Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Stasys Valužis, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs A. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimo, kuriuo A. P., gim. (duomenys neskelbtini), nubausta pagal Lietuvos Respublikos ATPK 126 straipsnio 1 dalį 1000 Lt (tai atitinka 289 eurus) dydžio bauda, atimant teisę vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais.

Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 (toliau tekste Taisyklės), nustatyta, kad asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip) (Taisyklių 3 punktas). Policijos pareigūnai gali tikrinti transporto priemonės vairuotoją, įtariamą esant neblaivų (girtą), arba pristatyti jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininę apžiūrą (Taisyklių 4 punktas). Šiose Taisyklėse neblaivumo (girtumo) tikrinimo sąvoka apima policijos pareigūnų veiksmus, kuriais specialiosiomis techninėmis priemonėmis, kurių metrologinė patikra atlikta teisės aktų nustatyta tvarka, nustatoma, ar transporto priemonės vairuotojas yra neblaivus (girtas) (Taisyklių 2 punktas).

Policijos pareigūnai, siekdami nustatyti, ar transporto priemonės vairuotojas yra blaivus (negirtas), įvertina bendrą asmens būklę pagal sveikatos apsaugos ministro patvirtintą metodiką, suderintą su vidaus reikalų ministru; nedelsdami tikrina transporto priemonės vairuotoją (jo sutikimu) arba nedelsdami pristato jį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros (paminėtų Taisyklių 6, 6.1, 6.3, 9, 9.1, 9.3 punktai).

Iš Klaipėdos apskrities VPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 2-ojo būrio vyresniojo patrulio E. R. 2014-11-08 tarnybinio pranešimo matyti, kad įvykio dieną, apie 8.25 val., buvo sustabdytas automobilis, kurį vairavo A. P.. Tikrinant vairuotojos dokumentus, iš vairuotojos burnos buvo jaučiamas sklindantis alkoholio kvapas, vairuotojos akys buvo paraudusios, kalba sulėtėjusi. Patikrinus vairuotojos neblaivumą alkotesteriu, jai buvo nustatytas lengvas girtumo laipsnis. A. P. su padarytu pažeidimu sutiko, gailėjosi, paaiškino, kad išvakarėse išgėrė dvi taures vyno, sėsdama prie vairo jautėsi blaivi (b. l. 4).

Iš patikros alkotesteriu duomenų matyti, kad 2014-11-08 8.43 val. alkotesteriu „Alcotest 6810“ buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas. A. P. po patikrinimo rezultatu pasirašė (b. l. 5). Pasiaiškinime nurodė, kad su padarytu pažeidimu sutinka, gailisi. Nemanė, kad iš vakaro išgėrus dvi taures vyno, bus viršyta leistina alkoholio kiekio norma (b. l. 3).

Iš patikros sertifikato Nr. 1639892 matyti, kad alkotesterio „Alcotest 6810“ Nr. ARZH-0076 patikros sertifikatas galioja iki 2015-02-21, šio matuoklio matavimo paklaida, kai nustatomas girtumas nuo 0 iki 1,00 laipsnio promilės, gali būti plius minus 0,017 procento (b. l. 6). A. P. atveju, kai buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas, pritaikius minėtą 0,017 procento promilės paklaidą, A. P. girtumas galėjo būti 0,423 promilės.

Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintoje Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikoje (5 punktas) numatyta, kad bendras asmens būklės vertinimas pradedamas ne vėliau kaip per 1 valandą nuo asmens atvykimo į ASPĮ. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymo Nr. 660 ,,Dėl policijos patrulių veiklos instrukcijos patvirtinimo“ pakeitimo 101.4 p. numatyta, kad transporto priemonės vairuotojui prireikus atlikti medicininę apžiūrą, išrašyti siuntimą (3 priedas) ir pristatyti vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros, tai turi būti padaryta ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 10 punkte numatyta, kad policijos pareigūnai transporto priemonės vairuotoją, įtariamą nusikalstamos veikos padarymu, įtariamą esant apsvaigusį arba kai objektyviai neįmanoma atlikti įtariamo neblaivumu (girtumu) transporto priemonės vairuotojo tikrinimo, nedelsdami, bet ne vėliau kaip per 1 valandą nuo pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo išrašo transporto priemonės vairuotojo siuntimą ir pristato transporto priemonės vairuotoją į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Taisyklėse 1 valandos laikas girtumo patikrinimui sveikatos priežiūros įstaigoje atlikti siejamas ne su pirminio girtumo patikrinimo pradžia, bet su pranešimo apie nušalinimą nuo transporto priemonės vairavimo, įvykio apžiūros protokolo ar laikino sulaikymo įtariamos nusikalstamos veikos padarymo vietoje protokolo surašymo laiku.

Administracinio teisės pažeidimo protokole užfiksuota, kad A. P. pažeidimą padarė 2014-11-08 8.27 val. (b. l. 3). Iš pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo matyti, kad A. P. buvo nušalinta nuo transporto priemonių vairavimo 2014-11-08 9.01 val. (b. l. 5). Iš specialisto išvados Nr. T-A 9907/14(01) matyti, kad 2014-11-08 A. P. kreipėsi į medicinos įstaigą, tą pačią dieną 10 val. A. P. buvo paimtas kraujas, jo kraujyje rasta 0,22 promilės etilo alkoholio (b. l. 17). A. P. pateikė teismui tik išvadą dėl etilo alkoholio kraujyje nustatymo, tačiau objektyvaus įrodymo, iš kurio būtų galima spręsti apie A. P. būklę, jai nuvykus į medicinos įstaigą, iš kurio būtų matomi alkotesteriu nustatyti jos neblaivumo rodikliai praėjus tam tikram laiko tarpui, t. y. medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto, nepateikė.

Atsižvelgiant į mokslinį tyrimą (460 psl., 2003 m. „Psichiatrija“, mokslinis redaktorius A. D.), kad suaugusio žmogaus fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100,125 mg/kg/val. greičiu, o kraujyje jo koncentracija sumažėja vidutiniškai 0,15, 0,2 promilės per valandą, nėra pagrindo nesutikti ir su apylinkės teismo išvada, kad, praėjus vienai valandai ir aštuoniolikai minučių po to, kai A. P. neblaivumą patikrino policijos pareigūnai ir nustatė 0,44 promilės girtumą (pritaikius minėtą 0,017 procento promilės paklaidą, A. P. girtumas galėjo būti 0,423 promilės), A. P. girtumas iki 0,22 promilės sumažėti galėjo. Kauno apskrities priklausomybės ligų centro gydytojos V. P. paruoštoje metodikoje „Neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo praktiniai aspektai“ (Kauno priklausomybės ligų centras, 2006-12-13) rašoma apie tai, kad alkotesterio rodmenys gali įvairuoti net nuo –30 proc. iki +60 proc., nes pūtimo metu įkvėptas ir iškvepiamas oras maišosi nevienodai, tai taip pat neprieštarauja tam, kad praėjus vienai valandai ir aštuoniolikai minučių nuo pirmo patikrinimo alkotesteriu alkotesteris A. P. iškvepiamame ore galėjo rodyti 0,44 promilės girtumą.

Pagal teismų praktiką asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apeliantės iniciatyva atliktos medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti rezultatai patys savaime nenuneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, kurie turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai.

Iš aptartų duomenų matyti, kad 2014-11-08 8.27 val., t. y., kai A. P. sustabdė policijos pareigūnai, ji automobilio vairavimo metu buvo neblaivi. Po to, kai A. P. sustabdė policijos pareigūnai, iki jos neblaivumo nustatymo – 8.43 val. – buvo praėję 16 minučių, tai parodo, kad A. P. sustabdžius, jos neblaivumas buvo tikrinamas ne iš karto, o praėjus atitinkamam laiko tarpui, jai buvo nustatytas 0,44 promilės girtumas. Ši aplinkybė neprieštarauja ir specialisto išvadai, iš kurios matyti, kad, praėjus vienai valandai aštuoniolikai minučių po pirmojo patikrinimo alkotesteriu, A. P. kraujyje vis dar buvo 0,22 promilės etilo alkoholio.

Apylinkės teismas byloje surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino išsamiai ir visapusiškai, ATPK 248, 256, 257, 284 straipsnių nuostatų nepažeidė, skundžiamu nutarimu A. P. pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį nubaudė pagrįstai ir teisėtai, naikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014-11-26 nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 26 d. nutarimą palikti nepakeistą, A. P. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.