darbą buvo siunčiamas į CMEK, kur sužinojo, kad yra netinkamas užimti Viešosios policijos rinktinės „Vytis“ viršilos pareigas pagal I skiltį dėl pooperacinio kaukolės skliauto kaulo lopo, tačiau dirbti kitą darbą statutinėse pareigose jam nebuvo uždrausta. Nurodė, jog po chirurgo, psichiatro, oftalmologo, otorinolaringologo, dermatologo, odontologo, terapeuto bei neurologo apžiūrų 2013 m. rugpjūčio 12 d. jis pripažintas tinkamu tolesnei tarnybai, tačiau 2013 m. rugpjūčio 13 d. nuvykęs į CMEK buvo informuotas, kad yra netinkamas tarnybai dėl kaukolės kaulo defekto. 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikus gydytojo neurochirurgo V. K. išrašą iš medicininių dokumentų su išvada, kad kaukolės defekto nėra, esant medicininių dokumentų prieštaravimams, ekspertizė buvo atnaujinta, iki bus gauti papildomi medicininiai dokumentai, patvirtinantys kaukolės skliauto defektą. CMEK 2013 m. spalio 8 d. priėmė galutinį sprendimą dėl netinkamumo tarnybai dėl kaukolės skliauto defekto, nors nė viename iš CMEK pateiktų medicininių dokumentų nėra konstatuotas didelis galvos kaukolės skliauto defektas. Pateiktuose medicininiuose dokumentuose konstatuotas kaukolės skliauto kaulo lopas, o ne defektas. Be to, Valstybinės teismo medicinos tarnybos 2013 m. spalio 24 d. išvadoje taip pat konstatuoti pooperaciniai kaukolės skliauto defektai po išgręžtų angų su grąžintu kauliniu lopu po kraniotomijos, tiksliai nustatyti kaukolės defektų bendrą plotą nėra galimybės, tačiau mažai tikėtina, kad jis būtų 8 kv. cm. Pareiškėjo nuomone, CMEK išvada, priimta remiantis tik medicininiais dokumentais apie 1996 m. patirtą galvos traumą, bet neatlikus individualaus sveikatos patikrinimo, laikytina neobjektyvia ir formalia.

Pareiškėjas taip pat nurodė, kad dėl neteisėto atleidimo iš tarnybos patyrė dvasinius išgyvenimus. Neteisėtas atleidimas sąlygojo finansinės padėties pablogėjimą. Savo ateitį siejo su tarnyba policijoje, todėl dėl neteisėto atleidimo sutriko sveikata, miegas, pareiškėjas priverstas nuolat vartoti vaistus. Dėl patiriamų neigiamų išgyvenimų patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 10 000 Lt.

Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepimu į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 61–63, 173–175).

Nurodė, kad siuntimas atlikti specializuotą medicininę ekspertizę pareiškėjui buvo išduotas atsižvelgus į tarnybinius pranešimus apie netinkamą pareiškėjo elgesį tarnybos metu. Kadangi pareiškėjas neatvyko atlikti ekspertizės, pasibaigus siuntimo galiojimui, 2013 m. balandžio 30 d. jam buvo išduotas pakartotinis siuntimas. Atkreipė dėmesį, jog pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1V-230 patvirtinto Vidaus tarnybos sistemos pareigūnų privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų tvarkos aprašo (toliau – ir Patikrinimų tvarkos aprašas) 13 p. vidaus tarnybos metu pastebėjus neigiamą vidaus tarnybos aplinkos poveikį pareigūno sveikatai ar kitokią pareigūno sveikatos problemą, trukdančią atlikti pareigas, tačiau dėl kurios jis nėra pripažintas nedarbingu, pareigūnas nedelsiant siunčiamas į CMEK. Pažymėjo, kad 2013 m. vasario 18 d. buvo gautas Vilniaus m. 4 PK viršininko tarnybinis pranešimas dėl pareiškėjo elgesio tarnybos metu, t. y. jo atsisakymo tarnybos metu imti tarnybinį ginklą, motyvuojant, jog gali palikti įvykio vietoje, atsisakymą į registruotą įvykį savarankiškai vykti tarnybiniu transportu, motyvuojant, kad bijo patekti į eismo įvykį, nuolat ginčijant kitas jam pavestas funkcijas, pastebėjus ryškias nuotaikų kaitas, pereinančias į agresyvumą ir nesusitvardymą. Be to, 2013 m. liepos 17 d. tarnybiniame pranešime konstatuota, kad pareiškėjas aplaidžiai surenka medžiagą, būdamas tarnyboje nepagrįstai atsisako dirbti su tam tikrais pamainos pareigūnais, nuolat ginčija pavestas funkcijas. Pasitaikė atvejis, kai pareiškėjas garsiai keikdamasis ėmė plėšyti dokumentus, trikdė normalią darbo atmosferą. Paaiškino, kad esant visumai šių faktų, keliančių pagrįstas abejones dėl asmens galėjimo dirbti, bei įžvelgus sąmoningą vengimą pasitikrinti sveikatą, Vilniaus AVPK viršininkas priėmė 2013 m. liepos 19 d. įsakymą Nr. 10-TE-504, kuriuo nušalino pareiškėją nuo pareigų ir įpareigojo vykti į CMEK.

Vilniaus AVMP nuomone, ginčijamas 2013 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-710 yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas CMEK išvados pagrindu. Šiuo atveju įstaigos vadovas neturi pasirinkimo, nes Statuto 53 str. 1 d. 4 p. nenumato išlygų, t. y. CMEK išvada yra imperatyvus atleidimo pagrindas, nepriklausantis nuo įstaigos vadovo valios.

Vilniaus AVPK teigimu, nėra pagrindo atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą, kadangi valstybės institucijos veikė tinkamai, be to, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių jam kilusią žalą, taip pat pažymėjo, kad atleidus asmenį dėl sveikatos būklės jam yra skiriama pensija, todėl neaišku kuo pareiškėjui pasireiškė žala.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Medicinos centras (toliau – ir Medicinos centras) atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (I t., b. l. 32–37).

Nurodė, kad CMEK teikia vidaus tarnybos sistemos pareigūnams specializuotosios medicininės ekspertizės paslaugą, vertinant šių tinkamumą vidaus tarnybai bei nustatant pareigūnų sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsnį. CMEK neturi teisės kvestionuoti Vilniaus AVPK sprendimo siųsti pareigūną atlikti ekspertizę. CMEK, turėdama siuntimą atlikti ekspertizę, privalo ją atlikti, nepriklausomai nuo to, ar su tuo sutinka pareigūnas, ar ne. Pažymėjo, kad pareiškėjo argumentas, kad jo sveikatos būklė buvo vertinama privalomų periodinių profilaktinių sveikatos patikrinimų metu ir jam buvo leista eiti pareigas vidaus tarnyboje pagal Sąvado III skiltį, vertintinas kaip teisiškai nereikšmingas, nes skiriasi sveikatos patikrinimų ir ekspertizės atlikimo tikslai, jų organizavimo ir atlikimo tvarką reglamentuoja skirtingi teisės aktai. Tik ekspertizės metu gali būti pateiktas ekspertinis sprendimas, ar pareigūnas yra tinkamas tolesnei vidaus tarnybai, ar ne. Atliekant ekspertizes visais atvejais atsižvelgiama, į kokias pareigas vidaus tarnyboje yra pretenduojama, kokias pareigas pareigūnas eina ir kokiai Sąvado skilčiai yra priskiriamos šios pareigos. Atsižvelgiant į tai, kad Sąvado III skilčiai priskiriami patys mažiausi sveikatos būklės reikalavimai, tai pripažinus pareigūną netinkamu tolesnei tarnybai pagal Sąvado III skiltį, visais atvejais surašomas ligos liudijimas ir konstatuojama, kad toks pareigūnas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal visas Sąvado skiltis.

Pažymėjo, kad jau 2013 m. sausio 11 d. CMEK buvo priimtas ekspertinis sprendimas, jog pareiškėjas netinkamas tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų III skiltį, kurio pareiškėjas neskundė ir jis liko galioti. Be to, CMEK 2013 m. gegužės 9 d. nusprendė atnaujinti ekspertizę, kuri buvo atliekama pagal Vilniaus AVPK 2013 m. balandžio 17 d. siuntimą, tačiau ši ekspertizė liko neužbaigta dėl pareiškėjo kaltės, nes nukreiptas atlikti tyrimus, jų neatliko ir išvadų nepateikė. Pabrėžė, kad Valstybinė teismo medicinos tarnyba prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nėra įgaliota atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę.

Paaiškino, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. CMEK, įvertinusi surinktus ir turimus medicininius dokumentus, priėmė ekspertinį sprendimą atnaujinti ekspertizę CMEK iki bus baigtas ištyrimas (gydymas). Šis ekspertinis sprendimas buvo priimtas siekiant panaikinti prieštaravimus dėl ekspertizės metu gautų medicininių dokumentų su skirtingomis išvadomis. 2013 m. spalio 7 d. CMEK gavo 2013 m. spalio 3 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos atsakymą, kuriame pateikta išvada, kad radiologiškai matyti galvos skliauto kaulų lopas dešinėje pusėje temporoparietaliai su nesuaugusio kaulo defektais perimetre – konstatuotas didelis kaukolės skliauto kaulų defektas – skliauto kaulų lopas 11 x 8 cm, nevienalytis, sudarytas lyg iš dviejų dalių, tarp lopo ir skliauto kaulų matyti nesukaulėjęs defektas nuo 1 iki 15 mm pločio. 2013 m. spalio 8 d. CMEK, įvertinusi turimus medicininius dokumentus, vadovaudamasi Sąvado 33.1 p., priėmė ekspertinį sprendimą, kad pareiškėjas netinkamas tolesnei vidaus tarnybai pagal Sąvade nustatytų tinkamumo sveikatos būklės reikalavimų I, II ir III skiltis. Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 55 punktą CMEK ekspertiniai sprendimai įrašomi į specializuotosios medicininės ekspertizės aktą, pažymą, ligos liudijimą, ekspertizės posėdžių protokolų registravimo žurnalą ir į kitas CMEK veiklos apskaitos formas. Pagal Aprašo 56 punktą CMEK ekspertiniai sprendimai įforminami ne vėliau kaip kitą darbo dieną po ekspertinio sprendimo priėmimo. Tiriamieji su ekspertiniais sprendimais supažindinami pasirašytinai, išskyrus atvejus, jeigu pasirašyti atsisakė arba jeigu CMEK posėdyje nedalyvavo. Pareiškėjas CMEK posėdyje nedalyvavo. CMEK 2013 m. spalio 8 d. ligos liudijimas Nr. 4587 išsiųstas į Vilniaus AVPK. Nesant pagrindo pripažinti CMEK ekspertinį sprendimą neteisėtu ir nepagrįstu, nėra pagrindo tenkinti ir kitus pareiškėjo skundo reikalavimus.

Teismo posėdyje pareiškėjas ir jo atstovas prašė skundą tenkinti, remdamiesi skunde išdėstytais argumentais.

Teismo posėdyje atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (II t., b. l. 61).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovės teismo posėdyje prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, remdamosi atsiliepime išdėstytais argumentais.

Skundas tenkintinas iš dalies, dalis bylos nutrauktina.

Ginčas iš esmės kilęs dėl pareiškėjo atleidimo iš vidaus tarnybos dėl sveikatos būklės.

Nustatyta, kad pareiškėjas ėjo Vilniaus AVPK Vilniaus miesto 4 PK Viešosios policijos skyriaus specialisto pareigas. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą valstybės tarnautojas, einantis šias pareigas turi atitikti III skilties sveikatos būklės reikalavimus (I t., b. l. 19–21).

2013 m. liepos 19 d. Vilniaus AVPK išdavė pareiškėjui siuntimą atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę Nr. 10-32-SE-336 (I t., b. l. 10).

2013 m. rugpjūčio 13 d. surašytas CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės akte (I t., b. l. 38, 43–51, 55) užfiksuotos gydytojų: vidaus ligų, neurologo, psichiatro, psichologo, oftalmologo, otorinolaringologo, dermatovenerologo ir odontologo, išvados, kad pareiškėjas tinkamas tarnybai. Akte taip pat užfiksuota 2013 m. rugpjūčio 13 d. gydytojo chirurgo išvada, kad pareiškėjas netinkamas tarnybai pagal I, II ir III skiltis ir specialistų išvada, kad esant prieštaringoms nuomonėms reikalingas radiologų konsiliumas. 2013 m. spalio 8 d., įvertinus VUL Santariškių klinikų raštą, patvirtinta 2013 m. rugpjūčio 13 d. išvada, kad pareiškėjas dėl didelio kaukolės kaulų defekto (8 x 11 cm) yra netinkamas tarnybai pagal Sąvado 33.1 p. (I t., b. l. 9).

Vilniaus AVPK viršininkas 2013 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 10-TE-710, vadovaudamasis Statuto 53 str. 1 d. 4 p. ir 57 str. (įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) bei atsižvelgdamas į CMEK specializuotosios medicininės ekspertizės 2013 m. spalio 8 d. ligos liudijimą Nr. 4587, atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos nuo 2013 m. spalio 9 d. (I t., b. l. 8).

Pareiškėjo nuomone, jis iš vidaus tarnybos atleistas neteisėtai, kadangi jis nepagristai buvo siųstas atlikti specializuotąją medicininę ekspertizę, be to, CMEK nustatė jam netinkamą diagnozę.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo teiginius, kad siuntimas į CMEK jam buvo išduotas neteisėtai. Vilniaus AVPK 2013 m. liepos 19 d. siuntime į CMEK nurodyta, jog jis išduotas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugpjūčio 5 d. įsakymu Nr. 1V-299 patvirtinto Specializuotosios medicininės ekspertizės organizavimo ir atlikimo tvarkos aprašo 10.1 p. pagrindu – kai dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų negali atlikti pareigų ir tai patvirtina Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos asmens sveikatos priežiūros įstaigos Gydytojų konsultacinės komisijos išvada, ar yra kitų objektyvių duomenų, kad pareigūnas negalės tęsti vidaus tarnybos. Nors gydytojų konsultacinės komisijos išvados, kad pareiškėjas negali atlikti pareigų dėl ligos, traumos ar kito pakenkimo sveikatai likusių sveikatos sutrikimų šiuo atveju nebuvo, tačiau, kaip matyti iš Vilniaus AVPK paaiškinimų, jo nuomone, buvo kitų objektyvių duomenų, kad pareiškėjas negalės tęsti vidaus tarnybos, t. y. Vilniaus AVPK buvo gauti tarnybiniai pranešimai apie pareiškėjo elgesį tarnybos metu, kuriuose nurodoma, kad pareiškėjas atsisako tarnybos metu imti tarnybinį ginklą, nes gali jį palikti įvykio vietoje, atsisako į registruotą įvykį savarankiškai vykti tarnybiniu transportu, nes bijo patekti į autoįvykį, nuolat ginčija jam pavestas funkcijas, pastebėta ryški pareiškėjo nuotaikų kaita, pereinanti į agresyvumą ir nesusivaldymą (I t., b. l. 118, 119). Teismas pažymi, kad ir Patikrinimų tvarkos aprašo 13 p. įtvirtinta, kad siuntimas į CMEK išduodamas vidaus tarnybos metu pastebėjus neigiamą vidaus tarnybos aplinkos poveikį pareigūno sveikatai ar kitokią pareigūno sveikatos problemą, trukdančią atlikti pareigas, tačiau dėl kurios jis nėra pripažintas nedarbingu. Taigi, teismo vertinimu, siuntimas į CMEK pareiškėjui buvo išduotas pagristai.

CMEK ekspertinio sprendimo pagrindime nurodyta, kad pareiškėjo netinkamumą tolesnei tarnybai pagal Sąvado I, II, III skiltis lėmė diagnozė TLK-10-AM kodas Z98.8 – būklė po galvos smegenų traumos, kaukolės kaulų defektas (I t., b. l. 11–13).

Vadovaujantis Sąvado 33.1 p., pareigūnas netinkamas tarnybai, jei turi svetimkūnį kaukolės srityje, didelį kaukolės skliauto kaulų defektą, pakeistą arba nepakeistą plastine medžiaga. Šiam punktui priskiriami dideli kaukolės skliauto kaulų defektai (8 kv. cm ir daugiau) po kiauryminio sužalojimo ar taikyto operacinio gydymo, taip pat esant svetimkūniui smegenyse. Esant centrinės nervų sistemos sutrikimų simptomams, taikomi ir atitinkami centrinės nervų sistemos pažeidimus apimantys Sąvado punktai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju pareiškėjas netinku tarnybai pripažintas dėl kaukolės skliauto kaulo defekto. Kaip matyti iš nurodyto teisinio reglamentavimo, kad kaukolės skliauto defektas būtų pripažintas atitinkančiu Sąvado 33.1 p., jis turi atitikti šiuos reikalavimus: 1) defektas turi būti didelis, t. y. 8 kv. cm ir daugiau; 2) defektas pakeistas arba nepakeistas plastine medžiaga; 3) defektas yra atsiradęs po kiauryminio sužalojimo ar taikyto operacinio gydymo.

Pažymėtina, kad CMEK pareigūno sveikatos būklės atitikimo ar neatitikimo vidaus tarnybai faktą nustato gydytojai specialistai, panaudodami specialias medicinos srities žinias. Kadangi byloje nagrinėjamu atveju aktualūs pareiškėjo sveikatos sutrikimai, kurie susiję su dideliais kaukolės skliauto kaulų defektais, o šiam klausimui išnagrinėti reikia specialių žinių, teismas, siekdamas visapusiškai ištirti bylos faktines aplinkybes, paskyrė medicininę ekspertizę, kurią pavedė atlikti Valstybinei teismo medicinos tarnybai prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyrius ekspertizės akte Nr. EKG28(154)/2016(01) padarė išvadą, kad CMEK pareiškėjui nustatyta diagnozė – būklė po kraniotomijos ir osteoplastikos (1996 m.) po galvos smegenų traumos, kaukolės kaulų defektas (8 x 11 cm) – ne visai tiksli, nes reikėtų pažymėti, kad ne kaukolės kaulų defektas siekia 8 x 11 cm dydį, bet kaukolės kaulų defektas padengtas plastika (kaulo lopu) siekia 8 x 11 cm dydį. Kaulo lopas yra laikytinas plastine medžiaga, iš kurios daromi atkūrimo darbai galvos srityje. Kaulo lopas nevisiškai suaugęs su kitais audiniai, negali būti laikomas nepažeistu, vientisu organizmo dariniu – organizmo vientisa dalimi, o kaulo lopas, visiškai suaugęs su aplinkiniu kauliniu audiniu – gali. Kaukolės kaulo lopu laikytinas visas išimtas ir atgal į organizmą grąžintas kaukolės kaulas. Kaukolės lopo dydis (jo apskaičiavimas) rodo kraniotomijos (atliktos skliauto kaulų trepanacijos) dydį. Didesnės apimties skliauto kaulų trepanacija atliekama prie didesnės apimties galvos smegenų pažeidimų, o tai gali sąlygoti sunkesnes (didesnės apimties) bei ilgalaikes pasekmes po patirtos galvos smegenų traumos (II t., b. l. 39–43).

Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu detaliau ekspertizės išvadas paaiškino kaip specialistas apklaustas vienas iš ekspertizę atlikusių gydytojų – VšĮ Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Neurochirurgijos skyriaus gydytojas neurochirurgas S. Š.. Pastarasis paaiškino, kad sutinka su CMEK pateiktos diagnozės dalimi – būklė po kraniotomijos ir osteoplastikos (1996 m.) po galvos smegenų traumos, tačiau nepritaria diagnozės daliai – kaukolės kaulų defektas (8 x 11 cm). Nurodė, kad, siekiant pašalinti galvos smegenų traumą, pareiškėjui 1996 m. buvo atlikta osteoplastinė kraniotomija, kurios metu buvo išgręžtos angos kaukolėje, pašalinta hematoma ir išgręžtos angos užpildytos paties pareiškėjo kaulu. Taigi, S. Š. teigimu, kaukolės defektas trunka tik tol, kol trunka pati operacija, t. y. apie 1,5 val., o trepanacines angas užpildžius kaulu, kaulas suauga, atsiranda kaulo lopas, o kaukolės defekto nebelieka, nes defektai pašalinami operacijos metu. Šiuo atveju ne kaulo defektas siekia 8 kv. cm, nes defekto nebeliko, o lopas. Taip pat pažymėjo, kad ekspertizės metu daug diskutavo, kas yra plastinė medžiaga. Medicinoje yra naudojama speciali polimerinė masė – kranio cementas, kuri nesuauga su kaukole, tuo tarpu šiuo atveju buvo naudotas nuosavas kaulas, kuris nėra plastinė medžiaga. Mano, kad Sąvado 33.1 p. nurodytas didelis kaukolės skliauto kaulų defektas, pakeistas plastine medžiaga, kaip netinkamumo tarnybai pagrindas nurodytas todėl, kad plastinė medžiaga nesuauga su kaulu ir tai gali kelti problemų. Dėl VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų teiginio, kad kaukolės lopas nėra visiškai suaugęs, paaiškino, jog net ir kaulinis lopas niekada nesuauga visiškai. Optimalu tokį lopą fiksuoti 3 vietose, tačiau šiuo atveju jis suaugęs daugiau nei 3 vietose, todėl nurodytas teiginys dėl nevisiško suaugimo šiuo atveju jokios reikšmės neturi.

Teismas pažymi, kad ekspertizės akte pateiktos išvados, gydytojo neurochirurgo S. Š. teismo posėdyje duoti paaiškinimai iš esmės sutampa su kita byloje esančia medžiaga, kuri taip pat patvirtina, jog CMEK pareiškėjui nustatyta diagnozė yra neteisinga, nes pareiškėjas neturi kaukolės skliauto kaulo defekto. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmą kartą bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdyje buvo apklausta doc. J. D., kurios nuomone, 11 x 8 cm kaulinis kaukolės skliauto kaulo lopas nelaikytinas defektu. Tokią pat išvadą, t. y. kad kaulo lopas (visas jo plotas) nelaikytinas kaukolės defektu, patvirtino ir pareiškėją operavęs gydytojas V. K. tiek neurochirurgo konsultacijoje (I t., b. l. 15), tiek ir apklausiamas teismo posėdžio metu. Kad kaukolės defektu laikytinas ne kaulinio lopo plotas, o tik po kraniotomijos išgręžtos angos (penkios trapenacinės angos) apie 1 cm, teismo posėdžio metu patvirtino ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialistas V. K. (V. K.), kuris, be kita ko, yra surašęs ir specialisto išvadą, kurioje konstatavo, kad mažai tikėtina, jog pareiškėjui nustatyti nedideli defektai po išgręžtų angų su grąžintu kauliniu lopu po kraniotomijos gali siekti 8 kv. cm ar daugiau (I t., b. l. 18). Be to, 2013 m. spalio 3 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos rašte Nr. SR-4491 nurodoma, jog pareiškėjo skliauto kaulų lopas 11 x 8 cm. nevienalytis, sudarytas lyg iš dviejų dalių, tarp lopo ir skliauto kaulų matyti nesukaulėjęs defektas nuo 1 iki 15 mm pločio (I t., b. l. 57).

Atsižvelgiant į tai, tai kas išdėstyta, spręstina, jog CMEK išvada, jog pareiškėjas netinkamas tolesnei tarnybai pagal Sąvado 33.1 p. yra nepakankamai pagrįsta ir joje nustatyta diagnozė yra neteisinga. Visų pirma nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas turi kaukolės skliauto kaulo defektą, o jeigu tam tikras defektas yra išlikęs, jis yra mažesnis nei 8 kv. cm. Antra, 1996 m. operacijos metu padaryti kaukolės defektai buvo užpildyti ne plastine medžiaga, o paties pareiškėjo kaulu. Be to, teismui apskritai kelia abejonių Sąvado 33 p. taikymas, kadangi pagal pastarąjį vertinamos kaukolės traumos ir jų padariniai, įgimti kaukolės vystymosi defektai ir anomalijos be centrinės nervų sistemos organinių sutrikimų požymių, o šiuo atveju pareiškėjas buvo patyręs ne kaukolės, o smegenų traumą. Kaip paaiškino gydytojas neurologas S. Š. laikinas kaulo defektas operacijos metu nebuvo kaukolės traumos padarinys, tai buvo chirurgo darbo padarinys, o chirurgo veiksmai paprastai nelaikytini trauma.

Pripažinus neteisėta CMEK išvadą, ir atsižvelgiant, į tai, kad tokia CMEK išvada yra vienintelis pagrindas taikyti Statuto 53 str. 1 d. 4 p. (redakcija galiojusi skundžiamo įsakymo priėmimo metu), kuriuo vadovaujantis buvo priimtas ginčijamas 2013 m. spalio 8 d. įsakymas Nr. 10-TE-710, pareiškėjo atleidimas iš tarnybos pripažįstamas neteisėtu ir esant pareiškėjo siekiui grįžti į vidaus tarnybą, jis grąžintinas į anksčiau užimtas pareigas – Vilniaus AVPK Vilniaus m. ketvirtojo PK Viešosios policijos skyriaus specialisto pareigas.

Pažymėtina, kad pagal Statuto 70 str. 1 d. teismo sprendimu grąžinus neteisėtai atleistą pareigūną į ankstesnes pareigas, atlyginama už visą priverstinės pravaikštos laiką. Taigi pareiškėjui priteistina darbo užmokesčio dalis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. imtinai, t. y. už 2 metus 7 mėnesius ir 15 dienų (2 825,26 Lt x 31 mėn. + 135,18 Lt x 15 d. = 89 610,76 Lt ) 25 953,07 Eur ir vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos, taikant vienos dienos vidutinį darbo užmokestį 39,15 Eur (I t., b. l. 88) (sumos nurodytos neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų nuo 2013 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į jo vidaus tarnybos stažą. Pažymėtina, kad pagal Statuto 46 str. 1 d. 10 p. į vidaus tarnybos stažą įskaitomas priverstinės pravaikštos dėl neteisėto atleidimo laikas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo reikalavimas dėl stažo skaičiavimo yra priešlaikinis. Byloje nėra duomenų, jog atsakovas atsisako į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą įskaičiuoti priverstinės pravaikštos laikotarpį, taigi darytina išvada, kad šiuo klausimu ginčas nėra kilęs. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 str. nustatyta, kad administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, taigi reikalavimas įpareigoti Vilniaus AVPK įskaityti buvusį priverstinės pravaikštos laikotarpį dėl neteisėto atleidimo iš pareigų nuo 2013 m. spalio 9 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą kol kas yra negarinėtinas teismų administracinio proceso tvarka, todėl bylos dalis dėl šio reikalavimo nutrauktina (ABTĮ 101 str. 1 p.).

Kaip minėta, pareiškėjas taip pat prašo atlyginti jam dėl neteisėto atleidimo patirtą neturtinę žalą, kurią vertina 2 896,20 Eur (10 000 Lt).

Pažymėtina, kad nei Statutas, nei Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo, tačiau Lietuvos Respublikos darbo kodekso 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydį kiekvienu atveju nustato teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu.

Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nuosekliai formuojamą praktiką neturtinė žala yra priteisiama tuo atveju, kai nustatoma, jog ji padaryta ir teisės pažeidimo pripažinimas darbuotojui nėra pakankama satisfakcija, nes vien teisės pažeidimo pašalinimas, taip pat ir turtinės žalos atlyginimas yra nepakankami, kad darbuotojui padaryta skriauda būtų teisingai atlyginama. Taigi neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A492–1471/2012).

Kaip jau minėta, pareiškėjas neturtinę žala grindžia neteisėtu jo atleidimu iš tarnybos. Tačiau teismas pažymi, kad administracinio akto, kuriuo pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, panaikinimas savaime nėra pagrindas priteisti neturtinę žalą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Teismų praktikoje ne kartą pasisakyta, kad žalos padarymo faktą ir priežastinį ryšį turi įrodyti asmuo, prašantis žalos atlyginimo. Sprendžiant ginčą dėl neturtinės žalos atlyginimo, būtina nustatyti, kad tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami ir pan. ir šie padariniai priežastiniu ryšiu susiję su neteisėtais valdžios institucijų veiksmais.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas buvo atleistas iš tarnybos gavus CMEK išvadą apie jo netinkamumą tarnybai pagal Sąvado III skiltį. Statuto 53 str. 1 d. 4 p. (skundžiamo įsakymo priėmimo metu galiojusi redakcija) imperatyviai nustatė, kad pareigūnas atleidžiamas iš tarnybos, kai negali tarnauti dėl sveikatos būklės, esant atitinkamai CMEK išvadai. Taigi Vilniaus AVPK neturėjo pagrindo kvestionuoti CMEK išvadų dėl pareiškėjo sveikatos būklės, taigi priimdama skundžiamą įsakymą iš esmės elgėsi teisėtai pagal tuo metu buvusią situaciją. Atkreiptinas dėmesys, jog CMEK išvada nuginčyta tik šiuo teismo sprendimu, taigi iš esmės nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus AVPK atliko neteisėtus veiksmus. Be to, nors ir sutiktina, kad atleidimas iš tarnybos galėjo suketi pareiškėjui tam tikrus neigiamus išgyvenimus, tačiau pareiškėjas nepateikė įrodymų, jog sukelti dvasiniai išgyvenimai viršijo įprastinių išgyvenimų lygį. Taigi nagrinėjamu atveju nenustatytos visos būtinos civilinės atsakomybės sąlygos, būtinos žalai atlyginti. Teismo vertinimu, šiuo atveju skundžiamo įsakymo panaikinimas, pareiškėjo grąžinimas į eitas pareigas ir darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką priteisimas laikytinas pakankama satisfakcija, dėl ko papildomas neturtinės žalos atlyginimas nėra priteisiamas.

Nors pareiškėjas prašo atlyginti jam bylinėjimosi išlaidas, tačiau jokių paskaičiavimų ir įrodymų, pagrindžiančių šias išlaidas nepateikė, todėl šis prašymas šiuo metu nesprendžiamas. Pagal ABTĮ 45 str. 1 d. prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1, 2 p., 101 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. (A. Š.) skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2013 m. spalio 8 d. įsakymą Nr. 10-TE-710 ,,Dėl tarnybos eigos“.

Grąžinti pareiškėją A. Š. (A. Š.) į vidaus tarnybą – Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto ketvirtojo policijos komisariato Viešosios policijos skyriaus specialisto pareigas.

Priteisti pareiškėjui A. Š. (A. Š.) iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato 25 953,07 Eur (dvidešimt penkis tūkstančius devynis šimtus penkiasdešimt tris eurus ir septynis euro centus) darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką nuo 2013 m. spalio 9 d. iki 2016 m. gegužės 23 d. imtinai ir po 39,15 Eur (trisdešimt devynis eurus ir penkiolika euro centų) už laikotarpį nuo 2016 m. gegužės 24 d. iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atmesti skundo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Nutraukti bylos dalį dėl reikalavimo įpareigoti Vilniaus apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą įskaityti į pareiškėjo vidaus tarnybos stažą priverstinės pravaikštos laikotarpį.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.