Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. T. ieškinį atsakovei R. K. dėl nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir vaiko pavardės pakeitimo, atsakovės R. K. priešieškinį dėl išlaikymo dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ieškovas prašo pakeisti 2016 m. kovo 29 d. Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Šeimos skyriaus sprendimu nustatytą jo bendravimo su sūnumi S. K. tvarką, nustatant:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys ir priešieškinis pagrįsti ir tenkintini dalinai.

Šalių dėmesys atkreiptinas į tai, kad teismo sprendimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo neįgyja res judicata galios ir dėl jo pakeitimo bet kuris iš tėvų gali kreiptis iš naujo. Pažymėtina ir tai, kad teismui nustačius tėvo bendravimo tvarką su vaiku, šalys abiejų geranorišku susitarimu, atsižvelgdami į vaiko interesus, savo galimybes ar atsiradus nenumatytoms aplinkybėms (vaiko ar tėvų liga, komandiruotės, artimų giminaičių šventės ir pan.), gali nukrypti nuo teismo nustatytos tvarkos.

Dėl pavardės pakeitimo

Italijoje susiformavęs paprotys vaikui turėti tėvo pavardę, kaip teigia ieškovas, šiuo atveju nesudaro pagrindo pakeisti šalių sūnaus pavardę, įrašytą jo gimimo liudijime.

Apart papročių, ieškovas nesirėmė jokia kita aplinkybe, patvirtinančia, jog motinos ir tėvo (K. T.) pavardės suteikimas vaiko interesus atitiks labiau, nei vien motinos pavardė (K.). Pažymėtina, kad toks paprotys susijęs su atvejais, kai vaikas gimsta tėvams gyvenant santuokoje. Nagrinėjamu atveju sūnaus gimimą užregistravo motina, sūnus gyvena tik su ja, dešimt metų turi jos pavardę, šalių bendras gyvenimas nesusiklostė. Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktoje išvadoje nurodyta, kad S. aiškiai ir neabejotinai išsakė, jog jam jo pavardė patinka, jis nenori, kad ji būtų pakeista, S. K. pavardės nekeitimas labiau atitiktų vaiko interesus. Ieškovas nenurodė ir teismas nenustatė jokių aiškiai pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą vaiko pavardės pakeitimui. Ieškovas kaip vaiko tėvas yra nurodytas vaiko gimimo liudijime. Tai užtikrina, jog šalių sūnus žino savo tėvo tapatybę. Tėvo ryšiams su sūnumi pavardės pakeitimas įtakos neturės, kaip kad ši aplinkybė neapsprendė judviejų bendravimo iki ginčo iškilimo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas dėl pavardės pakeitimo atmestinas.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymas apima visas lėšas, reikalingas vaikams tinkamai maitinti, aprengti, jų sveikatos priežiūrai, mokymo, auklėjimo ir laisvalaikio reikmėms. CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas principas, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. Sprendžiant išlaikymo dydžio klausimą, turi būti laikomasi vieno iš pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principo, įtvirtinto CK 3.3 straipsnio 1 dalyje.

Įstatyminė pareiga išlaikyti vaiką tėvams suponuoja pareigą teikti įrodymus apie jų realią turtinę padėtį. Šios kategorijos bylose turtinės padėties įrodinėjimo pareigą turi abu tėvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Iš ieškovo ir atsakovės paaiškinimų, jų pateiktų gaunamų pajamų deklaracijų matyti, kad ieškovas ir atsakovė darbingi, pragyvenantys iš individualių veiklų, jų pajamos ir galimybės išlaikyti vaiką analogiškos, 2021 metais abiejų šalių pajamos buvo apie 6000 Eur. Nei viena iš šalių nepateikė jokių įrodymų ir nenurodė aplinkybių, kurių pagrindu galima būtų teigti, kad kurio nors iš tėvų turtinė padėtis ar galimybės darbo rinkoje yra geresnės. Tačiau sūnų S. augina viena atsakovė, viena rūpinasi jo auklėjimu ir faktiškai viena išlaiko vaiką, nes ieškovo iki šiol teikimas išlaikymas pagal Italijos apeliacinės instancijos teismo sprendimą – 100 Eur per mėnesį – neužtikrinantis net minimalių vaiko interesų ir poreikių, todėl pagrįstas atsakovės reikalavimas priteisti didesnį išlaikymą sūnui. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jis sąžiningai siekė užtikrinti vaiko turtinę teisę į išlaikymą, tačiau dėl objektyvių priežasčių negali teikti pakankamo išlaikymo. Duomenų, kad jis būtų nedarbingas, turėtų kitų išlaikytinių, kitokiu būdu būtų prisidėjęs prie vaiko išlaikymo, ieškovas nepateikė, teisme patvirtino, kad kitų išlaikytinių neturi. Ieškovui faktiškai nusišalinus nuo pareigos išlaikyti sūnų, pareiga išlaikyti jį tenka tik vaiko motinai. Tokiu būdu, vaiko išlaikymo pareiga nepagrįstai perkelta tik atsakovei, suteikiant galimybę ieškovui iš esmės nusišalinti nuo šios prievolės vykdymo. Be to, vaiko tėvui teikiant itin nedidelį materialinį išlaikymą, nebūtų užtikrinti vaiko interesai, kuriuos saugoti ir ginti yra abiejų tėvų pareiga. Atsakovės nurodyta sūnaus S. išlaikymui reikalinga 586 Eur per mėnesį suma nėra per didelė, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nustatytą orientacinį išlaikymo kriterijų vieno vaiko išlaikymui minimalių poreikių patenkinimui per mėnesį reikalingos lėšos atitinka vieną minimalią mėnesio algą, kuri šiuo metu yra 550 Eur (po mokesčių). Akivaizdu, kad sūnui gyvenant su mama, jai tenka didesnė išlaikymo našta, ji privalo aprūpinti vaiką maistu, rūbais, suteikti jam būstą, pasirūpinti, kad vaikas augtų sveikas, susirgus – slaugyti jį. Tėvas, negyvenantis kartu su sūnumi, teikiantis tik išlaikymą, prie tokių išlaidų neprisideda. Atsakovei tenka didžiausioji rūpinimosi sūnumi S. našta, todėl ieškovui tenka teikti didesnę būtino materialinio išlaikymo dalį. Teismas, įvertinęs tai, kad ieškovas nuo vaiko gimimo iki jam sukako (duomenys neskelbtini) metų teikė itin mažą išlaikymą, tačiau jam reikalingos papildomos lėšos bendraujant su sūnumi teismo nustatyta tvarka, nes gyvena kitoje valstybėje, atvykimas į sūnaus gyvenamąją vietą, iš Italijos į Lietuvą reikalauja papildomų tiek laiko sąnaudų, tiek piniginių išlaidų, vadovaudamasis aukščiau išdėstytais principais, kuriais remiamasi nustatant priteistino išlaikymo dydį, taip pat laikydamasis teismų praktikos, atsižvelgdamas į šalių turtinę padėtį, konstatuoja, jog ieškovas privalo rasti galimybę vieno vaiko išlaikymui teikti kas mėnesį po 300 Eur. Ši suma yra reikalinga siekiant patenkinti nepilnamečio sūnaus būtiniausius poreikius, tokio dydžio ieškovo teikiamas išlaikymas neturėtų būti kliūtis tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant sūnų.

Pažymėtina, kad išlaikymo teikimo santykiai yra tęstinio pobūdžio. Dėl to teismo sprendimas, kuriuo yra priteista atitinkamo dydžio išlaikymas, šalims res judicata galios neįgyja, o po teismo sprendimo priėmimo pasikeitus šalių turtinei padėčiai ar atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms (vaiko liga, sužalojimas, slaugymas ir nuolatinė priežiūra), priteisto išlaikymo dydis gali būti padidintas arba sumažintas (CK 3.201 straipsnis).

CK 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tokia diena laikytina atsakovės pateikto reikalavimo priteisti didesnį išlaikymą - priešieškinio pateikimo teismui diena, t. y. 2022 m. kovo 15 d.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio vaiko turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Pagal bendrąją CPK 96 straipsnio 1 dalyje įtvirtiną normą bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patekintai ieškinio daliai.

Ieškovo bylinėjimosi išlaidas šioje byloje sudaro žyminis mokestis, paduodant teismui ieškinį, ir išlaidos jį atstovavusios byloje advokatės pagalbai apmokėti (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Ieškovas yra sumokėjęs 170 Eur žyminį mokestį, už kiekvieną reikalavimą po 85 Eur, ją atstovavusios advokatės išlaidos sudaro 1620 Eur. Ieškovo atstovė pateikė prašymą šias išlaidas priteisti iš atsakovės ir išlaidas patvirtinančius dokumentus – advokatės išrašytas sąskaitas ir išrašą apie ieškovo atliktą lėšų pervedimą advokatei.

Šioje byloje iš dviejų ieškovo pareikštų reikalavimų reikalavimas dėl bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimo iš esmės patenkintas, ieškovo prašoma bendravimo tvarka tik keliose pozicijose, neesmingai teismo pakoreguota, tačiau reikalavimas dėl vaiko pavardės pakeitimo atmestas, todėl laikytina, kad ieškovo reikalavimai patenkinti 50 procentų, todėl jam iš atsakovės priteisiamos ir išlaidos, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai. Ieškovo atstovė rengė procesinius dokumentus – ieškinį, atsiliepimą į priešieškinį, taikos sutarties projektą, dalyvavo parengiamajame ir teismo posėdžiuose. Ieškovo atstovės nurodyta suteiktų teisinių paslaugų suma 1620 Eur neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakyme Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatyto maksimalaus dydžio. Ieškovui iš atsakovės priteisiamas 85 Eur žyminio mokesčio ir pusė jo patirtų atstovavimo išlaidų - 810 Eur, iš viso 895 Eur bylinėjimosi išlaidos.

Kadangi ieškovė nuo žyminio mokesčio už reikalavimą priteisti didesnio dydžio išlaikymą atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas), todėl priešieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovo valstybei priteisiamas 54 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis padidinimo, kuris skaičiuojamas nuo padidintos sumos, t. y. buvo priteistas 100 Eur išlaikymas, padidintas iki 300 Eur, t. y. 200 Eur (200x12x3%=72x75%=54) (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 7 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus atsakovei teikti valstybės garantuojamą 100 procentų apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus atsakovei advokatę, valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos, šioje byloje yra 651,23 Eur. Priešieškinį patenkinus dalinai, išlaidos už atsakovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t. y. priešieškinio reikalavimas priteisti išlaikymą patenkintas 86 procentais (prašė priteisti 350 Eur, priteista 300 Eur), todėl valstybei iš ieškovo priteistina 560 Eur (651,23x86%).

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, šioje byloje yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš šalių nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis).

Ieškovui 2022 m. birželio 6 d. ir 7 d. vykusių teismo posėdžių metu buvo suteiktos vertėjo paslaugos. Asmenims, nemokantiems valstybinės kalbos, garantuojama teisė naudotis vertėjo paslaugomis teismo procese (CPK 11 straipsnio 2 dalis). Už vertėjo paslaugas teismo posėdžio metu atlyginama iš valstybės biudžeto (CPK 11 straipsnio 3 dalis), todėl šios išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.175 straipsnio 2, 3 dalimis, 3.201 straipsnio 1, 2 dalimis, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.200 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį ir priešieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti 2016 m. kovo 29 d. Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Šeimos skyriaus sprendimu nustatytą V. T. bendravimo su sūnumi S. K. tvarką. Nustatyti V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), bendravimą su vaiku S. K., gimusiu (duomenys neskelbtini), tokia tvarka:

1. Vaiko tėvas lyginiais metais, pradedant 2022 metais, betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja vaiko žiemos atostogų metu, vaiką iš jo gyvenamosios vietos pasiima pirmą žiemos atostogų dieną 11 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą paskutinę vaiko žiemos atostogų dieną iki 16 val. Bendravimo vietą pasirenka vaiko tėvas. Nelyginiais metais, pradedant 2023 metais, vaiko tėvas su vaiku bendrauja tėvo pasirinktoje vietoje vaiko pavasario atostogų metu, lyginiais metais, pradedant 2024 metais, rudens atostogų metu, vaiką pasiima iš jo namų 11 val. ir grąžina į jo gyvenamąją vietą paskutinę atitinkamai pavasario ar žiemos atostogų dieną iki 16 val. Apie savo atvykimą bendravimui nustatytu laiku vaiko tėvas vaiko motiną informuoja prieš vieną mėnesį;

2. Kiekvienais metais vaiko tėvas su sūnumi betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja vaiko tėvo gimtadienio ((duomenys neskelbtini)) ir Tėvo dieną, jeigu šiomis dienomis vaiko tėvas būna Lietuvoje. Jei kovo 1 d. - darbo diena, sūnų pasiima iš jo gyvenamosios vietos 17 val., grąžina 20 val., jei ne darbo diena (šeštadienis, sekmadienis), sūnų pasiima 11 val., grąžina 18 val. Apie planuojamą atvykimą į Lietuvą vaiko tėvas vaiko motiną informuoja prieš dvi savaites;

3. Vaiko tėvas, norėdamas su sūnumi pabendrauti ne vaiko atostogų metu, informuoja vaiko motiną apie tai prieš vieną savaitę, vaiko motina suteikia informaciją apie tų dienų vaiko užimtumą (užsiėmimus mokykloje, popamokinę veiklą). Vaiko tėvas su vaiku betarpiškai ir tiesiogiai bendrauja iki trijų 3 valandų per dieną darbo dienomis, nepažeisdamas vaiko dienos rėžimo, pamokų grafiko, popamokinės veiklos, ir šeštadienį, pasiimdamas vaiką iš jo namų 10 val. ir grąžindamas 20 val. Vaiko tėvas gali palydėti vaiką į ugdymo įstaigą, būrelius, parlydėti iš jų, gali dalyvauti vaiko ugdymo įstaigų organizuojamose šventėse, renginiuose, kuriose dalyvauja sūnus;

4. Vaiko tėvas 2022 metais vaikų vasaros atostogų laiku su sūnumi bendrauja tokia tvarka: pirmas tris dienas tėvas pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos 10 val. ir vaiką grąžina gyvenamosios vietos adresu tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val. Sekančias tris dienas tėvas su vaiku bendrauja tiesiogiai ir betarpiškai, pasiimdamas vaiką pirmos dienos 10 val. ir perduodamas vaiką vaiko motinai trečią dieną ne vėliau kaip 20 val. Sekančias tris dienas sūnus praleidžia savo namuose, nesusitikdamas su tėvu. Kitas penkias dienas tėvas vaiką pasiima 10 val. ir perduodama vaiką jo motinai tą pačią dieną ne vėliau kaip 20 val. Likusias penkias dienas tėvas su vaiku bendrauja tiesiogiai ir betarpiškai, pasiimdamas vaiką pirmos dienos 10 val. ir perduodamas vaiką motinai paskutinę dieną ne vėliau kaip 20 val. Vaiko tėvas apie atvykimą šiam bendravimui vaiko motiną informuoja prieš du mėnesius;

5. Vaiko tėvas, pradedant 2023 metais, su sūnumi praleidžia dvidešimt dienų iš eilės vaiko vasaros atostogų metu, sūnų pasiimdamas pirmą šių atostogų dieną 10 val. ir grąžindamas paskutinę atostogų dieną 18 val. Apie savo atostogų dienas, kurias pageidauja praleisti su sūnumi, tėvas vaiko motiną informuoja prieš du mėnesius. Jei vaiko tėvo ir vaiko motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dienų dalis vienodai padalijama abiem tėvams: pirmąją padalytų atostogų pusę su vaiku būna tas iš tėvų, kurio atostogos prasideda anksčiau;

6. Jeigu vaiko tėvas nustatytu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti ar grąžinti vaiko, jis turi apie tai nedelsiant informuoti vaiko motiną;

7. Jei teismo nustatyta tvarka ar tėvų susitarimu vaikas dėl objektyvių aplinkybių (liga, ugdymo įstaigos organizuojami renginiai, išvykos ir kt.) negali bendrauti su tėvu, vaiko motina nedelsiant praneša tėvui apie tai;

8. Tėvo ir sūnaus bendravimo metu susirgus vaikui, tėvas rūpinasi vaiko gydymu, pristato vaiką į gydymo įstaigą, duoda gydytojo priskirtus vaistus, nedelsiant informuoja vaiko motiną apie vaiko ligą ir būklę, jei vaikas gydomas ne Lietuvos gydymo įstaigoje, vaiko tėvas pateikia vaiko motinai medicininių išrašų kopijas dėl vaiko ligos, tyrimų, intervencijų ir skirto gydymo;

9. Tėvas bendrauja su vaiku telekomunikacinių ryšių priemonėmis (internetu, telefonu, kt.), atsižvelgdamas į vaiko užimtumą mokykloje, popamokinę veiklą, dienos rėžimą, be apribojimų;

10. Vaiko tiesioginio ir nepertraukiamo bendravimo su tėvu laikotarpiu vaiko tėvas sudaro galimybę vaikui bendrauti su motina telekomunikacijos priemonėmis;

11. Visus pranešimus, susijusius su vaiko bendravimo tvarka, vaiko tėvas siunčia vaiko motinai trumposiomis SMS žinutėmis vaiko motinos mobiliojo ryšio telefono numeriu arba elektroninio pašto adresu (duomenys neskelbtini), vaiko motina siunčia vaiko tėvui trumposiomis SMS žinutėmis vaiko tėvo mobiliojo ryšio telefono numeriu arba elektroninio pašto adresu. Pasikeitus vaiko motinos, vaiko tėvo mobiliojo ryšio telefono numeriui, elektroninio pašto adresams, ne vėliau kaip per vieną dieną nuo šio pasikeitimo vienas kitam praneša apie pasikeitimą ir pateikia naujus duomenis;

12. Sūnaus ir tėvo bendravimo metu, esant poreikiui, gali dalyvauti vaiko tėvo pasirinktas lietuvių-italų kalbos vertėjas. Vertėjui teikiant atlygintinas paslaugas, už jas sumoka vaiko tėvas;

13. Vaiko tėvas visais atvejais informuoja vaiko motiną apie numatomą su sūnumi laiko kartu leidimo vietą ir pobūdį, vaiko motina pateikia vaiko tėvui reikiamus (turimus) vaiko drabužius, reikalingus vaiko asmeninius daiktus ir asmens dokumentą;

14. Tėvo ir vaiko buvimo kartu laikas gali būti trumpinamas, jei tėvas neturi galimybės teismo nustatytu laiku ir tvarka bendrauti su vaiku. Atsiradus būtinybei trumpinti bendravimo laiką, vaiko tėvas vaiko motiną informuoja tuo pačiu laiku, kada praneša apie atvykimą bendravimui su vaiku, o jei aplinkybės įvyksta staiga, praneša nedelsdamas.

Pakeisti 2016 m. kovo 29 d. Italijos Respublikos Torino miesto apeliacinio teismo Šeimos skyriaus sprendimu priteistą išlaikymą S. K.. Priteisti iš V. T., gimusio (duomenys neskelbtini), sūnui S. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 300 Eur (tris šimtus eurų) nuo 2022 m. kovo 15 d. iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko S. K., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teise valdys vaiko motina R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškinį dalyje dėl vaiko pavardės pakeitimo atmesti.

Priteisti iš R. K. V. T. 895 Eur (aštuonių šimtų devyniasdešimt penkių eurų) bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš V. T. bylinėjimosi išlaidas valstybei, 54 Eur (penkiasdešimt keturis eurus) sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą įmokos kodu 5660, ir 560 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt eurų) sumokant į Valstybės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.