Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi D. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Plungė, skundą dėl Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2014-12-23 nutarimo Nr. 78N-23521245-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2014-12-23 nutarimu Nr. 78N-23521245-14 D. L. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 124 straipsnio 5 dalį paskirta administracinė nuobauda – 202 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėnesiams už tai, kad jis 2014-12-07 15.56 val. Raseinių r. sav., kelio Vilnius – Kaunas – Klaipėda (kairėje pusėje) 144,00 km., kuris pažymėtas nurodomuoju kelio ženklu Nr. 501 „Automagistralė“, neturėdamas 2 metų vairavimo stažo, vairuodamas automobilį Ford Focus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) esant leistinam 90 km/h greičiui važiavo 143 km/h greičiu ir jo naudai įvertinus paklaidą nustatytą greitį viršijo 50 km/h.

Policijos įstaigos atstovas į teismo posėdį neatvyko.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisena grindžiama teisėtumo (ATPK 7, 248, 249, 280, 282, 284 straipsniai), objektyvumo (ATPK 248, 256, 257, 260, 284, 286 straipsniai) bei kitais teisės principais. Teisėtumo principas įpareigoją įstatymu įgaliotas institucijas, jų pareigūnus išaiškinti kiekvieną administracinį teisės pažeidimą, jį padariusį asmenį nubausti pagal įstatymą ir nepatraukti atsakomybėn nei vieno nekalto asmens. Objektyvumo principas reikalauja, kad bylą tirianti ir nagrinėjanti institucija (pareigūnas) pilnai, visapusiškai išaiškintų visas bylos aplinkybes, tame tarpe asmenį kaltinančias bei teisinančias, surinktų ir nešališkai įvertintų visus įrodymus.

Iš skundo turinio teismas sprendžia, kad ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir D. L. kaltės nėra, skunde keliamas jam paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, todėl būtent šiuo klausimu teismas ir pasisako.

Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. ATPK 30¹ straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismų praktikoje yra laikomasi pozicijos, kad administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (pvz. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2001 m. spalio 2 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d. nutarimai). Už teisės pažeidimus negalima nustatyti tokių bausmių arba nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos (neadekvačios) teisės pažeidimams ir bausmės ar nuobaudos paskirčiai (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimas). Minėtų iš Konstitucijos kylančių nuostatų privalu laikytis ir teisę taikančioms institucijoms, skiriant asmenims nuobaudas (bausmes) už teisės pažeidimų padarymą. Tokia pat pozicija atsispindi ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-8-2013 ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013, 2AT-13-2013, 2AT-10-2014 ir kt.).

D. L. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto teisės pažeidimo (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad teisė vairuoti transporto priemones D. L. yra reikalinga todėl, kad jis iš Plungės važinėja į studijas Vilniuje. D. L. suvokė ir įvertino savo elgesį bei padarė tinkamas išvadas ir yra pasiryžęs laikytis įstatymų reikalavimų. Įvertinus nustatytas aplinkybes, D. L. kritinį požiūrį į savo elgesį ir jo asmenybę apibūdinančių aplinkybių visumą, atsižvelgiant į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pasekmių nebuvimą, pripažintina, jog yra galimybė skirti švelnesnę, nei sankcijoje numatyta nuobaudą.

Teismas sutinka su Institucijos atsiliepimo argumentais, kad skiriama nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tačiau tai nereiškia, kad visiems pažeidėjams turi būti skiriamos vienodos nuobaudos. Kiekvienos veikos pavojingumas turi būti vertinamas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Klaipėdos apskrities VPK Plungės rajono PK atsiliepime taip pat teigiama, kad, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimas arba jos neskyrimas yra sietinas tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypač švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, ir remiamasi suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika. Tačiau pažymėtina, kad ATPK 30¹ straipsnyje apie jokias atsiliepime minimas išskirtines aplinkybes nenurodama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities VPK Plungės r. PK 2014-12-23 nutarimo Nr. 78N-23521245-14 dalį, kuria D. L. teisė vairuoti transporto priemones atimta 6 mėnesiams, D. L. atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir pagal ATPK 124 straipsnio 5 dalį paskirti administracinę nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 (dviem) mėnesiams

Nutartis per 20 dienų skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą