Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

Radviliškio rajono apylinkės teismo teisėja Deimantė Andrulytė,

dalyvaujant ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovui Laimonui Gaubiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus ieškinį atsakovei B. J., trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų ieškovo pusėje G. J., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos nustatymo, globėjo paskyrimo, nuolatinės gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ieškovo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas teismo posėdžio metu ieškinį palaikė ir paaiškino, kad atsakovė B. J. turi sūnų K. J., gim. (duomenys neskelbtini). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-04-21 iki 2011-06-20 K. J. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirtas G. J., nes atsakovė buvo nepilnametė. Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-06-28 K. J. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirtas G. J., nes atsakovė nesirūpino savo vaiku, paromis negrįždavo namo, girtaudavo, dažniausiai jos vaiką prižiūrėjo vaiko dėdė G. J.. Per visą laikotarpį, kai buvo nustatyta laikinoji globa, atsakovė nevykdė savo, kaip mamos, pareigų, buvo nusišalinusi nuo vaiko auklėjimo, priežiūros, retai vaiku domėjosi ir lankydavo. 2013-03-15 Radviliškio parapijos bendruomenės socialinių paslaugų centras informavo, kad B. J. vaiko K. J. priežiūroje, auklėjime nedalyvauja, materialinio išlaikymo vaikui neteikia, ji vengia tinkamai vykdyti savo, kaip motinos, pareigas, nesugeba sudaryti vaikui gyvenimo sąlygų, tinkamų vaikų vystymuisi bei ugdymuisi. Atsakovė savo vaiku Vaiko teisių apsaugos skyriuje nesidomėjo, dėl vaiko susigrąžinimo nesikreipė. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2014-09-05 sprendimu neterminuotai apribota tėvų valdžia B. J. jos nepilnamečio vaiko P. J. atžvilgiu. B. J. nevykdo savo pareigos visapusiškai rūpintis savo vaiku, atsakovė nepriima teikiamos socialinių darbuotojų pagalbos. Vaikas neauga atsakovės šeimoje, ir ji nedaro jokių išvadų, nesistengia nieko keisti, kad vaikui būtų sudarytos tinkamos sąlygos, kad nenutrūktų tėvų ir vaiko emocinis ryšys ir vaikas galėtų grįžti į biologinių tėvų šeimą. Atsakovė, nevykdydama pareigų savo vaikui, daro žalingą įtaką jo vystymuisi, vaikas negali augti šeimoje, ji visiškai juo nesirūpina todėl, mano, jog tikslinga neterminuotai apriboti tėvų valdžią B. J. vaiko K. J. atžvilgiu. Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-01-17 sprendimu iš B. J. priteistas išlaikymas vaikui K. J. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki tol, kol K. J. bus globojamas, išlaikymą pervedant įstatyminiam atstovui G. J., tačiau B. J. išlaikymo sūnui neteikia, todėl išlaikymo priteisti ar pakeisti neprašo.

Atsakovė B. J. į teismo posėdį neatvyko, šaukimas bei procesiniai dokumentai (ieškinys ir jo priedai, pranešimas dėl atsiliepimo pateikimo), įteikti tinkamai, tačiau atsakovė per nustatytą 30 dienų terminą nepateikė teismui atsiliepimo į ieškinį, į teismo posėdį neatvyko. Remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad buvo imtasi procesinių priemonių atsakovės dalyvavimui nagrinėjant šią bylą užtikrinti, todėl teismas nagrinėja bylą atsakovei B. J. nedalyvaujant, nes tai šioje byloje yra būtina užtikrinant vaiko interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė B. J. yra K. J., gim. (duomenys neskelbtini), mama (8 b. l.).

Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-01-17 sprendimu iš B. J. priteistas išlaikymas vaikui K. J. po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki tol, kol K. J. bus globojamas, išlaikymą pervedant įstatyminiam atstovui G. J. (67-68 b. l.).

Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-07-04 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) B. J. šeima buvo įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (11 b. l.). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2010-05-13 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2010-04-21 iki 2011-06-20 K. J. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirtas G. J. (9 b. l.). Radviliškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2011-06-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) nuo 2011-06-28 K. J. nustatyta laikinoji globa, jo laikinuoju globėju paskirtas G. J. (10 b. l.).

Posėdžio metu liudytoja apklausta Radviliškio rajono savivaldybės socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja E. P. nurodė, kad su atsakovės B. J. šeima dirba nuo 2013 m. liepos mėnesio. B. J. nuolat meluoja, keičia savo buvimo vietą, teikiamų paslaugų atsisako, dažnai girtauja, būna išbraukiama iš darbo biržos, nes neatvyksta registruotis. Porą kartų nuvykusi rado ją pas vaiko globėją, tačiau ji žiūrėjo televizorių, o su vaiku nebendravo. K. jos nepažįsta, ją vadina teta. Tarp globėjo ir vaiko yra artimi, šilti santykiai, vaikas globėją vadina tėčiu, o jo sugyventinę – mama.

Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų Socialinių paslaugų centro, Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštų, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų teismo posėdžio metu, su atsakove B. J. buvo atliekamas socialinis darbas, nes šeimoje konstatuotos problemos – B. J. piktnaudžiauja alkoholiu, niekur nedirba, negrįžta į namus, nesirūpina sūnaus priežiūra ir auklėjimu, K. J. atsakovė nesirūpina, juo nesidomi, nelanko ir neteikia išlaikymo (24-49 b. l.). Dėl šių aplinkybių K. J. buvo nustatyta laikinoji globa, jo globėju paskiriant atsakovės brolį – G. J..

Byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai rodo, kad atsakovė dėl savo netinkamo gyvenimo nesirūpina sūnumi ir nevykdo savo pareigos auginti ir auklėti vaiką. Atsakovė B. J. savo paaiškinime nurodė, kad sūnus Kajus auga jos brolio G. J. šeimoje, nes ji neturi galimybės auginti sūnaus Kajaus, neturi tam sąlygų ir pragyvenimo lėšų. Ji neturi nuomonės ar nori pati auginti savo sūnų Kajų (32 b. l.).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga – auklėti savo vaikus. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu ir kita, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. LR CK 3.155 str. nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina vaikais, su jais nebendrauja, jų materialiai neišlaiko, nesant objektyvių priežasčių, dėl kurių tėvai negalėtų įgyvendinti tėvų valdžios, reiškia, kad jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, o tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams sankciją – tėvų valdžios apribojimą. Pažymėtina, kad tėvų valdžia gali būti apribota nustačius bent vieną iš CK 3.180 str. 1 d. nurodytų aplinkybių. Taigi, nėra reikalaujama, kad visais atvejais būtų konstatuojamas piktnaudžiavimas tėvų valdžia, žiaurus elgesys su vaikais ir kt. Tėvų valdžiai apriboti pakanka vien to fakto, kad tėvai nevykdo savo pareigos rūpintis vaikais. Kitaip tariant, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 str.) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas, žalojamas ir pan., bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų.

Remdamasis bylos nagrinėjimo metu nustatytomis aplinkybės, teismas sprendžia, kad atsakovė B. J. dėl savo kaltės, dėl nuo jos pačios priklausančių priežasčių (piktnaudžiavimo alkoholiu, nerūpestingumo ir pan.) ir nesant jokių objektyvių priežasčių (kliūčių) vengė ir tebevengia vykdyti konstitucines bei aukščiau paminėtas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje, 3.165 straipsnio 1 dalyje, 3.170 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas neturtines pareigas savo nepilnamečio vaiko atžvilgiu: rūpintis savo nepilnamečiu vaiku, jo sveikata, dvasiniu ir moraliniu ugdymu, su juo bendrauti, auklėti ir prižiūrėti.

Vadovaujantis LR CK 3.180 str., laikiną ar neterminuotą tėvų valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Byloje Radviliškio rajono savivaldybės administracijos VTAS atstovas nurodė, kad atsakovei teikta socialinė pagalba nedavė jokio teigiamo rezultato, ji nevykdo įpareigojimų, vengia bendravimo, į namus grįžta girta, turi polinkį į alkoholį. Ne kartą buvo vaiko teisių apsaugos tarnybos įspėta dėl netinkamo nepilnamečio sūnaus priežiūros, tačiau jokių išvadų nepadarė. Trečiasis asmuo atsakovės brolis G. J. teigė, kad atsakovė nebendrauja su sūnumi visiškai, nesidomi sūnaus gyvenimu, neteikia išlaikymo sūnui, todėl nemano, kad atsakovė gali pasikeisti, susitvarkyti savo gyvenimą ir tinkamai prižiūrėti vaiką.

Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus ir byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimus, mano, kad nepilnamečio vaiko teisė į geriausią jo interesų užtikrinimą, augimą saugioje ir stabilioje aplinkoje turi pirmenybę prieš atsakovės teisę būti kartu su vaiku, todėl tikslinga apriboti atsakovės valdžią jos nepilnamečio vaiko atžvilgiu neterminuotai. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė B. J. ilgą laiką iš esmės nusišalino nuo turtinių ir neturtinių pareigų vaikui vykdymo, nerodė jokių teigiamų pokyčių savo požiūryje į vaiko auginimą ir rūpinimąsi juo, nesiėmė aktyvių veiksmų susiklosčiusiai situacijai pakeisti, todėl nėra pagrindo tikėtis, kad atsakovė iš tikrųjų pakeistų savo elgesį ir požiūrį į sūnų ir imtųsi tam aktyvių veiksmų, kad pasikeistų aplinkybės, priešingai ignoruoja specialistų teikiamą socialinę pagalbą. Atsakovės negalėjimas bei vengimas atlikti savo, kaip motinos, pareigų nepilnamečio vaiko atžvilgiu, neabejotinai daro vaikui neturtinę žalą, kadangi vaikas auga be pakankamo motinos dėmesio.

Apribojus atsakovės B. J. valdžią jos nepilnamečio vaiko Kajaus atžvilgiu, nepilnamečiui jos vaikui skirtina nuolatinė globa, nustatant jo gyvenamąją vietą su nuolatiniu globėju (LR CK 3.183 str. 4 d., 3.251 str., 3.257 str., 3. 265 str.).

Globėjai skiriami atsižvelgiant į jų moralines ir kitokias savybes, galimybę įgyvendinti priskiriamas funkcijas, santykius su globotiniu ir kitas reikšmingas aplinkybes. Atsižvelgiant į LR CK 3.246 str., į ieškovo poziciją, K. J. globėju ir turto administratoriumi paskiriamas atsakovės B. J. brolis, vaiko dėdė G. J., kuris nuo 2011-06-28 paskirtas laikinuoju vaiko globėju, su kuriuo vaikas gyvena šiuo metu, kuris rūpinasi berniuku, jį prižiūri, augina, auklėja, išlaiko. G. J. gali užtikrinti tinkamas vaiko gyvenimo bei auklėjimo sąlygas, kadangi atitinka vaiko globėjui keliamus reikalavimus, gyvena jam nuosavybės teise priklausančiame dviejų kambarių ir virtuvės namo dalyje, turi būtiniausius baldus ir buities daiktus, dirba pas ūkininką darbininku, jo sugyventinė R. J. taip pat rūpinasi vaiku bei gauna socialinę pašalpą. Kaip pažymėjo Radviliškio rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas, G. J. tinkamai įgyvendina savo, kaip globėjo pareigas.

Kartu su nepilnamečiu vaiku ir G. J. gyvena ir globėjo sugyventinė R. J., kuri sutinka, kad jos sugyventinio G. J. globojamas K. J. gyventų kartu.

Įvertinus tai, kad laikinasis globėjas G. J. šiuo metu K. J. sudaro pagal galimybes geras vaiko gyvenimo sąlygas, nepilnamečio vaiko K. J. gyvenamoji vieta nustatytina kartu su globėju G. J. (CK 3.265 str. 1 p.).

Kadangi išlaikymas vaikui yra priteistas Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012-01-17 sprendimu, pagal kurį iš atsakovės B. J. yra priteistas 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis vaikui K. J., todėl išlaikymas iš atsakovės B. J. nepriteistinas.

Teismas atkreipia dėmesį, kad tarptautinėje teisėje yra pripažįstama vaiko teisė nuolat bendrauti su tėvais net tais atvejais, kai su vienu ar abiem tėvais jis yra išskiriamas, jeigu bendravimas nekenkia vaiko interesams (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 9 straipsnio 3 dalis). Nesvarbu, dėl kokių priežasčių netekus tėvų globos, daugeliu atveju išlieka vaiko sąsajos su tėvais, noras su jais matytis ir bendrauti, todėl vaiko globėjas (rūpintojas) turi pareigą gerbti vaiko teisę bendrauti su tėvais ir sudaryti sąlygas ją įgyvendinti, jeigu tai nekenkia vaiko interesams (CK 3.271 straipsnis). Ši teisė gali būti ribojama dėl svarbių priežasčių, pavyzdžiui, dėl amoralaus tėvų elgesio, smurto, piktnaudžiavimo alkoholinėmis, narkotinėmis ar kitomis panašiomis medžiagomis ir pan. Nepagrįstas draudimas vaikui bendrauti su tėvais gali būti laikomas netinkamu globėjo (rūpintojo) pareigų atlikimu. Šiuo atveju vaiko teisė bendrauti su savo tėvais turėtų būti aiškinama plačiau ir apimti taip pat vaiko galimybę bendrauti su artimaisiais giminaičiais (seneliais, broliais, seserimis). CK 3.271 straipsnio 6 punkte yra įtvirtinta globėjo (rūpintojo) pareiga palaikyti ryšius su vaiko tėvais ir artimaisiais giminaičiais.

Atsakovei išaiškinama, kad įstatymas suteikia tėvams galimybę tėvų teises susigrąžinti, tai yra, tėvų valdžios neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaikus, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (LR CK 3.181 str. 2 d.).

Remiantis LR CPK 88 str., 93 str., 96 str., patenkinus ieškinį, iš atsakovės turėtų būti priteisiamos bylinėjimosi išlaidos į valstybės biudžetą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad atsakovė jokio turto ir pajamų neturi, į tai, kad prioritetas teiktinas jų turtinių pareigų vaikams, o ne valstybės atžvilgiu, vykdymui, bylinėjimosi išlaidos atlygintinos valstybės lėšomis.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu ir CPK 259-260 str., 263 str., 268-271 str., 279 str., 268 str. 5 d., 406-407 str., 496 str., 504 str.,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti motinos valdžią atsakovei B. J., a.k. (duomenys neskelbtini) jos nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atžvilgiu.

Nustatyti nepilnamečiui vaikui K. J., gim. 2010-04-11, a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatinę globą.

Paskirti K. J., gim. 2010-04-11, a.k. (duomenys neskelbtini) nuolatiniu globėju bei turto administratoriumi G. J., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio vaiko K. J., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su globėju G. J., a. k. (duomenys neskelbtini) jo gyvenamojoje vietoje.

Sprendimą dėl nuolatinės globos nustatymo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Radviliškio rajono apylinkės teisme.