- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2015-03-18
- Bylos Nr.
- 1-7-876/2015
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Judita Sungailaitė
- Kaltinamasis
- P. R., D. Ž., Š. D.
- Nukentėjusysis
- V. U.
- Advokatai
- Remigijus Uckus
- Kategorijos
- 1.2.14.3.2.1Plėšimas įsibrovus į patalpą (BK 180 str. 2 d.)
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant kaltinamiesiems P. R., D. Ž., Š. D., jų gynėjams advokatams Remigijui Uckui, E. M., nukentėjusiajam V. U., civilinio ieškovo atstovui A. S. viešame teisiamajame posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakiuose, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis – nevedęs, išsilavinimas - vidurinis, bedarbis, gyvenantis ir registruotas E(duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2011-02-03 Šakių rajono apylinkės tesimo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str.2 d.,, 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d.,4 d. paskirtos bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 1 (vieneri) metus laisvės apribojimo, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiui būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokytis ir atlyginti padarytą turtinę žalą, uždrausti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą; 2) 2012-09-13 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės laiką išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, bei per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, turėdamas neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d., 259 str. 2 d.;
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini)Šakių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis – nevedęs, išsilavinimas - vidurinis, dirbantis (duomenys neskelbtini) -sandėlio darbininku, gyvenantis (duomenys neskelbtini), registruotas (duomenys neskelbtini)., neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. 187 str. 1 d.;
Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šakių raj., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, šeiminė padėtis – nevedęs, išsilavinimas - vidurinis, bedarbis, gyvenantis ir registruotas (duomenys neskelbtini), teistas 2011-02-03 Šakių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 8 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 9 mėnesiams; pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str.1 d.. ir 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 4 d., bausmes, paskirtas pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 2 d. ir pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 178 str.2 d. subendrinant jas iš dalies sudedant ir subendrinta bausmė paskirta 1 vienerių metų laisvės apribojimo, įpareigojant paskirtos bausmės laikotarpiu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, mokytis ir atlyginti nusikaltimais padarytą turtinę žalą ir uždrausti be teismo ar bausmę vykdančios institucijos žinios keisti gyvenamąją vietą, turėdamas neišnykusį teistumą, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
P. R., D. Ž., Š. D. 2013 m. spalio 19 d. apie 02 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje kartu, būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, įsibrovė į L. S. agroserviso įmonei priklausančias buitines patalpas, kur panaudodami fizinį smurtą įmonės sargo, budėjusio teritorijoje, V. U. atžvilgiu, tai yra jį smaugė laikydami už rankos, pastūmė, sudavė galva bei kumščiu mažiausiai tris kartus į veido sritį, taip padarė jam poodinę kraujosruvą ir sumušimą dešinės akies vokuose, kairės veido pusės, skruostų sumušimus, tai yra padarė nežymų sveikatos sutrikdymą bei įvedė ir uždarė į persirengimo patalpą užversdami duris lenta ir užversdami spintą, tokiu būdu atimant galimybę V. U. priešintis, tyčia sugadino svetimą turtą nuplėšiant ir sudaužant racijų „Kenwood“ mikrofonų 3 vienetus - bendrai 333,96 litų vertės; nešiojamąją raciją „Kenwood“ su pakrovėju 493,44 litų vertės; halogeninį šviestuvą su judesio davikliu - 42,02 litų vertės; telefono aparatą su pakrovėju „Teltonika“ - 109,32 litų vertės; radijo aparatą „Klanion“ DB 148 R, mobilių racijų antenų 2 vienetus - bendrai 210,03 litų vertės; radijo anteną - 147,66 litų vertės; dienos šviesos lempų 36W 6 vienetus- 53,07 litų vertės; elektros jungiklį - 6,59 litų vertės, suvirinimo skydelį - 214,17 litų vertės ir pagrobė, iš patalpos į ją patekus išdaužiant plastikinį durų lango paketą - 80 litų vertės, benzopjūklą „Stihl“ 361 - 2143,39 litų vertės; benzopjūklą „Stihl“ 021 -2030,38 litų vertės; akumuliatorių suktuvą „Makita“ - 2 vienetus bendrai - 1184,81 litų vertės; mažą perforatorių „Makita“ - 565,80 litų vertės, elektrinį grąžtą „Makita“ - 243,21 lito vertės; kampinį šlifuoklį „Hitachi GA13SD“ -450 litų vertės; šlifavimo mašiną „Makita“ (su dėže) - 561,11 litų vertės; siaurapjūklius „Makita“ - 2 vienetus - bendrai 679,25 litų vertės; suvirinimo aparatą „MinarcMig Kemppi“ - 4600 litų vertės; kampinį šlifuoklį „Hitachi“ - 450 litų vertės; kampinį šlifuoklį „Makita“ 9562C - 561,11 litų vertės bei išleido iš traktoriaus JD85304942 100 litrų dyzelinio kuro – 268,62 litų vertės bei iš traktorių praduriant kuro bakų apačią sugadino 4 traktorių kuro bakus bendrai - 16275,07 litų vertės ir iš jų išleido žymėtą dyzelinį kurą, tai yra, iš traktoriaus JD 95200171LA 900 litrų kuro - 2417,58 litų vertės; JD95204945LI 850 litrų - 2283,27 litų vertės; JD6125MA453M 220 litrų - 590,96 litų vertės; JD5100MT7612B 150 litrų - 402,93 litų vertės ir iš viso pagrobė 330 litrų žymėto dyzelinio kuro, kurį susipylė į atsineštas talpas, viso 330 litrų - 887,7 litų vertės, o kitas kuras, t.y. 1890 litrų - 5084,1 litų vertės, išbėgo ant žemės ir tyčia sugadino purkštuvo „Damman“ DT2600H 3A, valstybiniai numeriai 3626 LE, valdymo svirtį - 3981,21 litų vertės, tuo padarydamas L. S. agroserviso įmonei turtinę žalą dėl pagrobtų daiktų 14 356,76 litų ir 27 030,64 litų vertės dėl sugadintų daiktų.
Be to, P. R. 2013 m. lapkričio 15 d. ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku Šakių mieste Šaulių gatvėje, tiksliau nenustatytoje vietoje, iš nenustatyto asmens, neturėdamas tikslo platinti, neteisėtai įgijo nedidelį kiekį 10,7534 g. narkotinės medžiagos - kanapių dalių ir jas laikė savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), kambaryje kartoninėje dėžutėje, kurios 2013 m. lapkričio 20 d. kratos metu buvo rastos ir paimtos Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šakių rajono policijos komisariato pareigūnų.
Be to, D. Ž. 2013 m. spalio 19 d. nuo 02 val. iki 04 val., (duomenys neskelbtini), vykdomo plėšimo metu L. S. agroserviso įmonės teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, su metaliniu gesintuvu išdaužė L. S. agroserviso įmonei priklausančio automobilio „Nissan Double“ CAB valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) 4 durelių langus, 2 priekinius žibintus, sugadino radijo ryšį padarydamas 1165,29 litų žalą. Automobilio „Niva“, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) nudaužė kairės ir dešinės pusės vaizdo veidrodėlius, išdaužė priekinius stiklus, išdaužė abiejų šoninių durų stiklus, sugadino radijo ryšį, išdaužė priekinius žibintus padarydamas 919,01 litų žalą ir pripurškė gesintuvo putų į automobilio vidus, taip sugadindamas 2084,3 litų vertės turto.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. R. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad kartu su Š. D. ir D. Ž. atvažiavo į S. įmonę. Įmonės teritorija buvo apšviesta, žinojo, kad vartai atsidaro su pulteliu. Įėjo per vartų šoną, jis buvo neužvertas. Signalizacijos, šuns nebuvo. Jis nuėjo pas sargą, kuris buvo būdelėje. Tuo metu sargas miegojo. Kai sargas atsikėlė, bandė bėgti. Jis jį gaudė ir susidaužė galvomis, tada susigrūmė. Kadangi sargui bėgo kraujas nuvedė jį nusiprausti ir po to uždarė sargą. Po to, jis išmušė durų stiklą, paėmė įrankius ir nunešė į mašiną. Įvykio metu sudaužė telefoną, raciją, viską susikrovė ir išvažiavo. Paaiškino, kad tuo metu visi kaltinamieji buvo neblaivūs. Nurodė, kad buvo su automobiliu, bet vairavo ne jis. Važiavo su D. Ž. mašina, bet tiksliai nežino ar jo mašina, ar jo tėvų. Jie važiavo pavogti dyzelio, bet pridarė daug daugiau žalos. Viskas vyko ekspromtu. Paaiškino, kad visus veiksmus darė atskirai. Jis ėjo leisti dyzelį, bet buvo per trumpa „šlanga“. Nurodė, kad įvykio metu visi buvo išsimėtę: vieni leido dyzelį, o jis paėmė įrankius, vieni - vieną, kiti – kitą darė. Tuo metu visi tarpusavyje bendravo. Jis su D. bandė leisti dyzelį, bet to neišėjo padaryti. D. Ž. saugojo sargą, kai jis nuėjo iki sargo, D. Ž. nuėjo pas Š. D., prisileido dyzelio, jis nunešė įrankius. Š. D. pradūrė bakus, prisileido dyzelio ir išvažiavo. Nurodė, kad pradūrė bakus dėl to, kad „šlanga“ buvo per trumpa. Kaip pradūrė bakus ir prisileido dyzelio per skylę jis nematė. Kai visi buvo prie mašinos jam papasakojo, kaip išleido dyzelį. Jis paėmė įrankius, kurie buvo surašyti į protokolą ir kurie buvo grąžinti. Nurodė, kad mašiną sugadino D. Ž.. Tuo metu, kai D. Ž. gadino mašiną, jie bėgo. Išgirdo šūvį, išsigando, su Š. D. pradėjo bėgti ir paskui grįžo į tą pačią vietą. Nurodė, kad racijas sugadino jis, tam kad sargas neišsikviestų pagalbos, o D. Ž. išdaužė apšvietimą ir kameras. Nusikaltimo padarymo metu neatsimena ar bendravo telefonu, tačiau nurodė, kad Š. D. kalbėjo telefonu. Daiktų nesidalino. Vieni daiktai buvo padėti pas D. Ž., kiti buvo pas jį. Daiktų neketino parduoti, jie buvo jiems nereikalingi. Nurodė, kad jis anksčiau buvo dirbęs šioje įmonėje, žino, kad teritorija priklauso L. S. įmonei. Leidimo į teritoriją įeiti neturėjo. Iš sargo būdelės nieko nepavogė. Taip pat nurodė, kad nežino ar D. Ž. su sargu atliko smurtinius veiksmus. Su civiliniu ieškiniu susipažino. Civilinio ieškinio sargui neatlygino, tačiau mano, kad tikslinga būtų atlyginti iki 3000 Lt. Įmonei civilinio ieškinio taip pat neatlygino, nes šiuo metu neturi tiek pinigų ir turi daug skolų. Nurodė, kad su viršininku tarėsi, kad jeigu priteis civilinį ieškinį, jie kiekvieną mėnesį mokės ir pas jį toliau dirbs. Taip pat nurodė, kad turėjo narkotinių medžiagų, jas vartojo. Kratos metu pas jį buvo rasta daugiau kaip 10 g. narkotinių medžiagų.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis D. Ž. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Jis nurodė, kad jie išgėrė ir sugalvojo nuvažiuoti pas S. dyzelio. Jis vairavo automobilį. Nuvažiavo pas S., vartai buvo uždaryti, manė, kad dyzelį neš iki keliuko. Nuėjo su P. R. pas sargą, jie susigrūmė, po to jį nuvedė apsiprausti. Jis padėjo sulaikyti sargą, su sargu būdelėje rūkė, kalbėjosi. Š. D. tuo metu turėjo būti prie dyzelio. Po to sargą atvedė atgal į būdelę ir paliko su juo. P. R. nuėjo pas Š. D. dyzelio leisti. Matė, kad dyzelį leido pro skylę bake, padėjo dyzelį ir įrankius nešti. Kaltinamasis nurodė, kad lempas išdaužė viduje, su balionu pripurškė į mašinas, išdaužė veidrodėlius, nes buvo girtas, nesuprato ką daro. Įvykio metu išgirdo, kad jie išvažiavo. Tada paskambino Š. D. paklausti kur išvažiavo. Kai jie grįžo atgal, nuėjo prie dyzelio. Vėliau jis ėjo prie dyzelio, nešė į mašiną kanistrus. Nurodė, kad P. R. tuo metu tikriausiai buvo prie įrankių. Girdėjo, kad kažkas dužo. P. R. padėjo atnešti dvi dėžes įrankių. Viską susikrovė į mašiną, grįžo į (duomenys neskelbtini), pas jo tėvus sodyboje išsikrovė ir išsiskirstė. Nurodė, kad nežino kas pasiūlė važiuoti dyzelio. Buvo ir vairavo neblaivus. Jis nuvairavo į įvykio vietą, o Š. D. grįžo. Nežino, kodėl pradėjo daužyti daiktus. Nurodė, kad sargą jis saugojo, kad neišsikviestų pagalbos. Sargas nežinojo kokiu tikslu jie atėjo. Mano, kad nukentėjusiojo civilinio ieškinio suma per didelė, tinkama būtų 3000 - 4000 Lt. Nurodė, kad civilio ieškinio nei dalies neatlygino. Įmonės civilinio ieškinio taip pat neatlygino, nes teigė, kad nežino kam reikia pinigus pervesti. Mano, kad įmonės civilinio ieškinio suma yra per didelė. Posėdžio metu nurodė, kad negali pasakyti, kodėl sudaužė lempas. Susitarimo nebuvo, kad reikia apgadinti mašinas. Jo vieno iniciatyva buvo apgadintos mašinos ir bendrininkai tai turėjo girdėti. Kaltinamasis nurodė, kad savo veiksmus vertina blogai, žalą atlygins. Dėl daiktų sudaužymo susitarimo su kitais kaltinamaisiais nebuvo. Dėl įrankių vagystės iš anksto nesitarė, tokia mintis kilo P. R.. Nurodė, kad prie traktoriaus purkštuvo svirties nebuvo, už jos Š. D. netyčia užkliuvo. Ligonių kasai žalą atlygino. Žino, kad nukentėjusysis nesutiko sumažinti civilinio ieškinio sumos. Paaiškino, kad dėl dyzelinio vagystės susitarė jau būdami išgėrę, būdami blaivūs, to nebūtų darę. Kokie daiktai buvo palikti pas jį nežinojo, jų buvo daug. Daiktai buvo laikomi užrakinti Lukšiuose, tėvų sodybos ūkiniame pastate. Nurodė, kad visus daiktus jau grąžino.
Teismo posėdžio metu kaltinamasis Š. D. nurodė, kad prisipažįsta kaltu. Nurodė, kad tą vakarą jie šmirinėjo ir susitarė iš traktoriaus prisileisti kuro. Nuvažiavo į kaimą, D. Ž. su P. R. nuėjo pažiūrėti ką veikia sargas. Jam paskambino, kad atvažiuotų su mašina prie vartų. Atidarė vartus, jis su mašina įvažiavo į teritoriją. Tada iškart nuėjo leisti dyzelio. Turėjo „šlangą“ ir atsivežę kanistrų. Tuo metu D. Ž. su jais nebuvo. Kaltinamasis įkišo „šlangą“, bet ji dyzelio nesiekė. Perėjo per keturis traktorius, tačiau nei iš vieno neišėjo išleisti. D. Ž. atnešė peilį, su juo pradūrė skyles, prisileido dyzelio, P. R. sunešė įrankius ir išvažiavo. Nurodė, kad važiavo iš vieno traktoriaus išleisti dyzelį, o išleido iš keturių. Žinojo kur važiavo, jis ten dirbo. Ką draugai darė nematė, jis laukė mašinoje, kol draugai ateis ir pasakys ką veikia sargas. Dėl sargo buvo susitarę pažiūrėt ar miega, jei miegos – jo nežadinti. Matė, kaip įvykio metu daiktus nešė P. R.. D. Ž. atnešė peilį, kad pradurtų skyles bake ir išleistų dyzelį. Mano, kad peilį atnešė iš buitinio pastato. Kam dyzelis jiems buvo reikalingas nežino. Nurodė, kad P. R. veidas sukruvintas nebuvo. Su P. R. buvo prie traktorių, išgirdo lyg šūvį, pradėjo bėgti. D. Ž. paskambinęs jiems pasakė, kad tai jis sudaužė lempą. Kurą leisdavo dviese, trečias pas sargą būdavo. Nurodė, kad civilinį ieškinį ligonių kasai atlygino. Sargui civilinio ieškinio neatlygino, mano, kad suma per didelė, tinkama būtų iki 4000 Lt. Įmonei civilinio ieškinio taip pat neatlygino, mano, kad ieškinys yra per didelis. Paaiškino, kad įmonėje tuo metu dirbo, bet sargo asmeniškai nepažinojo. Sargas tikriausiai jį atpažintų. Nurodė, kad įmonėje yra užstumiami vartai, kuriuos reikėjo atidaryti. Traktoriai buvo aptverti, bet tvoroje buvo tarpas, per kurį įėjo. Kiek įrankių pasisavino tiksliai nežino. Žino tik, kad buvo „kempas“, akumuliatoriniai suktuvai, kampinis šlifuokis. Patikino, kad nuo narkotikų apsvaigęs nebuvo. Buvo išgėręs, kartu su draugais 0,5 l butelį degtinės ir alaus. Savo veiksmų nepateisino. Prieš įvykį buvo tartasi, jog jis neis, kad neatpažintų sargas. Kiek užtruko teritorijoje neatsimena. Nurodė, kad kuro bakus pradūrė su peiliu. Per tą vietą, per kurią įėjo į teritorijos vidų, eiti leidimo neturėjo. Nurodė, kad vartus atidarė P. R.. Ten kur buvo traktoriai, vartų nebuvo atidarę. Vartai buvo atidaromi naudojantis pulteliu, kurį rado pas sargą. Įeinant į teritoriją nieko nereikėjo išlaužti. Nurodė, kad iš anksto smurtinius veiksmus prieš sargą atlikti neplanavo. Sargo būdelėje jis nebuvo. Dėl įrankių pagrobimo ir daiktų sudaužymo iš anksto nesitarė. Žarna, kuria bandė ištraukti kurą, buvo pusantro metro ilgio. Mano, kad bakai turėjo būti nepilni, nes dideliuose traktoriuose turėtų tilpti apie 900 litrų, mažesniuose apie 200 litrų. Traktoriaus purkštuvo svirtį, susvirduliavęs, netyčia su ranka nulaužė jis. Nurodė, kad jei būtų mažinamos ieškinių sumos sutiktų atliginti žalą. Sargo atsiprašė, siūlė atlyginti mažesnę sumą, bet jis atsisakė. Patvirtino, kad visus įrankius grąžino. Nurodė, kad dėl įvykio susitarė iš vakaro būdami blaivūs. Mano, kad jei būtų negėrę, tikriausiai vis tiek būtų važiavę kuro.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusysis V. U. nurodė, kad 2013-10-19 apie 2 val. nakties jį užpuolė buitinėse patalpose. Jis sėdėjo buitinėse patalpose, kai atėjo du jaunuoliai D. Ž. ir P. R. ir jį užpuolė, pradėjo smaugti, sumušė. Jis priešinosi, pabėgo, bet pasivijo, tada atėmė raktus, nuvedė atgal ir uždarė buitinėse patalpose. Nurodė, kad jie buvo paėmę gesintuvą ir išdaužė automobilio stiklus. Kada jie išvažiavo jis nežino, tik girdėjo kaip išmušė stiklą patalpoje kur buvo statybinės medžiagos. Nurodė, kad gavo tris kartus į veido sritį. Pirmutinius smūgius sudavė P. R.. D. Ž. buvo šalia ir laikė jį už rankos. Š. D. tuo metu nebuvo. Jis buvo uždarytas patalpose ir nieko nematė, tik girdėjo, kai išmušė stiklą ir girdėjau balsus tų dviejų asmenų. Kas vyko nematė. Nurodė, kad jam buvo prakirstas antakis. Civilinį ieškinį pareiškė, nes patyrė smurtą ir labai bijojo, patyrė stresą. Ryte, kai išėjo, matė, kad buitinėse patalpose buvo pripurkšta putų iš gesintuvo, išdaužytos buitinės patalpos. Kuras buvo išleistas, automobilio stiklai buvo išdaužyti. Nurodė, kad su gesintuvu išdaužė lempą, veidrodį, nutraukė racijos anteną, kuras buvo išleistas ant žemės buvo balos, kuris tai padarė jis nematė. Mano, kad tai padarė Š. D., kitų asmenų jis nepažįsta. Š. D. įmonėje dar dirbo ir po to įvykio. Patvirtino, kad jo niekas neatsiprašė. Civilinį ieškinį jis pateikė policijoje. Turtinė žala jam nepadaryta, padaryta tik neturtinė žala. Ieškinį reiškė 10 000 litų. Nurodė, kad jam sutriko sveikata, dar ir dabar yra išlikusi baimė. Nustatytas nežymus kūno sužalojimas, operacijų nereikėjo, bet nedarbingumą turėjo, vaistų negėrė. Nurodė, kad įvykio metu iš pradžių buvo grumtynės. Grumtynių metu nebuvo sugadinti jokie daiktai. Jis aplinkybes gerai atsimena, tuo metu buvo blaivus. Nurodė, kad kai buvo buitinėse patalpose, tikrai nemiegojo. Kai kaltinamieji įėjo į patalpą iš karto pradėjo gąsdinti ir pradėjo jį smaugti. Vienas pasakė, kad nesipriešintų, nes bus dar blogiau. Jis iš buitinių patalpų nesistengė pabėgti, nes bijojo, kad daugiau nesumuštų. Jis būdamas uždarytas neturėjo nei telefono, nei racijos ir negalėjo pranešti apie daromą nusikaltimą. Buitinėse patalpose jį prižiūrėjo D. Ž.. Liepė rankas sudėti ant galvos ir galvą nuleisti, kad nematytų veidų. Nurodė, kad tuo metu labai bijojo, kai jį užpuolė. Patalpoje, kur buvo jį uždarę šviesos nebuvo. Jį išleido 7 val. ryte inžinierius atėjęs į darbą. Kai vardijo sugadintus daiktus ir pagrobtus daiktus, jo nebuvo, o kas dalyvavo aš taip pat nežino. Darbdavys nebaudė jo po įvykio. Prieš tai įmonėje buvo kuro vagystė, prieš mėnesį, tais pačiais metais. Po vagystės darbdavys sakė, kad nemiegočiau darbo metu. Nurodė, kad jo į inventorizacijas nepakvietė. Mano, kad kaip sargas, jis gal turėtų atsakyti už materialines vertybes. Nurodė, kad sutarties dėl visiškos materialinės atsakomybės, kaip sargas, su įmone nėra sudaręs. Nurodė, kad nežino kodėl iškart nesikreipė dėl žalos atlyginimo, tai atlikti jam niekas netrukdė.
Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas A. S. nurodė, kad visas turtas įmonėje yra inventorizuojamas kiekvienais metais, vedama viso turto apskaita, amortizaciniai atskaitymai atliekami ir visa tai yra tiksliai atliekama. Nurodė, kad kuro kiekis buvo nurodytas tikslus. Jų transporto priemonės bakai plombuojami ir tą plombą gali nuimti tik kuro bazės vedėjas. Jis pagal įpiltą kiekį nustato kiek kuro trūksta. Pas juos visuose kombainuose ir mašinose yra palydovinė stebėjimo sistema, kuri skaičiuoja ir kuro sunaudojimą. Tai yra labai tikslūs duomenys. Dėl paskaičiuotų nuostolių jie nesistengė padaryti naudą įmonei. Artimųjų ir pačių kaltinamųjų prašymu žala buvo mažinama, kiek tai įmanoma. Yra sugadinti keturi traktoriai ir purkštuvas, jų vertė vieno iki 1 500 000 litų. Nurodė, kad trys iš jų buvo visiškai nauji. Sudaužius bakus juos teko remontuoti, todėl prekinė vertė jų krito, o jie to neįvertino. Dėl kuro, tai yra paskaičiuotas subsidijuotas, tačiau jiems to kuro niekas negali kompensuoti, nes jo gauna tiek kiek yra paskirta, o jeigu jį pavogė tai reikia pirkti valstybine kaina. Jų įmonė dirba labai didelį plotą žemės ir turime tam skirtą techniką. Technika dirba, kai darbymetis, ištisą parą, pamainomis. Nurodė, kad skaičiuodami prastovas, jie paskaičiavo tik 8 darbo valandas. Prastovos taip pat neskaičiavo, kai tuo metu vyko kukurūzų valymo darbai, juos nuėmus reikia skubiai dirvas purkšti ir dirvas skusti. Tuo metu jų technika stovėjo, todėl nuostoliai galėjo būti ženkliai didesni. Mano, kad dėl moralinės žalos, - tai suma yra labai maža. Stresas buvo labai didelis, darbuotojas buvo mėnesį nedarbingas. Visa teritorija buvo nusiaubta ir nuniokota siaubingai. Dar ir dabar jam neaišku, kodėl taip buvo daroma. Juos labai nustebo, kai sužinojo, kas tai padarė, nes Š. D. nekėlė jokių abejonių, jis pas juos dirbo aną sezoną. P. R. pas juos taip pat dirbo, bet už darbo drausmės pažeidimą buvo atleistas. Š. D. tyrimo metu pasisakė, kad organizavo apiplėšimą. Jie netgi įtarinėjo V. U., kad jis prisidėjo, tai buvo jam labai sunku. Nurodė, kad turto apskaita pas juos labai gera.
Šalies argumentai
A. S. nurodė, kad yra įmonės valdytojas. Moralinę žalą prašė priteisti įmonei. Turtinė žala - 114 614 Lt. Pirmas tą rytą atvyko G. į darbą. Jis dalyvavo, kai buvo atvykusi policija. Kiekvienas žmogus ėjo prie savo technikos ir sakė kas padaryta. Įrankiai buvo pavogti iš sandėlio kur jie saugomi. Kuro bakai buvo vandališkai sukapoti laužtuvais ir kuras išbėgo. Jie nekvietė gamtos apsaugos, nors žala gamtai būtų labai didelė. Š. D. pas juos dirbo ir jie juo pasitikėjo ir jis sargą pažinojo. Racijos buvo sugadintos visos, buvo nutraukta laidai, sulaužyta. Automobilio langai buvo išdaužyti ir į vidų pripūsta gesintuvo miltelių, visi žibintai išdaužyti. Jie sprendė pagal sargo parodymus ir buvo palikti mašinos pėdsakai. Kiek jam žinoma, du asmenys buvo viduje, o su vienu jie kalbėjo telefonu. Bylos tyrimo metu buvo nustatyta, kad nusikaltimą planavo iš anksto. Jis pats patarė, kad važiuotų pas nukentėjusįjį atsiprašyti, kompensuotų gydymo išlaidas. Tačiau to jie nedarė. Žala neatlyginta, jiems tik sugrąžinti kai kurie daiktai, bet jie sulaužyti. Nurodė, kad sargas tikrai negalėjo iš buitinių patalpų ištrūkti, nes jis plikom rankom blokelio neišdaužytų, ir jie už sienos plėšė ir dar grasino jam. Durys tvirtos ir dar buvo užremtos. Nurodė, kad po įvykio jis kartu su sargu vaikščiojo ir sargas rodė, kur jį vilko. Buvo kraujo žymės kur jį vilko. Paskui netoli tų įvykių rasti ir daiktai. Kaltinamųjų tėvai bandė tartis ir jie sumažino ieškinį kiek tik galima mažiau. Jie kalbėjo apie konkrečiai padarytą žalą. Jie Š. D. išmokėjo dviejų mėnesių atlyginimą, kad jis galėtų atlyginti padarytą žalą. Pabrėžė, kad žalą prašo priteisti įmonei. Nurodė, kad transporto išlaidos tai yra sumos, kurios susidarė kai buvo remontuojama sugadinta technika. Ieškinyje 6524,66 Lt susidaro iš pagrobto turto. Patikslintame ieškinyje pagrobto turto vertė nurodyta atėmus grąžintų daiktų vertę. Paaiškino, kad daiktai, kurie negrąžinti nurodyti lentelėje nuo 13 punkto iki 22. Pastabose parašyta kas padaryta tiems daiktams. Visų daiktų vertės, kurie sugrąžinti yra išminusuota iš ieškinio. Prie sugadinto turto įrašyta ir kuras, kuris buvo išleistas. Prastovos nuostoliai apskaičiuoti pagal traktoriaus valandinio darbo įkainį ir jie paskaičiavo tik 8 val., nors tas traktorius per darbymetį dirba visą parą. Nurodė, kad yra vedamos limitinės kortelės kurui, kiekvienas traktoriaus bakas plombuojamas. Mechanizatorius neturi teisės atidaryti bako, jį atidaro kuro bazės vedėjas. Pripylęs kuro užrašo į kortelę, vairuotojas pasirašo. Kada ir koks kuro kiekis įpilamas į konkretų traktorių yra fiksuojama limitinėse kortelėse. Kiek kuro buvo bake, grindžiama ankstesnio užpildymo. Nurodė, kad buvo pripiltas pilnas bakas, pasirašyta už tą kiekį ir bakas užplombuotas. Nurodė, kad traktorius išvažiavo arba dirbo, kur 900 litrų yra, arba nedirbo ten kur 15 litrų yra išleista, po to įvykio buvo visi traktoriai užpildyti ir buvo nustatytas kuro kiekis. Kiekvieno traktoriaus bakas plombuojamas. Paaiškino, kad kuro likutį jie nustato tik tada, kai užpila kurą iš naujo. Į tuos traktorius, kurių bakai buvo pramušti, buvo įpilta kuro, tada buvo pakeistas bakas. Buvo žiūrėta iš limitinių kortelių kuro kiekis. Posėdžio metu, nurodė, kad jiems yra negrąžintas siaurapjūklis, kampinis šlifuoklis ir kuras už 4735 Lt. Patvirtino, kad priede Nr. 1 iš vieno kuro bako kuras buvo tik išleistas, jis nebuvo sugadintas. Prie to bako buvo kitoks priėjimas. Buvo pavogta iš penkių traktorių taip ir parašė. Kuro kiekis nurodytas tikslus, pvz. 1 pozicija 1025 litrai bake, dar rasta 126 litrai, bake skylė buvo padaryta aukščiau apatinės linijos. Panaši situacija yra su antra pozicija ten likę dar buvo 126 litrai, trečia pozicija, jeigu bako talpa 681 litrai, jie nustatė, kad pavogta 15 litrų. Nurodė, kad išleisto kuro kiekį nustatė gana paprastai: patikrino dokumentus kiek buvo užpilta, kiek sunaudota pagal darbo lapus, o bakai plombuojami ir tikrai niekas negalėjo prieiti. Kuro kortelės yra vedamos ir buvo patikrintos. Kiekvienas bakas yra plombuojamas, plombas uždeda vienas asmuo, kiti neturi ir po to įvykio ištraukė likusį kurą iš bakų, patikrino kiek buvo ir parašė faktiškai kiek buvo rasta. Tas bakas, kuris nebuvo pradurtas, tai bazėje pripylė ir nustatė, kad tik 15 litrų pavogta. Kuro kortelės saugomos tik mėnesį ar tris mėnesius, tada kai tikrino, kortelės buvo ir jas tikrino. Prastovas paskaičiavo paėmę patį paprasčiausią darbą. Nurodė, kad visi žemės ūkio darbai skaičiuojami pagal Ekonomikos instituto rekomendacijas. Jie paskaičiavo patį mažiausią įkainį, tai yra tada, kai traktorius nei aria, nei kultivuoja, o tik pervažiuoja iš vieno lauko į kitą. Nurodė, kad yra valandinis įkainis, jie paskaičiavome 8 val. Traktoriai stovėjo iki tol kol buvo sutvarkyti, o tuo metu buvo darbymetis.
Patvirtino, kad neprašo to ką policija jiems sugrąžino. Bendrą sumą pavogtų daiktų sudaro: i pavogtas kuras, šlifuoklis, siaurapjūklis, taip pat įtraukta ir tas kuras, kuris buvo išleistas. Jiems kuras subsidijuotas ir jis duodamas limituotai, o darbams kuro vis tiek reikės, jie kurą pirks iš kolonėlės jau kita kaina. Nurodė, kad jie PVM neatsiima, jį užskaito, tačiau jeigu jie neturėsi ką savo parduoti, tai jiems niekas PVM neužskaitys. Nurodė, kad negali iš valstybės pareikalauti PVM už pavogtą kurą, kurį jis jau sumokėjo valstybei. Jie į viską žiūrėjo geranoriškai ir nesistengė ieškinio didinti. Nurodė, kad dvi tonos kuro išleista ir taip padaryta didelė žala gamtai. Nurodė, kad įrankių kaina yra nurodyta atsižvelgiant į nusidėvėjimą. Turtas yra apskaitomas, rašomi amortizaciniai atskaitymai. Nusidėvėjimas, amortizacinis atskaitymas skaičiuojamas kiekvieną mėnesį, yra tam tikri procentai nusidėvėjimui ir tai yra skaičiuojama. Skaičiuojamas kiekvienam daiktui, kiekvienam raktui. Jie nepateikė ieškinio dėl to, kad brigada stovėjo ir nedirbo, nes visi įrankiai buvo pavogti. Jie nedelsiant turėjo jiems nupirkti naujus įrankius ir turėjo patirti papildomas išlaidas. Palydovinių duomenų apie traktorių kuro likučius nepateikė, nes tokio reikalavimo nebuvo, be to jie saugomi tik šešis mėnesius. Kuro apskaita vedama įmonėje. Kuro inventorizacija daroma nebuvo, nes nebuvo tikslo jos daryti. Kuro inventorizacija daroma metų pabaigoje. Iš 2013 metų metinės inventorizacijos matosi trūkstamo kuro kiekis dėl svyruojamos leidžiamos normos. Trūkstamas kuro kiekis, kuris buvo išleistas vagystės metu, buvo nurašytas ir inventorizacijos akte neatsispindi. Dokumentų kuro apskaitoje yra duomenys kiek išduota, kiek panaudota kuro. Nurodė, kad grįžus iš lauko kiekvieną vakarą plombuojami visi bakai, vedama apskaita, traktoriuose yra palydovinė įranga, kuri neleidžia traktorininkui piktnaudžiauti. Nurodė, kad technika dirba ištisas paras: su purškimo mašina dirba vienas darbuotojas, su traktoriais pamainom. A. S. nurodė, kad darbuotojas V. U. nedirbo apie tris mėnesius, jis prašėsi atleidžiamas iš darbo, motyvuodamas, kad yra psichologiškai traumuotas, nebegali būti tamsoje. V. U. sakė, kad galimai kaltinamieji grasina susidorot, jei reikalaus civilinio ieškinio. Nurodė, kad sargas tą vakarą buvo su specialia striuke, ant kurios parašyta apsauga, turėjo radijo ryšį, kuri buvo sudaužyta. Kalbos, kad nukentėjusysis galėjo kviestis pagalbą yra nepagrįstos. Ginklus įmonėje turi tik tie, kurie savanoriškai juos įsigyja. Teritorijoje buvo vienas sargas. Jis turėjo asmeninį mobilų telefoną, laidinį telefoną. Jis nukentėjusiojo prašė, kad liktų darbe, jis šiuo metu dar tebedirba. Sargui nebuvo taikytos darbo drausmės priemonės, įmonė jam jokių pretenzijų neturi. Per prastovas technika stovėjo, žmonės buvo įdarbinti prie kitų darbų. Jie apdirba savo ir nuomojamas žemes. Nurodė, kad įmonė patyrė nuostolių dėl prastovų bei vėluojančių darbų. Technika buvo drausta. Įmonė gavo draudimo išmoką. Nežinojo, kad apie tai reikėjo informuoti teismą. Draudimas apmokėjo, bet suma buvo nedidelė. Draudimas apmokėjo pagal sąskaitas, darbų atlikimo aktus, įvykio užfiksavimo dokumentus. Pagal draudimo sutartis nėra, kad nuostoliai būtų apmokami 100 procentų.
Draudimas už prastovas neatlygino. Atlygino tik už dalį bakų, remontų vertę. Civiliniame ieškinyje draudimo išmokėta suma nėra išskaičiuota.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas R. J. nurodė, kad apie įvykį sužinojo tos dienos rytą, kai darė kratą namuose, tą pačią dieną rado daiktus. Jam pasidarė negerai, ėjo tablečių į mašiną. Ten pamatė pjūklus, tiksliai nežino nei pavadinimo, dar kažkokie įrankiai buvo. Manė, kad gali priklausyti S.. Kai darė kratą, suprato, kad kažkas negerai. Nors jis netikėjo, kad taip bus, galvojo, kad tai klaida, bet kai D. Ž. pradėjo nešti daiktus iš ten, kur buvo paslėpęs, tada suprato, kad rimta. Jei būtų žinojęs ar matęs, teisme nebūtų atsidūrę. Automobilis priklauso jam. Iš viso buvo trys automobiliai tuo momentu, vienas buvo sugedęs, šis buvo nupirktas žmonai važinėti į darbą, o jis su kitu važinėjo į darbą. Nepraktikuoja, kad jaunimas išvažinėtų, bet į šokius nuvažiuodavo pasiprašęs mašinos. Kartais žinodavo, kad išvažiuoja, kartais ne. Mašinos raktai nebuvo seife užrakinti, dokumentai būdavo prie raktų. Nurodė, kad D. Ž. turi teises. Ką padarė nei vienas nesigina, žino, kad reikės atsakyti. Ieškinys didelis, bet jis, kaip patėvis, su daug kuo nesutinka, nes sakė yra daiktų prirašyta, kurių jie net neėmė. Kai skaitė jo raštus, pastebėjo įrašyta, kad „kempo“ suvirinimo aparatas sugadintas, kad nupjauta „šlanga“, tai paprasta „šlanga“, todėl mano, kad tai nesugadinimas. Nurodė, kad D. Ž. pasikeitė, galvoja kitaip dėl to, ką padarė, turi darbą, darbdavys patenkintas jo darbu. Nurodė, kad tai visiems buvo naujiena, nes to niekas nesitikėjo. Nurodė, kad jei pavedi jam kokį darbą, jis atlieka, paprašai kur nuvežti jis paveža, laiku pareina namo, nesivalkioja, problemų nekelia. Nežino kaip buvo tuo metu, ar buvo daug vartojęs alkoholio ar ne, bet jis išvis yra prieš alkoholį nusistatęs. Važinėja į darbus su mašinomis, vieną dieną tik laisvą turi – šeštadienį. Nurodė, kad alkoholį vartoti nelabai išeina.
Motyvuojamoji dalis
Nusikalstamą veiką taip pat patvirtina šie byloje surinkti įrodymai:
Žemesnės instancijos teismas
Įvykio vietos apžiūros protokolas, iš kurio matyti L. S. agroserviso įmonėje sudaužyti daiktai patalpoje, sudaužyti automobiliai, sugadintas turtas, pagrobti įrankiai, sugadinti kuro bakai, nulaužta svirtis, išleistas kuras, pribėgęs prie traktorių, rastos pirštinės, rankų pėdsakai, avalynės pėdsakas, transporto priemonės išlieja (1 t. b.l. Nr. 3-13,14-57,58).
Specialisto išvada, Nr. 11-3348(13), kurioje nurodoma, kad tirti pateikta augalinė medžiaga yra narkotinė medžiaga - kanapių dalys. Šių kanapių dalių svoris - 10,7534 g., jose esančios delta -9-tetrahidrokanabinolio koncentracija - 6.5 procento ( 1 t. b.l. Nr. 71-72).
VšĮ „Šakių ligoninė“ išduotas išrašas iš medicininių dokumentų, kuriame nurodoma, kad V. U. nustatyta diagnozė: daugybiniai veido sumušimai (1 t. b.l. Nr. 73).
L. S. agroserviso įmonės valdytojo raštas dėl išleisto kuro ( 1t. b.l. Nr. 75).
2013-09-26 pateiktas V. U. pasiaiškinimas dėl išleisto kuro iš 2013 m. rugsėjo 25 d. į 26 d. (1t. b.l. Nr. 76).
Žemesnės instancijos teismas
2013-12-03 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad P. R. pateikė lagaminą „Makita“ su siaurapjūkliu (1 t. b.l. Nr. 112).
2013-12-27 daiktų pateikimo protokolas, iš kurio matyti, kad P. R. pateikė lagaminą „Makita“ su dviem akumuliatoriniais suktukais ir priedais bei benzopjūklą „StihlMS211“ (1 t. b.l. Nr. 113).
Apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėti lagaminas „Makita“ su siaurapjūkliu; lagaminas „Makita“ su akumuliatoriniais suktukais ir kitais priedais bei benzopjūklas STIHL MS211 (1 t. b.l. Nr. 130-133,134-136).
2013-10-19 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolas, kuriame nurodyta, kad iš V. U. paimtas mobilaus ryšio telefonas Nokia 7020a-2, kurio IMEI 356073035381213 (1 t. b.l. Nr. 149).
V. U. mobilaus ryšio telefono apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad į telefoną NOKIA įdėta „Labas“ SIM kortelė. Fiksuotas skambutis 2013-10-24 10.25 val. (1 t. b.l. Nr. 150).
2013-10-25 pakvitavimas, kad V. U. grąžintas telefonas ir SIM kortele (2 t. b.l. Nr. 1).
Specialisto išvada Nr. G 406/13(10), kurioje nurodoma, kad V. U. nustatyta poodinė kraujosruva ir sumušimas dešinės akies vokuose, kairės veido pusės, skruostų sumušimas. Sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, pvz.: ranka, galva. Sužalojimų kakle, nugaroje, smaugimo požymių medicinos dokumentuose nenurodyta. Sužalojimo metu nukentėjusysis galėjo būti įvairiose padėtyse. Sužalojimų būdingų griuvimui nenustatyta. Sužalojimai padaryti mažiausiai trijų smūgių pasėkoje. Nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes dėl tokio pobūdžio sužalojimų sveikata sutrikdoma mažiau nei 10 d. (2 t. b.l. Nr. 3)
Žemesnės instancijos teismas
2013-11-06 apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėtos išklotinės šių Nr. 8690065437, 861745784, 863465051, 862879701. Nr. 8690065437 fiksuota, jog šis numeris kontaktavo nuo 2013-10-18 iki 2013-10-20 su abonentais 86346505, 862303288, 861806143. Paskutinis kontaktas prieš nusikaltimą 2013-10-18 15.44 val., o po nusikaltimo 2013-10-19 10.44 val. 2013-10-19 kitų kontaktų nebuvo. Kad numeriai kontaktuotų nusikaltimo padarymo metu duomenų nėra ( 1 t. b.l. NR.69).
2013-11-20 telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokole nurodoma, kad D. Ž. iš savo mobilaus ryšio telefono skambino Š. D. ir sakė „mentai“ darys kratą. Sakė, kad laukia policininkai. Š. D. prašo D. Ž. „bandyk daryt kažką, svaigti, nekišk manęs“ . Žada atsiskaityti pinigais (2 t. b.l. Nr.96)
2013-10-28 priimtas nutarimas susipažinti su dokumentais informacija su V. U. išklotinėmis (2 t. b.l. Nr. 39)
2013-10-30 priimtas nutarimas susipažinti su dokumentais (informacija) (2 t. b.l. Nr. 44)
2013-11-08 priimta Šakių rajono apylinkės teismo nutartis, leidžianti klausytis pokalbių D.ž., A. P., A. Z., Š. D., D. B. ( 2 t. b.l. Nr. 48-50).
Iš 2013-11-06 apžiūros protokolo matyti, kad 862360016 numeriu naudojosi D. Ž. ir nusikaltimo metu 2013-10-19 01.14 val., 01.17 val., . 01.26 val., 01.34 val., 01.46 val., 01.50 val., 02.09 val., , 02.10 val., 02.14 val. skambučiais kontaktavo su abonentu 862675428. Pokalbių trukmė 59,79,165,19,9,190,27,44,54,11 s. 2013-10-19 09 val. 20 abonentas buvo Šakių Omnitel 751 bokšto aptarnaujamoje teritorijoje ( 2 t.b.l. 76-78)
2013-11-19 Šakių rajono apylinkės teismo nutartis dėl kratos atlikimo D. Ž. gyvenamosiose patalpose ir pagalbinėse patalpose, (duomenys neskelbtini) ( 2 t. b.l. Nr. 112)
Žemesnės instancijos teismas
2013-11-20 kratos protokolas, kuriame nurodoma, kad atlikus kratą (duomenys neskelbtini)gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose daiktų nersta, o (duomenys neskelbtini)., rasta ir paimta: plastikinė talpa 25 l su žymėtu dyzeliniu kuru, 3 talpos po 20 l su žymėtu dyzeliniu kuru; motorinis pjūklas Stihl MS211, motorinis pjūklas Stihl MS361, elektrinis kampinis šlifuoklis Makita; elektrinis suvirinimo aparatas „Kemppy“ MinarcMig Evo20; žalios spalvos lagaminas su elektriniu grąžtu‘ žalios spalvos lagaminas su šlifavimo staklėmis; žalios spalvos plastikinis lagaminas su elektriniu grąžtu „Makita“ (2 t. b.l. Nr. 113-114)
2013-11-19 Šakių rajono apylinkės teismo priimta nutartis, leidžianti atlikti kratą pas Š. D. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose ( 2 t. b.l. Nr. 115)
2013-11-20 kratos metu pas Š. D. nieko nerasta ir nepaimta ( 2 t. b.l. Nr. 116-117)
2013-11-20 reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu iš P. R. paimtas mobilaus ryšio telefonas NOKIAN95, kurio (duomenys neskelbtini) su ličio baterija bei SIM kortele “Ežys“, Nr. 89730019470002111578 ( 12 t. b.l . Nr. 118)
2013-11-19 Šakių rajono apylinkės teismo priimta nutartis, leidžianti atlikti kratą P. R. gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose ( 2 t. b.l. Nr. 119).
2013-11-20 kratos metu pas P. R. rasta 15 vienetų į aliuminio foliją suvyniotų augalinės kilmės medžiagos ritinėlių bei kampinis šlifuoklis (TACHI G13S33) (2 t. b.l. Nr. 120-121. 122-125).
Automobilio Audi A6, valstybiniai numeriai (duomenys neskelbtini) registracijos kopija (2 t. b.l. Nr. 131).
Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo
BK 180 straipsnis nustato, kad plėšimas yra svetimo turto užvaldymas, panaudojus fizinį smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis. Pagal nustatytas faktines bylos aplinkybes teismas laiko, kad kaltinamųjų P. R., D. Ž., Š. D. veiksmai pagrįstai inkriminuojami pagal plėšimo požymius su kvalifikuojančiu požymiu – įsibrovimu. Įvertinus nukentėjusiojo V. U., pačių kaltinamųjų parodymus, kitus įrodymus, nustatyta, kad kaltinamieji įsibrovė į L. S. agroserviso įmonei priklausančias patalpas, panaudojo smurtą nukentėjusiojo sargo V. U. atžvilgiu, dėl ko jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 2, b.l. 3), taip pat nukentėjusiajam buvo apribota laisvė, nes asmuo buvo užrakintas patalpoje. Šie požymiai parodo, kad kaltinamųjų veiksmai atitinka plėšimo požymius. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji nurodė, kad į agroservisą vyko turėdami tikslą pasivogti dyzelino kuro, taip pat buvo susitarę, kaip veiks siekiant apriboti sargo galimybę pranešti apie jų veiksmus. Taigi nukentėjusysis V. U. buvo užpultas turint tikslą užvaldyti turtą, bei svetimas turtas užvaldytas, panaudojant fizinį smurtą ir atėmus galimybę nukentėjusiajam priešintis. BK 180 str. 2 d. numato tokius kvalifikuojamuosius požymius: 1) plėšimą, padarytą įsibraunant į negyvenamąją patalpą; 2) plėšimą, panaudojant nešaunamąjį ginklą, peilį ar kitą specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą.
Baudžiamosios teisės doktrinoje ir teismų praktikoje „įsibrovimu” suprantamas slaptas arba atviras patekimas į patalpą prieš jos savininko ar valdytojo valią bet kuriuo būdu, jei tai buvo padaryta, turint tikslą neteisėtai pasisavinti ten esantį turtą. Įsibrovimo būdai gali būti įvairūs – įsilaužiant, t.y. nugalėjus kliūtis, susijusias su daiktų vientisumo pažeidimu; patekimas per pravirą langą; įėjimas į patalpą, apgaunant jos savininką dėl tikrojo patekimo tikslo; panaudojus padirbtus ar parinktus raktus ir kt. Nusikaltimo kvalifikavimui svarbu nustatyti tai, kad kaltininkas, turėdamas tikslą užvaldyti svetimą turtą, į patalpą patenka be savininko ar kito teisėto turto valdytojo valios arba prieš jo valią. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji į agroserviso teritoriją ir buitines patalpas pateko neturėdami tam leidimo. Nakties metu, kai buvo agroserviso ne darbo laikas. Kaltinamasis Š. D. buvo tos įmonės darbuotojas, tad žinojo, kad teritorija yra saugoma sargo, tad buvo susitarta imtis priemonių, kad sargas negalėtų sutrukdyti pasisavinti svetimo turto. Nors bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji teigė, kad jiems nebuvo apribota galimybės patekti į agroserviso teritoriją, tačiau teismas laiko, jog šie parodymai yra neteisingi. Byloje nustatytos aplinkybės, kad teritorija yra aptverta metaline tvora (t. 1, b.l. 14, 55). Teritorijoje yra užtikrinama apsauga, tai yra naktį budi sargas, akivaizdžiai parodo, kad pašaliniams asmenims į nurodytą teritoriją negalima patekti be leidimo. Taip pat šias aplinkybes akivaizdžiai suvokė ir patys kaltinamieji, nes jie suprato, jog norint įgyvendinti savo tikslą, jie turi apriboti sargo galimybes priešintis bei pasikviesti pagalbą. Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji teigė, kad tvoroje yra tarpas, per kurį galima patekti į teritoriją, tačiau teismas laiko, jog tai nesumažina jų atsakomybės. Nes nors tvoroje ir yra plyšys, tačiau tai nesuteikia teisės jiems patekti į saugomą teritoriją be įgaliotų asmenų leidimo.
Bylos nagrinėjimo metu kaltinamieji teigė, kad jie kiekvienas veikė atskirai ir nieko nežinantys, ką padarė kartu buvę kiti kaltinamieji. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamieji jau teidami į agroserviso teritoriją buvo susitarę, kas ir ką darys. P. R. ir D. Ž. nuėjo žiūrėti, ką veikia sargas, Š. D. liko sėdėti mašinoje. Vienas iš jų prižiūrėjo, kad sargas nepabėgtų, kiti ėjo ieškoti dyzelino. Kaltinamieji nurodė, kad matė, kaip vienas iš jų paėmė įrankius, padėjo juos panešti. Tai yra jie matydami, kad yra vagiamas ne tik dyzelinis kuras savo konkliudentiniais veiksmais ir pagalba padėjo pagrobti ir kitus pavogtus daiktus. Kiekvienas iš kaltinamųjų atliko tam tikrus veiksmus, kurių visumoje buvo padarytas jiems inkriminuojamas plėšimas, tai yra vienas prižiūrėjo sargą, kitas vairavo automobilį, trečias pripylė dyzelino kuro ir paėmė įrankius. Apklausiant kaltinamuosius jie nurodė, jog matė, kad matė, kaip P. R. nešė daiktus, kuriuos sukrovė į automobilį, vėliau daiktus paslėpė pas D. Ž.. Šie požymiai parodo, kad kaltinamieji nors ir nebuvo tiksliai susitarė dėl daromo nusikaltimo aplinkybių, tai yra važiavo tik kuro, tačiau vėliau pradėjus vogti daiktus, savo veiksmais prisidėjo prie daiktų vagystės, todėl jiems pagrįstai inkriminuota, kad nusikaltimas įvykdytas bendrininkų grupėje. Plėšimas yra svetimo turto pagrobimas, panaudojant fizinę ar psichinę prievartą. Taigi plėšimo objektyviąją pusę charakterizuoja ne tik turto pagrobimas, bet ir fizinio ar psichinio smurto panaudojimas. Buvimas šalia nukentėjusiajam suvokiant, kad asmuo yra bendrininkų grupės narys, atitinka grasinimo, t.y. psichinio smurto, vienam iš plėšimo požymiui. Įstatymas nereikalauja, kad keliems asmenims padarant nusikaltimą bendrininkaujant ( BK 24 str. 1 d.) visi bendrininkai padarytų visus veiksmus aprašytus BK 180 str. dispozicijoje. Nusikaltimo bendrininku ir, skyrium imant, vykdytoju laikomas ir tas asmuo, kuris pilnai realizavo plėšimo objektyviuosius požymius (grobė turtą ir naudojo smurtą), ir tas, kuris bent iš dalies realizavo kai kuriuos objektyvius plėšimo požymius, aprašytus BK 180 str. 1 d. (tik grobė turtą arba tik naudojo smurtą). Kaip nustatyta nuosprendyje P. R. panaudojo fizinį smurtą ir pagrobė. turtą, t.y. pilnai realizavo BK 180 str. aprašytą plėšimo sudėtį, Š. D. nesudavė nukentėjusiajam, tačiau dalyvavo grobiant turtą, kai kiti saugojo sargą. Buvimas kartu, tuo metu, vienas asmuo saugo nukentėjusįjį, o kiti grobia turtą, nukentėjusiojo suprantamas kaip kelių bendrininkų buvimas, tai yra suprantamas kaip didesnės grupės asmenų buvimas, kas kelia didesnį stresą ir baimės jausmą nukentėjusiajam. Ir tai laikytina, kaip psichinis smurtas, t.y. grasinimas nukentėjusiajam, kad nevykdant reikalavimo ir priešinantis, gali panaudoti fizinį smurtą. Šiuo atveju vieni bendrininkai pilnai, kiti iš dalies realizavo BK 180 str. numatytą nusikaltimo sudėtį. Todėl teismas laiko, kad visi kaltinamieji yra plėšimo nusikaltimo vykdytoju, nors, jų žodžiais tariant, fizinio smurto nenaudojo.
Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. nusikaltimo objektas yra nuosavybė ir asmens sveikata. Objektyviajai pusei būdinga, kad turtas užvaldomas panaudojant smurtą arba grasinant tuoj pat jį panaudoti, arba kitaip atimant galimybę nukentėjusiajam priešintis. Veika pasireiškia aktyviais veiksmais, tai yra fiziniu smurtu, grasinimu. Plėšimas gali būti padarytas panaudojus ir psichinį smurtą, tai grasinant nedelsiant panaudoti smurtą, pavojingą ne tik sveikatai, bet ir gyvybei. Inkriminuojant plėšimą svarbu yra tai, kaip kilusią grėsmę suvokė pats nukentėjusysis. Veika gali būti pripažinta plėšimu tik tokiu atveju, kai kaltininko grasinimai nukentėjusiajam nesukėlė jokių abejonių dėl jų realumo. Grasinimas nedelsiant panaudoti smurtą gali būti išreiškiamas žodžiais, gestais, daiktų, kuriais galim sukelti pavojų gyvybei ar sveikatai, demonstravimu ir pan., grasinimai turi būti panaudoti nusikaltimo vietoje arba labai netoli jos. Iš bylos duomenų matyti, kad P. R., D. Ž. ir Š. D. veiksmai atitinka jiems inkriminuojamo nusikaltimo sudėtį, nes siekdami pagrobti svetimą turtą jie panaudojo fizinį smurtą, tai yra sužalojo V. U., ką patvirtina byloje esanti specialisto išvada. (2 t. b.l. Nr. 3). Nukentėjusysis V. U. jų veiksmus suvokė kaip realius, tai patvirtina aplinkybė, jog nukentėjusysis norėdamas apsiginti bandė pasprukti, tačiau nesėkmingai, bandė priešintis. Kaltininkai suvokė, kad neteisėtomis priemonėmis reikalauja svetimo turto, tad jie veikė tiesiogine tyčia, kas atitinka plėšimo sudėtį. Patys kaltinamieji teismo posėdžio metu prisipažino, kad sužalojo nukentėjusįjį.
P. R., D. Ž. ir Š. D. veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., tai yra įsibrovus į patalpas. Iš bylos duomenų matyti, jog kaltinamieji į L. S. agroserviso įmonei priklausančią teritoriją pateko į ją įsibrovę. Įsibrovimu laikomas neteisėtas patekimas į bet kokią tiek gyvenamąją patalpą, tiek negyvenamąją patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Šiuo atveju P. R., D. Ž. ir Š. D. nugalėdami kliūtis, tai yra užpuldami buitinėse patalpose esantį sargą, įsibrovė į teritoriją, kad galėtų netrukdomai vykdyti nusikalstamą veiką. Teismo posėdžio metu kaltinamieji nurodė, jog brovėsi su tikslu pavogti dyzelio, tačiau padarė daug daugiau žalos. Taigi, teismas konstatuoja, jog jų veika pagrįstai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d.
Kaltinamųjų veiksmų kvalifikavimas pagal BK 187 str. 1 d. taip pat yra teisingas. BK 187 str. 1 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už turto sunaikinimą. Šio nusikaltimo objektas yra nuosavybė, tai yra bet koks svetimas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas. Turtas laikomas sunaikintu, kai jis netenka savo ekonominės bei ūkinės vertės ir jo nebegalima naudoti pagal funkcinę paskirtį. Iš bylos duomenų matyti, kad įvykio metu buvo sugadinta racijų, mikrofonai, nešiojama racija, šviestuvas, telefono aparatas, elektros jungikliai, išdaužtas plastikinis durų langas, sugadinti traktorių kuro bakai, išlietas kuras, kas parodo, kad kaltinamųjų veiksmuose yra požymiai nusikaltimo numatyto BK 187 str. 1 d. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, tai yra būtini įstatyme numatyti padariniai sunaikintas turtas. Kaltinamieji nesiginčijo, jog jie galėjo sugadinti turtą, tad jų įvykdytas nusikaltimas laikytinas baigtu. Nusikaltimas gali būti padaromas tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Kaltinamieji suvokė, kad savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad tokiu būdu bus sunaikintas turtas ir to siekė, kas patvirtina, jog jie veikė tiesiogine tyčia.
Kaltinamajam D. Ž. taip pat inkriminuotas nusikaltimas, numatytas BK 187 str. 1 d. dėl automobilio Nissan Double CAB, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadinimo, tai yra išdaužtų langų, priekinių žibintų ir kt. kaltinamasis D. Ž. pripažino savo kaltę, kad apgadino automobilį, nurodė, kad tokio susitarimo dėl automobilio apgadinimo nebuvo, tai buvo jo paties iniciatyva atlikti veiksmai, kiti kaltinamieji to nedarė. Pateiktas kaltinimas parodo, kad šie veiksmai buvo laikomi kaip kaltinamojo ekscesas, todėl atsakomybė už šiuo veiksmus inkriminuojama tik D. Ž.. Kadangi dėl šių veiksmų kaltinimai nėra pateikiami kitiems kaltinamiesiems, teismas neperžengdama kaltinimo ribų konstatuoja, jog byloje yra pakankamai duomenų, jog šie veiksmai buvo atlikti D. Ž., tad jam pagrįstai inkriminuota kaltinime nurodyta nusikalstama veika.
P. R. pateikti kaltinimai dėl narkotinių medžiagų laikymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad kartos metu pas P. R. buvo rasta 15 vienetų į aliuminio foliją suvyniotų augalinės kilmės medžiagos ritinėlių. (t. 2, b.l. 120-125). Specialisto išvada patvirtino, jog tai narkotinės medžiagos - kanapių dalys (t. 2, b.l. 71-72). Teismo posėdžio metu kaltinamasis P. R. nurodė, kad jis turėjo narkotinių medžiagų savo reikmėm. Šios aplinkybės parodo, kad P. R. veiksmuose yra baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 str. 2 d. požymiai, ir ši veika jam pagrįstai inkriminuota.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis V. U. pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 10 000 Lt neturtinės žalos. Teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad jis patyrė didelį stresą, nerimą ir išgąstį, jam sutriko sveikata, gydėsi sumušimus, dėl ko patyrė neturtinę žalą. Nurodė, kad dar ir dabar jaučia baimę.
Teismas konstatuoja, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje K. A. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-604/2005). Neturtinės žalos įvertinimas pinigais pripažintinas teisingu tik tuo atveju, jei konkreti nustatyta žalos atlyginimo piniginė išraiška atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo imperatyvus.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 2 d. įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijai yra: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) tai, ar padaryta turtinė žala, padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai. Neturtinės žalos dydis nustatomas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą. Be to, pagal formuojamą teismų praktiką būtina atsižvelgti į teisingumo ir lygiateisiškumo principus, kuriais siekiama, kad esant panašioms faktinėms aplinkybėms, neturtinės žalos atlyginimo klausimai bylose būtų sprendžiami vienodai.
Civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Kadangi neturtinės žalos dydžio, skirtingai negu turtinės, neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais, todėl sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo „visiško žalos atlyginimo“ principas netaikomas visa apimtimi. Priteisiant dėl nusikaltimo patirtą neturtinę žalą siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o atkurti nukentėjusiojo ir žalą padariusio asmens teisėtų interesų pusiausvyrą. Teismas pripažįsta, kad V. U. dėl padaryto nusikaltimo patyrė pažeminimą, baimę, nerimą ir skausmą. Akivaizdu, kad dėl sveikatos sutrikdymo jam reikėjo gydytis, jam buvo apribotos galimybės dirbti. Aišku, jog V. U. dėl kaltinamųjų veiksmų tikrai patyrė ir patiria baimę ir nerimą, t. y. jo asmenybei ir orumui akivaizdžiai padaryta žala.
Nustatant neturtinės žalos dydį būtina atsižvelgti ir į tai, kad nusikaltimas padarytas tyčiniais, įžūliais kaltinamųjų veiksmais. Įvykio vietoje buvo trys kaltinamieji, kas akivaizdžiai padidino nukentėjusiojo įtampą ir baimę. Kaltinamieji yra darbingi, tad jų turtinė padėtis didelės įtakos žalos dydžio nustatymui neturi. Nustatant neturtinės žalos dydį bei vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, būtina atsižvelgti į tokias įvykio aplinkybes: V. U. buvo užpultas darbo metu tai yra darbo vietoje, atlikdamas savo pareigą; baimę patyrė būdamas užpultas, užpuolime dalyvavo keli asmenys, kas padidino nukentėjusiojo baimę, iš jo atimta teisė pasipriešinti, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo uždarytas patalpoje visą naktį, tokiu būdu buvo apribota jo galimybė naudotis laisvo judėjimo teise. Sprendžiant su vertinimu susijusius teisės taikymo klausimus, svarbu atsižvelgti ne tik į įstatymo tekstą, bet ir į sukauptą teismų praktiką, tad teismas konstatuoja, jog nukentėjusiajam V. U. priteistinas 2400 Eur neturtinės žalos atlyginimas.
Byloje yra pateiktas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos civilinis ieškinys 578,50 Lt sumai. Byloje nustatyta, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyrius paskyrė V. U. ligos pašalpą, kurios dydis paskaičiuotas 548,50 Lt. V. U. buvo nedarbingas dėl kaltinamųjų atliktų smurtinių veiksmų, tad teismas laiko, kad ieškinys yra pagrįstas ir prašoma suma priteistina iš kaltinamųjų. (t. 2, b.l. 22-229).
Byloje taip pat pateikta L. S. agroserviso įmonės pareikštas civilinis ieškinys (t. 1, b.l. 80-111). Bylos nagrinėjimo metu paaiškėjo, jog L. S. agroservisas buvo apdraudęs transporto priemonę, ir gavo išmoką iš draudimo. Teismo posėdžio metu civilinio ieškovo atstovas nurodė, kad civilinio ieškinio dydį paskaičiavo neatimdamas gautas išmokas iš draudimo. Byloje pateikė duomenis iš kurių matyti, kad civiliniam ieškovui buvo išmokėtos draudiminės išmokos, tačiau teismui nėra žinoma kokiomis sąlygomis ir už ką buvo išmokėtos išmokos. Kadangi sugadintas turtas buvo apdraustas, teismas mano, kad byloje civilinio atsakovo teisėmis turėjo dalyvauti ir draudimo įmonė, tačiau kaltinamajame akte draudimo įmonės nėra nurodyta civiliniu atsakovu, taip pat įmonei nebuvo pranešta apie ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, bei jų teises. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas laiko, kas siekiant išsiaiškinti civilinio ieškinio aplinkybes, užtikrinti draudimo įmonės dalyvavimą procese, tikslinga pripažinti teisę į civilinį ieškinį ir perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Dėl bausmės dydžio
Skiriant bausmę būtina laikytis Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų. Šio straipsnio antroje dalyje nurodoma, kad skiriant bausmę būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. sankcijoje numatyta bausmės rūšis yra – laisvės atėmimas iki septynerių metų. P. R., D. Ž. ir Š. D. įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, šis nusikaltimas pripažintinas baigtu, nusikaltimas įvykdytas prieš vyresnio amžiaus vyrą. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog P. R., D. Ž. ir Š. D. suvokė atliekantys neteisėtus veiksmus ir juos vykdė, nusikaltimas buvo padarytas dėl savanaudiškų paskatų.
Šioje byloje nustatyta, kad P. R. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 259 str. 2 d. numatytas nusikalstamas veikas. P. R. administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas, buvo sulaikytas pagal Lietuvos Respublikos BPK 140 str. kaip įtariamasis, padaręs nusikalstamą veiką 2013-11-20 11 val. 00 min. ( 2 t. b.l. Nr. 141,142) ir paleistas 2013-11-22 10 val. 45 min. ( 2 t. b.l. Nr. 148), šiuo metu dirbantis. P. R. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad teisiamasis yra teistas, nusikaltimą įvykdė per laisvės apribojimo bausmės laiką.
Šioje byloje nustatyta, kad D. Ž. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., 187 str. 1 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. D. Ž. administracine tvarka per pastaruosius metus nebaustas, buvo sulaikytas pagal LR BPK 140 str. kaip įtariamasis, padaręs nusikalstamą veiką, buvo 2013-11-20 11 val. 10 min. (3 t. b.l. Nr.40,41) ir paleistas 2013-11-22 10 val. 30 min. ( 3 t. b.l. Nr. 48), dirbantis. D. Ž. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra.
Šioje byloje nustatyta, kad Š. D. įvykdė Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir 187 str. 1 d. numatytas nusikalstamas veikas. Š. D. baustas administracine tvarka 2010-05-12 pagal (duomenys neskelbtini) str. 5 d., nuobauda - bauda 30 Lt (informacijos apie sumokėjimą nėra) ( 3 t. b.l. Nr.103), buvo sulaikytas pagal LR BPK 140 str. kaip įtariamasis, padaręs nusikalstamą veiką, buvo 2013-11-20 14 val. 20 min. (3 t. b.l. Nr. 78,79) ir paleistas 2013-11-22 10 val. 24 min. (3 t. b.l. Nr. 93), šiuo metu dirbantis. Š. D. neigiamai charakterizuojančių duomenų nėra, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad teisiamasis yra teistas ir nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus teistumui.
Skiriant bausmę už plėšimą, būtina atsižvelgti į tai, kad įvykdė tyčinę nusikalstamą veiką, įvykdytas nusikaltimas pripažintinas baigtu. Už nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d., numatyta laisvės atėmimo bausmė. Lietuvos Respublikos BK 61 str. įpareigoja skiriant bausmę atsižvelgti į atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes. Nors teisiamųjų duoti paaiškinimai nebuvo visiškai nuoseklūs, tačiau teismas laiko, kad iš esmės jie nurodė nusikalstamų veikų aplinkybes, ir dėl padarytų nusikaltimų gailisi, kas pripažintina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Taip pat teismas pripažįsta atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad iš dalies atlyginta žala, nes kaltinamieji atlygino Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį (t. 2, b.l. 18). Iš bylos duomenų matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta apsvaigus nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, taip pat nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 2 d. padaryta bendrininkų grupėje. BK 180 str. 2 d. numatyta tiks laisvės atėmimo bausmė. Nors kaltinamųjų veiksmuose pripažinta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padarę nusikalstamas veikas, nėra kitų BK 62 str. numatytų sąlygų, todėl teismas neturi pagrindo taikyti BK 62 str. ir paskirti švelnesnę negu įstatyme numatyta bausmė.
BK 54 straipsnio 3 dalis nustato, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje išryškėjusių aplinkybių visuma, rodančia, kad nustatytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Šiuo požiūriu BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas gali būti vadinamas išimtiniu. Teismas, švelnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui(kasacinės nutartys Nr. 2K-39/2009, 2K-84/2009, 2K-105/2009, 2K-152/2009, 2K-3/2010 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje vienintelė bausmė, numatyta už kaltinamųjų padarytą nusikalstamą veiką, yra laisvės atėmimas iki septynerių metų. Byloje nustatyta, jog kaltinamieji yra jauno amžiaus, dirbantys, du iš jų anksčiau teisti. Kitų išskirtinių aplinkybių leidžiančių spręsti klausimą dėl BK 54 str. 3 d. taikymo byloje nėra. Tuo tarpu teismo praktikoje tokios aplinkybės, kaip labai jaunas kaltininko amžius, teigiamas elgesys po nusikaltimo padarymo, administracinių nuobaudų nebuvimas, teigiamos charakteristikos, mokymasis, nelaikytinos išimtinėmis. Jos gyvenimiškai įprastos ir jų lyginamasis svoris nėra didesnis nei kitų, susijusių su padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu, kad būtų galima teigti, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas prieštarautų teisingumo principui. Todėl teismas laiko, jog byloje nėra aplinkybių, kuriomis būtų galima pagrįsti išvadą, kad kaltinamiesiems laisvės atėmimo bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-325/2011.
BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Teismas negali pritaikyti BK 54 str. 3 d. skirdamas didesnį dėmesį tik kaltinamojo asmenybei – jauno amžiaus, dirbantis. Teismas privalo darydamas išvadą, kad realios bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, įvertinti padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Todėl būtina atsižvelgti į tai, kad du kaltinamieji atliko nusikalstamus veiksmus būdami anksčiau teisti, jų veiksmas padaryta didelė žala įmonei, veiksmai buvo panaudoti prieš asmenį. Tai patvirtina, jog kaltinamieji P. R. ir Š. D. jautėsi saugiai, nevertino kritiškai savo atliekamų veiksmų ir nedarė išvadų dėl jiems galinčių kilti teisinių pasekmių, nepasimokė iš anksčiau taikytų bausmių. Taip pat byloje nėra išskirtinių aplinkybių, kurios leistų taikyti BK 54 str. 3 d. numatytą išlygą. Atsižvelgiant į nurodytą, teismas turi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje aplinkybių visumos nebuvo nustatyta, todėl negali laikyti kaltinamųjų asmeninių savybių kaip įtvirtinančių teisingumo principo viršenybę. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-594/2007).
Už nusikalstamas veikas, numatytas BK 187 str. 1 d., 259 str. 2 d. skirtinos laisvės apribojimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad P. R. nusikaltimus įvykdė per ankstesniu nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmė terminą, bei į tai, kad Š. D. nusikalstamas veikas įvykdė neišnykus ankstesniam teistumui, teismas laiko, kad šie kaltinamieji linkę nusikalsti ir nesilaikyti visuomenėje nusistovėjusių normų, tad jiems skirtinos bausmės atitinkančios sankcijoje numatytą vidurkį. Š. D. teisiamas pirmą kartą, jam skirtina bausmė mažesnė negu sankcijoje numatytas vidurkis. Kadangi bausmė labai skiriasi pagal savo sunkumą, vadovaujantis BK 63 str. 5 d. 2 p. bendrintinos apėmimo būdu.
Į bausmės laiką įskaitytini sulaikyme išbūtas laikas.
Byloje yra daiktai, turintys reikšmės bylai tirti ir nagrinėti, kurie nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini savininkams. Kraujo nuoplovos, žirklės, pirštinės, cigarečių nuorūkos, įvykio vietoje rasti ir paimti bei nukopijuoti rankų pėdsakai nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini. Byloje esantys CD su įvykio vietos nuotraukomis, CD kompaktinis diskas su D. Ž. ir Š. D. pokalbiais paliktini prie bylos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-307 str., teismas
nusprendžia:
P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dirbti arba mokytis
P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 259 str. 2 d. ir paskirti 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dirbti arba mokytis
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. bausmės subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-11-20 iki 2013-11-22 (2 dienos.)
Kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti 2 metus laisvės atėmimo;
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dirbti arba mokytis.
D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dirbti arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir galutinę bausmę paskirti 2 metus laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-11-20 iki 2013-11-22 (2 dienos.)
Kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 2 d. ir paskirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo.
Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 1 d. ir paskirti 1 m. laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per laisvės apribojimo laiką būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su mokslu ar darbu, bei dirbti arba mokytis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 5 d. 2 p. paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.
Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-11-20 iki 2013-11-22 (2 dienos.)
Kardomąją priemonę – periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą – panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Civilinio ieškovo V. U., civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 2400 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš P. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) D. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir Š. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) solidariai priteisti 158,86 Eur (548,50 Lt) žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo Marijampolės skyriaus naudai.
Civlinio ieškovo L. S. agroserviso įmonei pripažinti teisę į ieškinio patenkinimą ir civilinį ieškinį perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Byloje esančias 4 plastikines talpas pilnas žymėto dyzelinio kuro (viena talpa 25 l, 3 talpos po 2 l) nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti L. S. agroserviso įmonei.
Telefona Nokia N95, kurio (duomenys neskelbtini) su ličio baterija bei SIM kortele „Ežys“ Nr. 89730019470002111578 grąžinti P. R..
Telefoną Nokia , kurio IMEI 353387048440121, ličio bateriją ir SIM kortele „Ežys“ Nr. 89370019410019251359, grąžinti Š. D..
Telefoną Nokia C2, kurio (duomenys neskelbtini), su ličio baterija ir SIM kortele Nr. 89370019400017380603, sportinius batelius grąžinti D. Ž..
Nuosprendis per 20 d. nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą Šakių rajono apylinkės teisme.