Kauno apylinkės teismo nutarimas

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. kaltės dėl nusižengimo padarymo nepripažino. Parodė, kad 2018-01-13 medžioklės metu turėjo visas reikiamas licencijas medžiojimui, tame tarpe – tauriųjų elnių. Medžioklėje jis dalyvavo kaip varovas. Prieš pradedant varymą R. P. jam pasakė, kad medžioklės plote jis pašovė taurųjį elnią, todėl nusekęs elnio pėdsakais jį nušovė ir baigė elnio kančias. Apie tai informavo medžioklės vadovą. Varymo metu nebuvo sumedžiotas joks žvėris.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas R. P. kaltės dėl nusižengimo padarymo nepripažino. Parodė, kad ne jo šaudmenimis buvo sužeistas minimas elnias, nes jo karabino kulkos skersmuo 7,8 mm, todėl tai nesutampa su kiauryminėmis žaizdomis elnio kūne. Tuo metu medžiojo ir šalia esantys būreliai, todėl sužeisti elnią galėjo ir kiti medžiotojai. Sėlinimo metu jis šovė į elnią du kartus, tačiau šūviai buvo daryti be atramos iš 150 metrų atstumo, todėl į elnią galėjo ir nepataikyti. Elnias buvo brandus, neperspektyvus, po jo šūvio elnias nubėgo į mišką. Pranešė D. N., kad galimai sužeidė elnią. Sugrįžęs D. N. pranešė, kad užbaigė žvėries kančias.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų atstovas advokatas M. Š. paaiškino, kad protokolas surašytas itin netiksliai, kaltinimas nesuformuluotas aiškiai. Protokole nurodyta, kad elnias sumedžiotas pirmo varymo metu, vėliau institucijos pareigūnas teigia, kad antro varymo metu. D. N. elnią sumedžiojo tik tada, kai sužinojo, kad R. P. galimai sužeidė elnią. Informavęs medžioklės vadovą ir gavęs jo leidimą D. N. nutraukė elnio kančias. Medžioklės lapas buvo ne jo žinioje, todėl nieko į lapą jis neįrašė, - tai medžioklės vadovo atsakomybė. D. N. veikoje nėra administracinio nusižengimo sudėties, todėl byla jo atžvilgiu nutrauktina. Tiek R. P., tiek ir D. N. yra surašyti identiški protokolai. Kaltinime nurodyta, kad medžiotojai sumedžiojo elnią kartu, nėra išskirti jų vaidmenys. Kombinuoti medžiojimo būdai taikomi retai, dažniausiai taikomi šeštadienį, kai yra vėluojančių asmenų. Nėra įrodymų, kad R. P. sužeidė elnio patiną, kadangi išvadoje nurodyti trijų skirtingų ginklų kalibrai (12 mm, 15 mm, 6 mm). R. P. ginklas 30,06, o kuklos skersmuo 7,8 mm. Todėl negalima teigti, kad R. P. sužalojo būtent tą elnią, kurį pribaigė D. N. D. N. skambutis medžioklės vadovui buvo 9 val. 21 min., medžiotojų susirašymas apie 08 val. 30 min., todėl akivaizdu, kad 9 val. 21 min. varymas dar nebuvo prasidėjęs. Prašo nutraukti bylą R. P. atžvilgiu.

Teismo posėdžio metu apklausta institucijos, surašiusios administracinio teisės nusižengimo protokolą, atstovė paaiškino, kad pirminiai R. P. parodymai buvo tokie, jog jis paleido tris šūvius į lapę, elnio nematė. Tik tada kai susipažino su surinkta medžiaga, kadangi įvykis buvo sausio mėnesį, administracinėn atsakomybėn traukiami asmenys pradėjo kelti kitas versijas. Rastas elnias buvo apipešiotas, todėl tai reiškia, kad medžioklė vyko su šunimis, t. y. buvo varomoji. Pirminiuose parodymuose medžiotojai nekalbėjo apie sėlinimą. Nors dabar manoma, kad elnias buvo sumedžiotas antro varymo metu, iš esmės nusižengimo kvalifikavimui tai esmės neturi. Medžioklės taisyklių 15.3 punktas taikomas tik tam tikrais atvejais, o D. N. taikytas būdas nėra teisingas, tai jo gynybinė versija. Pribaigiant gyvūną tai turi būti įrašyta į medžioklės lapą, tačiau niekas įrašyta nebuvo. Kombinuota medžioklė yra itin retai taikoma praktikoje. Prašo traukti D. N. ir R. P. administracinėn atsakomybėn.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. M. paaiškino, kad dirba Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente. Medžioklės patikrinimo reidas buvo suorganizuotas gavus anoniminį pranešimą, kad R. P. sumedžiojo elnią. Medžioklės vadovas pradžioje aiškino, kad R. P. elnią nušovė pirmo varymo metu, ir tik po to atsirado versija, kad R. P. elnią nušovė sėlinant, o D. N. nutraukė elnio kančias. D. N. telefoninio pokalbio faktas su medžioklės vadovu nieko nereiškia, kadangi elnio kančių nutraukimo faktas turi būti įformintas rašytiniu dokumentu. Sėlinimo versija atsirado tik tada, kad į bylą įstojo advokatas. Mano, kad elnias buvo nušautas varymo metu, todėl ši veika buvo uždrausta. Remiantis ekspertizės išvada, sužalojimai buvo padaryti skirtingais ginklais. Elnias galėjo būti nušautas antrojo varymo metu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. B. paaiškino, kad dirba Kauno regiono aplinkos apsaugos departamente ir dalyvavo medžioklės kontrolės reide. Informatorius anoniminio pranešimo metu tikslaus elnio sumedžiojimo laiko nenurodė, nurodė tik – pirmojo varymo metu. Rado nušautą elnią ir pastebėjo, kad aplink buvo daug šunų, todėl medžioklė buvo varomoji. Medžiotojų parodymai greitai keitėsi nuo šovimo į lapę iki šovimo į elnią. Tai, jog elnias nušautas varymo metu, pradžioje sakė tik medžioklės vadovas, kiti medžiotojai tylėjo. Aplinkybė, jog elnias sumedžiotas varymo metu nustatyta pagal R. P. buvimo vietą ir kraujo pėdsakus. Tokios praktikos, kad būtų medžiojama ir sėlinant, ir varant, nėra.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. S. paaiškino, kad dirba aplinkos apsaugos departamente neetatiniu inspektoriumi ir dalyvavo medžioklės kontrolės reide. Nuvykus į vietą medžioklės vadovas patvirtino, kad elnias buvo nušautas pirmojo varymo metu. Nei vienas medžiotojas neminėjo apie medžioklę sėlinant.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. L. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir buvo 2018-01-13 medžioklės vadovas. Susirinkus buvo nutarta, kad bus sėlinama ir varoma. R. P. buvo nurodyta vieta, kurioje jis gali sėlinti. Jam važiuojant į varymo medžioklę paskambino D. N. ir pranešė, kad R. P. pašovė elnią, todėl jis davė leidimą elnią nušauti, kad gyvūnas nesikankintų. Tuo metu kai R. P. pašovė elnią varymas dar nebuvo prasidėjęs. Pirminiai jo parodymai aplinkos apsaugos pareigūnams buvo neteisingi, duoti streso metu.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. M. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir dalyvavo medžioklėje su varovais. Medžioklės vadovas paaiškino, kad tam tikruose plotuose bus galima medžioti ir sėlinimo būdu. Girdėjo tik vieną šūvį ir tik iš atvykusių pareigūnų sužinojo apie sumedžiotą elnią. Nežino, ar šūvio metu jau buvo pasibaigusi sėlinimo medžioklė ir prasidėjusi varymo medžioklė.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir dalyvavo medžioklėje su varovais. Nežino kas ir kokiomis aplinkybėmis sumedžiojo elnią.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. B. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir dalyvavo medžioklėje. Pasirašant medžioklės lapą neskaitė kokia bus medžioklė – su varovais ar sėlinimo. Šūvio negirdėjo, apie elnio nušovimą nežinojo. Medžioklė galimai buvo mišri.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir dalyvavo medžioklėje. Medžioklės vadovas ir R. P. nurodė, kad iki kol neprasidės varymas gali medžioti sėlinimo būdu, todėl medžiojama buvo mišriu būdu. Aplinkybių apie elnio nušovimą nežino.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. N. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir dalyvavo medžioklėje. Nežino elnio nušovimo aplinkybių. Pirmojo varymo metu girdėjo du ar tris šūvius, bet negali patvirtinti, kad tai jų būrelio narių šaudymas.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas Z. L. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir dalyvavo medžioklėje kaip varovas. Mano, kad buvo suplanuota varomoji medžioklė, tačiau galėjo atidžiai neišklausyti instruktažo. Negali patvirtinti, kad buvo kalbama ir apie sėlinimo medžioklę. R. P. ir D. N. pirmojo varymo medžioklėje nedalyvavo.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas O. B. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir dalyvavo medžioklėje. Per instruktažą buvo aptarta, kad vyks medžioklė su sėlinimu ir varymu. Girdėjo šūvius, tačiau negali pasakyti ar šaudė jo būrelio draugai, kadangi šalia medžiojo dar du būreliai. Apie nušautą elnią sužinojo tik iš aplinkos apsaugos pareigūnų.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas J. G. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys ir dalyvavo medžioklėje svečio teisėmis. Nesikišo į pokalbius dėl medžioklės pobūdžio. Buvo vėjuota, todėl jokių šūvių negirdėjo. Nežino kada ir kokiomis aplinkybėmis buvo nušautas elnias. Jis dalyvavo varymo medžioklėje, apie sėlinimą nieko nežino. Į registracijos vietą atvyko apie 8-8.30 val., o varymas prasidėjo po pusvalandžio.

Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas K. J. paaiškino, kad yra MB „Bukonys“ narys, atvyko 10 val., todėl pavėlavęs medžioklėje nedalyvavo. Nežino kokio pobūdžio medžioklė vyko.

Pažymėtina, kad administracinio nusižengimo bylos proceso ribos apibrėžiamos protokolu ir tik šių suformuluotų kaltinimų apimtimi sprendžiama, ar patraukto administracinėn atsakomybėn asmens veikoje yra administracinio nusižengimo sudėtis, ar galima administracinė atsakomybė. ANK 609 straipsnio 1 dalyje yra nurodyti būtini administracinio nusižengimo protokolo turinio elementai. Minėtame straipsnyje nurodyta, kad protokole būtina nurodyti administracinio nusižengimo padarymo vietą, laiką ir esmę, t. y. objektyviųjų požymių visumą. Teisės mokslo ir teismų praktikos pripažįstama, kad nuo teisingo protokolo surašymo priklauso ir administracinio nusižengimo bylos baigtis, administracinio nusižengimo protokolas turi lemiamą reikšmę asmens kaltei nustatyti (Vyriausiojo administracinio teismo 2005-07-01 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1135/2005).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-KAU-ANR_P-161-2018 (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 62) D. N. atžvilgiu ir administracinio nusižengimo protokolas Nr. AM-KAU-ANR_P-157-2018/(duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 2) R. P. atžvilgiu, Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento vyriausiojo specialisto A. M. buvo surašyti remiantis šia bylos medžiaga: 2018-03-28 tarnybiniu pranešimu (1 t., b. l. 4-5), 2018-01-13 situacijos schema (1 t., b. l. 6), 2018-01-13 patikrinimo aktu (1 t., b. l. 7-8), medžioklės lapu (1 t., b. l. 11), medžioklės trofėjų apžiūros regioninės komisijos išvada (1 t., b. l. 12), 2018-01-15 gaišenos patologinio anatominio tyrimo aktu (1 t., b. l. 13), medžiotojų rašytiniais paaiškinimais (1 t., b. l. 14-32), ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimo protokolais (1 t., b. l. 36-37), vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 4) ir kita bylos medžiaga. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo teisme metu paaiškėjo, kad D. N. ir R. P. surašyti identiški administracinio nusižengimo protokolai, kuriuose nėra išskirtas kiekvieno iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens vaidmuo. Nors tiek D. N., tiek ir R. P. traukiami administracinėn atsakomybėn pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį, tačiau jų vaidmenys veikų metu buvo skirtingi, šios aplinkybės neginčijo ir Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovai. Be kita ko, administracinio nusižengimo protokole nėra nurodytos ir kitos reikšmingos aplinkybės – administracinio nusižengimo padarymo laikas, medžioklės pradžios laikas, nusižengimo padarymo įrankis (ginklas). Bylos nagrinėjimo teisme metu liudytojas A. M. tikslino bylos aplinkybes, nurodydamas, kad elnias buvo sumedžiotas antrojo, o ne pirmojo varymo metu. Visos šios aplinkybės patvirtina, kad administracinio nusižengimo protokoluose kaltinimas yra suformuluotas itin netiksliai, nenurodant administracinio nusižengimo kvalifikavimui reikšmingų aplinkybių.

Nepaisant to, teismas, administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimu metu nustatęs aukščiau nurodytus netikslumus, sprendžia, kad bylos grąžinimas protokolą surašiusiai institucijai nustatytų trūkumų šalinimui būtų netikslingas. Teismo vertinimu, administracinio nusižengimo bylą grąžinus Kauno regiono aplinkos apsaugos departamentui būtų patikslintos kai kurios inkriminuojamo administracinio nusižengimo faktinės aplinkybės, išskirti administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų vaidmenys, tačiau tai neturėtų esminės reikšmės administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų kaltės klausimo nustatymui. Vertintina ir tai, kad nuo galimo administracinio nusižengimo padarymo dienos šiai dienai yra praėję daugiau nei dešimt mėnesių, o tai laikytina pakankamai ilgu laiko tarpu. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad bylos grąžinimas protokolą surašiusiai institucijai yra netikslingas ir galėtų būti vertintinas kaip delsimas priimti sprendimą administracinio nusižengimo byloje, todėl administracinio nusižengimo protokolo trūkumai buvo nustatomi ir tikslinami bylos nagrinėjimo teisme metu.

D. N. kaltinamas ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, kuriame numatyta administracinė atsakomybė už gyvūno, kurį sumedžioti turintis teisę medžioti asmuo (medžiotojas) neturi teisės, sumedžiojimą arba neteisėtai sumedžioto licencijuojamo gyvūno gabenimą ar dorojimą. Administracinio nusižengimo protokole Nr. AM-KAU-ANR_P-161-2018/(duomenys neskelbtini) nurodyta, kad D. N. kartu su R. P. pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus.

Bylos nagrinėjimo teisme metu Kauno regiono aplinkos apsaugos departamento atstovė ir liudytojas A. M., kuris dalyvavo 2018-01-13 medžioklės patikrinimo reide ir surašė administracinio nusižengimo protokolą, paaiškino ir patikslino nusižengimo faktines aplinkybes, nurodydami, kad R. P. buvo tas asmuo, kuris sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną jį sužeisdamas, o D. N. suradęs sužeistą gyvūną jį pribaigė. Institucija laikėsi nuomonės, jog nutraukti sužeisto medžiojamo gyvūno kančias galima tik Medžioklės taisyklių 15.3 punkte numatytu atveju, o šiuo konkrečiu atveju D. N. elnią nušovė ne pagal šį punktą, be kita ko, nedelsiant neįformino šios aplinkybės medžioklės lape. Institucijos teigimu, teismo posėdžio metu D. N. duoti paaiškinimai yra jo gynybinė versija, kadangi teisinant savo neteisėtą elgesį Medžioklės taisyklių 15.3 punktu, būtų galima sumedžioti daug gyvūnų ir padaryti žalos valstybei. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamas D. N. savo kaltės nepripažino visiškai ir nurodė, jog prieš pradedant varymą R. P. jam pasakė, kad medžioklės plote jis pašovė taurųjį elnią, todėl nusekęs elnio pėdsakais ir gavęs medžioklės vadovo leidimą, jis nušovė elnią ir baigė jo kančias.

Medžioklės taisyklių 15.3 punkte įtvirtinta, kad medžioklės plotų naudotojai, norėdami nutraukti sužeisto medžiojamojo gyvūno, kuriam yra nustatytas jo medžiojimo terminas, kančias, turi teisę bet kuriuo metu sumedžioti šį medžiojamąjį gyvūną. Apie jo sumedžiojimą būtina nedelsiant pažymėti medžiokles lape ir ne vėliau kaip per 12 valandų faksu arba el. paštu pranešti AAD. D. N. teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, jog jis pribaigė elnią norėdamas nutraukti jo kančias, patvirtino teismo posėdžio metu apklaustas R. P. ir medžioklės vadovas V. L. V. L. apklaustas teisme paaiškino, kad važiuojant į varymo medžioklę jam paskambino D. N. ir pranešė, kad R. P. pašovė elnią, todėl jis davė leidimą sužeistą elnią nušauti, kad gyvūnas nesikankintų. Šias aplinkybes patvirtina ir mobiliojo ryšio operatoriaus pateikta išklotinė, kurioje matyti, kad 09.21 val. tarp V. L. ir D. N. vyko telefoninis pokalbis (1 t., b. l. 96-97). Taigi, remiantis byloje surinktais duomenimis, negalima daryti išvados, kad D. N. tyčia sumedžiojo elnią, juo labiau, kai administracinėn atsakomybėn traukiamo D. N. poziciją patvirtina liudytojų parodymai ir minėti rašytiniai įrodymai esantys byloje. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, D. N. veikoje nenustatyti atsakomybei pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį būtini administracinio nusižengimo objektyvieji ir subjektyvieji požymiai, todėl administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu nutrauktina.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad vien ta aplinkybė, jog sužeisto elnio kančios nutraukimas nedelsiant nebuvo pažymėtas medžioklės lape, neužtraukia D. N. administracinės atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 8 dalį. Pažymėtina, kad už teisingą medžioklės lapo užpildymą pagal Medžioklės taisyklių 21 ir 22 punktų reikalavimus atsako medžioklės vadovas arba individualiai medžiojantis medžiotojas (Medžioklės taisyklių 23 punktas).

R. P. kaltinamas ANK 290 straipsnio 8 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymu, t. y. tuo, kad kartu su D. N. pirmo varymo metu sumedžiojo perspektyvų tauriojo elnio patiną kai draudžiama medžioti suaugusius elninių žvėrių patinus varant ir tokiais savo veiksmais pažeidė Medžioklės taisyklių 15.1, 58.2.2 punktų reikalavimus.

Institucija, surašiusi administracinio nusižengimo protokolą Nr. AM-KAU-ANR_P-157-2018/(duomenys neskelbtini), bylos nagrinėjimo teisme metu patikslino, kad elnias galėjo būti sumedžiotas ir antrojo varymo metu, tačiau jos nuomone, ši aplinkybė nėra reikšminga administracinio nusižengimo kvalifikavimui. Pažymėjo, kad duodamas pirminius parodymus R. P. nurodė, kad šovė į lapę, o ne į elnią, vėliau vėl keitė savo parodymus, todėl keisdamas įvykio versijas R. P. siekia išvengti administracinės atsakomybės. Tuo tarpu R. P. savo kaltės dėl administracinio nusižengimo padarymo nepripažįsta, kadangi elnią jis sužeidė ne pirmojo varymo metu, o sėlinant. Be to, elnias, kurį pribaigė D. N., buvo sužeistas ne jo šaudmenimis, todėl mano, kad jo sužeistas brandus elnias tiesiog pabėgo į mišką.

Medžioklės taisyklių 15.1 punktas numato, kad medžiojamuosius gyvūnus (išskyrus suaugusius elninių žvėrių patinus (draudimas netaikomas medžiojant tauriųjų elnių ir briedžių antramečius patinus bei suaugusius tauriųjų elnių ir briedžių patinus varant tyliuoju būdu)) medžioti varant leidžiama nuo spalio 15 d. iki vasario 1 d. Nustatyta, jog minėtose taisyklėse nenumatytas draudimas medžioti tauriojo elnio patiną kitu medžioklės būdu – sėlinant, taigi atsakomybė jį sumedžiojusiam asmeniui kyla tik kai yra medžiojama varant.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, jog esant prieštaringiems institucijos, surašiusios protokolą administracinio nusižengimo byloje, ir R. P. parodymams, svarbu įvertinti liudytojų parodymus, jų logiškumą, nuoseklumą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą ir išsamiai atskleisti visas aplinkybes, kurios reikšmingos R. P. kaltės nustatymui. Nagrinėjamu atveju sutiktina su institucijos nuomone, kad R. P. ir medžioklės vadovo V. L. pirminiai parodymai ir vėliau bylos nagrinėjimo eigoje duoti parodymai yra nenuoseklūs ir prieštaraujantys vėliau jų duotiems parodymams, tačiau teismo vertinimu, vien ši aplinkybė nėra pakankama išvadai, kad R. P. padarė administracinį nusižengimą ir siekia išvengti administracinės atsakomybės. R. P. pozicija, jog į elnią jis šovė medžiojant sėlinant, nėra paneigta administracinio nusižengimo bylos medžiaga. Medžioklės vadovas V. L. apklaustas teisme patvirtino, kad instruktažo metu buvo nutarta, kad bus medžiojama ir sėlinant, ir varant, o R. P. buvo nurodyta ir vieta, kurioje jis gali sėlinti. Teismo posėdžio metu dalis apklaustų medžiotojų, kurie yra MB „Bukonys“ nariai ir kartu medžiojo 2018-01-13, nurodė, jog tiksliai nežino ar buvo medžiojama sėlinant, tačiau liudytojai G. M., V. B., V. K., O. B. patvirtino, kad buvo medžiojama mišriu būdu – ir sėlinant, ir varant. Nors institucijos atstovė teismo posėdžio metu nurodė, jog toks mišrus medžioklės būdas praktikoje neegzistuoja, tačiau teismui nebuvo pateikti jokie šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai, juo labiau, jog apklausti medžiotojai patvirtino kombinuoto medžiojimo būdo taikymo galimybę praktikoje. Be to, administracinio nusižengimo byloje tiksliai nebuvo nustatytas laikas kada taurusis elnias buvo sužeistas, todėl byloje esančiais duomenimis nepaneigta, kad R. P. galėjo sumedžioti gyvūną sėlinant.

Be kita ko, R. P. teismo posėdžio metu tvirtino, jog D. N. nutraukė ne jo sužaloto elnio kančias, o galimai visai kito elnio, kadangi tą dieną medžiojo dar keli medžiotojų būreliai, jo sužalotas elnias buvo brandus, o ne perspektyvus. Teisme apklausti liudytojai patvirtino, kad 2018-01-13 kartu su MB „Bukonys“ nariais medžiojo dar keli medžiotojų būreliai. 2018-01-15 gaišenos patologinio anatominio tyrimo akto Nr. 12 (1 t., b. l. 74) išvada nustatyta, kad tauriajame elnio patine rastos šios kiaurinės žaizdos – 12 mm, 15 mm ir 6 mm skersmens, kas leidžia teismui daryti išvadą, kad elnias buvo nušautas trimis skirtingais šaunamaisiais ginklais. R. P. paaiškinimas nustatyta, kad jo šaunamojo ginklo kulkos skersmuo 7,8 mm, todėl jo šūviais minėtas elnias negalėjo būti sužalotas. Vertinant aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, jog administracinio nusižengimo byloje nėra įrodymų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad būtent R. P. ginklu buvo nušautas elnias, kurio sumedžiojimas jam inkriminuotas administracinio nusižengimo protokolu.